Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-243-383/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-09
Bylos Nr.: 1A-243-383/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27789-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis: N. A.
Nukentėjusysis: A. K.
Advokatai: Darius Jurgutis, Darius Jurgutisp

Kategorijos

2.4.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-383/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27789-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei,nuteistojo N. A. gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusio A. K..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusio A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš nuteistojo N. A. nukentėjusio A. K. naudai priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. A. nuteistas už tai, kad 2023 m. balandžio 29 d. po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė už viršutinio rūbo ties nugara ir stipriai patempęs pargriovė A. K. ant žemės, sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė vieną kartą A. K. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas kairiame žande, pereinant į pažandę ir kaklą, dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, dešiniame žande, krūtinėje, dešiniame petyje, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, viršutinėje lūpoje, dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad N. A. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad nei kieme, nei kai buvo nuėjęs į A. K. butą, jam smūgių nesudavė, paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Kaltinamojo kaltė, teismo vertinimu, įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. A. ir jo gynėjas advokatas Darius Jurgutis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir N. A. išteisinti, o A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė neišsamiai, šališkai bei juos netinkamai įvertino. Nuosprendyje nėra visų įrodymų analizės, jis grindžiamas abejotinais faktais ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visos įrodymų visumos, todėl jo išvados apie N. A. kaltę yra nepagrįstos. Taip pat visiškai nepagrįstas neturtinės žalos priteisimas A. K.. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo, tikrinimo ir vertinimo taisykles bei nuosprendžio surašymo taisykles.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. K. nurodo sumušimus patyręs 2023 m. balandžio 29 d., tačiau į teisėsaugos institucijas pats nesikreipė, kaip nesikreipė ir į gydymo įstaigas. Dėl A. K. sumušimo į policiją kreipėsi jo motina R. K. 2023 m. liepos 20 d., po to, kai A. K. 2023 m. liepos 7 d. buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir gauta gydytojo konsultacija, kurios A. K. nevykdė iki šiol. Iš R. K. apklausos matyti akcentavimas sūnaus asocialaus gyvenimo būdo ir neturėjimo lėšų sužalojimų gydymuisi. Nuteistasis N. A. apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra pažymėjęs, manantis, jog A. K. apkalba jį, tikslu gauti pinigų gydymuisi.

3.3. Skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiojo A. K. parodymus kaip nuoseklius ir patikimus, kadangi jie prieštarauja tarpusavyje bei kitiems byloje esantiems įrodymams. A. K. apklausiamas teisme teigė, kad į gydymo įstaigą kreipėsi maždaug mėnuo po įvykio, tačiau jis į gydytoją išties kreipėsi tik kartą (pas odontologą 2023 m. liepos 7 d.). 2023 m. liepos 26 d. apklausos ikiteisminiame tyrime protokole A. K. nurodė, kad po tariamo jo sumušimo prie laiptinės jis grįžo namo, tada pas jį atėjo draugai I. ir R. K., tačiau teisme jis teigė, kad po sumušimo prie laiptinės jį pamatė I., o einant laiptinėje sutiko ir R. K.. Vis dėlto, nei I. R., nei R. K. tokių aplinkybių nenurodė. 2024 m. sausio 5 d. teismo posėdyje apklausiamas A. K. teigė, kad E. R. po įvykio jam paskambino ir pradėjo klausinėti, todėl nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė vakar N. A.. Vis dėlto, būtent E. R. buvo pirmas, kuris 2023 m. balandžio 30 d. 4.17 val. ryte žinute pranešė A. K. broliui apie nukentėjusiojo sumušimą, o teisme teigė su A. K. nebendraujantis, jo telefono neturi, jį pamatė gal tik po 6 mėnesių. A. K. tvirtino, kad V. A. pas jį tądien nebuvo ir jis jo nematęs, tačiau R. K. 2023 m. liepos 20 d. pareiškime nurodė, kad ,,Kiek man žinoma jis (past. - N. A.) jį (past. - A. K.) buvo parvertęs prie (duomenys neskelbtini) laiptinės, po to nuvedė savo tėvą V. A. į namus (duomenys neskelbtini), ir grįžo į mano sūnaus A. K. namus“. Kiti liudytojai irgi patvirtino, kad V. A. tądien buvo A. K. namuose ir jį iš ten vedė nuteistasis N. A.. Apeliantų vertinimu, minėti prieštaravimai yra reikšmingi neatitikimai, kurie duoda pagrindą išvadai, kad A. K. parodymų patikimais ir nuosekliais vertinti negalima.

