Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į J. K. paskirtą bausmę įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 26 d. 09.30 val. iki 2023 m. liepos 27 d. 16.00 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, J. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą, bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. S. padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš J. K. jam priteista 428 Eur.

Nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš J. K. jam priteista 2000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Skunde nurodoma, kad prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pateikė tinkamus ir pakankamus dokumentus turtinei žalai pagrįsti. Teismas nurodė atmetantis nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl prognozės, kad ateityje tolimesnis gydymas jam kainuos 6805 eurus, nes ši suma nepagrista objektyviais duomenimis. Ji gali keistis, t. y. didėti ar mažėti. Manytina, kad nukentėjusiajam baigus gydymą ir turint visus gydymo išlaidas patvirtinančius duomenis, su civiliniu ieškiniu jis gali kreiptis į teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas. Nukentėjusiojo teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, kurioje patirsiamos gydymo išlaidos pagal sudarytą gydymo planą vertinamos kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala.

2.3. Skunde pažymima, kad pagal kasacinio teismo praktiką, būtinumas nagrinėti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos priteisimo, civilinio proceso tvarka atsiranda tik išimtiniais atvejais, kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Teismas tokių aplinkybių nenurodė, tik pateikė rekomendaciją nukentėjusiajam kreiptis civilinio proceso tvarka į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo baigus gydymą, taip atsisakydamas nagrinėti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos pagal sudarytą gydymo planą. Nukentėjusiojo vertinimu, civilinio ieškinio dėl nusikalstama J. K. veika jam padarytos žalos pateikimas baudžiamojoje byloje yra jo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje.

2.4. Civilinio ieškinio dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nagrinėjimas kartu su baudžiamąja byla pirmiausia sietinas su operatyvesniu žalos atlyginimo nukentėjusiajam poreikiu, taip siekiant per įmanomai trumpiausią laiką įpareigoti žalą padariusį asmenį sukurti situaciją, kiek įmanoma prilygstančią tai, kurią nukentėjęs asmuo būtų turėjęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Žalos priteisimo terminas akivaizdžiai ir ženkliai užsitęstų teikiant civilinį ieškinį pagal civilinio proceso kodekso nuostatas, nes būtų pradėtas naujas teisminis nagrinėjimas su pirmos instancijos teismo sprendimo poreikiu ir apeliacinės ir kasacinės instancijų galimybe. E. S. mano, kad teismo nurodymas jam kreiptis dėl turtinės žalos dalies - 6805 eurų - priteisimo civilinio proceso tvarka pažeidžia jo, kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, teises baudžiamajame procese.

2.13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nevertino nuteistojo asmenybės, kuris anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, neišnykus teistumui padarė naują smurtinę nusikalstamą veiką. Minėti duomenys ir T. A. parodymai, jog nuteistasis dėkojo pastarajam, kad atitraukė jį nuo E. S., nes būtų užmušęs, rodo, kad nuteistasis linkęs smurtauti. Kaltę pripažino iš dalies, taigi nevertino savo smurtinio elgesio kritiškai ir yra abejingas kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Didesnį nuteistojo J. K. nusikaltimo E. S. atžvilgiu pavojingumą rodo ir nusikaltimo padarymo aplinkybės - J. K. dėl menkavertės priežasties smūgiavo koja į galvą sėdinčiam ant žemės ir pavojaus J. K. nekeliančiam E. S., nors toks smūgis į gyvybiškai svarbią kūno dalį gali būti mirtinas. Liudytojas T. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad J. K. suduotas smūgis koja buvo stiprus. Nukentėjusiojo E. S. vertinimu, tai rodo didelį nuteistojo J. K. elgesio pavojingumą, abejingumą pasekmėms ir nepagarbą nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei. Be to, J. K. neapsiribojo vienu smūgiu koja ir toliau smūgiavo nesipriešinančiam E. S. kumščiais į galvą ir galiausiai paliko jį vieną atokioje vietoje tamsiu paros laiku, taigi buvo visiškai abejingas savo nusikalstamų veiksmų pasekmėms.

