Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

nukentėjusiajam E. S. ir jo atstovui advokatui Vykintui Gutauskui (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. I. gynėjo advokato Zenono Žymančiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 6 dalis).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista civiliniam ieškovui iš D. I. 1 482,98 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt du eurai 98 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš D. I. jo naudai 1 625 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai dvidešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai 3 500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo E. S. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir priteista iš D. I. nukentėjusiajam 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

D. I. patirtos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Teisėjų kolegija patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl D. I. padarytos nusikalstamos veikos ir jos apimties, ją tinkamai teisiškai įvertino. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą taip pat išsprendė tinkamai, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Dėl būtinosios ginties

10. Teisėjų kolegija su tuo nesutikdama, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą (įvykyje dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, vaizdo įrašus iš „Body“ kamerų ir tarnybinių policijos automobilių) daro išvadą, kad būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju nebuvo kilusi.

13. 2023 m. sausio 11 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad išėjus iš kavinės prie jų trijų (jo, G. S. ir E. S.) priėjo vaikinas su barzda (D. I.) ir prasidėjo konfliktas. Jis juos kaltino, kad jie neva įžeidė jo merginą. Konfliktas buvo žodinis. Apsižodžiavę jie išsiskirstė. Jis, E. S. ir G. S. nuėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. Jiems paėjus 15 metrų, pastebėjo, kad trijų asmenų kompanija artinosi link jų. Mergina vis kartojo, kad ją kažkas iš prieš tai buvusių jų draugų apspjovė. Tada prie jų priėjęs vaikinas su barzda (D. I.) vėl pradėjo konfliktuoti. Konfliktas buvo žodinis. Kiek pamena nei E. S., nei tas vaikinas su barzda (D. I.) vienas kitam smūgių nesudavinėjo. Nei niekas iš jų nukritęs nebuvo. Kada ir kaip atsirado policija, jis nežino (2 t., b. l. 15-16). Apklausiamas pirmos instancijos teisme liudytojas patvirtino, kad įvyko žodinis konfliktas, kuriame dalyvavo jis, E. S. ir G. S. bei mergina ir du vaikinai. Kai konfliktas nurimo jie pradėjo skirstytis, norėjo išsikviesti taksi. Jie pradėjo eiti, bet juos ta kompanija atsivijo. Ir vėl prasidėjo konfliktas. E. S. ir nuteistuoju apsistumdė. Kuris pradėjo susistumdymą jis negali atsakyti. Ar sudavė smūgius jis nematė. Pirminio konflikto metu susistumdymų, kritimų nebuvo. Visų aplinkybių neprisimena (4 t., b. l. 29-30).