3.4. Apeliantų vertinimu, V. G. yra vienintelė liudytoja, teigianti betarpiškai mačiusi muštynes prie laiptinės. Šios liudytojos parodymai nepatikimi, kadangi esminės jos nurodomos aplinkybės dėl mušimo, dėl dalyvavusių asmenų ir jų fizinių savybių prieštaringos. Matyti, kad ši liudytoja fantazuoja, įvykius kuria iš kitų asmenų pasakojimų. Kartu kyla akivaizdūs prieštaravimai tarp nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos, V. G., kaltinamojo N. A. bei liudytojų I. R., R. K. ir V. A. parodymų dėl V. A. buvimo tądien pas A. K. ir N. A. atėjimo jo parvesti namo.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi I. R. pirminiais parodymais ikiteisminiame tyrime. I. R. pirminiai parodymai vieninteliai tvirtino antrąjį kaltinimo epizodą, t. y. A. K. sumušimą jo bute. Teismas negalėjo vadovautis I. R. pirminiais parodymais, kadangi jis juos pakeitė, nurodydamas, kad jokių muštynių bute nematė ir tokius pakeistus patvirtino. I. R. teisme apklausti nepavyko, kadangi jis išvykęs į užsienį. Teismas atsisakė tęsti jo paiešką, sprendė, kad pakanka apklausti I. R. apklausą vykdžiusią tyrėja L. R., kuri paskutinį kartą jį apklausė nuotoliniu būdu, šiam būnant užsienyje. L. R. apklausiama teismo posėdyje nurodė, jog apklausose jokio spaudimo I. R. nedarė. Tačiau iš I. R. 2024 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje tyrėjos antro klausimo, užduoto po I. R. patvirtinimo akistatoje duotų parodymų teisingumo, matyti, kad tyrėja vis tik darė I. R. spaudimą dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Po šio spaudimo, tyrėjai perklausus I. R. parodymai yra teisingi, jis nurodė, kad duotieji akistatos metu. Teismas turėjo vadovautis I. R. parodymais, kuriuos jis paskiausiai patvirtino.

3.6. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino E. R. ir nukentėjusiojo A. K. parodymų prieštaravimų. Iš E. R. ir A. K. paaiškinimų visiškai neaišku, ar A. K. E. R. papasakojo apie sumušimą, ar A. K. šį gandą sužinojo per savo brolį E. K.? Nėra jokių duomenų, kad E. R. iki žinutės parašymo 4.17 val. ryto būtų aplankęs A. K.. Taigi, pats A. K. savo sumušimo aplinkybes veikiausiai sužinojo būtent iš E. R. bare „(duomenys neskelbtini)“ nugirstų gandų, perduotų per jo brolį E. K.. Jais įtikėjo A. K. motina R. K., pradėjusi N. A. puolimą, reikalaujant A. K. gydymo.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas abstrakčiai, kaip nepatikimus vertino kitus N. A. teisinančius įrodymus – jo paties, V. S., E. K., V. A. parodymus, net nemotyvuodamas tokių savo išvadų. Teismo motyvas, kad jų parodymai paneigti kitų liudytojų parodymais, kurių patikimumas nėra ir negali būti prioritetinis, negali būti vertinamas kaip pakankamas motyvavimas.

