- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-14-360/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41526-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- J. A. P., K. P., A. V., E. J., B. S., ir K
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Julija Manakas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
gynėjams advokatams Julijai Manako – Galminei, Alvydui Kvaščevičiui, Dainiui Motužiui, Zigmui Pociui, Dianai Vaitkevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. P. ir jo gynėjos advokatės J. Manako – Galminės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-09-26 nuosprendžio, kuriuo J. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam A. V.. Taikytas BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis ir paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2024-03-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu J. A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme į galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį, ir per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. V. padarytą neturtinę žalą. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas A. J. P. atlikta pagal 2024-03-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį bausmės dalis ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para).
Nuosprendžiu nuteisti ir K. P., A. V., B. S., E. J., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Nuosprendžiu A. J. P. iš K. P., A. V., B. S., E. J. solidariai priteista 79,64 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1 579,64 Eur. Taip pat nuosprendžiu A. V. iš A. J. P. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, A. J. P. iš K. P., A. V., B. S., E. J. solidariai priteista 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. P. nuteistas už tai, kad, mušdamas žmogų, sukėlė fizinį skausmą: jis, 2021-11-27, apie 02.00 val., kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) , pirties antrame aukšte, tyčia kumščiais ne daugiau kaip 10 kartų sudavė A. V. į veidą ir taip mušdamas sukėlė A. V. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo A. J. P. gynėja advokatė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį iš dalies panaikinti ir priimti naują, kuriuo A. J. P. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, A. V. civilinį ieškinį atmesti, taip pat A. J. P. civilinį ieškinį tenkinti ir iš K. P., A. V., B. S., E. J. solidariai priteisti 3 684,59 Eur turtinės žalos ir 4 500 Eur neturtinės žalos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kitiems nuteistiesiems pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirti griežtesnes bausmes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. A. J. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui geranoriškai davė nuoseklius parodymus, kad buvo įvykio vietoje ir laiku, tačiau tyčia jokio fizinio smurto A. V. atžvilgiu nenaudojo, tik gynėsi nuo agresyvių kaltinamųjų bei pats nukentėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus, bei liudytojų parodymus vertino selektyviai, atsižvelgė tik į A. V. veiksmus pateisinančius įrodymus ir nepagrįstai A. J. P. parodymus, kuris net gulimas buvo spardomas keturių agresyviai nusiteikusių nuteistųjų, vertino kritiškai, bei skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. V. parodymus, kad jis buvo sumuštas A. J. P. patvirtino pačio A. V. 2023-02-15 parašytas pareiškimas dėl sumušimo, bei keturių kaltinamųjų nuoseklūs parodymai.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, visiškai neatsižvelgė į tai, kad liudytojai L. S., E. G., kurie labai gerai matė konfliktą, aiškiai teismui nurodė, kaip įvyko konfliktas, nurodė, kad A. J. P., nors netinkamai pasielgė išmušdamas sieną, tačiau iš karto atsiprašė, bei pasiūlė atlyginti žalą, t. y. būtent A. J. P. atsiprašydamas bei pasiūlydamas atlyginti žalą, bandė išvengti konflikto, bandė susitarti, tačiau vis tiek buvo iš pradžių pastumtas bei vėliau užpultas keturių nuteistųjų, mušamas, spardomas. Tai gi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju abi konflikto pusės buvo puolančios yra visiškai nepagrįstos.
2.3. Kaltinimas A. J. P. grindžiamas vien A. V., praėjus metams po konflikto parašytu pareiškimu ir parodymais, kurie kelia labai daug abejonių, nes iš bylos dokumentų matyti, kad medicininių dokumentų apie A. V. sumušimą ar sužalojimą byloje nėra, atsižvelgiama ir į liudytojos V. parodymus. Tačiau yra medicininių išrašų ir dokumentų, kad konflikto metu nukentėjo tik A. J. P.. Pareiškimą dėl sumušimo A. V. parašė tik 2023-02-15, t .y. praėjus daugiau nei metams po konflikto, bei tik tada, kai suprato, jog bylą bus perduota į teismą, o jis turi įtariamojo statusą. 2024-09-05 teismo posėdžio metu A. V. negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškimą parašė tik po metų.