14. D. I. apklausiamas 2023 m. sausio 24 d. specialiuoju liudytoju parodė, kad išgirdęs konfliktą grįžo prie savo draugės, kuri verkė ir pasakė, kad kažkas jai spjovė į veidą ir ją pastūmė. Tuo metu jis nusiėmė striukę ir padavė palaikyti draugei, nes pagalvojo, jei įvyks kokios muštynės, kad nesupurvintų ir nesuplėšytų. Vyras su pilkos spalvos paltu (E. S.) atrodė agresyvus, žodžiu konfliktavo su I. V.. Priėjęs paklausė kas spjovė jo draugei į veidą? Vyras, dėvėjęs paltą (E. S.), jį pasiuntė (necenzūriniu žodžiu) ir tuo pat metu sugriebė jam už megztinio apykaklės. Sugriebęs jį už megztinio, kaklo vietoje, patraukė link savęs ir jie abudu pilnai krito. Jis ant nugaros, o tas vyras ant jo. Tada viena ranka sugriebė jam iš priekio už kaklo ir bandė smaugti. Jam ištrūkus nuo to vyro, pastarasis taip pat atsikėlė. Kadangi buvo supykęs dėl tokio jam nepažįstamo vyro elgesio jo atžvilgiu bei dėl to, jog tuo metu galvojo, kad būtent tas vyras spjovė draugei į veidą, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį žandą. Po smūgio minėtas vyras nukrito, o jis iškarto nuėjo nuo jo link Vilniaus g. Iškart pasirodė policijos ekipažas. Pareigūnams aiškindamas įvykio aplinkybes papasakojo, kad norėdamas apginti savo merginą, už tai, kad jai buvo spjauta į veidą, sudavė vieną smūgį vyrui (E. S.), po ko pastarasis krito ant žemės. Dar įvykio vietoje jis sužinojo, kad draugei į veidą spjovė ne tas vyras, o kitas, kurio atvykus pareigūnams įvykio vietoje nebuvo. Striukę įvykio vietoje užsidėjo tuo metu, kai sudavęs smūgį į veidą vyrui, nuo jo nuėjo (3 t., b. l. 6-8). 2023 m. balandžio 3 d. apklausiamas įtariamuoju D. I. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tik paminėjo, kad kai vyras (E. S.) jį puolė sugriebęs už apykaklės, jam nuo jo teko gintis (3 t., b. l. 22-23). Įtariamojo papildomos apklausos metu 2023 m. gegužės 9 d. D. I. papildė, kad kai E. S. priėjo prie jo, suėmė už megztinio, jie nugriuvo ant grindinio ir greitai atsistojo, E. S. agresija nebuvo pasibaigusi, todėl gindamasis nuo galimų tolimesnių jo veiksmų, tiek jo, tiek draugės E. K. atžvilgiu, kuri buvo šalia, jis sudavė jam vieną smūgį į veidą. Mano, kad gindamasis neperžengė būtinosios ginties ribų, nes E. S. grėsmingas elgesys kėlė pavojų tiek jo, tiek draugės sveikatai, o tai patvirtina pačio E. S. agresyvūs veiksmai, nes jis pirmas jam sugriebė už megztinio, pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu. Be to, E. S. agresija tęsėsi atvykus ir policijos pareigūnams. Todėl mano, kad veikė būtinosios ginties ribose (3 t., b. l. 28-29). Apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis parodė, kad jis bandė visus raminti, o taip gavosi, kad nukentėjusysis jį puolė, griebė jam už megztinio, suplėšė jį, jie kartu griuvo, tada griebė jam už kaklo ir bandė jį smaugti. Jis atsistojo, greitai nusimetė striukę ir gynėsi, nes E. S. lygiai taip pat atsistojo ir puolė jį toliau. Matėsi, kad buvo agresyvus. Puldamas E. S. ėjo link jo, bandė suduoti, bet jis jam sudavė atgal gindamasis, sudavė kažkur į galvą vieną kartą. Tiesiog iš to išgąsčio sudavė smūgį atgal jam ir pasitraukė, tada atvažiavo pareigūnai. Sužalojimai jam pačiam nebuvo padaryti, nes jų buvo išvengta, buvo tik megztinis suplyšęs ir džinsai išpurvinti nuo kritimo. Viskas įvyko greitai, gal E. S. kažkiek žingsnių buvo paėjęs atgal, nes smūgis buvo suduotas toliau, nei ten kur jie buvo nugriuvę, bet E. S. vis tiek buvo agresyviai nusiteikęs, rėkavo. Jeigu E. S. puolė vieną kartą, tai ką jis turi stovėti šalia jo ir laukti kol jam suduos pirmas. Dar pareigūnams atvykus nukentėjusysis bandė ant jo šokti ir sakė, kad juos užmuš. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galvojo, jog nukentėjusysis spjovė jo draugei į veidą, nes jis taip ir galvojo. Jam tiksliai niekas nepasakė kas ten jai apspjovė veidą. Jeigu nukentėjusysis būtent tame konflikte konfliktuoja tai jis ir bus jai spjovęs į veidą, vadinasi tuo metu manė klaidingai (4 t., b. l. 161-165).