3.8. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai vertino specialisto išvadą, iš esmės padarytą pagal A. K. pateiktas fotonuotraukas. Byloje nėra jokių spalvotų nuotraukų, kurias vertinant specialisto išvada rengta. A. K. fotonuotraukos, esančios byloje, perduotos 2023 m. liepos 25 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. A. K. sako, kad tyrėjai jas persiuntęs elektroniniu paštu. Specialisto išvadoje matyti, kad tyrėja specialisto prašymu persiuntusi kažkokias spalvotas fotonuotraukas. Tačiau tokių aplinkybių jokie bylos duomenys nepatvirtina, todėl negalima patikrinti ar būtent byloje esančios fotonuotraukos buvo pateiktos specialistui. Abejonių kelia ir nuotraukų padarymo laikas. Ant byloje esančių fotonuotraukų yra skaičiai, kurie gali būti vertinami kaip data ir laikas, kaip teigė A. K.. Tai nebūtinai reiškia, kad nuotraukos darytos būtent tuo laiku. Elektroninio formato nuotraukos turi savo metaduomenis, pagal kuriuos galima spręsti ir apie jų padarymo laiką. Tam reikalingos specialios žinios, nes laikas metaduomenyse priklauso nuo įrenginio, kuriuo daryta nuotrauka nustatymų, todėl iš elektroninio įrenginio gauto duomens patikimumas ir autentiškumas privalėtų būti patikrinti.

3.9. Skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu, motyvuojant tuo, kad teismas priteisė artimą maksimaliai už tokio pobūdžio bylose neturtinę žalą. Byloje nėra jokių įrodymų apie aplinkybes, kurios liudytų A. K. neturtinės žalos egzistavimą. A. K. iki bylos nagrinėjimo pabaigos net nebuvo kreipęsis į medikus, nesigydė, Tariamos pasekmės, kurias vertino teismas, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, neaišku kaip priežastiniu ryšiu susijusios su A. K. sužalojimais. Liudytoja R. K., tvirtino, kad sūnus veda asocialų gyvenimo būdą, tačiau toks jo pasirinktas gyvenimo būdas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t. y. kad nedirba, dėl to neturi privalomojo sveikatos draudimo, pripažintini jo paties kaltais veiksmais, dėl kurio civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos A. K. nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, jo elgesys (nesigydymas) rodo, kad jis sužalojimų pasekmėms buvo ir yra visiškai abejingas, todėl konstatuoti jo patirtos neturtinės žalos nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo N. A. gynėjas advokatas Darius Jurgutis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Inga Balkūnė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo N. A. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant, kad byloje esantys įrodymai patvirtina nuteistojo N. A. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis ir jo gynėjas grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad N. A. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad N. A. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo N. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl N. A. kaltės.

8. Nuteistasis N. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę neigė ir laikėsi versijos, kad smūgių A. K. nesudavė, jį tik pastūmė ir šis atsisėdo ant lovos. Pažymėtina, kad nors nuteistasis N. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, tačiau jo pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

9. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 29 d. apie 14–15 val. (duomenys neskelbtini) kieme sutiko nuteistąjį N. A.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis neva girdo jo tėvą. Nukentėjusiajam nusisukus ir einant namo, nuteistasis jį pasivijo, sugriebė už apykaklės, pargriovė ir sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Grįžus namo, maždaug po 5–10 minučių į jo butą atėjo nuteistasis ir iškart spyrė jam į veidą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo A. K. parodymai nebuvo nuoseklūs, palaipsniui kito ir yra nesuderinami su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, tačiau teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiuo skundo argumentu. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, nukentėjusysis A. K., apklausiamas teisme, teigė, kad į gydymo įstaigą kreipėsi maždaug mėnuo po įvykio, tačiau pas odontologą kreipėsi tik 2023 m. liepos 7 d. Sutiktina ir su tuo, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 26 d. A. K. nurodė, kad po tariamo jo sumušimo prie laiptinės jis grįžo namo, tada pas jį atėjo draugai I. ir R. K., tačiau teisme jis teigė, kad po sumušimo prie laiptinės jį pamatė I., o einant laiptinėje sutiko ir R. K.. Analizuojant nukentėjusiojo A. K. parodymų visumą, konstatuojama, kad nors juose yra tam tikrų netikslumų, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jo nurodytos esminės bylos aplinkybės, kad jį susižalojo būtent N. A., kieme suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, o kiek vėliau – namuose, spirdamas į veidą, yra nuoseklios ir viso proceso metu nekito. Be to, nukentėjusiojo A. K. nurodytas aplinkybes, kad jį kieme ir namuose sumušė nuteistasis N. A., patvirtina visa eilė liudytojų, kurių parodymai dar bus analizuojami šioje nutartyje. Svarbu įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika padaryta 2023 m. balandžio 29 d., o nukentėjusysis A. K. teisme apklaustas tik 2024 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus vieneriems metams po įvykio, todėl visiškai natūralu, kad tam tikrų smulkių įvykio detalių jis gali neatsiminti, juo labiau, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Taigi, vien tai, kad nukentėjusiojo A. K. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų dėl susitikimo su I. R., R. K. po įvykio, tikslaus kreipimosi į gydymo įstaigą laiko, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo parodymai yra nepatikimi, juo labiau, kad šios aplinkybės nėra esminės.