2.15. Teismui perkvalifikavus kaltinimą J. K. iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis mažina savo neturtinės žalos reikalavimą iki 7000 eurų, tačiau pažymi, kad tai, jog baudžiamojo proceso metu nesurinkti įrodymai apie jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmą ir taikytas principas in diubio pro reo nesudarė pagrindo nuteisti J. K. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nepanaikina tos aplinkybės, kad E. S. po užpuolimo dėl sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamos traumos buvo stacionarizuotas gydymo įstaigoje ir akivaizdu, kad šis sužalojimas (kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą) neatsirado iki J. K. panaudotų jo atžvilgiu smurtinių veiksmų. E. S. buvo 10 dienų gydomas ligoninėje ir laimingo atsitiktinumo dėka sužalojimo padarinių nereikėjo šalinti chirurginiu būdu, atliekant pakankamai sudėtingą galvos operaciją ir išvengiant galimų komplikacijų rizikos. Visgi E. S., suvokdamas šią situaciją, patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, nežinodamas, kokia jo sveikatos būklė bus po gydymo, ar ateityje trumpuoju ir ilguoju periodais bus darbingas, ar galės finansiškai ir fiziškai pasirūpinti savo tuo metu besilaukusia sutuoktine ir netrukus gimsiančiu kūdikiu. Natūralu ir suprantama, kad E. S. išgyveno stiprų nerimą ir dėl to, ar šis įvykis nepakenks sutuoktinės nėštumui ir vaiko sveikatai. Į šias aplinkybes, vertindamas jam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas turėtų atsižvelgti, nes visgi tai, kad J. K. nepadarė šio sužalojimo nėra neabejotinai nustatyta, o pagal LAT praktiką, kiekvienas atvejis, kiekviena byla ir joje nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai ir išsamiai, taip kiek įmanoma teisingai nustatant nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) padarytos neturtinės žalos dydį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė apeliacinį skundą dėl turtinės žalos priteisimo prašė tenkinti, dėl neturtinės – paliko spręsti teismo nuožiūrai. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. S. nesutinka su jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos klausimus byloje nustatytas aplinkybes įvertino netinkamai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl turtinės žalos

7. Remiantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. To paties straipsnio 2 dalims numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK. 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 7233 Eur turtinės žalos tenkino iš dalies. Priteisė 428 Eur, nes šias gydymo išlaidas patvirtina rašytiniai įrodymai. Dėl likusių 6805 Eur išlaidų, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ši suma nepagrįsta objektyviais duomenimis, ji gali keistis, didėti ar mažėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam baigus gydymą ir turint visus išlaidas patvirtinančius duomenis, su civiliniu ieškiniu jis galės kreiptis pagal CPK normas.

9. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, E. S. civilinį ieškinį dalyje dėl būsimų išlaidų nuosprendžio motyvuose nurodė atmetantis, nors nurodydamas, kad baigus gydymą nukentėjusysis dėl būsimų išlaidų civiliniu ieškiniu galėsiantis kreiptis pagal CPK normas (civilinio proceso tvarka), turėjo civilinį ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtu. Antra, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti būsimų gydymo išlaidų, nagrinėjamu atveju nepagrįstas iš esmės.

10. Nors paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012; 3K-3-164-1075/2019). Vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK. 6.249 straipsnio 3 dalį, yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (2K-7-85/2011, 2K-276-458/2019).

