Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Teigė, kad gindamasis galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius ranka, tačiau negali pasakyti, ar jam spyrė. Nukentėjusiajam nustatytus kūno sužalojimus pripažino iš dalies. Parodė, kad 2023 m. gegužės 13 d. kartu su pažįstamu T. A. atėjo į barą ,,X“. Į barą galėjo ateiti jau išgėręs. Bare išgėrė porą bokalų alaus, pažaidė biliardą ir ruošėsi eiti namo. Nukentėjusysis norėjo eiti su jais kartu. Jis su T. A. tam neprieštaravo. Trise nuėjo iki (duomenys neskelbtini) parko. Ten kiek pabuvo ir ruošėsi eiti namo, tačiau prasidėjo muštynės. Iš pradžių nukentėjusysis užpuolė jį, o po to T. A.. Nukentėjusysis jį užpuolė iš priekio, rankomis smūgiavo jam į veidą ir šiek tiek pataikė. Jis apsisaugojo užsidengęs veidą rankomis, tačiau paslydo ir nukrito. Tada nukentėjusysis užpuolė T. A.. Jis atsistojo ir priėjęs prie jų nustūmė nukentėjusįjį ir su T. A. pasuko link išėjimo. Nukentėjusysis vėl pradėjo eiti į jų pusę, įvyko apsižodžiavimas. Manydamas, kad nukentėjusysis vėl bando jį užpulti, sudavė jam porą smūgių, kad nuo jo apsigintų. Tuo metu T. A. taip pat gynėsi. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, neatsimena, ar spyrė. Po kažkurio smūgio nukentėjusysis apsiramino ir sėdėjo ant žolės. Negali pasakyti, ar ant nukentėjusiojo veido matė sužalojimus. Palikę sėdintį nukentėjusįjį su T. A. nuėjo namo. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Jam (J. K.) stiprių sužalojimų nebuvo padaryta ir į gydymo įstaigas jis nesikreipė. Nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Teisme pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Apklaustas 2023 m. liepos 26 d. įtariamuoju J. K. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad neprisimena ką veikė visą 2023 m. gegužės 13 dieną. Pamena, kad pavakary kartu su pažįstamu T. A., kurį pažįsta apie du ar tris metus, norėdami išgerti alaus atėjo į (duomenys neskelbtini) esantį barą „X“. Iš pradžių jie nuėjo į baro apačią, kur nusipirko alaus. Nusipirkę alaus nuėjo į kitą baro aukštą, kur apie valandą žaidė biliardą. Nusprendus eiti namo ir išėjus iš klubo, paskui juos išėjo nepažįstamas vyras, kuris paklausė, ar galėtų eiti su jais. Neprisimena, ar prieš tai su tuo vyru bendravo. Jie neprieštaravo, kad tas vyras eitų kartu su jais. Kiek prisimena, tas vyras buvo šiek tiek išgėręs, pasakė savo vardą E.. Pamena, kad ėjo per (duomenys neskelbtini) sodą, kurį jie vadina (duomenys neskelbtini) parku. Perėjo per tiltelį į kitą upės pusę link (duomenys neskelbtini) kalno. Priėję netoli laiptelių, vedančių į kalną, prisėdo ant pievelės. Ten pasėdėjo gal 15 minučių, kalbėjosi. Klausė E., kuo šis užsiima, kaip jam sekasi. Pastarasis sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), kad norėjo su jais pabendrauti. Nesupratę, ko E. iš jų nori, su T. A. norėjo jį palikti ir eiti į namus. Jie žengė porą žingsnių, tačiau E. pasakė lyg „palaukit“. Jis sustojo ir E. be jokių paaiškinimų smogė jam ranka į veidą gal kokius 3-4 kartus, tačiau jis užsidengė veidą. Tada E. jį pastūmė ar tai rankomis, ar pečiu ir jis nugriuvo ant žolės. Po to E. puolė T. A.. Kai atsistojo, pamatė, kad E. ir T. A. stumdosi. Prie jų priėjęs jis nustūmė E. į šoną ir šis lyg nugriuvo. Toje vietoje jie buvo trise. Daugiau žmonių nebuvo. Muštynių metu jis pametė savo akinius. Kai E. nugriuvo, su T. A. norėjo pasišalinti, tačiau E. atsistojo, juos pasivijo ir pradėjęs kažką rėkti ėmė prie jų artintis. Tada jis sudavė E. lyg du kartus kumščiu į veidą. Matė, kad E. nuo smūgių nugriuvo ant žolės, tačiau po to atsisėdo ir jų nesivijo. Jis su T. A. išėjo ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini) tilto stotelės. Kelinta buvo valanda, nežino. Buvo prieblanda, bet nebuvo visai tamsu. Iš stotelės ne važiavo troleibusu, o nutarė eiti pėsčiomis. Prisimena, kad ėjo lik (duomenys neskelbtini) turgaus, o ties degaline už turgaus, sankryžoje su T. A. išsiskyrė. Jis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) stotelės, o T. pėsčiomis ėjo link savo namų. Kuomet paliko sėdintį ant žolės E., šis sėdėjo veidą užsidengęs rankomis. Nematė, ar jam bėgo kraujas. E. mušė jis vienas. T. A. jo nemušė. Tikrai prisimena, kad sudavė du smūgius kumščiu. Daugiau smūgių nebuvo. Kuomet su T. paliko E., jis buvo sąmoningas, todėl nemano, kad jam galėjo būti padaryti sunkūs sužalojimai. Labai gailisi dėl to, kad sudavė smūgius E. (t. 3 b.l. 21-22, 23-24). Atlikus 2023 m. liepos 28 d. įtariamojo J. K. parodymų patikrinimą vietoje jis patvirtino savo duotus parodymus. Nurodė, kad įvykio vietoje jis kalbėjosi su T. A., o E. tylėjo. Tai jam nepatiko. Toje vietoje alkoholio jie nevartojo. E. S. jį puolė smūgiuodamas kumščiais į veido sritį, tačiau jis prisidengė rankomis. Eidamas atbulas pargriuvo ir pametė savo akinius. Pamatęs, kad E. S. stumdosi su T. A., atsistojo ir prie jų priėjęs sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą E. S. ir šis nukrito. Atsistojęs E. S. pradėjo prie jo artintis, todėl jis vėl sudavė jam kumščiu į veidą ir šis nukrito ant žemės ir liko sėdėti (t.3 b.l. 28-30).