15. 2023 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama D. I. draugė liudytoja E. K. parodė, kad po to kai jai spjovė į veidą nepažįstamas vaikinas, ji pašaukė D. I. ateiti į pagalbą. Kol ateidinėjo D. I. į ją spjovęs vaikinas pabėgo. Priėjus D. I., jis iš karto priėjo prie vyro, kuris dėvėjo languotą paltą (E. S.) ir pradėjo aiškintis kas vyksta. Tas vyras D. I. neklausė, vietoj to stvėrė D. I. už megztinio apykaklės ir jį tempdamas bandė pargriauti ant žemės, po ko D. I. krito ant kelių. Po šio veiksmo vyras dėvėjęs languotą paltą D. I. paleido ir pastarasis atsikėlė. Atsikėlęs, D. I. nusiėmė striukę, ją numetė ant žemės ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vyrui dėvėjusiam languotą paltą (E. S.). Po šio smūgio tas vyras krito, tačiau matė, kad iškarto stojosi, ir kiek pamena iš karto atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 33-34). Apklausiama apylinkės teisme E. K. patvirtino, kad pradžioje vyko apsižodžiavimas, tada E. S. griebė D. I. už kaklo ir suplėšė jo megztinį, D. I. buvo nugriuvęs ant kelių, po to nusiėmė striukę, atsistojo ir trenkė kitai pusei (E. S.). Iki tol, kita pusė laukė kol D. I. atsistos. Po smūgio nukentėjusysis nukrito, paskui stojosi nuo žemės, bet atvyko policija. Konfliktas vyko tik vienoje vietoje. Ji sakė, kad ją apspjovęs asmuo pabėgo, tikrai nesakė, kad ją apspjovė nukentėjusysis. Gal D. I. nesuprato, nes jie visi buvo neblaivūs (4 t., b. l. 111-112).

16. 2023 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas I. V. duodamas parodymus apie įvykį neprisiminė, kad kas nors kam nors būtų sudavęs smūgius. Tik nurodė, kad konfliktas prasidėjo pagrindinėje gatvėje. Po to visi konfliktuojantys asmenys pradėjo judėti link kažkokios šalutinės gatvės, toje vietoje vyko vėl kažkoks aiškinimasis. Kas vyko toliau jis nepamena, tik pamena, kad ta šalutine gatve atvažiavo policijos pareigūnai ir jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius (2 t., b. l. 45-46). Apylinkės teisme liudytojas I. V. savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino. Jokių naujų aplinkybių nenurodė (4 t., b. l. 50).

17. 2023 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kavinės darbuotoja liudytoja M. G. – R. parodė, kad iš žmonių elgesio, veiksmų suprato, kad vyksta konfliktas. Matė, kaip du vaikinai apsistumdinėjo. Buvo trumpai parkritę susikabinę ant grindinio. Tada vienu momentu kompanija prasiskirstė, dalis nuėjo (duomenys neskelbtini) g., o vaikinas dėvėjęs languotą paltą su mergina nuėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. Ji pagalvojo, kad konfliktas baigėsi. Praėjus apie 10 min. ji išgirdo, kad į kavinės duris ar tai langą kažkas du kartus stipriai trenkėsi. Iš karto pribėgusi prie lango, pamatė atvykusią policiją ir ant grindinio paguldytus kelis vaikinus (2 t., b. l. 51-52). Apylinkės teisme šiuos parodymus liudytoja M. G. – R. patvirtino. Nurodė, kad tada geriau prisiminė (3 t., b. l. 197-198).