2.4. Apžvelgus liudytojų ir nuteistųjų parodymus, teigiama, kad praktiškai visi liudytojai teismui nurodė, kad būtent A. V. provokavo A. J. P., nurodė, kad nors A. J. P. pasielgė netinkamai išdauždamas skylę sienoje, tačiau iš karto atsiprašė, pasakė, kad tai padarė netyčia, nurodė, kad už padarytą žalą sumokės, tačiau nepaisant to, kad A. J. P. aktyviais veiksmais bandė išvengti konflikto, K. P. pirmas pastūmė A. J. P., bei sudavė jam smūgius, ką patvirtina liudytojų E. G. ir L. S. parodymai.
2.5. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pats A. J. P. išprovokavo konfliktą, bei tyčia sumušė A. V., kelia daug abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes nuteistieji jokių medicininių dokumentų dėl sužalojimų į bylą nepristatė, be to, būdami draugais, galėjo ir gali būti suinteresuoti duoti A. V. palankius parodymus. Šis aspektas pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas. Liudytojas E. G. nurodė teismui, kad aiškiai girdėjo ir matė, kad keturi nuteistieji, kurie mušė A. J. P. tarėsi pastarąjį apkalbėti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymais nesivadovavo ir apie juos nepažymėjo. Iš byloje esančių įrodymų, visiškai neaišku ar aplamai A. V. pajuto fizinį skausmą, nes nei vienas liudytojas šios aplinkybės nepatvirtino, nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių A. J. P. būtų supratęs ar turėtų pagrindą manyti, kad gindamasis suduos A. V. ir A. V. pajus fizinį skausmą, ko nenurodė ir pats A. V..
2.6. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. J. P. veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygomis. A. J. P. buvo sumuštas 4 nuteistųjų, sulaužyta nosis, nustatyti sužalojimai, gydėsi, buvo operuotas, parodymus, kad gindamasis trenkė A. V., vertino kritiškai, o A. V. parodymus vertino kaip nuoseklius. Krumplių sužalojimų A. J. P., jog galėtų įrodyti, kad jis smūgiavo A. V., teismo medicinos ekspertas nenustatė. A. V. kaltinimai, kad neva A. J. P. jam 10 kartų sudavė į veido sritį yra tik A. V. gynybinė taktika, siekis apkalbėti, bei išvengti atsakomybės. Iš byloje esančių įrodymų, liudytoju parodymų akivaizdu, kad būtent į A. J. P., o ne A. V. sveikatą buvo pavojingai kėsinamasi, kėsinamasis buvo realus ir pavojingas, A. J. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsiprašydamas ir pasiūlęs atliginti žalą A. J. P. bandė išvengti konflikto. Atsižvelgiant į būtinosios ginties teisėtumo sąlygų aiškinimą teismų praktikoje, bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvykių seką, akivaizdu, kad žodiniam konfliktui peraugus į smurto panaudojimą, A. V. elgesys tapo agresyvus, o besiginančio A. J. Elgesys turi būti vertinamas kaip būtinoji gintis. Byloje nėra pakankamų neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl A. J. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką pagal BK 140 straipsnio l dalį.
2.7. Iki 2023-05-17 A. J. P. ikiteisminiame tyrime turėjo nukentėjusiojo statusą, kaip įtariamasis buvo apklaustas tik 2023-05-17, nurodė, kad kaltės nepripažįsta, todėl nesuprantama išvada apie parodymų pakeitimą ir kelia abejonių dėl šališkumo ir nekompetencijos. Procese parodymus keitė nuteistasis B. S..
2.8. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismas padaryta išvada, jog visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama provokuojantys nukentėjusiojo/kaltinamojo A. J. P. veiksmai dėl tyčinio sienos išmušimo. Pats A. J. P. ir liudytojai L. S., E. G., kurie labai gerai matė konfliktą, nurodė, kad A. J. P., nors netinkamai pasielgė išmušdamas skylę sienoje, tačiau iš karto K. P. atsiprašė, bei pasiūlė atlyginti žalą, bandė išvengti konflikto, susitarti, tačiau vis tiek buvo iš pradžių K. P. pastumtas, bei vėliau apsuptas visų keturių nuteistųjų ir mušamas, spardomas. Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju A. J. P. elgesys buvo provokuojantis, bei abi konflikto pusės buvo puolančios, yra visiškai nepagrįstos, o konflikto iniciatorius buvo K. P..