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. S. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo ir liudytojo T. A. nepažinojo. 2023 m. gegužės 13 d. baigęs darbą jis susiskambino su pusbroliu. Iš pradžių nuėjo į piceriją prie namų, o paskui taksi automobiliu nuvažiavo į „X“ barą, kur jau buvo jo pusbrolis. Bare išgėrė 2-3 bokalus alaus. Pusbroliui išvykus bare jis liko vienas. Buvo apie 17.00-18.00 valanda. Kaip susipažino su kaltinamuoju ir jo draugu, neatsimena. Jie pasiūlė jam nueiti į parką. Buvo sumanymas parke išgerti alkoholio. Eidami iš parko užsuko į parduotuvę ir nusipirko alkoholio. Neatsimena, kas pirko alkoholį ir koks tai buvo alkoholis. Atsimena, kad už įsigytą alkoholį jis nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Parke atsisėdo ant vejos ir bendravo. Kaltinamasis jam pasirodė panašus į jo pusseserės pusbrolį iš (duomenys neskelbtini). Jis paklausė, ar jo pavardė ne L.. Kaltinamasis patvirtino, kad taip. Jis tada pasakė, kad jo pusseserė yra A. L., o kaltinamasis patvirtino. Bendraujant pastabėjo, kaip kaltinamasis ir jo draugas T. A. susižvalgo akimis. T. A. parodė gestais, kad ne. Vienu metu atsimena, kad J. K. atsistojo ir toliau nieko neatsimena. Jis atsigavo, kai atvažiavo greitoji pagalba. Atsakydamas į užduotus klausimus nukentėjusysis nurodė, kad negali pasakyti, kaip jam buvo suduotas smūgis (smūgiai). Neatsimena, kaip jį spardė ir mušė. Nežino, kiek laiko pragulėjo ant vejos, kol jį surado kažkokie atsitiktiniai asmenys ir iškvietė medikus. Jis negalėjo užpulti ir suduoti smūgius J. K., o paskui jį vytis, nes pastarąjį laikė giminaičiu. Pirmą smūgį gavo iš kaltinamojo tuo metu, kai sėdėjo. Atmintį tikriausiai prarado nuo smūgių į galvą. Buvo netekęs sąmonės. Ligoninės stacionare gulėjo apie 2 savaites. Gydymo išlaidas kompensavo draudimo bendrovė. Tuo metu jis vykdė individualią veiklą. Gydytojui išleidus iš gydymo įstaigos, dvi savaites turėjo nedarbingumą. Jautėsi galvos skausmai. Prašo priteisti iš kaltinamojo 40 000 eurų moralinei žalai atlyginti. Po patirto sumušimo atsirado nemiga, pastovus galvos skausmas. Negali stipresnio fizinio darbo atlikti, nes skauda galvą. Pablogėjo su atmintimi, išliko emociniai išgyvenimai. Nuo patirtų smūgių neteko dviejų dantų. Turtinė žala susijusi su gydymo išlaidomis. Ateityje reikės mokėti už gydymą. Yra sudarytas gydymo planas, kiek ir kas kainuos. Su ieškiniu pateikė tolimesnio gydymo planą, kur surašyta, kiek visa tai kainuos. Jam šalino nulūžusius dantis, rovė šaknis. Už tai sumokėjo 358 eurų. Daugiau už odontologo paslaugas nebuvo sumokėta.

Apklaustas 2023 m. gegužės 14 d. nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2023 m. gegužės 13 d. apie 16.00 val. kartu su kolega buvo „Čili“ picerijoje. Ten pavalgė, išgėrė du bokalus alaus. Po to draugas automobiliu pavežė iki picerijos „Max pica“, kurioje išgėrė dar du bokalus alaus. Padavėjos paprašė iškviesti jam taksi, tačiau kur norėjo vykti, neatsimena. Vyko ne į namus, nes gyvena netoli picerijos ir būtų parėjęs pėsčiomis. Nuo to laiko ar dėl girtumo, ar dėl sumušimo nieko neatsimena. Atsimena, kad jau buvo tamsus metas ir jam skaudėjo kūną. Kažkokių dviejų berniukų paprašė iškviesti jam pagalbą. Kas su juo atsitiko, su kuo buvo, neatsimena. Neatsimena net vietos, kurioje buvo. Su savimi turėjo du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, kurių dabar neturi, tačiau negali teigti, kad juos kažkas atėmė. Su savimi turėjo grynųjų pinigų, kuriuos ir dabar turi. Turi ir vairuotojo pažymėjimą. Atvykę medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nustatė, kad jam išmušti du dantys, įtaria kaukolės pamato lūžį. Visas jo kūnas nubrozdintas. Tačiau kas su juo atsitiko, neatsimena. Pats taip susižaloti negalėjo. Įtaria, kad jį kažkas sumušė (t.1 b.l. 195-196).

Apklaustas 2023 m. birželio 9 d. papildomai nukentėjusysis E. S. parodė, kad šiuo metu prisiminė daugiau įvykio aplinkybių. Gali nurodyti požymius asmenų, su kuriais sėdėjo (duomenys neskelbtini) sode bei susipažino bare „X“. Į barą jis nuvyko vienas su taksi, nes ten buvo jo pusbrolis. Bare susitikęs su pusbroliu išgėrė alaus. Jam atrodo, kad išgėrė dvi taures. Kai pusbrolis išvažiavo, liko vienas ir sėdėjo su kompanija vaikinų. Vaikinai kalbėjo angliškai. Jie šventė bernvakarį. Kai minėti vaikinai nuėjo į baro antrą aukštą, prie savo kompanijos, jis pradėjo bendrauti su kitais dviem nepažįstamais asmenimis. Vienas iš jų buvo labai panašus į tolimą giminaitį. Atsimena tokius jo požymius: viršutinio priekinio danties defektas arba danties visai nebuvo. Vaikinas buvo su akiniais. Jam pasirodė, kad jis turi žvairumą. Jis buvo žemesnio ūgio už jį, tamsių plaukų. Kaip buvo apsirengęs, neatsimena. Mano, kad iš bendrų veido bruožų galėtų jį atpažinti. Antras vaikinas irgi buvo žemesnio ūgio už jį. Jo veido bruožus galėtų apibūdinti kaip turinčius panašumą su socialinio tinklo „Facebook“ kūrėju V. G.. Turi omenyje galvos formą, šukuoseną, veido bruožus. Turėjo netankią barzdą. Išskirtinių veido bruožu šis vaikinas neturėjo. Kaip buvo apsirengęs antras vaikinas, neatsimena. Mano, kad galėtų jį atpažinti. Nurodyti vaikinai su juo ir tarpusavyje bendravo lietuvių kalba. Bendravimo metu pirmo vaikino paklausė, ar šis nėra jo pusseserės A. tolimas giminaitis (pusbrolis), kurio pavardė L.. Pirmas vaikinas susimėtė, pažiūrėjo į antrą ir atsakė, kad čia jis. Atsimena, kad bendraudami su juo, tie vaikinai ne vieną kartą buvo pažiūrėję vienas į kitą, tačiau tuo metu jis to nesureikšmino. Pokalbių metu buvo įsitikinęs, kad bendrauja su pusseserės giminaičiu ir todėl sutiko eiti su jais kartu. Mano, kad kartu vartojo alkoholį. Ką gėrė, neprisimena. Neprisimena, kas pasiūlė išeiti iš baro ir kaip jie pasiekė (duomenys neskelbtini) sodą. Galimai pėsčiomis. Prisimena, kad su apklausos metu nurodytais asmenimis bendravo bare „X“, o paskui juos prisimena sėdinčius šalia jo (duomenys neskelbtini) sode. Vaikinas su akiniais sėdėjo priešais jį iš kairės pusės. Antras asmuo sėdėjo šalia jo, tiesiai priešais pirmą asmenį. Tuo metu pastebėjo šių vaikinų akių kontaktus. Kodėl jie taip elgėsi, paaiškinti negali. Su nurodytais asmenimis bendravo, bet apie ką kalbėjo, neatsimena. Kitų asmenų su jais nebuvo. Visą laiką buvo trise. Gerai prisimena, kad vaikinas su akiniais pasidarė aršus ir agresyviai nusiteikęs. Kokiu momentu toks pasidarė, negali pasakyti, bet ne iš karto. Mano, kad nuo to viskas ir prasidėjo. Kaip tiksliai jį mušė, neatsimena. Neatsimena, ar nuo jo gynėsi. Atsimena, kad jo rankos ryte buvo be sužalojimų. Matyt, jis buvo nepajėgus pasipriešinti ir gintis. Galvoja, kad jį mušė du nurodyti asmenys. Iš patirtų sužalojimų įtaria, kad jį spardė kojomis. Po įvykio jo drabužiai buvo labai purvini. Ant jų buvo žvyro. Negali pateikti savo drabužių, nes žmona juos išskalbė. Iš to sprendžia, kad buvo mušamas gulintis ant žemės. Ne viską atsimena, ką sakė atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams. Konkrečiai kiek jam buvo suduota smūgių, neprisimena. Negali prisiminti ir paaiškinti, dėl kokios priežasties jį pradėjo mušti. Jis pats negalėjo provokuoti konflikto, nes galvojo, kad bendrauja su giminaičiu. Jam buvo išmušti priekiniai 3 dantys. Šiuo metu lankosi pas odontologą (t.2 b.l. 2-4).