18. 2023 m. sausio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas E. V. parodė, kad sėdėjo automobilyje stovinčiame (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, kuomet pamatė už kampo jo automobilio kryptimi judančius du besistumdančius vaikinus. Minėti vaikinai buvo įsikabinę vienas kitam į drabužius ir tokiu būdu stumdėsi ir tampėsi. Paskui juos iš už kampo išėjusi mergina bandė skirti. Tie vaikinai ant grindinio nukritę nebuvo. Paskui matė kaip iš už po kampo atėjo dar du vaikinai ir mergina. Visi asmenys konfliktuodami judėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. ir judėjo pro jo automobilį. Paskui per automobilio galinio matymo veidrodėlį pamatė, kaip vienas vaikinas krenta ir girdėjo bumbtelėjimą į grindinį. Iš karto atvyko policija. Tada trys ar keturi vaikinai ir viena mergina prabėgo pro jo mašiną. Policijos pareigūnai pasivijo bėgančius vaikinus ir juos suguldė (2 t., b. l. 63-64). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas parodymus duotus apylinkės teisme patvirtino (4 t., b. l. 51-52).

19. 2023 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas policijos pareigūnas liudytojas Ž. K. parodė, kad artinantis prie įvykio vietos pamatė grupelę (3-4) asmenų, kurie tarpusavyje grūmėsi (stumdėsi). Matė, kaip vyras dėvėjęs oranžinės spalvos striukę (D. I.) sudavė vieną kartą ranka kitam vyrui, dėvėjusiam pilkos spalvos paltą (E. S.) į galvos sritį, po ko jis nukrito. Bėgant link asmenų pamatė, kad nebuvo vyro su oranžine striuke. Kolega J. Ž. jį paskui atsivedė nuo (duomenys neskelbtini) g., o E. S. pradėjo agresyviai elgtis, suėmęs už abiejų rankų jį paguldė ant grindinio. Tada kolega uždėjo jam antrankius, kadangi jis buvo agresyvus, piktas (2 t., b. l. 69-71). Apylinkės teisme liudytojas Ž. K. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino (4 t., b. l. 53-54). 2022 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių patikslinimo“ Ž. K. nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su jo duotais parodymais (3 t., b. l. 118-119).

20. 2023 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas policijos pareigūnas liudytojas J. Ž. parodė, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kad artėjant link įvykio vietos mušėsi asmenys. Iš tos žmonių grupelės du asmenys buvo panašu į tai, kad tarpusavyje bando vienas kitam suduoti smūgius rankomis. O kiti šalia buvę asmenys bandė juos išskirti. Vienu momentu pamatė, kad vienas asmuo iš tų dviejų besimušančių krenta ant žemės, o kitas su juo besimušęs asmuo nueidinėja (duomenys neskelbtini) g. link. Jis bėgo į (duomenys neskelbtini) g., nes norėjo sulaikyti bandantį pasišalinti iš įvykio vietos asmenį (D. I.), kuris prieš tai mušėsi su E. S.. Išbėgęs į (duomenys neskelbtini) g. pasuko į dešinę pusę ir pamatė nueinantį D. I. su panele. D. I. papasakojo, kad E. S. spjovė į veidą jo draugei E. K., dėl ko pastarasis, kaip pats pasakė „jį iškirtau ir tada atvažiavote Jūs“. D. I. jiems aiškinantis įvykio aplinkybes pastoviai kartojo tai, kad jis norėdamas apginti savo merginą, jos garbę, trenkė asmeniui dėvėjusiam pilkos spalvos paltą. Tuomet jie grįžo į įvykio vietą ir jis pamatė, kaip jo kolegos (kiti policijos pareigūnai) bandė išskirti E. S. nuo kitų dviejų vyrų, kurie visi trys tarpusavyje toliau stumdėsi, bandė suduoti vieni kitiems smūgius. E. S. buvo agresyviai nusiteikęs, atrodė neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, nenorėjo gultis ant grindinio. Jam buvo uždėti antrankiai. D. I. buvo ramus, jokių atžvilgiu jokių spec. priemonių nenaudojo (2 t., b. l. 76-78). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas J. Ž. nurodė, kad jis nusivijo D. I. su drauge, nes matė, kad jie nueidinėja nuo grupelės. D. I. kelis kartus minėjo, kad „iškirto“ nukentėjusįjį. Jis parodė fiziškai, kad atliko smūgį, parodydamas judesį sugniaužtu kumščiu. „Iškirtimo“ priežastis buvo vienintelė dėl apspjovimo. Atvedęs asmenis į vietą pamatė, kad vėl prasidėjo konfliktas. D. I. stovėjo šalia, nekonfliktavo, stumdėsi buvę jų draugai. E. S. buvo agresyvus, spardėsi, bandė stotis, todėl kolegų padedamas paguldė jį ant žemės ir uždėjo antrankius (4 t., b. l. 127-128). 2022 m. gruodžio 29 d. J. Ž. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodytos iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės, kurias liudytojas nurodė apklausų metu (3 t., b. l. 115-116).

