Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Rusijoje, R. F. pilietis, gyvenantis Klaipėdoje, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

bei bausmės skyrimo V. M.

Būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir nekyla abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieša vieta – gatvė prie gyvenamųjų namų. Nusikalstamos veikos padarymo laikas – vakaras, kai netrukus turėtų prasidėti ramybės metas. Konflikto dalyviai – tame pačiame daugiabučiame name gyvenantys asmenys (kaltinamasis buvo atvykęs pasisvečiuoti pas buvusią sugyventinę, su kuria anksčiau vedė bendrą ūkį ir turi bendrų nepilnamečių vaikų). Byloje buvo analizuotos dvi konfliktinės situacijos, t. y. pirmiausia kilo žodinis nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktas, kai nukentėjusysis 2025 m. gegužės 31 d. apie 21.30 val. netylant kaimynų labai garsiai leidžiamai muzikai, būdamas neblaivus, nuėjo juos įspėti, kad pritildytų garsą ir stovėdamas ant šaligatvio šaukė, bet niekam negirdint ir nereaguojant į jo šūksnius, paėmęs metė saują žemių (grumslų) į lango stiklą. Į tai sureagavo bute buvę asmenys – lange pasirodė 3 romų tautybės vyriškiai ir 1 moteris. Tada žodinis konfliktas „peraugo“ į kaltinamojo prieš nukentėjusįjį panaudotą fizinį smurtą, t. y. įvykus žodiniam konfliktui, kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išeina į lauką ir nukentėjusiajam būnant ant šaligatvio, kaltinamasis iškart atbėgęs be žodžių savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido srities įvairias vietas ne mažiau kaip tris kartus, ko pasekoje jis, pajutęs didelį skausmą, krito ant grindinio ir prarado sąmonę. Šiuos nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtina liudytoja J. Z., kuri parodė, kad būdama savo bute, išgirdo, kaip šaukia moteris ir per langą pastebėjo, kad lauke tarp automobilių aikštelės ir žolyno du romų tautybės vyrai kumščiais muša vieną vyrą. Vienas mušė kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių. Kitas kartu buvęs vyriškis sudavė apie 3 smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam, po ko nukentėjusysis nukrito tarp automobilių. Po to, tas pagrindinis mušęs vyriškis gulinčiam nukentėjusiajam apie 5 kartus spyrė koja ir pasiėmęs nuo žemės daiktą, panašų į pagalį, juo sudavė gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 kartus. Kartu buvusi moteris atitraukė vyriškį nuo nukentėjusiojo, dviem romų tautybės vyriškiams ir moteriai nueinant nuo nukentėjusiojo, pastebėjo, kad priėjo dar vienas romų tautybės vyriškis, po to viena moteris ir trys romų tautybės vyriškiai (keturiese) nuėjo pro buvusią „RIMI“, link kebabinės. Šiuos J. Z. parodymus taip pat patvirtina D. N. duoti parodymai apie, tai, kad būdamas bute, visą dieną girdėjo labai garsiai leidžiamą muziką, triukšmas trukdė vakare žiūrėti televizorių. Išgirdo lauke šaukiant moterį, tada jie su drauge priėję prie lango pamatė, kad iš namo Šilutės pl. 60 laiptinės išbėgo romų tautybės moteris ir 3 romų tautybės vyriškiai. Tada išgirdo riksmus. Jo draugė išėjusi į balkoną pasakė, kad guli žmogus ant žemės. Tada jis irgi išėjo ir pamatė lyg judantį siluetą tarp automobilių, kad vyriškis bando stotis. Suprato, kad asmuo buvo sumuštas iš laiptinės išbėgusių romų tautybės asmenų. Išėjo pas jį, kad daugiau nesumuštų. Vyriškis buvo atsistojęs, valėsi kraują nuo veido. Paklaustas, ar reikia pagalbos, vyriškis atsakė, kad pagalba jau iškviesta, kad „iškvietė jie“. Paklaustas, kas, keliese, už ką sumušė, pasakė, kad nežino. Vėliau pasakė, kad kilo konfliktas tarp jo ir romų tautybės asmenų, sakė, kad pažįsta mušusįjį. Prie automobilio, kur gulėjo sumuštas vyriškis, gulėjo apie metro ilgio pagalys. Jis matė iš įvykio vietos nueinančius du asmenis. Draugė sakė, kad matė, kaip 3 romų tautybės vyrai išvažiavo „Volvo“ automobiliu. Nukentėjęs buvo vartojęs alkoholio, nes bendraujant juto alkoholio kvapą.