11. Nagrinėjamu atveju nuteistojo J. K. veiksmais vieną kartą spiriant ir ne mažiau kaip tris kartus ranka suduodant E. S. smūgius į veido ir galvos sritį, E. S. be kita ko padarytas dešinio ančio priekinės ir šoninės sienelės bei dešinio skruostikaulio lūžis. Nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pridėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos odontologės sudarytą gydymo planą, (priedas Nr. 5 prie 2024 m. vasario 6 d. civilinio ieškinio), kuriame išsamiai nurodytos atliktinos odontologinės procedūros tam, kad būtų pašalinti neigiami padariniai, atsiradę dėl kaltininko J. K. nusikalstamų veiksmų. Iš minėto plano matyti, kad būsimų išlaidų odontologinėms procedūroms suma – 6805 Eur. Kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, tai, kad gydymo planas susijęs tik su J. K. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atkūrimu, patvirtina 2023 m. gruodžio 7 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas E025, kuriame nurodyta: „Anamnezė: atvyko gydymo plano sudarymui. 2023 gegužės mėn. buvo užpultas parke ir išmušti 22, 23 d. Dantys buvo 12-22 dantų tilte. Po traumos dantys buvo pašalinti“.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme ir teismų praktikoje įvardytos sąlygos prašomoms išlaidoms atlyginti, t. y. gydymo plane nurodytos būsimos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu, nuteistojo veiksmais jam buvo išmušti priekiniai dantys, dėl ko reikalingas dantų implantacija ir su tuo susijusios odontologinės procedūros. Taigi šios išlaidos yra neabejotinai susijusios su E. S. nuteistojo padarytais sužalojimais ir būtinos, kad nukentėjusiojo sveikata būtų kiek įmanoma grąžinta į buvusią iki sveikatos sutrikdymo padėtį, išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais.

13. Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog nukentėjusysis minėtas išlaidas galės prisiteisti tik tada, kai jas patirs, pareikšdamas naują civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka neatitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reglamentavimo ir teismų praktikos.

14. Kaip teisingai nurodo apeliantas, civilinio ieškinio dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nagrinėjimas kartu su baudžiamąja byla pirmiausia sietinas su spartesnio žalos atlyginimo nukentėjusiajam poreikiu. Žalos priteisimo terminas užsitęstų teikiant civilinį ieškinį pagal civilinio proceso kodekso nuostatas, nes būtų pradėtas naujas teisminis nagrinėjimas, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų bylos ekonomiškumo principo. Teisingam CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymui svarbus ir nukentėjusiojo interesų užtikrinimas. Nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėję 1,5 metų, tačiau nukentėjusiajam padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Gydymo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelė, atsižvelgus į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes – šeimos pajamos ženkliai sumažėjusios, nes žmona augina kūdikį, kaip nurodo E. S., būsimų išlaidų suma artima jo pusės metų atlyginimui, jis turi išlaikyti šeimą, todėl konstatuotina, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Tokios sumos E. S. odontologinėms procedūroms (dantų atkūrimui) neturi taigi ir negali jų atlikti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo prašo atlyginti konkrečias, realias ir būtinas būsimas išlaidas, pateikė aiškius šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Abejonių dėl jų būtino ir sąsajumo su padaryta nusikalstama veika, nėra, todėl remiantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi bei minėta kasacinės instancijos teismo praktika, nurodytos būtinos būsimos išlaidos gydymui turėjo būti priteistos nukentėjusiajam. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro šios išlaidos: 358 Eur – gydymas dėl išmuštų dantų, 70 Eur - konsultacija ir rekomenduojamo dantų gydymo plano sudarymas, 6805 Eur prognozuojamos išlaidos tolimesniam gydymui pagal sudarytą gydymo planą. Iš prie civilinio ieškinio pridėtų dokumentų (2023 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros ir rekomenduojamo gydymo plano) matyti, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje antrame punkte išskirta 70 Eur suma (kuri grindžiama išrašyta sąskaita faktūra) už konsultaciją ir gydymo plano sudarymą, įtraukta ir į būsimas išlaidas gydymo plane (gydymo plano antra eilutė), todėl ieškinys šia suma mažintinas (7233 Eur-70 Eur) ir iš nuteistojo priteistina 7163 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos

16. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, taip pat ir nesunkus, nurodė, kad reikalaujamą 40000 Eur sumą mažina iki 2000 Eur. Mažindamas nukentėjusiojo reikalavimą iki minėtos sumos, pirmosios instancijos teismas tai grindė padaryto nusikaltimo sunkumo laipsniu, kilusiomis pasekmėmis bei pažymėjo, kad teismas neturi duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų E. S. buvusi sveikata akivaizdžiai pablogėjo ir sukėlė nepataisomas pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujasi teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