21. 2023 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas policijos pareigūnas liudytojas R. Š. parodė, jog atvykus kinologai pradėjo aiškinti sužinotas įvykio aplinkybes, kad matė besistumdančius ir besimušančius asmenis ir nurodė, kad vyras, dėvėjęs raudoną striukę (D. I.), sudavė smūgį vyrui, dėvėjusiam languotą paltą (E. S.), į veido sritį, po ko jis nugriuvo. Kaip kinologai nurodė, jie prisistatę policijos pareigūnais pareikalavo asmenų nesimušti, išsiskirstyti, bet asmenys jų reikalavimų nevykdė, dėl ko buvo atskirti ir suguldyti ant žemės. Taip pat nurodė, kad asmuo dėvėjęs languotą paltą buvo agresyviausias iš visų įvykio dalyvių, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Pamena, kad vyras dėvėjęs raudonos spalvos striukę (D. I.) sakė, kad įvyko konfliktas tarp jo merginos ir vyro dėvinčio languotą paltą (E. S.), kurio metu vyriškis languotu paltu jo merginą apspjovė, dėl ko pastarasis norėdamas apginti savo merginos garbę, sudavė vieną smūgį į veidą tam vyrui, dėl ko pastarasis nugriuvo. Kaip suprato iš jo žodžių, smūgį jis sudavė ranka. E. S. išgirdęs neblaivios merginos žodžius, neva jis ją apspjovė, pasisuko ant dešinio šono, lyg bandydamas atsistoti ir tuo pat metu pradėjo šaukti ant merginos, sakydamas, kad ji meluoja (2 t., b. l. 89-90). Apylinkės teisme liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti iš jo žodžių. Iš to ką jis girdėjo įvykio vietoje, tai D. I. nesakė, kad gintis reikėjo (4 t., b. l. 28-29). 2023 m. sausio 2 d. R. Š. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių“ nurodytos įvykio aplinkybės neprieštarauja jo duotiems parodymams (3 t., b. l. 121-122).

22. 2023 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas policijos pareigūnas liudytojas G. A. parodė, kad vienu momentu jam teko bendrauti su D. I.. D. I. jam pasakojo, kad gindamas savo merginą E. K. sudavė vieną smūgį E. S., jis net imitavo suduotą smūgį, t. y. suduodamas dešinės rankos kumščiu sau į kairės rankos delną. E. S. gulėdamas ant grindinio kažką pradėjo šaukti apie tai, kad mergina dėl apspjovimo meluoja, mėgino atsistoti nuo žemės. Tada jo kolega R. Š. prie E. S. priėjo ir keliu prifiksavo pastarojo korpusą prie žemės tam, kad šis negalėtų staigiai atsistoti ir tęsti neteisėtų veiksmų (2 t., b. l. 95-97). Apylinkės teisme liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti teisingai iš jo žodžių. Su D. I. situacijos aiškinimasis vyko tvarkingai, tam tikros emocijos buvo, bet papildomos agresijos nebuvo. E. S. elgėsi agresyviai, kolegai reikėjo jį fiksuoti ir panaudoti spec. priemones (3 t., b. l. 193-195). 2023 m. sausio 3 d. G. A. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“ nurodytos aplinkybės sutampa su jo duotais parodymais (3 t., b. l. 115-116).

