Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

2025 m. birželio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – nuspręsta ją panaikinti.

Priimtas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymas ir bylos dalis dėl šio civilinio ieškinio nutraukta.

Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. J. V. K. priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš M. J. valstybės naudai priteista 1 004 Eur už V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš M. J. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui priteista 55,88 Eur už psichologės T. V. paslaugas apklausiant nepilnametį asmenį ikiteisminiame tyrime.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su CD-R laikmenomis (4 vnt.), palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį už tai, kad sužalojo žmogų ir viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o būtent: 2024 m. balandžio 20 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, dėl asmeninių paskatų, tyčia vieną kartą koja spyrė V. K. į kairės pusės šonkaulių sritį, dėl to pastarasis nukrito ant žemės, po to, gulinčiam ant žemės tyčia ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į šonkaulių sritį, ne mažiau kaip du kartus spyrė į kairio skruosto sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas V. K. poodinės kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, abiejų kelių ir abiejų blauzdų srityse, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, abiejų kelių srityse, kairiojo X šonkaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra, viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo V. K..

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendį ir skirti nuteistajam M. J. griežtesnę bausmę, taip pat visiškai tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Teigia, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni, nepaisant to, kad jis pripažino savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiojo. Prašo nenuolaidžiauti nuteistajam ir paskirti teisingą bausmę. Dėl neturtinės žalos akcentuoja, kad patyrė fizinį skausmą, psichologinius išgyvenimus, baimę, stresą, nesaugumo jausmą, dėl nuteistojo veiksmų buvo sugaištas jo laikas, per tą laiką negalėjo įsidarbinti, be to, padaryta žala jam nepradėta atlyginti, nors nuteistasis jau atlygino žalą ligonių kasai. Dėl turtinės žalos nurodo, kad jam nebuvo kompensuotos išlaidos už gydymą dienos stacionare, pirko vaistus, mokėjo už lašelines. Taip pat pažymi, kad pats nuteistasis neginčijo, jog išmetė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną į šiukšlinę, todėl nesupranta, kokių įrodymų dar reikia, kad jis patyrė turtinę žalą.

3. Atsiliepimų į nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Arūnas Gailius prašė nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo tenkinti ir nukentėjusiajam priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo M. J. gynėjas prašė nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusysis V. K. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nuteistojo M. J. padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant nuteistajam skirti griežtesnę bausmę, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir visiškai tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl nuteistajam M. J. paskirtos bausmės

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. J. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis ir jų dydžius.

7. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašymo skirti griežtesnę bausmę nuteistajam niekaip nemotyvavo ir deklaratyviai tvirtino, kad paskirta bausmė yra per švelni, paskirta nuolaidžiaujant nuteistajam.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių rūšies ir dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

10. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką, bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

11. Pabrėžtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

12. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, sprendė, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, už abi nusikalstamas veikas M. J. skyrė laisvės apribojimo bausmes, o jas subendrinęs, vadovaudamasis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis) ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, sumažinęs vienu trečdaliu, nuteistajam paskyrė galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais ir draudimais, darysiančiais teigiamą įtaką nuteistajam – įpareigojimą visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam M. J., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios teismas vertino ir tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje (2023 m. teistas baudos bausme už vagystę Vokietijoje) ir baustas administracine tvarka, dirbantis – oficialus stažas nuo 2018 m. (1 t., b. l. 50-52, 53-54, 55-56; 3 t., b. l. 16-19). Taip pat įvertinta, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė vieną švelniausių sankcijose numatytą bausmių – laisvės apribojimą, jų dydžius nustatydamas mažesnius už šios rūšies bausmių vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo už padarytas nusikalstamas veikas parinkta galutinė bausmė pagal rūšį ir dydį yra iš esmės teisinga ir ne per švelni, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Todėl griežtinti nuteistajam M. J. paskirtos bausmes nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiajam V. K. padarytos turtinės žalos priteisimo

15. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

16. Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

17. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012), be to negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

18. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).

19. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. pirmosios instancijos teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad dėl nuteistojo M. J. nusikalstamų veiksmų patyrė 200 Eur turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad nuteistajam M. J. sudaužius nukentėjusiojo V. K. mobiliojo ryšio telefoną, draudimas pakeitė jį į kitą mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Telia“, tačiau į senesnę versiją, tokiu būdu patyrė minėto dydžio turtinę žalą (2 t., b. l. 8-10).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad byloje pareikštas kaltinimas nėra susijęs su civiliniu ieškiniu pareikštu reikalavimu dėl 200 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl šį civilinio ieškinio reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. K. pareiškime nurodytas aplinkybes, jog 2024 m. balandžio 20 d., apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), M. J. sudaužė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A54”, kurio vertė 469 Eur. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nesant duomenų, kad V. K. mobiliojo ryšio telefoną sugadino M. J. (2 t., b. l. 143-152). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinio ieškinio reikalavimą dėl mobiliojo ryšio sugadinimo atmetė kaip nesusijusį su nagrinėjama baudžiamąja byla.

21. Nukentėjusysis V. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad taip pat nebuvo kompensuotos išlaidos už jo gydymą dienos stacionare, jis pirko vaistus, mokėjo už lašelines. Tačiau nei su apeliaciniu skundu, nei su civiliniu ieškiniu nėra pateikta jokių tokią nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Kaip minėta, realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju to nėra. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiajam V. K. priteistos neturtinės žalos dydžio

22. Nukentėjusysis V. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 3 000 Eur, nes pirmosios instancijos teismo priteista suma (1 500 Eur) neturtinei žalai atlyginti nekompensuoja patirto fizinio skausmo, psichologinių išgyvenimų, baimės, streso, nesaugumo jausmo, be to, dėl nuteistojo veiksmų buvo sugaištas jo laikas, per tą laiką jis negalėjo įsidarbinti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kilusias pasekmes, į formuojamą teismų praktiką, nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo M. J. priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą, atmeta ir šią nukentėjusiojo apeliacinio skundo dalį kaip nepagrįstą.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

25. Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš M. J. priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 8-10). Nurodė, kad dėl sumušimo patyrė ne tik fizinį skausmą – sumuštą šoną, veidą skaudėjo, sumuštos vietos buvo ištinusios, negalėjo ant tos pusės gulėti bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl sužalojimų nebegalėjo tęsti įsidarbinimo procedūros. Pasekmės išliko iki šiol, būnant mieste jaučiasi nerimas, baimė, sutriko miegas. Tvirtino, kad dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, kurios objektyviai neįmanoma pilna apimtimi atlyginti bei įvertinti pinigais, tačiau mano, kad patirtą neturtinę žalą kompensuotų 3000 eurų.

26. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 452/2024(04) matyti, kad V. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje, abiejų kelių ir abiejų blauzdų srityse; odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, abiejų kelių srityse; kairiojo X šonkaulio lūžis, sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 147-148). Teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl M. J. smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus fizinius nepatogumus, išgyvenimus. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Teisėjų kolegijos manymu, tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai sprendė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis.

27. Be to, pagal teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nebuvo taikomas stacionarinis gydymas, jam nebuvo atliekama operacija, jis nepatyrė gyvybei pavojingų sužalojimų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas V. K. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

28. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiojo patirti fiziniai skausmai būtų trukę ilgą laiko tarpą, ar dėl to jis negalėtų ilgą laiką užsiimti kasdienine veikla. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirtų smurtinių veiksmų, nukentėjusiajam buvo sukelti ilgalaikiai dvasiniai sukrėtimai, turintys įtakos iki šiol. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai, todėl įvertinus tai, jog sunkių pasekmių emocinei būklei nenustatyta, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis – 1 500 Eur, laikytinas proporcingu, kurį keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas žalos dydis yra tinkama kompensacija nukentėjusiajam už jo patirtus išgyvenimus dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Tai, kad nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė sutinkantis su nukentėjusiojo prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, neįpareigoja teismo būtent tokią sumą ir priteisti nukentėjusiajam, juolab įvertinus tai, jog tarp asmenų nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis jau atlygino žalą ligonių kasai, taip pat neįtakoja priteisiamos neturtinės žalos dydžio.

29. Atsižvelgusi į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam V. K. nustatytas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis priteistas išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų, todėl nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. gegužės 20 d. pažymą Nr. APD-2025-06001, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. J. 183,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Valdo Kairio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

33. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendį apskundė nukentėjusysis V. K.. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi nuteistajam M. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmeta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. J. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 183,33 Eur – priteisimo iš M. J. atmesti.