10. Nukentėjusiojo A. K. parodymus, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad buvęs kaimynas E. R. jam parašė žinutę per ,,Messenger“ programėlę, kad jo brolį A. K. sumušė ir žandikaulį sulaužė V. sūnus iš trečio aukšto (N. A.). Kadangi jis gyvena užsienyje, apie tai informavo motiną R. K.. Ši atsakė, kad apie tai jau žino, brolį sumušė N., A. K. lūžęs žandikaulis.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. G. nurodė, kad 2023 m. balandžio mėnesį išgirdo riksmus ir pro daugiabučio trečio aukšto langą pamatė, kad prie namo antros laiptinės stovi trys vyrai (A. K. ir kiti du vyrai, kuriuos apibūdino kaip liekną ir aukštesnį, stambų) ir tarpusavyje ginčijasi. Stambaus kūno sudėjimo vyras priekaištavo, kad jo tėvas yra girdomas. Lieknesnis vyras tada nuėjo namo. Nukentėjusysis A. K. ėjo link savo laiptinės durų, kai stambaus kūno sudėjimo vyras jį sugriebė, pargriovė ant asfalto ir kumščiu sudavė du kartus į šoną. Po įvykio nukentėjusysis A. K. jai sakė, kad buvo sumuštas pažįstamo asmens prie laiptinės ir po to dar namuose bei skundėsi, kad skauda žandikaulį. Liudytoja matė, kad nukentėjusiojo žandikaulis buvo ištinęs, praskelta lūpa ir antakis, todėl ragino jį važiuoti į ligoninę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad šios liudytojos parodymai yra nepatikimi, esant prieštaringoms aplinkybėms dėl mušimo, dalyvavusių asmenų ir jų fizinių savybių. Pažymėtina, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. parodė, kad pažįsta kaimyną A. K.. Tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 2023 m. balandžio mėnesį. Ji žiūrėjo pro virtuvės langą, išgirdo riksmus. Pamatė, kad namo antros laiptinės stovi trys vyrai ir jie tarpusavyje kažką ginčijosi. Vienas vyrų buvo A. K., kiti du buvo: vienas lieknas, kitas – aukštesnis stambus, tų dviejų nepažino. Ji girdėjo, kaip aukštesnis, stambaus kūno vyras priekaištavo, kodėl jis girdo jo tėvą ir liepė tam lieknesniam eiti namo. Matė, kaip lieknesnis vyras nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą, o prie šios laiptinės liko dviese – A. ir tas stambaus sudėjimo, aukštesnis už A. vyras. A. ėjo link savo laiptinės durų, o tas stambesnio sudėjimo vyras sugriebė A. už marškinėlių nugaros pusės ir patempė, dėl ko A. nugriuvo ant asfalto, šalia laiptų, kurie veda link laiptinės durų. A. bandė atsikelti, o tas stambesnis vyras kumščiu sudavė ne mažiau du kartus į šoną. A. K. sakė: „ko tu nori iš manęs, tavo tėvo negirdau, jis pats atėjo pas mane“. <...> Vyras nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, o A. K. įėjo į laiptinę. Stambesnis vyras dar kelis kartus praėjo pro kiemą, po to išvažiavo. <...> A. jai sakė, kad jį sumušė pažįstamas prie laiptinės ir po to dar namuose, tačiau asmens neįvardijo, o ji jo neklausė. Jis jai skundėsi, kad skauda žandikaulį, kuris buvo ištinęs, ji jį ragino važiuoti į ligoninę, nes matė, kad buvo praskelta lūpa ir antakis (1 t., b. l. 143). Analizuojant liudytojos V. G. parodymų visumą, konstatuojama, kad viso proceso metu liudytos nurodytos aplinkybės, kad kieme smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo aukštesnis, stambesnis vyras, priekaištavęs dėl alkoholiu girdomo tėvo, nekito ir yra nuoseklios. Pažymėtina, kad apklausta teisme liudytoja V. G. teigė neprisimenanti įvykio smulkmenų, nurodė, kad kieme konfliktavę asmenys buvo matomi tik iš nugaros, todėl tik vėliau sužinojo, kad jos matytas mušamas asmuo buvo A. K.. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši liudytoja teisme buvo apklausta 2024 m. liepos 29 d., t. y. praėjus daugiau, nei vieneriems metams po įvykio, todėl natūralu, kad tam tikrų smulkių įvykio detalių ji galėjo neatsiminti, juo labiau, kad apklausos metu ji kelis kartus pabrėžė, kad yra pirmą kartą apklausiama teisme, labai jaudinasi ir smulkių įvykio detalių nepamena. Gynėjui keliant abejones dėl nuteistojo kūno sudėjimo, liudytoja paaiškino, kad įvykio metu jai atrodė, kad A. K. atžvilgiu smurtą naudojęs asmuo buvo stambesnio kūno sudėjimo (ne lieknas vyras). Kartu pažymėtina, kad asmens kūno sudėjimas yra vertinamasis žmogaus išvaizdos kriterijus (individualus kūno tipo suvokimas), paremtas subjektyviu ir aplinkos vertinimu. Kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai tarp liudytojų parodymų dėl V. A. buvimo įvykio dieną pas A. K., neturi jokios esminės reikšmės, sprendžiant N. A. kaltės klausimą.