Nukentėjusysis jokių fizinių veiksmų prieš atbėgusius asmenis neatliko, nors kaltinamasis ir K. J., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė priešingai, tačiau jų parodymai vertintini kritiškai kaip bandymas palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį. Kad nukentėjusysis nenaudojo fizinio smurto patvirtino ir liudytoja J. Z., kuri tiesiog matė, kaip du vyrai muša trečiąjį, nematė jokių grumtynių. Liudytoja J. Z. matė, kad kaltinamasis kojomis spardo gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei paėmęs pagalį, juo smūgiuoja gulinčiam nukentėjusiajam. Netikėti šiais liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, todėl kaltinamojo neprisipažinimas dalyvavus konflikte daugiau asmenų, smūgiavus kojomis ir pagaliu gulinčiam nukentėjusiajam, vertintinas kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis ir jo gynėjas nesutinka, kad nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad tai buvo paties nukentėjusiojo provokacija, o smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas dėl asmeninių paskatų. Šiuo atveju svarbi konflikto kilimo, peraugusio į fizinio smurto panaudojimą, priežasčių analizė. Taigi, nukentėjusysis ėjo prašyti, kad būtų pritildytas muzikos garsas (kad muzika grojo labai garsiai patvirtina pats kaltinamasis, liudytojas D. N.). Jo šūkavimų niekam negirdint, jis paima žemių grumslų ir meta į langą. Tada sureaguoja bute buvę asmenys. Nukentėjusiojo tikslas buvo ne priekabių ieškojimas, bet objektyvus poreikis, atsižvelgiant į paros laiką, paprašyti patylinti muzikos garsą, kadangi netrukus turėjo prasidėti ramybės metas. Duomenų, apart kaltinamojo parodymų, kad nukentėjusysis jį įžeidinėtų, byloje nėra. Nukentėjusysis ir kaltinamasis yra nepažįstami, anksčiau neturėję jokių tarpusavio konfliktų. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo vertinti, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojantys ar, kad smurtas buvo panaudotas dėl asmeninių paskatų. Priešingai, kaltinamasis dėl mažareikšmės priežasties (prašymo patylinti muzikos garsą), sureagavo neadekvačiai, kas laikytina chuliganiškomis paskatomis, ir viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą, sužalojo nukentėjusįjį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024). Šiuo atveju, žodinis konfliktas „peraugo“ į smurtinį elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pati įvykio vieta yra gatvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, kur gyvena daug asmenų. Iš liudytojos J. Z. parodymų akivaizdu, kad kieme matytas smurtas ją paveikė neigiamai, ji nurodė, kad visą likusį vakarą drebėjo rankos, buvo baisu, kas neabejotinai tik patvirtina faktą, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo V. S. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamojo kaltės dalinis pripažinimas ir nuosekli pozicija dėl įvykio aplinkybių, vertintina kaip jo gynybinė versija, kuri nėra paremta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis.

Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika yra kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Bausmės skyrimas

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, ir jie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

V. M.

padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kitą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Yra neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, yra paskirtas neįgalios mamos rūpintoju, augina ir prisideda prie 3 mažamečių vaikų išlaikymo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. V. M. nukentėjusiojo neatsiprašė, padarytos žalos net iš dalies neatlygino. Baudžiamasis įstatymas už BK 284 straipsnyje nurodytos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – 50 MGL dydžio bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą ir vienintelę BK numatytą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino iš dalies, po smurto proveržio iškvietė nukentėjusiajam medicininę pagalbą, spręstina, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. M. pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį dėl 304,23 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. S., kurį sužalojo V. M., gydymu, atlyginimo pareiškė Klaipėdos teritorinė liginių kasa (1 t., b. l. 136-142). Kadangi žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šią žalą jis privalo atlyginti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 304,23 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl visiškai tenkinamas.

N. V. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 360 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro 60 Eur suma gydymosi išlaidoms ir 300 Eur negautos pajamos, kadangi keletą dienų negalėjo dirbti. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad dėl kaltinamojo jam suduotų smūgių patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, nerimą, emocinę įtampą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Kartais iki šiol patiriamas stiprus galvos skausmas, ko nebuvo iki sužalojimo. Visam gyvenimui ant veido liks randas, dėl ko pradėjo jausti kompleksą. Dėl sumušimų akių srityje buvo hematomos, todėl turėjo nešioti tamsius akinius, kad neatkreiptų aplinkinių dėmesio į save. Nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą kaltinamasis pripažįsta ir sutinka ją atlyginti, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos išsivystymo ir kt.). Kenkiant asmeniui dvasiškai daroma žala jo psichinei sveikatai. Ji pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, šoku, įtampa, nemiga, irzlumu, sąmonės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, kaltinamasis nurodė, kad sutiktų atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Žalos padarymas asmens sveikatai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiesiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Visgi tiek kasacinio teismo, tiek naujausios apeliacinės instancijos teismų praktikos nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose analizė leidžia daryti išvadą, kad 1000-4000 Eur ribose mažesnės sumos (1000-2000 Eur) priteisiamos tais atvejais, kai nepatiriami kaulų lūžiai, arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, lūžiai dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo, nukentėjusysis jau anksčiau turėjo susijusių sveikatos problemų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-174-932/2025, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-125-616/2025, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-14-360/2025 ir kt.). Bylose, kur nustatyti keli lūžiai, veido kaulų lūžiai, sužalojimai, kada prireikė operacijų, stacionaraus gydymo, nustatomos ilgalaikės, išliekančios pasekmės, priteisiamos didesnės, nuo 3000 iki 4000 Eur, žalos atlyginimo sumos (pvz., Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-243-383/2025, 1A-229-737/2025, 1A-241-530/2025, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-111-795/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-8-879/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-399-497/2024).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartotas intensyvus smurtas (suduotas ne vienas smūgis kumščiais, kojomis bei pagaliu), buvo padarytas vienas lūžis veido srityje (viršutinio dešiniojo žandikaulio priekinės sienelės įspaustinį lūžimas su kraujo patekimu į dešinį sinusą). Nukentėjusysis atsisakė gydymo stacionare.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis patyrė civiliniame ieškinyje nurodytas pasekmes – dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, skausmą. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus šioje nutartyje pirmiau analizuotą teismų praktiką santykinai panašiose bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam V. S. atlygintina neturtinės žalos suma yra 2500 Eur. Visgi tenkinti civilinio ieškinio reikalavimą visa apimtimi (3000 Eur) nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų patyręs ilgalaikes pasekmes (ilgalaikis nedarbingumas ar pan.).

Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, šiuo atveju spręstina, kad yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiojo V. S. naudai priteisti 360 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinis diskas (1 vnt.) paliktinas saugoti byloje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: pagalys, saugomas Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 166-168, 169), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) baudą.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V M. K. teritorinės ligonių kasos naudai 304,23 Eur (tris šimtus keturis eurus ir 23 ct) žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V M. V. S. naudai priteisti 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct) turtinei žalai atlyginti, 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, viso 2860 Eur. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pagalį, saugomą Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Klaipėdos AVPK.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.