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad būtinoji gintis galima tik esant pavojingam kėsinimuisi. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013).

24. Nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusysis, tiek jo žmona G. S. bei draugas M. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kuomet įtarimai D. I. dar nebuvo pareikšti ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl policijos pareigūnų veiksmų nebuvo nutrauktas, tvirtino, kad konfliktinės situacijos buvo dvi ir viskas prasidėjo dėl to, kad mergina iš kitos kompanijos tvirtino buvusi apspjauta. Pirmasis konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) g. prie kavinės, po to jiems einant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. juos pasivijo ta pati trijų asmenų kompanija (D. I., E. K. ir I. V.) ir konfliktas vėl prasidėjo. Nukentėjusysis E. S. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad pirmojo konflikto metu jis su D. I. lyg buvo nukritęs, o antrojo konflikto metu jam buvo suduotas smūgis, kurio jis neprisimena. Kita konfliktuojanti pusė (D. I. ir E. K.) duodama parodymus tvirtino, kad konfliktas vyko vienoje vietoje, jis nebuvo nutrūkęs, nukentėjusysis E. S. pirmasis stvėrė D. I. už megztinio apykaklės, tempė link savęs, bandė smaugti ir nukrito. Atsistojus D. I. sudavė vieną smūgį kumščiu E. S. į kairį žandą. Pareiškus įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, D. I. jau tvirtino, kad kai atsistojo nukentėjusiojo agresija nebuvo pasibaigusi, jam teko gintis nuo tolimesnio E. S. puolimo, todėl jis sudavė vieną smūgį į veidą E. S., gindamas tiek save, tiek šalia buvusią savo draugę, todėl neperžengė būtinosios ginties ribų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos baigtini nesuinteresuota kavinės darbuotoja liudytoja M. G. – R. buvo nurodžiusi, jog matė, kaip du vaikinai apsistumdė ir buvo nukritę ant grindinio, po to prasiskirstė, dalis nuėjo (duomenys neskelbtini) g., o vaikinas dėvėjęs languotą paltą (nukentėjusysis) su mergina nuėjo (duomenys neskelbtini) g., todėl ji manė, kad konfliktas baigėsi. Vėliau išgirdo garsus ir pamatė atvykusią policiją. Liudytojas E. V. sėdėjęs automobilyje (duomenys neskelbtini) g. matė du besiartinančius, konfliktuojančius ir besistumdančius vaikinus, tačiau patvirtino, kad jie nukritę ant grindinio nebuvo. Jis tik matė, kaip vienas iš vaikinų krenta ir girdėjo bumbtelėjimą į grindinį, bet iš karto atvyko policija. Nuteistojo draugas liudytojas I. V. taip pat nurodė dvi konflikto vietas. O tai visiškai atitinka nukentėjusiojo, jo žmonos ir jų draugo M. K. parodymus.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, net jeigu konfliktinė situacija nagrinėjamu atveju ir buvo tęstinė (nenutrūkusi), žodinis konfliktas į fizinį kontaktą galimai peraugo dėl nukentėjusiojo E. S. veiksmų, kuomet jis griebė D. I. už megztinio ir jie abu nukrito ant grindinio, nuteistojo D. I. veiksmų šiuo atveju negalima vertinti kaip besiginančio asmens veikimo nuo pavojingo ir besitęsiančio kėsinimosi. Akivaizdu, kad smūgis nuketėjusiajam buvo suduotas ne intuityviai, ginantis ir neturint laiko apmąstymams, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o praėjus tam tikram laiko tarpui po nukritimo. Pats nuteistasis apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad atsistojęs nusimetė striukę, tą patvirtino ir jo draugė E. K., o tai rodo, kad jis ruošėsi atsakomajam veiksmui. Pirminės apklausos metu ir atvykusiems policijos pareigūnams D. I. aiškino, kad sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam, kadangi buvo supykęs dėl tokio jam nepažįstamo vyro elgesio jo atžvilgiu bei dėl to, kad tuo metu galvojo, jog būtent šis vyras spjovė jo draugei į veidą. Taigi D. I. veiksmai šiuo atveju buvo nukreipti ne į siekimą apsiginti ar apginti draugę, jaučiant realią grėsmę savo ar draugės sveikatai, o į susiklosčiusios situacijos sprendimą tyčiniu smurtu. Pažymėtina, kad D. I. iš karto po smūgio pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, iš įvykio vietos šalinosi, apie tai, kad gynėsi atvykusiems policijos pareigūnams neužsiminė nei žodžiu. Priešingai vaizdo įraše 2022_1226_014833_017 (0.00.21-0.00.26 sek.) (2 t., b. l. 156) yra užfiksuota, kaip D. I. aiškina policijos pareigūnams, kad „Neatlaikė. Kiekvienas eis už savo draugę atgal“. Iš policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos ir duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat matyti, kad D. I. pasakodamas aplinkybes įvykio vietoje ne kartą paminėjo, kad nukentėjusįjį „iškirto“ ir net parodė judesį fiziškai, kaip sugniaužtu kumščiu atliko smūgį. Todėl toks D. I. „atsakas“ (sudavimas kumščiu į nukentėjusiojo galvą) nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas, kaip adekvatus ir nulemtas būtinosios ginties situacijos.