12. Liudytoja R. K., apklausta pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad gavo žinutę iš sūnaus E. K., kad kitas jos sūnus A. K. yra sudaužytas, guli kaip daržovė ir, kad jį sumušė V. sūnus (N. A.). Paskambinus nukentėjusiajam, šis vos kalbėjo. Kai paskambino nuteistajam N. A., šis iškart pasakė, kad taip ir reikia A., atsikalbinėjo, keikė A. ir ją, gynėsi, kad gali sudaužyti ir kiti. Ji su nuteistuoju susirašinėjo ir žinutėmis, prašė pagalbos, kadangi sūnus tuo metu nedirbo ir buvo nedraustas, už paslaugas ligoninėje būtų reikėję susimokėti pačiam, tačiau nuteistasis nepadėjo, buvo labai arogantiškas, pasitikintis savimi, kad jis apsigins ir jam čia nieko nebus. Nukentėjusįjį matė kitą dieną po įvykio, jo žandikaulis buvo stipriai ištinęs, ant kūno ir veido matėsi mėlynės. Dėl sumušimų sūnus A. K. kelis mėnesius vaikščiojo su ištinusiu žandikauliu, po to – dar ir pūliuojančiu iš išorės. Padarius panoraminę nuotrauką, buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Iki šios dienos sūnus vaikšto su sulaužytu žandikauliu. A. K. jai nurodė, kad jį sumušė kieme ir namuose N. A., dėl to, kad geria kartu su nuteistojo tėvu. Sūnus užsiminė, kad jis sėdėjo ant sofos, kai grįžo iš laiptinės sudaužytas, ir dar gavo spyrius iš kojos.

13. Liudytojas R. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad 2023 m. pavasarį pas nukentėjusįjį A. K. bute vartojo alkoholį, kai į butą atėjo nuteistasis N. A.. Šis susiginčijo su nukentėjusiuoju, apsistumdė. Po įvykio ant nukentėjusiojo veido matė truputį kraujo palei nosį. Po kelių dienų telefonu kalbėjosi su nukentėjusiuoju, kuris skundėsi žando skausmu. Įvykio metu teigė buvęs stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad 2023 m. balandžio mėnesio pabaigoje, nuėjęs pas A. K. į namus, matė, kad jis yra sumuštas, sužalotas žandikaulis. Nukentėjusysis jam sakė, kad buvo sumuštas N. A.. Kaimynai matė, kad kieme nukentėjusįjį sumušė. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad, būdamas bare, iš nepažįstamų žmonių nugirdo, kad sumuštas jo pažįstamas A. K.. Apie šias aplinkybes žinute informavo A. K. brolį E. K.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su subjektyviais apeliaciniame skunde nurodytais išvedžiojimais ir įrodymu vertinimu be neįžvelgia prieštaravimų tarp liudytojo E. R. ir nukentėjusiojo A. K. parodymų. Liudytojas E. R. nuosekliai viso proceso metu teigė apie A. K. sužalojimą nugirdęs bare iš nepažįstamų asmenų, apie šias aplinkybes informavo nukentėjusiojo brolį. Tuo tarpu nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu paaiškino patirtų sužalojimų aplinkybes bei liudytojams R. K., G. B. nurodė, kad jį sumušė N. A..