Byloje yra duomenys, kad 2023 m. gegužės 14 d. 02.28.57 E. S. organizme rasta 2,79‰ alkoholio (t.2 b.l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. G 1912/2023 (01) nurodyta, kad remiantis E. S. medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kurioje nustatyta, kad E. S. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiame kelyje, muštinė žaizda kairiame antakyje, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės lūžis, dešinio skruostikaulio lanko lūžis, kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo būti padarytas 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu į kairio kelio sritį. Muštinė žaizda kairiame antakyje galėjo būti padaryta 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu į kairio antakio sritį. Dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės lūžis bei dešinio skruostikaulio lanko lūžis galėjo būti padaryti 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu į dešinio skruosto šoninę sritį arba 2 atskirais tiesioginiais trauminiais poveikiais į skruosto šoninę sritį ir į skruosto priekinę sritį. Kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą galėjo būti padarytas 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu į galvos plaukuotosios dalies kairę momeninę-smilkininę sritį. Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, tačiau laikui patikslinti medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje ir muštinė žaizda kairiame antakyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės lūžis ir dešinio skruostikaulio lanko lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 7.1 punktas). Kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 6.6.1 punktas). Medicinos dokumentuose nepakanka duomenų sužalojimų mechanizmui ir žalojusio objekto savybėms patikslinti. Kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą būdingas didesnės energijos traumoms, t.y. nebūdingas smūgių sudavimui kumščiu ar koja, labiau būdinga griuvimui ir atsitrenkimui kairio momens-smilkinio sritimi į kietą buką daiktą/paviršių. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti bet kokiais kietais-bukais daiktais, tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiam griūnant ir/ar atsitrenkiant (t.1 b.l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ekspertė J. B., atsakydama į jai užduotus klausimus nurodė, kad medicininiuose nukentėjusiojo E. S. dokumentuose užfiksuotas odos nubrozdinimas kairiame kelyje, muštinė žaizda kairiame antakyje, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės lūžis, dešinio skruostikaulio lanko lūžis galėjo būti padaryti suduodant smūgius tiek kojomis, tiek rankomis (kumščiais). Dažniausiai kaukolės pamato lūžiai yra būdingi didesnės kinetinės energijos traumoms, tokioms, kaip pavyzdžiui griuvimas ant kieto paviršiaus arba smūgio sudavimas kietu, sunkiu daiktu (pvz. lazda, akmeniu ir pan.) Tačiau kategoriškai negalima atmesti versijos, kad kairiojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą ir (sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą) galėjo būti padarytas spiriant koja. Kaukolės lūžio susiformavimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip kaukolės kaulų storis (plonesniam kaului lūžti reikalinga mažesnė kinetinė energija), kaukolės forma (dėl kaukolės struktūros, joje gali būti silpnesnių vietų, mažiau atsparių trauminiams poveikiams), smūgio jėgą, traumuojančio objekto individualios savybės, pvz. masė, forma ir pan., todėl pavyzdžiui esant plonam kaului ir labai stipriam smūgiui teoriškai toks kaukolės pamato lūžis įmanomas. Šiuo atveju, lūžio lokalizacija (pagal galvos KT tyrimo aprašymą, lūžis yra užpakalinėje kaukolės dalyje, už ausies) ir jo pobūdis atitiktų pateiktas įvykio aplinkybes, kad po smūgių kumščiu į veidą nukentėjusysis griuvo atbulas ant nugaros. Griūvant ant nugaros nukentėjusysis galėjo galvos kairiąja puse, užausio sritimi atsitrenkti į žemėje esantį akmenį arba į betoninį bortelį, ko pasėkoje galėjo susidaryti kairio momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą (t.1 b.l. 74-75).

Apklausta teisme ekspertė J. B. atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad nukentėjusiojo sužalojimų tyrimas buvo atliktas įvertinus jo medicininius dokumentus. Kaukolės pamato lūžiai būdingesni didesnės energijos traumoms, kurios paprastai įvyksta griuvimo arba kritimo metu. Tai teigia vien tik pagal sužalojimų pobūdį, pagal tai, kiek stipriai buvo kontaktuota. Nukentėjusysis turėjo kontaktuoti galvos kairiąja puse, labiau užausio sritimi, smilkinio dalimi, momens smilkinio dalimi. Bet koks griuvimas gali padaryti tokį sužalojimą. Kontaktuota galėjo būti 4 trauminiais poveikiais, daugiausia 5 trauminiais poveikiais, įskaitant visus sužalojimus, kurie išvardinti specialisto išvadoje. Kaukolės lūžis galėjo susidaryti ir spiriant koja. Tai retesnis atvejis, bet galėjo būti. Kategoriškai negalima atmesti, kad spyris negalėjo padaryti tokio sužalojimo. Kinetinė energija gali būti sukelta ir kojos spyriu, ir krentant. Jeigu būtų spyris į veidą, asmuo griūtų atbulas. Nukentėjusiajam kaukolės lūžis ne veide, o galvoje. Jeigu spyris būtų į veidą, tai lūžis būtų veide. Sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio metu, tai reiškia, kad trauminis poveikis veikė į tą vietą, kur yra lūžis. Jis negalėjo susidaryti spiriant į veidą, nes veidas tai ne galva. Galėjo spirti iš nugaros, tada turėjo pataikyti į užausio sritį. Po tokio smūgio negali kategoriškai pasakyti, ar asmuo turėjo netekti sąmonės. Galėjo išlikti ir sąmoningas. Ji dalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Atsimena tą vietą. Tai buvo šalia upės, šlaito papėdėje, priešais (duomenys neskelbtini) sodą, netoli laiptų į (duomenys neskelbtini) kalną. Ne kiekvienos galvos traumos metu yra prarandama sąmonė, neįmanoma pasakyti, ar žmogus buvo praradęs sąmonę. Kaukolės pamato lūžis didelio kraujavimo nesukėlė. Galvos smegenų suspaudimo nebuvo. Gal asmuo neprarado sąmonės, tačiau galėjo trumpam prarasti sąmonę, o paskui ją atgauti. Tokioje būsenoj eidamas galėjo ir pats nukristi. SSMNT 6.6.1 punktas taikomas, kai sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, šitam punktui priskiriami visi sužalojimai, kai lūžę kaulai, plyšimai sausgyslių, raiščių, vidaus organų sužalojimai. Visi paviršiniai sužalojimai vertinami nežymiu. Padarant sunkų sveikatos sužalojimą - nukentėjusysis turėtų būti tokioje padėtyje, kad kaltininkas pasiektų jo galvos sritį. Tikriausiai nukentėjusysis turėjo būti žemiau nei kaltinamasis. Tai sėdimoj, klūpimoj arba gulimoj padėtyje. Pagal sužalojimą lokalizaciją, jeigu lūžis padarytas įspiriant koja, tada kaltinamasis turėjo greičiausiai stovėti iš nukentėjusiojo kairio šono, kad pataikytų į galvos kairę pusę su koja. Čia yra ne medicininiai klausimai, kaip nukentėjusysis buvo pasukęs galvą. Reikėtų turimus sužalojimus derinti su turimomis aplinkybėmis. Vien tik įvertinus sužalojimus nusakyti, kokioje padėtyje buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, praktiškai neįmanoma. Tos padėtys galėjo būti įvairios. Ji negali pateikti konkrečios išvados, kokioje padėtyje jie buvo. Pievoje buvo smulkių plokščių akmenų. Buvo ir takas, kurio kraštai, pakraščiai išgrįsti betoninėms trinkelėmis, borteliais. Jeigu atsitrenkti griūvant į šiuos objektus, tai galėjo tas lūžis susidaryti.