26. Akcentuotina, kad abu proceso dalyviai susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje būdami neblaivūs (nukentėjusiajam nustatytas 1,86 prom. girtumas (2 t., b. l. 179), o D. I. 1,62 prom. girtumas (3 t., b. l. 82)) veikė netinkamai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad D. I. būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Jo draugę E. K. apspjovęs visai kitas asmuo, dar prieš šį nagrinėjamą įvykį pasišalino. Tuo tarpu aplinkybės, kad nukentėjusysis atvykus policijos pareigūnams elgėsi agresyviai, buvo paguldytas ant žemės ir surakintais antrankiais nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kadangi šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingo kėsinimosi, o ne nuo pavojingo asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011). Byloje esantys įrodymai (vaizdo įrašai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai) patvirtina, kad E. S. pyktį iššaukė nepagrįsti kaltinimai dėl merginos apspjovimo. Be to jis tik ką buvo gavęs smūgį į galvą, todėl atsistojęs ir būdamas neblaivus vertino situaciją netinkamai, tačiau pačiame apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas nurodė, kad po smūgio nukentėjusiojo agresija baigėsi, todėl įvykio aplinkybės jau atvykus policijos pareigūnams nedaro jokios įtakos sprendžiant būtinos ginties sąlygų buvimą ar nebuvimą, nes padariniai tuo metu jau buvo kilę. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantas susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje vadovavosi pykčio vedamais interesais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. I. šiuo atveju nekilo teisė į būtinąją gintį, todėl apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.

27. Baigiamųjų kalbų metu nuteistojo D. I. gynėjas advokatas kėlė klausimą dėl galimo E. S. sužalojimo prie visiškai kitų aplinkybių, t. y. jį galėjo sužaloti policijos pareigūnai sulaikymo metu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši versija skundžiamame nuosprendyje buvo visiškai atmesta, apklausus specialistą J. V.. Su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas bei dėl to plačiau nepasisako, kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas jo ribose, o tokia versija jame nebuvo kelta. Be to nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas 2023 m. balandžio 5 d., yra įsiteisėjęs ir nenuginčytas (1 t., b. l. 15-16).