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. R., kurio parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka, parodė, kad vieną dieną 2023 m. pavasarį jis buvo pas nukentėjusįjį A. K. bute kartu su R. K. ir trise gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare pro nerakintas buvo duris įėjo nepažįstamas vyras su barzdele, kuris pradėjo rėkti ant A., kad jis girdo tėvą. Šis vyras priėjo prie A. K., du kartus spyrė jam į veidą ir išėjo. Matė, kad nukentėjusiajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kitą dieną nuėjo pas A. K. į namus ir pamatė, kad šiam tinsta dešinės pusės žandikaulis (2 t., b. l. 20-21, 22-25). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi liudytojas I. R. parodymus pakeitė, teigdamas, kad muštynių bute nematė. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023, 2K-61-489/2025). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, 2K-257-495/2024). Taigi, asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Nagrinėjamu atveju liudytojas I. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs, kai į nukentėjusiojo namus atėjo N. A. ir spyrė A. K. į veidą. Atlikus akistatą tarp nuteistojo N. A. ir liudytojo I. R., pastarasis pakeitė parodymus, teigdamas, kad nematė kaip buvo sužalotas A. K., o akistatoje dalyvaujantis asmuo išsivedė savo tėvą ir jokio smurto nebuvo. Paklaustas dėl parodymų pakeitimo, paaiškino, kad neprisimena, gal vaidenosi, nes savaitę vartojo alkoholinius gėrimus (2 t., b. l. 36-40). Šios bylos kontekste svarbu paminėti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas I. R. atpažino N. A. kaip asmenį, du kartus spyrusį A. K. į veidą (2 t., b. l. 43-48). Pažymėtina, kad liudytojo I. R. nebuvo galimybės apklausti teisme dėl objektyvių priežasčių, nes pirmosios instancijos teismas, be siunčiamų šaukimų, ėmėsi visų įmanomų priemonių minėtam asmeniui atvesdinti į teismą, tačiau to padaryti nepavyko, nes šio asmens buvimo vieta nėra žinoma (bylos duomenimis, šis liudytojas išvykęs į užsienį, telefonu neatsiliepia). Taigi, I. R. nedalyvavimo priežastis pripažintina svarbia. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. I. R. parodymų patikimumas buvo patikrintas kitomis procesinėmis priemonėmis: išanalizuoti kiti baudžiamojoje byloje esantys liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės ir motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti – nuteistąjį teisinantys – įrodymai, apklausta liudytojo I. R. apklausą vykdžiusi tyrėja L. R., kuri teigė nedariusi spaudimo liudytojui, šis parodymus davė savanoriškai, parodymai surašyti iš jo žodžių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo kaltė grindžiama nešališku ir objektyviu byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu: nukentėjusiojo A. K., liudytojų R. K., E. K., V. G. ir kt. teisme duotais parodymais, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolais ir kitais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai rėmėsi I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir sudaro vientisą, logišką įrodymų grandinę ar, kad N. A. kaltė grindžiama išimtinai vien teisme neapklaustų asmenų parodymais.