Apklaustas teisme liudytojas T. A. paaiškino, kad iki teismo nagrinėjamo įvykio pažinojo J. K.. Jie susitikdavo kartą ar du per mėnesį. Nukentėjusiojo nepažinojo. 2023 m. gegužės 13 d. apie 12.00 val. jis susitiko su J. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,,Iki“. Pasiėmė butelį viskio ir nuėję prie upės jį išgėrė. Po to kartu nuvažiavo į ,,X“ barą. Ten išgėrė alaus ir žaidė biliardą. Išėję į lauką parūkyti susipažino su nukentėjusiuoju. Užsimezgė dialogas. Pasiūlė jam kartu su jais nueiti į (duomenys neskelbtini) sodą ir ten išgerti. Pakeliui „Rimi“ parduotuvėje nusipirko butelį viskio. (duomenys neskelbtini) sode pradėjo gerti ir prasidėjo konfliktas tarp J. K. ir nukentėjusiojo. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio priežasties jis nežino. J. smogė nukentėjusiajam kelis kartus. Vieną kartą koja ir du ar tris kartus rankomis. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo, o J. stovėjo. Smūgis koja nukentėjusiajam pataikė į veido ir galvos sritį. Po to jis atitraukė J.. Palikę nukentėjusįjį, jie nuėjo. Gali pasakyti, kad nukentėjusysis elgėsi iššaukiančiai, bet iš jo pusės puolimo nebuvo. Neatsimena, ar nukentėjusysis klausė J. apie pusseserę. Pareigūnai jį surado po dviejų su puse mėnesio. Po suėmimo su J. nebendrauja. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad J. klausė nukentėjusiojo, iš kur šis yra. Nukentėjusysis pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo konflikto priežastis. Neatsimena, ar buvo pasityčiojimas. Nukentėjusysis prie jo nelindo ir jo nepuolė. Vėliau J. jam pasakė, kad gerai, kad jį patraukė nuo nukentėjusiojo, nes jis būtų jį „pakasęs“. Tuo metu jie visi buvo neblaivūs. (duomenys neskelbtini) sode alkoholį gėrė su užsigėrimu, tačiau be užkandos. Kiek atsimena, nukentėjusysis negriuvinėjo. Smūgis kojomis buvo vidutinio stiprumo. J. spyrė dešine koja į nukentėjusiojo veido sritį. Nukentėjusysis sėdėjo priešais J., nes J. stovėjo jam iš dešinės. Neatsimena, į kurią veido pusę buvo smūgis. Nukentėjusysis buvo mušamas, kai sėdėjo. Po J. smūgių ant nukentėjusiojo nesimatė sužalojimų. Jis buvo sąmoningas. Sėdėjo ant pievos, alkūnės uždėtos ant kelių. Nuo smūgių nukentėjusysis nenuvirto ant šono.

Pateikus 2023 m. liepos 25 d. T. A. pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, jis parodė, kad nuo 2019 metų liepos mėnesio grįžo į Lietuvą. Po kuriuo laiko jis susipažino su J. K.. Su juo susitinka vidutiniškai du kartus per mėnesį. 2023 m. gegužės 13 d. (šeštadienį), dienos metu Jeruzalės mikrorajone prie „Iki“ parduotuvės susitiko su J.. Susitikus J. parodė vietą prie upės, kur galima praleisti laiką. Prisimena, kad su J. dviese prie upės gėrė viskį. Jis gėrė mažiau, o J. daugiau. Prie upės prabuvo apie pusantros valandos. Išgėrė viskio butelį, užsigerdami „Coca cola“. Užkandos neturėjo. Kai viskis baigėsi, nutarė važiuoti į miestą. Tuo metu buvo tarp 15.00-16.00 val. Jie sugalvojo, kad būtų neblogai pažaisti biliardą. Jis prisiminė, kad bare „X“, yra biliardas. Ten jie nuėjo. Kiek prisimena, bare alkoholio negėrė. Rado laisvą stalą ir apie valandą žaidė biliardą. Kuomet išėjo į lauką parūkyti, prie jų priėjo išgėręs nepažįstamas vyriškis, kuris juos užkalbino. Suprato, kad J. priėjusio vyriškio nepažįsta. Tarp jų nebuvo jokio ginčo. Su J. jis nebenorėjo eiti į barą. Tas vyriškis įsiprašė jiems į kompaniją, nes jie ketino eiti į (duomenys neskelbtini) parką, kur norėjo ramiai dar išgerti. Pakeliui visi trise užėjo į „Rimi“ parduotuvę, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo pinigų ir neprisimena, kas pirko alkoholį. Net neprisimena, koks buvo alkoholis, tačiau mano, kad greičiausiai buvo viskis arba degtinė. Kažką pirko užsigerti, tačiau užkandos tikrai nepirko. Nuėjo per (duomenys neskelbtini) sodą link tiltelio, link (duomenys neskelbtini) kalno ir susėdo ant žolės. Buvo gal apie 20.00 val., nes jau buvo prieblanda. Ten nuėjus nepažįstamas vyras pasakė, kad jis iš (duomenys neskelbtini). Tada J. pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas, jog jis yra kaimietis. Jie susiginčijo. Tas vyriškis (E. S.), sėdėjo ant žolės, o J. stovėjo jam iš dešinės. Staiga pamatė, kaip nieko nesakęs J. vieną kartą smūgiavo koja E. į galvą. Kai E. susiėmė už galvos, J. vėl nieko nesakydamas pasilenkė ir dešiniuoju kumščiu sudavė E. keletą smūgių vieną po kito į galvos sritį. Tada jis (T. A.) rankomis atsirėmė J. į krūtinę ir liepė jam baigti. J. dar bandė eiti link E., tačiau jam pavyko nuraminti J. ir šis daugiau E. nemušė. E. lyg keikėsi, tačiau nematė, kad stotųsi. Kuomet nuramino J., jie abu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) ir su J. išsiskyrė. Su J. susitiko 2023 m. gegužės 20 d. J. jam padėkojo, kad jį nuramino, nes jis būtų „pakasęs“ tą vyriškį. J. jam nepaaiškino, dėl kokios priežasties mušė E.. Kai jie paliko E. sėdintį ant žolės, jam neatrodė, kad jis būtų labai smarkiai sudaužytas. Buvo tamsu ir nieko nesimatė. Kiek pamena, E. buvo sąmoningas, todėl neatrodė, kad jam reikalinga medikų pagalba. Tik šiandieną sužinojo, kad E. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kad lūžo kaukolės pamatas. Jaučiasi kaltas, kad neįvertino, jog žmogus sužalotas labai sunkiai ir neiškvietė medikų. Jis pats smūgių E. S. nesudavė. Kaip viskas vyko, gali parodyti (t. 2 b.l. 155-156, 157-159).