2.9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas gan švelnias bausmes kitiems nuteistiesiems, visiškai neatsižvelgė nei į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nei motyvus ir tikslus, nei į asmenybę, nei į sunkinančias aplinkybes, nei į nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistieji kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu elgėsi ciniškai, vengė duoti parodymus, nebuvo sąžiningi, teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad muštynių nebuvo ir, kaip A. J. P. lūžo nosis, nežino, A. J. P. neatsiprašė, net nebandė atlyginti savo veiksmais padarytos žalos. Nuteistųjų veiksmai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius. Liudytojai buvo išgąsdinti ir šokiruoti, nuteistieji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, bei galimai nuo narkotinių medžiagų, dėl to ir nekvietė policijos pareigūnų, nes galimai išsigando, kad pirtyje bus rasta draudžiamų medžiagų, neatsižvelgta į B. S. parodymus.
2.10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino bylos duomenų, apibūdinančių A. J. P. sveikatos būklę ir visus dėl sužalojimo kilusius padarinius, neteisingai vertino, iškraipė eksperto, bei liudytojų (gydytojų) parodymus, nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo asmens sužalojimo atveju. Faktas, kad apeliantui 2021-11-27 muštynių metu buvo sulaužyta nosis, bei padaryti kiti sužalojimai, dėl ko apelianto nosis lūžo, pakito nosies forma, nosies pertvara iškrypo į abi puses, o nosies ašis iškrypo į dešinę, tai įrodo byloje esantys įrodymai (nurodyti medicininiai išrašai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, fotonuotraukos). Darant prielaidą, kad apelianto nosies pertvara iki sumušimo buvo kažkiek nežymiai iškrypusi į kairę, neįtikėtina, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti išvadą, kad po sumušimo apeliantui buvo atlikta dar viena operacija, iš esmės ne sužalojimo pasekmėms, o senoms, gal net įgimtoms nukentėjusiojo sveikatos problemoms spręsti, išeitų, kad apelianto nosis deformavosi, lūžo ir iškrypo į abi puses, dėl įgimtų nukentėjusiojo sveikatos problemų, tačiau tokiai teismo padarytai išvadai prieštarauja gydytojų, eksperto duoti parodymai. Kadangi pirmosios instancijos teismas iškreipė eksperto, bei gydytojų M. M., J. D. parodymus, duodamas parodymus teismui, gydytojas M. M. pažymėjo, kad apeliantui atlikta operacija, ji galėjo būti atlikta ir valstybinėje ligoninėje, tačiau įstatymai nenumato, kad nukentėjusysis medicinines paslaugas privalo pasirinkti tik valstybinėje ligoninėje. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pirma operacija jam buvo atlikta valstybinėje ligoninėje. Kadangi po operacijos nosis buvo dar deformuota, kvėpuoti apeliantas negalėjo, gydytojui M. M. epikrizėje rekomendavus nukentėjusiajam dar vieną operaciją, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur jam, padarinių po sumušimo pašalinimui, buvo atlikta dar viena operacija. Turtinę žalą sudaro apgadinti drabužiai, pirkti vaistai, gydytojų konsultacijos, nosies operacija.
2.11. Aptariama neturtinės žalos samprata, teismų praktika. Nurodoma, kad A. J. P. sveikatos būklė, praėjus nuo įvykio daugiau nei 8 mėn., išliko komplikuota, 2022-08-29 buvo atlikta dar viena nosies pertvaros operacija. Nuteistieji neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino. Dėl jų veiksmų A. J. P. buvo sukeltas fizinis skausmas, nesunkiai sužalota sveikata, jis patyrė, stresą, ilgą laiką jautė fizinį skausmą, jam buvo atliktos dvi nosies operacijos. Šis įvykis iki šiol sukelia jam skaudžius dvasinius išgyvenimus. B. S. galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Dėl patirto smurto A. J. P. ilgą laiką buvo emocinėje depresijoje, negalėjo normaliai gyventi, valgyti, miegoti, kvėpuoti, jis iki šiol jaučia potrauminio sindromo pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, kiti nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. J. P. pripažinimu kaltu, įrodymų vertinimu, prašoma išteisinti. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. J. P. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti tik taip, kaip laikoma esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais išsamiais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo A. J. P. pripažinti kaltu pagrįstai, jo kaltę patvirtina įrodymų visuma.