18. Iš minėtų motyvų matyti, kad neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė padaryto nusikaltimo sunkumu bei teismų praktika, tačiau kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas nenurodė konkrečios teismų praktikos, kuria būtų nustatytas būtent toks neturtinės žalos dydis.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad aktuali teismų praktika išsamiai išanalizuota Šiaulių apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-744/2023. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 eurų iki 4000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022).).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtos praktikos matyti, kad 1000-1500 Eur dydis priteisiamas retai, įprastai tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021, arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). 2500-4000 Eur siekianti žala priteisiama tais atvejais, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).

21. Nukentėjusysis dėl smurtinių nuteistojo veiksmų patyrė dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės lūžį, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, jam buvo išmušti du dantys. Bylos duomenys patvirtina, kad E. S. dėl nuteistojo smurtinių veiksmų praleido ligoninėje nuo 2023 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. (1 t. b. l. 71-72) tačiau pats apeliantas nurodo, kad chirurginio gydymo neprireikė. Tą patvirtina ir specialisto išvadoje aprašyti duomenys iš RVUL pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jog operacijos dėl aptariamo įvykio nebuvo atliktos (1 t. b. l. 72). Taigi, nors patyrė veido kaulų lūžius, chirurginės intervencijos buvo išvengta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į skundo argumentus, jog E. S., dėl išmuštų dantų turi nešioti dantų plokštelę, kuri sukelia nepatogumų. Visgi pažymi, kad dėl patirtų sužalojimų veide, nukentėjusysis nenurodo patyręs neigiamus išgyvenimus dėl negalėjimo valgyti įprastu būdu (kas įprastai konstatuojama lūžus žandikauliui ir negalint kramtyti maisto), o neturtinės žalos dydį daugiau sieja su emociniais išgyvenimais, kurie kilo dėl tolimesnės sveikatos būklės, nepatogumų nešiojant dantų plokštelę, nuogąstavimo ar tai neturės įtakos jo sveikatai ateityje, kaip įvykis paveikė besilaukiančią sutuoktinę ir kt. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog išmuštus dantis galima atkurti tik odontologinėmis procedūromis, taigi iš esmės dantų išmušimas, sukelia negrįžtamas pasekmes ir sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio į tai privaloma atsižvelgti.

22. Grįsdamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis taip pat remiasi neigiamai J. K. apibūdinančiais duomenimis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, (ankstesni teistumai, požiūris į nusikalstamą veiką) nepatenka į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio sąrašą ir jokios įtakos, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, neturi. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo veika buvo perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad patvirtinančių, kad J. K. padarė sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą - kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamatą. Tokiu būdu, neįrodžius, kad J. K. padarė minėtus sužalojimus, remtis jais, sprendžiant dėl žalos (taip pat ir neturtinės) dydžio, negalima.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį – yra dirbantis, paminėtas aplinkybes dėl sužalojimų ir nusikalstamos veikos nulemtų nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų, teismų praktiką bylose kur padaryti analogiški sužalojimai (veido kaulų lūžiai, išmušti dantys), vertindama tai, kad chirurginės intervencijos nukentėjusiajam neprireikė, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nustatytas nepakankamai įvertinus nusikalstamos veikos pasekmes bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta neturtinės žalos kompensacija yra neproporcinga padarytiems sužalojimams, kilusioms pasekmėms, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, priteistinos neturtinės žalos dydį padidinant iki 4 000 eurų, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos, keistinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

25. 2024 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 18 d. pažyma Nr. APD-2024-07311 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 191,67 Eur, už J. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme.

27. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad J. K. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius J. K. parinko gynėją Saulių Lauraitį, kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi ir buvo paskirtas jo gynėju advokatu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš J. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį.

Nukentėjusiajam E. S. priteistą 428 Eur sumą turtinei žalai atlyginti padidinti iki 7163 Eur.

Nukentėjusiajam E. S. priteistą 2000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 4000 Eur.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 191,67 Eur, iš nuteistojo J. K. (J. K.) nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.