Savo parodymus T. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nurodė, kad E. S. sėdėjo ant žolės, kai J. K. nieko nesakęs, staiga koja iš didelės jėgos spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Po šio smūgio J. K. pasilenkė prie nukentėjusiojo ir jam sudavė keletą smūgių. Jis nuramino J. K.. Palikę nukentėjusįjį jie iš ten išėjo. Paliktas nukentėjusysis sėdėjo ant žemės. Galimai keikėsi ir buvo sąmoningas (t.2 b.l. 166-173).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo T. A. atžvilgiu buvo nutrauktas, nepadarius jam nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje (t.2 b.l. 188-197).

Apklaustas 2023 m. gruodžio 19 d. liudytoju T. A. patvirtino ankstesnius savo parodymus, nurodydamas, kad nuėjus į (duomenys neskelbtini) sodą J. pradėjo įžeidinėti E., kad šis kaimietis, nes iš (duomenys neskelbtini). Sėdinčiam ant žolės E. J. vieną kartą smūgiavo koja į galvą, o po to pasilenkęs dešiniuoju kumščiu sudavė E. keletą smūgių į galvos sritį. Jam pavyko nuraminti J., kad šis daugiau nemuštų E. (t. 2 b.l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo peržiūrėti lauko stebėjimo kamerų, įrengtų adresu (duomenys neskelbtini) įrašai. Duomenys įkelti į kitų objektų apžiūros protokolą. Šiame įraše užfiksuoti „X“ baro lankytojai, tarp kurių buvo kaltinamasis J. K., nukentėjusysis E. S., liudytojas T. A.. Įraše užfiksuota, kad iš baro jie išėjo 19:14 val. (t.1 b.l. 129-132).

Kitų objektų - vaizdo įrašo - apžiūros protokole nurodyta, kad 2023 m. gegužės 13 d. 19:34 val., matomi (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) einantys T. A., J. K. ir E. S. bruožus atitinkantys vyrai. Kitų objektų - vaizdo įrašo stebėjimo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje - apžiūros protokole nurodyta, kad 2023 m. gegužės 13 d. 19:26 val., matomi (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) aikštės link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) einantys T. A., J. K. ir E. S. bruožus atitinkantys vyrai. Kitų objektų - vaizdo įrašo stebėjimo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini) sode - apžiūros protokole nurodyta, kad 2023 m. gegužės 13 d. 19:47:50 val., matomi kitoje upės pusėje įvykio vietoje takeliu einantys T. A., šalia J. K. ir atsilikęs E. S.(t.1 b.l. 117-118, 120-121, 123-124, 126-127, 134-135).

Teisme buvo peržiūrėti pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai. Jų duomenys nurodyti kitų objektų apžiūros protokole. Vaizdo/garso įrašo data ir laikas sutampa su realiu laiku. 2023 m. gegužės 14 d. 00:23:10 val., policijos automobilis privažiuoja prie tilto (duomenys neskelbtini) sode, kitoje upės pusėje randasi (duomenys neskelbtini) ambasados rezidencija, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nepakankamo apšvietimo vaizdo įrašas yra neryškus. Policijos pareigūnus pasitinka du asmenys, kurie prisistato pranešėjais. Nurodo, kad eidami aptiko sumuštą vaikiną, kuris šaukėsi pagalbos. Pranešėjai prisistato moksleiviais. Pareigūnai prieina prie asmens, kuris pagal bendrus veido ir kūno požymius bei apsirengimą atpažįstamas kaip E. S.. Asmens veidas sumuštas. Asmuo elgiasi ramiai. Jo koordinacija nesutrikusi. Neatrodo, kad būtų apgirtęs. Jis ramiai atsakinėja į klausimus, tačiau pastebimi atminties sutrikimai. Jis negali aiškiai, išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybių. Iš pradžių mano, kad šitie du moksleiviai galėjo jį sumušti, tačiau akivaizdžiai neužtikrintai apie tai kalba. Į pareigūno klausimą, ar buvo praradęs sąmonę, E. S. atsako, kad daug kartų. Patvirtina, kad buvo pavartojęs alkoholio. E. S. pasako, kad jam išmušti dantys. Policijos pareigūnas paprašo išsižioti ir pašviečia prožektoriumi į E. S. burną. Policijos pareigūnas klausia, ar E. S. nebuvo nukritęs važiuojant paspirtuku, nes asmens keliai turi nubrozdinimo žymių. E. S. kategoriškai tai paneigia. Pasakoja, kad buvo spardomas kojomis, kad sėdėjo parke ir be jokios priežasties buvo užpultas ir sumuštas. E. S. ranka nurodo į kairės ausies sritį, kuri, pasak jo, nukentėjo išpuolio metu. Kamerai prisiartinus matoma, kad asmens veidas pakankamai stipriai sumuštas, ištinęs, kairės pusės ausies sritis kruvina. Nurodyti jį užpuolusių asmenų kiekį bei jų požymius E. S. negali, tik kartoja atsimenantis, kad buvo intensyviai spardomas kojomis. Paklausus apie konkrečią vietą, kur jis buvo sumuštas, E. S. nurodo į kitą upės pusę, kad reikia tiltu pereiti ir eiti. 00:27:24 val. vienas iš policijos pareigūnų eina tiltu į kitą upės kranto pusę ir prožektoriumi apšviečia teritoriją. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ambasados rezidencijos vaizdo kameros akiratyje. Pareigūnas pereina į kito kranto pusę, trumpai apsižiūri ir grįžta atgal. Iki vietos, kur vėliau buvo aptikti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pareigūnai nėjo. Pareigūnui grįžus prie nukentėjusiojo ir kolegos girdima, kad E. S. neturi dviejų mobiliojo ryšio telefonų. Iš savo daiktų džemperio kišenėje randa vairuotojo pažymėjimą, raktus. Atvažiavus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, E. S. eina prie jo, užlipa ir atsisėda automobilyje. Paklausius apie prarastus mobiliojo ryšio telefonus, E. S. apibūdina vieno įrenginio modelį („Samsung“), kalba tyliai, dėl antro telefono aiškiai nesigirdi, ką asmuo kalba. Girdima, kad E. S. atsimena vieną telefono numerį, kito įrenginio numerio neatsimena. Diktuoja telefono numerį, pareigūnas įsiveda sau. Pareigūnai kalba tarpusavyje, vienas nurodo, kad jam panašu, jog kitoje upės kranto pusėje E. S. buvo mušamas, „išvaliotas“. Kitoje upės kranto pusėje yra kieta smėlio ir smulkaus žvyrkelio danga. Kitas pareigūnas atsako, kad perėjus į kitą kranto pusę grumtynių ar kraujo žymių nepastebėjo. Pareigūnui skambinant E. S. padiktuotu numeriu girdima, kad jo mobiliojo ryšio telefonas nėra išjungtas. Pareigūnai nusprendžia paieškoti įrenginio pagal skambučio garsą. Vienas pareigūnas pereina tiltu į kito kranto pusę ir eina takeliu, o kitas eina kitu krantu. Eina lygiagrečiai. Pareigūnas skambina į E. S. padiktuotą telefono numerį ir tikrina apylinkes. Eidamas pareigūnas paprašo budėtojo patikrinti telefono numerio prisijungimo prie judriojo ryšio bokšto duomenis. Nieko neradus, pareigūnas apsisuka ir eina atgal, praneša kitam, kad grįžtame (t.1 b.l. 114-116).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 14 d. apie 00.05 val. gavo pranešimą, jog yra sumuštas asmuo. Nuvykus į jiems nurodytą vietą, prie (duomenys neskelbtini) ambasados, adresu (duomenys neskelbtini), prie tiltelio, kuris veda per (duomenys neskelbtini) upę, rado pranešėją ir šalia jo ant bordiūro sėdintį E. S., kuris paaiškino, kad jį sumušė trys nepažįstami asmenys ir apiplėšė, atėmė du mobilius telefonus. Ant E. S. kūno matėsi nubrozdinimai. Jo keliai buvo nubrozdinti, galva praskelta. E. S. rūbai buvo purvini ir žemėti (t.1 b.l.12).