6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. P. nuteistas dėl to, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje, tyčia kumščiais ne daugiau kaip 10 kartų sudavė A. V. į veidą ir taip mušdamas sukėlė A. V. fizinį skausmą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėstoma, kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas turėjo, apelianto vertinimu, vadovautis. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė byloje ištirtų įrodymų analizei, jų palyginimui tarpusavyje, sutapimų, neatitikimų bei to priežasčių nustatymui ir savo išvadas grindė būtent įrodymų, kuriuos sudėliojo į nuoseklią grandinę bei atkūrė įvykio aplinkybes, visuma, kaip to ir reikalauja įstatymas.
7. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog A. J. P. tyčia jokio fizinio smurto A. V. atžvilgiu nenaudojo, tik gynėsi nuo agresyvių nuteistųjų bei pats nukentėjo, buvo mušamas ir spardomas keturių asmenų, patyrė sužalojimų, lūžo nosis, veikė gindamasis, pripažįsta, jog išmušdamas sieną pasielgė netinkamai, tačiau atsiprašė, žadėjo atlyginti žalą, savo poziciją grindžia liudytojų L. S., E. G. parodymais, vertina, jog kaltinimas jam, A. J. P., grindžiamas vien A. V., praėjus metams po konflikto parašytu pareiškimu ir abejotinais parodymais, medicininių dokumentų apie A. V. sumušimą byloje nesama, be to, ir liudytojos A. V. parodymai leidžia abejoti, ar A. V. dėl gynybinių smūgių galėjo jausti net ir fizinį skausmą. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Panašios gynybinės pozicijos apeliantas laikėsi ir pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje tai analizuota byloje surinktų bei ištirtų įrodymų kontekste. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis A. J. P. procese nebuvo nuoseklus, ką teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas. Nors apeliaciniame skunde nuosprendyje išsakyti pastebėjimai apie apelianto parodymų kaitą vertinami kaip galimas šališkumas, kolegija nemato pagrindo tokiems apeliacinio skundo argumentams pritarti. Apelianto netenkinančios ar jam nepalankios teismo išvados apie jo parodymus savaime neduoda pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Ikiteisminiame tyrime A. J. P. pripažino smūgiavęs A. V., teisme tai neigė, esą tai galėjo nutikti nebent ginantis, be to, teisme apeliantas sutiko, jog ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo kitokie, tik neva jis bijojo nuteistųjų, parodymų patikrinimo metu pamelavo, todėl dėl parodymų kaitos visiškai teisingai skundžiamame nuosprendyje suabejota A. J. P. nuoširdumu ir pateikta konflikto eiga, tad besąlygiškai tikėti apelianto teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kuriuose jis menkina savo vaidmenį konflikte, teigdamas, jog atsiprašė dėl išdaužtos sienos, tačiau, nepaisant to sumuštas kitų nuteistųjų, nėra pagrindo, juolab, jog jie neatitinka įrodymų visumos. Visi nuteistieji (K. P., A. V., B. S., E. J.) nurodė apie A. J. P. ir A. V. muštynes, A. J. P. smūgius A. V.. Nors apeliaciniame skunde užsimenama apie tariamus nuteistųjų susitarimus apkalbėti apeliantą, tačiau kaltinimas A. J. P. pagrįstas ne vien kitų nuteistųjų parodymais, kuriems neprieštarauja ir apelianto minimų E. G., L. S. parodymai, kuriuose šie patvirtino buvus konfliktą tarp A. J. P. ir A. V., L. S. minėjo matęs, kad apeliantas ir A. V. dviese mušėsi, tik vertino, kad A. J. P. labiau gynėsi. Liudytoja S. B., nors ir nurodė visos konflikto eigos nemačiusi, tačiau užsiminė girdėjusi apelianto agresyvius pareiškimus prieš A. V., jog nori pastarąjį sumušti. Taigi nėra pagrindo tikėti apeliantu, jog jis niekuo dėtas dėl kilusių muštynių ir A. V. nesmūgiavo. Įrodymų visuma patvirtina kaltinimo aplinkybes, leidžia spręsti, jog ir A. J. P. smurtavo prieš A. V., ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantas kelia abejones dėl to, kad A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, pareiškimą dėl A. J. P. veiksmų jis padavė jau procesui įsibėgėjus, nesama medicininių dokumentų, tačiau tokios abejonės atmetamos kaip nepagrįstos. Kaip pastebėjo ir apylinkės teismas, vien tai, kad A. V. pareiškimą padavė vėliau, nereiškia, jog šių aplinkybių nereikia tirti, o nustačius neteisėtus veiksmus, traukti atsakomybėn. Įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. P. fiziškai ne kartą sudavė A. V., todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad tokie smurtiniai veiksmai buvo nejuntami ir neskausmingi. Vien tai, kad medicininiais dokumentais neužfiksuoti A. V. sumušimai, nereiškia, jog nieko A. V. nebuvo padaryta. Vieni įrodymai procese neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus, vertinama įrodymų visuma. Byloje pateiktos kitą dieną po konflikto darytos A. V. fotonuotraukos. Liudytoja A. V. (A. V. mama) patvirtino mačiusi kitą rytą, jog sūnui pamušta akis, tačiau, kadangi sužalojimas nebuvo žymus, į medikus nesikreipė.
8. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pozicijai, jog A. J. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes buvo užpultas 4 nuteistųjų. Šią versiją analizavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje bei motyvuotai sprendė, jog nėra pagrindo A. J. P. neteisėtus veiksmus vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms. Tokia išvada pagrįsta. Įrodymų visuma patvirtina, jog A. J. P. susigrūmė su A. V., nukrito ant žemės, o apeliantas A. V. smūgiavo ir nebesant realaus pavojaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. P. veiksmų nepripažino būtinąja gintimi. Dėl paties A. J. P. užpuolimo, skundžiamu nuosprendžiu yra nuteisti K. P., A. V., E. J. ir B. S..
9. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su bausmių kitiems nuteistiesiems individualizavimu, vertinama, jog jos per švelnios, kritikuojamas ir lengvinančios aplinkybės dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio nustatymas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimas nuteistiesiems yra tinkamai motyvuotas, vertinta įstatyme numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistiesiems K. P., A. V., E. J., B. S. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmes per švelniomis ir jas keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde pastebima, jog nuteistieji neprisipažino, neatlygino žalos, tačiau to pirmosios instancijos teismas ir nenustatė. Žalos atlyginimas, kaltės pripažinimas galėtų lengvinti kaltininkų atsakomybę, visgi šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nesama. Apeliantas nesutinka su BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuteistiesiems pripažinimu, t. y. jog A. J. P. elgesys buvo provokuojantis, pažymi, jog dėl išdaužtos sienos atsiprašė ir konfliktą išprovokavo ne jis. Kolegija tokius argumentus atmeta. Pats apeliantas pripažįsta, jog išdauždamas skylę sienoje pasielgė netinkamai, bylos duomenimis nuo to ir prasidėjo konfliktas, peraugęs į muštynes, kuriose A. J. P. nebuvo vien tik nukentėjęs asmuo, tačiau smurtavo ir pats (prieš A. V.). Todėl nėra pagrindo manyti, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas šiuo atveju būtų nepagrįstas.
10. Apeliaciniame skunde kilusiame konflikte įžvelgiamas viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Konfliktas įvyko pirtyje, visiems susirinkus švęsti, kilusių muštynių tikslas buvo nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi, o ne viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistieji šiuo atveju kaltinti skirtingo masto sveikatos sutrikdymais, kurie, ištyrus bei išanalizavus surinktus įrodymus, pasitvirtino ir dėl to kaltininkai pagrįstai nuteisti.
11. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su priteistos žalos dydžiais. Ginčijant priteistą turtinės žalos dydį, apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino bylos duomenų, apibūdinančių A. J. P. sveikatos būklę ir visus dėl sužalojimo kilusius padarinius, neteisingai vertino, iškraipė eksperto, bei liudytojų (gydytojų) parodymus, neatsižvelgė į pateiktus duomenis. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. P. priteistos išlaidos medikamentams. Dėl rūbų sugadinimo žalos A. J. P. nepagrindė, o išlaidos gydytojo konsultacijai klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstos medicininiais dokumentais (pateikti tik čekiai, nesant duomenų nei dėl lankymosi datos, nei išrašų). Kaip pastebėta skundžiamame nuosprendyje, pagrindinis klausimas kilo dėl A. J. P. atliktos nosies operacijos. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, susijusias su taikytu gydymu dėl nosies, kruopščiai aiškinosi, apklausė tiek specialistą, tiek gydytojus, su kuriais A. J. P. bendravo nusiskundimų dėl nosies klausimu. Iš esmės bylos duomenų visuma atskleidė, jog problemų dėl nosies A. J. P. turėjo ir anksčiau (nosies pertvaros iškrypimas į kairę, apsunkintas kvėpavimas, užgulimas, rekomenduota pertvaros korekcija (septoplastika)) ko neneigia ir apeliantas. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu A. J. P. lūžo nosis, liudytoju apklaustas gydytojas M. M. nurodė, kad šiuo atveju (valstybinėje įstaigoje) buvo atlikta nosikaulio repozicija, t. y. nosikaulio atkūrimas netrukus po traumos, kol nosikaulis dar nėra sugijęs, nosies pertvaros A. J. P. nekoregavo. Specialistas R. P. apklausiamas apylinkės teisme paminėjo, jog nosies pertvaros iškrypimas A. J. P. buvo nustatytas ir iki traumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-05-13 apeliantas konsultuotas dėl pertvaros iškrypimo ir į dešinę, kiek vėliau atlikta nosies deformacijos operacija. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, A. J. P. nosies pertvaros pakrypimą, kuris tvarkytas antrosios operacijos metu, dėl ko A. J. P. patyrė išlaidų, vienareikšmiai susieti tik su jam muštynių metu padarytu nosies sužalojimu, nėra pagrindo, juolab, jog jam ir iki traumos rekomenduota nosies pertvaros korekcijos operacija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl operacijos patirtų išlaidų A. J. P. nepriteisė.
12. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. J. P. priteistu sumažintu neturtinės žalos dydžiu, pažymima, jog A. J. P. būklė net ir po 8 mėnesių buvo komplikuota, atliktos nosies operacijos, dėl nuteistųjų veiksmų A. J. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negalėjo normaliai gyventi, valgyti, miegoti, kvėpuoti, jis iki šiol jaučia potrauminio sindromo pasekmes. Tokie argumentai neduoda pagrindo neturtinės žalos dydžio klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog neturtinės žalos dydžio nustatymas yra labai išsamiai motyvuotas, aptartas teisinis reguliavimas, remtasi neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų visuma, konkrečiomis nagrinėjamu atveju nustatytomis aplinkybėmis, detalizuota teismų praktika, įvertintos ir apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės (sveikatos sutrikdymas, jo mastas, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl gydimosi). Apygardos teismas nemato pagrindo nepritarti išsamiems pirmosios instancijos teismo argumentams. Nukentėjusiajam nustatytas 1500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja teismų praktikai, yra racionalus ir nepažeidžia priešingų pusių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie netinkamą neturtinės žalos dydį tokios išvados nepaneigia. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti A. J. P. ir jo gynėjos advokatės apeliacinio skundo prašymą dėl neturtinės žalos padidinimo nėra pagrindo.
13. Taigi atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai įvertino A. J. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką, išnagrinėjo bei detaliai išanalizavo ištirtus įrodymus, padarė būtent įrodymų visuma paremtas išvadas dėl nuteistojo kaltės, žalos, nuosprendyje jokių prieštaravimų nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateiktas pinigų priėmimo kvitas, jog 2024-10-01 A. J. P. advokatei J. Manako – Galminei sumokėjo 1 000 Eur. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad procese priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, be to, įstatymo nuostata dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo nesukuria proceso dalyviams teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal A. J. P. ir jo gynėjos advokatės apeliacinį skundą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas taip pat vertino A. J. P. prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį bei motyvuotai šį sumažino ir priteisė iš nuteistųjų. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais.
15. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo atitinkamai už antrinę teisinę pagalbą K. P. (447,92 Eur), B. S. (212,50 Eur), E. J. (143,75 Eur), A. V. (100 Eur), kuriose prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Būtinybė skirti nuteistiesiems gynėjus kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija atsižvelgia į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad kiti nuteistieji nuosprendžio neskundė).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. J. P. ir jo gynėjos advokatės Julijos Manako – Galminės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos pagal pateiktas pažymas neišieškoti.