Dėl neturtinės žalos

28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

29. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

30. Kasacinės instancijos teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018).

31. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. S. nagrinėjamu atveju pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš D. I. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 79-104). Pirmos instancijos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo prašymą ir iš D. I. nukentėjusiajam E. S. priteisė 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

32. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kuomet buvo sumuštas jam iki tol nepažįstamo asmens savo žmonos ir draugo akivaizdoje dėl menkavertės dingsties antrą Šv. Kalėdų dieną. Įvertino E. S. patirtus nepatogumus susijusius su jo gydymusi tiek stacionare, tiek vėliau ambulatoriškai, neįvykusią suplanuotą kelionę, patirtas tris operacijas su narkozėmis per gana trumpą laiką dėl komplikuoto žandikaulio lūžio, liekamuosius reiškinius, lydėjusį fizinį skausmą. Atsižvelgė į tai, kad titano plokštelės, kuriomis buvo sutvirtintas nukentėjusiojo žandikaulis, liks visam laikui. Taip pat įvertino ir kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes (keturias savaites dėvėtus antdantinius įtvarus, burnos gleivinėje dėl jų dėvėjimo atsiradusias žaizdas, iki 2023 m. vasario 6 d. išduotą nedarbingumą). Atliko detalę kasacinio teismo formuojamos praktikos analizę panašaus pobūdžio bylose dėl priteistinų sumų, kuomet taip pat buvo nustatyti žandikaulio lūžiai. Įvertino ir žalą padariusio asmens veiksmus, jog pastarasis savo kaltės dėl veikos padarymo nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, veikė tiesiogine tyčia ir konfliktinėje situacijoje sudavė vieną smūgį. Pažymėjo, kad D. I. yra darbingas, atlieka darbinę veiklą. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, kad baudžiamasis procesas užsitęsė pakankamai ilgai ir dėl šios priežasties nukentėjusysis neabejotinai patyrė papildomų nepatogumų. Tačiau akcentavo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių pakankamai pagrįstų duomenų, jog jo patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, todėl prašomą atlyginti neturtinės žalos sumą sumažino.

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme laiką buvo atšaukti tik du posėdžiai dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe ir prokuroro ligos (4 t., b. l. 64, 153), todėl šiuo atveju procesas užsitęsė tik dėl to, kad reikėjo apklausti nemažą dalį liudytojų, atmesti versiją dėl E. S. sužalojimo sulaikymo metu. Sutiktina, kad apelianto kaltė dėl proceso trukmės nebuvo nustatyta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinį ieškinį tik iš dalies, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam E. S., įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką, todėl priteistą 3 500 Eur neturtinę žalą dar labiau mažinti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

34. Nukentėjusiojo E. S. atstovas advokatas Vykintas Gutauskas pateikė prašymą iš nuteistojo D. I. priteisti nukentėjusiajam E. S. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2025 m. kovo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS25-1187 už teisines paslaugas 544,50 Eur sumai (5 t., b. l. 158) ir 2025 m. kovo 31 d. E. S. atlikto mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad E. S. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs advokatų profesiniai bendrijai „WALLESS“ 544,40 Eur (5 t., b. l. 159).

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-313-489/2019, 2K-200-495/2020, 2K-162-648/2021 ir kt.).

36. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nuteistojo D. I. gynėjo advokato Zenono Žymančiaus apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Nukentėjusysis E. S. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio neskundė. Jam teisinės paslaugos apeliacinės instancijos teisme buvo suteiktos tinkamai. Iš teismui pateiktos 2025 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad E. S. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatų profesiniai bendrijai „WALLESS“ yra sumokėjęs 544,40 Eur, todėl būtent ši suma ir priteisiama nukentėjusiajam iš nuteistojo D. I..

37. Netenkinus nuteistojo gynėjo advokato Zenono Žymančiaus prašymo D. I. išteisinti nėra teisinio pagrindo svarstyti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nuteistajam.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. I. gynėjo advokato Zenono Žymančiaus apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. I. nukentėjusiajam E. S. 544,40 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus keturiasdešimt centų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.