2023 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos (duomenys neskelbtini) parko prieigos netoli (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) tiltu pereinama į kitą (duomenys neskelbtini) pusę ir pėsčiųjų taku einama (duomenys neskelbtini) pakrante (upė dešinėje) 400 metrų. Matoma aikštelė su suoliukais. Kairėje pusėje nuo suoliukų yra baltos spalvos skulptūros ant metalinių strypų, už jų yra akmeniniai laiptai. Už laiptų yra pievutė, kurioje yra medinė (duomenys neskelbtini) skulptūra. Pievutėje (5 metrai nuo suoliukų), keturių metrų skersmens plote, matomos cigarečių nuorūkos, cigarilių nuorūkos, vienkartiniai puodeliai, 2 mobiliojo ryšio telefonai, 1 akinių rėmeliai su iškritusiais stiklais. Telefonai ir akiniai paimami iš įvykio vietos. Daugiau daiktų, galinčių turėti įtakos tyrimui, nėra. Grumtynių pėdsakų nesimato. Vaizdo stebėjimo kamerų nesimato (1 t., b.l. 18-20)

2023 m. rugpjūčio 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima aikštelė randasi (duomenys neskelbtini) parko prieigose, netoli (duomenys neskelbtini). Aikštelė pasiekiama tiltu, perėjus į kitą (duomenys neskelbtini) pusę ir pėsčiųjų taku einant (duomenys neskelbtini) pakrante (upė dešinėje) apie 400 metrų. Aikštelės pakraštyje prie pėsčiųjų tako yra suoliukai. Atkreipiamas dėmesys, kad pėsčiųjų takelio danga yra kieto pagrindo, vietomis grįsta smulkiais akmenimis ir skalda bei didžiąją dalį takelio sudaro kietai sutryptas žvyras-smėlis. Pėsčiųjų tako kraštai turi lygiai su žeme einančius betoninius bortelius. Stovint nugara į upės pusę, už minėtų suoliukų, aikštelės viršutinėje dalyje yra medinė (duomenys neskelbtini) skulptūra. Nuo kietos dangos pėsčiųjų takelio (duomenys neskelbtini) skulptūros link per pievą eina žmonių išmintas takelis. Apžiūrimoje aikštelėje auga žolė, kurioje vietomis pastebimi į žemę įspausti arba ant paviršiaus gulintys akmenys (t.1 b.l. 37-38).

Kaltinamasis J. K. teisme kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis. Gindamasis nuo E. S., kuris ant jo užsimojo ranka ir net pataikė jam į veidą, sudavė jam smūgius rankomis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo nurodytos faktinės aplinkybės neturi realaus pagrindo ir laikytinos kaip jo pasirinkta gynybos versija. Sutiktina, kad E. S. faktiškai negalėjo pasakyti, kaip jis buvo sumuštas, tačiau jis kategoriškai tvirtino, kad jam nebuvo jokio pagrindo pulti mušti J. K.. E. S. tvirtino, kad bendraujant su J. K. išsiaiškino, kad šis galimai yra jo tolimas giminaitis. Manytina, kad J. K. veiksmus, atliktus nukentėjusiojo atžvilgiu, nulėmė išgerto alkoholio kiekis ir kaltinamojo charakterio bruožai. Vienas iš esminių J. K. kaltės įrodymų, tai kartu su juo ir nukentėjusiuoju buvusio liudytojo T. A. parodymai. Minėtas liudytojas patvirtino, kad E. S. nepuolė J. K., nes tam nebuvo pagrindo. Kaltinamasis pats išprovokavo konfliktą vadindamas E. S. kaimiečiu. Galimai E. S. į tai reaguodamas galėjo ką nors pasakyti J. K. atžvilgiu, nes jie abu buvo neblaivūs, tačiau toks galimas pasakymas nesuteikė J. K. jokio teisėto pagrindo nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą.

Specialisto išvadoje nustatyti sekantys E. S. kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiame kelyje, muštinė žaizda kairiame antakyje, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės lūžis, ir dešinio skruostikaulio lanko lūžis, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 7.1), bei kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 6.6.1 punktas).

Iš specialisto išdavoje konstatuotų trijų skirtingų E. S. padarytų sužalojimų grupių, prokuroras pasirinko kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamatą, kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir J. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir bylą perdavė į teismą. Prokuroro įsitikinimu, šis kūno sužalojimas E. S. buvo padarytas, kai J. K. jam spyrė į veido ir galvos sritį.

Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas su tokia kategoriška prokuroro pozicija nesutinka. Pirmiausia tam tikrą abejonę, kad šio sunkaus kūno sužalojimo atsiradimą sieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu su J. K. veiksmais, sukėlė specialisto išvadą šioje byloje pateikusi ekspertė J. B.. Ji nurodė, kad nukentėjusiojo medicinos dokumentuose nepakanka duomenų sužalojimų mechanizmui ir žalojusio objekto savybėms patikslinti. Kairio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą būdingas didesnės energijos traumoms, t.y. nebūdingas smūgių sudavimui kumščiu ar koja, labiau būdinga griuvimui ir atsitrenkimui kairio momens-smilkinio sritimi į kietą buką daiktą/paviršių. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ekspertė J. B. nurodė, kad dažniausiai kaukolės pamato lūžiai yra būdingi didesnės kinetinės energijos traumoms, tokioms, kaip pavyzdžiui griuvimas ant kieto paviršiaus arba smūgio sudavimas kietu, sunkiu daiktu (pvz. lazda, akmeniu ir pan.) Tačiau kategoriškai negalima atmesti versijos, kad kairiojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą ir (sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą) galėjo būti padarytas spiriant koja. Kaukolės lūžio susiformavimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip kaukolės kaulų storis (plonesniam kaului lūžti reikalinga mažesnė kinetinė energija), kaukolės forma (dėl kaukolės struktūros, joje gali būti silpnesnių vietų, mažiau atsparių trauminiams poveikiams), smūgio jėga, traumuojančio objekto individualios savybės, pvz. masė, forma ir pan., todėl pavyzdžiui esant plonam kaului ir labai stipriam smūgiui teoriškai toks kaukolės pamato lūžis įmanomas. Šiuo atveju, lūžio lokalizacija (pagal galvos KT tyrimo aprašymą, lūžis yra užpakalinėje kaukolės dalyje, už ausies) ir jo pobūdis atitiktų pateiktas įvykio aplinkybes, kad po smūgių kumščiu į veidą nukentėjusysis griuvo atbulas ant nugaros. Griūvant ant nugaros nukentėjusysis galėjo galvos kairiąja puse, užausio sritimi atsitrenkti į žemėje esantį akmenį arba į betoninį bortelį, ko pasėkoje galėjo susidaryti kairio momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą. Apklausta teisme ekspertė patvirtino, kad kaukolės pamato lūžiai būdingesni didesnės energijos traumoms, kurios paprastai įvyksta griuvimo arba kritimo metu. Nukentėjusysis su jį traumavusiu paviršiumi turėjo kontaktuoti galvos kairiąja puse, labiau užausio sritimi, smilkinio dalimi momens smilkinio dalimi. Bet koks griuvimas gali padaryti tokį sužalojimą. Kontaktuota galėjo būti 4 - 5 trauminiais poveikiais, įskaitant visus sužalojimus, kurie išvardinti specialisto išvadoje. Kaukolės lūžis galėjo susidaryti ir spiriant koja, čia gali būti retesnis atvejis, bet jis galėjo būti. Kategoriškai negali atmesti, kad spyris negalėjo padaryti tokio sužalojimo. Kinetinė energija gali būti sukelta ir kojos spyriu, ir krentant. Jeigu būtų spyris į veidą, asmuo griūtų atbulas. Nukentėjusiajam kaukolės lūžis ne veide, o galvoje. Jeigu spyris būtų į veidą, tai lūžis būtų veide. Sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio metu, tai reiškia, kad trauminis poveikis veikė į tą vietą, kur yra lūžis, negalėjo jis susidaryti spiriant į veidą, nes veidas tai ne galva. Galėjo spirti iš nugaros, tada turėjo pataikyti į užausio sritį. Po tokio smūgio negali kategoriškai pasakyti, ar asmuo galėjo netekti sąmonės, bet galėjo išlikti ir sąmoningas. Pagal sužalojimą lokalizaciją, jeigu lūžis padarytas įspiriant koja, tada kaltinamasis turėjo greičiausiai stovėti iš nukentėjusiojo kairio šono, kad pataikytų į galvos kairę pusę su koja. Vien tik pasižiūrėjus sužalojimus nusakyti, kokioje padėtyje buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, praktiškai neįmanoma. Pievoje buvo smulkių plokščių akmenų. Buvo ir takas, kurio kraštai, pakraščiai išgrįsti betoninėms trinkelėmis, borteliais. Jeigu atsitrenkti griūvant į šiuos objektus, tai galėjo tas lūžis susidaryti. Ekspertė nurodė, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis galėjo būti visiškai, ar iš dalies sąmoningas ir judėti, todėl atsižvelgus į jo tuo metu buvusią būseną, apsvaigimą nuo alkoholio, nukentėjusysis galėjo judėdamas ir pats nukristi bei patirti kaukolės lūžį.

Šioje byloje ekspertė pateikė tris galimas versijas nukentėjusiojo kaulo pamato lūžio atsiradimui. Tai smūgis koja, nors mažai tikėtinas ir turėjo būti suduotas iš nugaros. Kritimas ant žemės nuo gauto smūgio į veidą. Nukritimas ant kieto paviršiaus tyrimo metu nenustatytoms aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai būtina nustatyti, kokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia teismui neginčijamai konstatuoti pas E. S. nustatyto sunkaus kūno sužalojimo atsiradimo priežastį, bei ar jų pakanka, norint J. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Manytina, kad tokių neginčijamų ir objektyvių duomenų šioje byloje nėra.

Pirmiausia J. K., jo draugas, liudytojas T. A. ir nukentėjusysis pripažino, kad tą dieną ir vakarą vartojo įvairius alkoholinius gėrimus ir buvo pakankamai apsvaigę. Tai matyti ir baro „X“ stebėjimo kamerų įrašuose. (duomenys neskelbtini) sode įrengtos stebėjimo kameros įraše užfiksuoti 2023 m. gegužės 13 d. 19:47:50 val., kitoje upės pusėje vietoje takeliu einantys T. A., J. K. ir E. S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad jų išsirinktoje vietoje jie vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp J. K. ir E. S. įvyko kivirčas. Tolimesnę galimų įvykių eigą asmenys nurodo skirtingai. J. K. teigia, kad E. S. jį užsipuolė, todėl gindamasis jis sudavė du smūgius į veidą ir šis nukrito. Ar krisdamas E. S. trenkėsi į žemę galva, tiksliau kairiąja užausio sritimi, byloje objektyvių duomenų nėra. Ar sudavė E. S. į veido galvos sritį smūgį koja, neatsimena. Jam su T. A. nueinant E. S. liko sėdėti ant žolės.

Apklaustas teisme liudytojas T. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sode pradėjus gerti įsigytą alkoholį prasidėjo konfliktas tarp J. K. ir nukentėjusiojo. J. smogė nukentėjusiajam kelis kartus. Vieną kartą koja ir du ar tris kartus rankomis. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo, o J. stovėjo. Smūgis koja nukentėjusiajam pataikė į veido ir galvos sritį. Kiek atsimena, nukentėjusysis negriuvinėjo. Smūgis kojomis buvo vidutinio stiprumo. J. spyrė dešine koja į nukentėjusiojo veido sritį. Nukentėjusysis sėdėjo priešais J., nes J. stovėjo jam iš dešinės. Neatsimena, į kurią veido pusę buvo smūgis. Nukentėjusysis buvo mušamas, kai sėdėjo. Po J. smūgių ant nukentėjusiojo nesimatė sužalojimų. Jis buvo sąmoningas. Sėdėjo ant pievos, alkūnės uždėtos ant kelių. Nuo smūgių nukentėjusysis nenuvirto ant šono.

Apklaustas 2023 m. liepos 25 d. T. A. parodė, kad trise nuėjo per (duomenys neskelbtini) sodą link tiltelio, link (duomenys neskelbtini) kalno ir susėdo ant žolės. Buvo apie 20.00 val., nes jau buvo prieblanda. Ten nuėjus nepažįstamas vyras pasakė, kad jis iš (duomenys neskelbtini). Tada J. pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas, jog jis yra kaimietis. Jie susiginčijo. Tas vyriškis (E. S.) sėdėjo ant žolės, o J. stovėjo jam iš dešinės. Staiga pamatė, kaip nieko nesakęs J. vieną kartą smūgiavo koja E. į galvą. Kai E. susiėmė už galvos, J. vėl nieko nesakydamas pasilenkė ir dešiniuoju kumščiu sudavė E. keletą smūgių vieną po kito į galvos sritį. J. dar bandė eiti link E., tačiau jam pavyko jį nuraminti ir šis daugiau E. nemušė. E. lyg keikėsi, tačiau nematė, kad stotųsi. Kai jie paliko E. sėdintį ant žolės, jam neatrodė, kad jis būtų labai smarkiai sudaužytas. Kiek pamena, E. buvo sąmoningas.