15. Teismas, pripažindamas nuteistąjį N. A. kaltu, pagrįstai rėmėsi ir kitais įstatymų nustatyta tvarka gautais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo A. K. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 29 d. po pietų prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), N. A. kaltino į vartojant alkoholinius gėrimus su jo tėvu, pargriovė jį ant žemės ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Jam sugrįžus į butą, N. įėjo ir vėl smūgiavo. 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo padaryta veido rentgenograma ir paaiškėjo, kad sumušimo metu buvo sulaužytas apatinis žandikaulis, vienas dantis išmuštas, o kitas – pakrypęs. Taip pat po sumušimo buvo kraujosruvos ant kairio peties, krūtinės, dešinio skruosto, prakirstas kairys antakis ir viršutinė lūpa, visą savaitę šlapinosi kraujais (1 t. b. l. 21-26). Akistatos tarp nukentėjusiojo A. K. ir nuteistojo N. A. metu, nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. 2023 m. balandžio 29 d. po pietų namo kieme susitiko su N. A., su juo apsižodžiavo. Apsisukus ir einant namo, N. A. patraukė stipriai jam už „kalnieriaus“, jis apvirto ant nugaros ir nuteistasis jam smūgiavo į galvą, šonus. Po kiek laiko, būnant namie, atėjo N. A., kuris jam spyrė vieną kartą į galvą (1 t., b. l. 78-82). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame žande, pereinant į pažandę ir kaklą, dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, dešiniame žande, krūtinėje, dešiniame petyje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, viršutinėje lūpoje, dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, padaryti kietais bukais daiktais vienuolika ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (1 t., b. l. 111-113, 117-119). R. K. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 29 d. jos sūnų A. K. (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės sumušė N. A.. Vėliau N. A. atėjo pas A. į butą ir spyrė jam į žandikaulį (1 t. b. l. 36-37). Iš nukentėjusiojo A. K. ikiteisminiam tyrimui pateiktų fotonuotraukų matyti jo veido sužalojimai (prakirsta lūpa, antakis, ištinęs žandikaulis), užfiksuoti 2023 m. gegužės 2 ir 6 dienomis (1 t., b. l. 83-93). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas I. R. atpažino N. A. kaip asmenį, kuris nukentėjusiojo namuose du kartus spyrė A. K. į veidą (2 t., b. l. 43-48). 2024 m. kovo 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotas liudytojo E. K. pateiktas susirašinėjimas su E. R.. 2023 balandžio 30 d. 04.17 val. „E. R.“ parašė žinutę: „sveikas (duomenys neskelbtini) vakar tavo broli (duomenys neskelbtini) smarkiai sumuse is (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) sunus“. 2023 balandžio 30 d. 05.32 val. „E. R.“ parašė žinutę „zandikauli sulauze (duomenys neskelbtini) (...) tegul mama ateina pas jis guli kaip darzove net nat vandens negali isipilti“; „buvau as pas ji uzejes jam blogai su zandikauliu be ligonine nieko nebus o jis atsisako“. 2023 m. gegužės 5 09:16 val. „E.“ parašė žinutę „isivesk feisbuke gal zinosi ji (duomenys neskelbtini) jis taip (duomenys neskelbtini) pabare“ (2 t. b. l. 61-66). Daiktų apžiūros protokole užfiksuotos gautos ir išsiųstos žinutės, jų turinys tarp R. K. ir N. A.. Gegužės 1 d. N. A. nukentėjusiojo motinai rašė: ,,Nustokit cia est mane mazuti palieciau blet kiek pridirbes kiek skolingas tai dar netiek pridares“ (2 t., b. l. 7-17).