Parodymų patikrinimo metu T. A. nurodė, kad E. S. sėdėjo ant žolės, kai J. K. nieko nesakęs, iš didelės jėgos spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Po šio smūgio J. K. pasilenkė prie nukentėjusiojo ir jam sudavė keletą smūgių. Jis nuramino J. K.. Palikę nukentėjusįjį jie išėjo. Paliktas nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, galimai keikėsi ir buvo sąmoningas.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. S. parodė, kad kartu su J. K. ir jo draugu vartojant (duomenys neskelbtini) sode alkoholį pastabėjo, kad J. K. vienu metu atsistojo. Kas įvyko toliau, negali pasakyti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis nurodė, kad negali pasakyti, kaip jam buvo suduotas smūgis (smūgiai). Neatsimena, kaip jį spardė ir mušė. Jis negalėjo užpulti ir suduoti smūgius J. K., o paskui jį vytis, nes pastarąjį laikė giminaičiu. Pirmą smūgį gavo iš kaltinamojo tuo metu, kai sėdėjo. Apklaustas 2023 m. gegužės 14 d. nukentėjusysis E. S.parodė, kad ar dėl savo girtumo, ar dėl sumušimo jis nieko neatsimena. Atsimena, kad buvo tamsu ir jam skaudėjo kūną. Kas su juo atsitiko, su kuo buvo, neatsimena. Neatsimena net vietos, kurioje buvo. Visas jo kūnas buvo nubrozdintas. Apklaustas 2023 m. birželio 9 d. papildomai nukentėjusysis E. S.parodė, kad šiuo metu prisiminė daugiau įvykio aplinkybių. Prisimena, kad asmenys, su kuriais susipažino bare „X“, sėdėjo ant žolės (duomenys neskelbtini) sode. Vaikinas su akiniais (J. K.) sėdėjo priešais jį iš kairės pusės. Antras asmuo sėdėjo šalia jo, tiesiai priešais pirmą asmenį. Gerai prisimena, kad vaikinas su akiniais pasidarė aršus ir agresyviai nusiteikęs. Kaip tiksliai jį mušė, neatsimena. Galvoja, kad jį mušė du nurodyti asmenys. Iš patirtų sužalojimų įtaria, kad jį spardė kojomis. Po įvykio jo drabužiai buvo labai purvini. Ant jų buvo žvyro. Negali pateikti savo drabužių, nes žmona juos išskalbė. Iš to sprendžia, kad buvo mušamas gulintis ant žemės. Konkrečiai kiek jam buvo suduota smūgių, neprisimena.

Vertinant šių asmenų parodymus, darytina išvada, kad jie prieštaringi. Tik J. K. teigia, kad E. S. jį užpuolė, todėl nuo jo gindamasis jam sudavė du smūgius į veidą ir šis kelis kartus nukrito. Liudytojas T. A. tvirtina, kad nieko panašaus nebuvo. Jis teigia, kad kilus kivirčui tarp J. K. ir E. S., kaltinamasis jam spyrė į veido galvos sritį. Tuo metu E. S. sėdėjo ir nuo šio smūgio bei po to sekusių smūgių kumščiais nenugriuvo. Smūgių sudavimo metu J. K. stovėjo priešais E. S.. Duodamas parodymus teisme T. A. nurodė, kad smūgis koja buvo vidutinio stiprumo, tačiau savo parodymų patikrinimo metu nurodė, kad smūgis buvo stiprus. Ekspertė J. B. neatmetė teorinės prielaidos, kad E. S. sunkus kūno sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja, tačiau tai turėjo nulemti smūgio jėga ir traumuojančio objekto individualios savybės. Esant plonam kaului ir labai stipriam smūgiui teoriškai toks kaukolės pamato lūžis įmanomas, tačiau šis lūžis yra užpakalinėje kaukolės dalyje, už ausies. Ekspertė nurodė, kad spyris galėjo būti iš nugaros ir tada turėjo pataikyti į užausio sritį, tačiau T. A. kategoriškai teigia, kad spyris ir smūgiai kumščiai nukentėjusiajam buvo suduoti iš priekio. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad paskutinis dalykas, ką jis atsimena, kad priešais jį sėdėjęs J. K. atsistoja.

Apklausta ekspertė, vertindama J. K. parodymus pateikia labiau tikėtiną jos nuomone įvykių versiją, kad po smūgių kumščiu į veidą nukentėjusysis griuvo atbulas ant nugaros. Griūvant ant nugaros nukentėjusysis galėjo galvos kairiąja puse, užausio sritimi atsitrenkti į žemėje esantį akmenį arba į betoninį bortelį, ko pasėkoje galėjo susidaryti kairio momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą. Tačiau, kad E. S. smūgius gavo stovėdamas ir nuo jų nukrito, parodymus davė tik J. K., tačiau ir jis negalėjo pasakyti, kaip E. S. nukrito ir kokia kūno dalimi atsitrenkė į žemę. Sekančią dieną atlikus įvykio vietos apžiūrą, pagal pievoje rastus J. K. akinius bei E. S. telefonus, buvo gan tiksliai nustatyta nagrinėjamo įvykio vieta. Jokių kraujo pėdsakų neužfiksuota, nors policijos „Body“ kamerų įrašuose matyti, kad sėdinčio ant bortelio E. S. keliai ir veidas kruvini. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančiose fotonuotraukose pievoje užfiksuoti keli akmenukai, tačiau jų dydžių išmatavimų nėra. Beveik po trijų mėnesių atlikus papildomą įvykio apžiūrą, kurioje dalyvavo ir ekspertė J. B., buvo ieškoma (duomenys neskelbtini) pievoje daugiau akmenų, galinčių atitikti sunkaus kūno sužalojimo padarymo paviršių. Protokole pažymėta, kad buvo rasti į žemę įspausti akmenys plokščiu paviršiumi, tačiau byloje nėra duomenų, ar minėti akmenys buvo teismo nagrinėjamo įvykio metu. Tyrimo metu objektyviai nenustatyta, ar į juos kairiu smilkiniu galėjo atsitrenkti ant žemės krisdamas E. S., o jeigu ir nukrito, bei ar tai įvyko J. K. panaudojus fizinį smurtą, ar E. S. nukrito veikiamas kitų jėgų, ar dėl savo neblaivumo. Pažymėtina, kad atvykus policijos pareigūnams, buvo patikrintas E. S. neblaivumas. Jei 2023 m. gegužės 14 d. 02.28.57 val. E. S. organizme rasta 2,79 ‰ alkoholio, tai kokioje jis buvo būsenoje kaltinime nurodytu laiku 20.00 val.? Neatmestina, kad J. K. ir T. A. įvykio metu taip pat galėjo būti panašios būsenos. ROIK pranešime nurodyta, kad pranešimas apie sumuštą vyrą gautas 2024 m. gegužės 14 d. 00.06 val. Kaltinime nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas 20.00 val. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, ką E. S. veikė, kai jį paliko J. K. bei T. A.. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sėdinčio ant bordiūro ir sumušto E. S. rūbai buvo purvini, žemėti. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jo rūbai buvo labai purvini, ant jų buvo daug žvyro. Policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašuose užfiksuota, kad E. S. keliai nubrozdinti. Pareigūnas klausia, gal jis nukrito važiuodamas paspirtuku. Įvykio vietos apžiūros protokole, kur buvo konstatuota įvykio vieta (rasti akiniai ir telefonai), jokio žvyro nėra. Apklausta teisme ekspertė J. B., kuri dalyvavo papildomoje įvykio vietos apžiūroje nurodė, kad netoliese buvo takas, kurio pakraščiai išgrįsti betoninėms trinkelėmis, borteliais. Jos nurodyta aplinkybė akivaizdžiai matyti fotonuotraukose prie J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.3 b.l. 31-32). Ekspertė neatmetė galimybės, kad judėdamas E. S. galėjo pats be pašalinės jėgos poveikio nukristi ir atsitrenkęs į tako betonines trinkeles ar bortelius patirti kaukolės lūžį.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. K. padarė nukentėjusiajam E. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, todėl šioje baudžiamojoje byloje teismas J. K. veiksmus perkvalifikuoja iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį. Apie tokią galimą įvykių versiją kaltinamasis ir jo gynėjas buvo įspėti vadovaujantis BPK 256 straipsniu. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą, ekspertės parodymus, stebėjimo kamerų ir „Body“ kamerų įrašus bei kitus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad J. K. nusikalstami veiksmai, tyčia suduodant smūgius nukentėjusiajam E. S. į veidą, sudaro BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes šiais veiksmais jis sužalojo nukentėjusįjį E. S. ir jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.