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl N. A. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė įrodyta visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir padarius motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad kaltinančių įrodymų visuma sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį N. A. atžvilgiu. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nukentėjusysis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo N. A. (daugiabučio namo kieme pargriovė ir smūgiavo į įvairias kūno vietas, po kiek laiko bute spyrė į veidą). Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos A. K., R. K. pareiškimuose bei akistatos tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo protokole. Tai, kad N. A. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, patvirtino ir liudytojai V. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. R.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas I. R. atpažino N. A. kaip asmenį, smurtavusį prieš nukentėjusįjį. Liudytojai R. K., G. B. nurodė, kad nukentėjusysis A. K. jiems teigė, kad buvo sumuštas N. A.. Sužalojimus ant nukentėjusiojo A. K. veido po įvykio teigė matę liudytojai R. K., R. K., I. R., G. B.. Liudytojas E. R. teigė bare iš nepažįstamų žmonių išgirdęs, kad A. K. buvo sumuštas, todėl apie tai informavo pastarojo brolį E. K.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas E. K., parodęs, kad E. R. jį žinute informavo apie brolio sumušimą, informuodamas, kad tai padarė N. A.. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2024 m. kovo 7 d. daiktų apžiūros protokolas. Iš byloje esančių nukentėjusiojo A. K. nuotraukų, matyti, kad nukentėjusiojo kairė veido pusė yra smarkiai ištinusi, dešinėje veido pusėje prakirsta lūpa ir antakis, matomos kraujosruvos kakle. Byloje esančioje specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajam A. K. padaryti sužalojimai, konstatuojant, kad jie nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota gegužės 1 d. N. A. žinutė nukentėjusiojo motinai: ,,Nustokit cia est mane mazuti palieciau blet kiek pridirbes kiek skolingas tai dar netiek pridares“, vertinant ją kitų byloje esančių įrodymų visumoje, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis neneigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Įvertinusi ir šios nutarties 9-16 punktuose aptarusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad N. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. K. dėl patirto fizinio smurto į teisėsaugos institucijas ir į gydymo įstaigas nesikreipė. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, pažymėdamas, kad tiek pats A. K., tiek ir jo motina R. K. pareiškimais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydami patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. A. dėl A. K. sumušimo (1 t., b. l. 21-26, 36-37). Nukentėjusysis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai paaiškino, kad į gydymo įstaigą nesikreipė dėl prastos finansinės padėties ir dėl to, kad neturi sveikatos draudimo bei galvodamas, kad sužalojimai praeis. 2023 m. liepos 7 d., padarius veido rentgenogramą, paaiškėjo, kad įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, išmuštas vienas dantis, o kitas – pakrypęs. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. K.. Taigi, vien tai, kad A. K. po patirto fizinio smurto iškart į gydymo įstaigą ar ikiteisminio tyrimo instituciją nesikreipė, nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus nukentėjusysis patyrė būtent 2023 m. balandžio 29 d. įvykio metu. Pažymėtina, jog BPK nenustato pareigos nukentėjusiajam į medikus dėl patirto smurto kreiptis tuoj pat po smurto panaudojimo, t. y. nenumato konkretaus termino, per kurį asmuo privalo kreiptis policiją, siekdamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Be to, specialistas, kurio kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti, įvertinęs nukentėjusiojo sužalojimus ir bylos medžiagą, savo išvadoje nurodė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo A. K. nurodomu laiku. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis A. K. nurodė logiškas ir įtikinamas priežastis, nulėmusias, kad į medikus jis nesikreipė nedelsiant. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų suabejoti, kad nukentėjusysis A. K. inkriminuojamus sužalojimus patyrė kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Minėta, kad sužalojimo atsiradimo priežastį ir lokalizaciją nurodė ne tik nukentėjusysis, bet ir pastarojo parodymus iš esmės patvirtinę liudytojai R. K., I. R., R. K., G. B., V. G..

18. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam A. K. priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigiant, kad teismas priteisė artimą maksimaliai už tokio pobūdžio bylose neturtinę žalą, byloje nėra jokių įrodymų apie neturtinės žalos egzistavimą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. K., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikšmingas aplinkybes ir priteisė iš N. A. proporcingą, pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą.

19. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis A. K. patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

20. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl N. A. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymu, todėl nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama. Nukentėjusysis A. K. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš N. A. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Prašomą priteisti neturtinės žalos dydį teismas sumažino, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo turtinę padėtį, teismų praktiką, į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis A. K. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų nukentėjo jo gyvenimo kokybė, įvertinęs sveikatos sutrikdymo padarinius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 3 000 Eur. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti reikšmingai skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse: Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Naujesnėje teismų praktikoje nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-693/2019, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-207-628/2023, Nr. 2K-85-594/2024). Nagrinėjamu atveju byloje esančiomis specialisto išvadomis nustatyta, kad įvykio metu A. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žande, pereinančios į pažandę ir kaklą, dešinės akies vokuose, pereinančios į smilkinį, dešiniame žande, krūtinėje, dešiniame petyje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, viršutinėje lūpoje, dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, todėl šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu priteista suma nelaikytina aiškiai per didele ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Tai, kad nukentėjęs asmuo nedirba, neturi privalomojo sveikatos draudimo ir piniginių lėšų kreiptis į gydymo įstaigą, nesudaro pagrindo jo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

22. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nuteistojo N. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. A. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas