- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-229-737/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12560-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Danius Svirinavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.7Kiti su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu susiję klausimai
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymo įstaigomis.
Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš R. G. priteista 5 065 Eur turtinei žalai atlyginti bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Iš R. G. nukentėjusiojo A. M. naudai priteista 1 500 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 8 d. apie 17.46 val., degalinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu su pažįstamu A. M., tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė A. M. į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. M. nepatikslintos kilmės žaizdelę viršutinėje lūpoje ir 11, 21 bei 22 dantų išnirimus, sukėlusius A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu nutraukti, remiantis BK 28 straipsnio nuostatomis, visus šioje byloje R. G. pareikštus reikalavimus atmesti, iš R. G. nepriteisti jokių procesinio pobūdžio išlaidų jokiems kitiems asmenims, panaikinti R. G. taikomas kardomąsias priemones.
Atsiliepimas
3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. R. G. pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam, tačiau pabrėžia, kad tai buvo būtinoji gintis. G. L. paprašė važiuoti, kartu, nes A. M. jį gąsdino. Atvykus į susitikimo vietą ėjo kartu su G. L.. A. M. buvo itin neblaivus. Priėjęs prie R. G., nukentėjusysis, laikydamas rankas už nugaros, prirėmė galvą ir pasakė, kad su R. G. nekalbės. Kadangi R. G. pajautė grėsmę, trenkė A. M. ir atsitraukė. Bijojo, kad A. M. išsitrauks peilį. Įvykio metu buvo tik dviese su A. M., nes G. L. bijojo išlipti iš automobilio. Nukentėjusiajam sudavė spontaniškai, trenkė iš delno. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu byloje nebuvo paneigti R. G. parodymai dėl būtinosios ginties.
2.2. Pagrindą abejoti kaltinimu taip pat sudaro ir liudytojo G. L. parodymai. Liudytojas parodė, kad susitikus su A. M., pastarasis vartojo daug necenzūrinių žodžių, buvo neadekvatus, galimai pagiringas. Su A. M. susitiko, nes pastarasis norėjo pasikalbėti, tačiau nebuvo kalbos, kad jis bijotų nukentėjusiojo ar po įvykio būtų darbe pasakojęs, kad pamokė nukentėjusįjį. Liudytojo nuomone R. G. veiksmas buvo bandymas apsiginti nuo neadekvačių veiksmų. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Skunde pažymima, kad neblaivus asmuo paprastai būna agresyvesnis. Byloje esančiame vaizdo įraše aktualios įvykio aplinkybės nėra užfiksuotos, todėl R. G. ir liudytojo parodymai nėra paneigti.
2.3. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino R. G. parodymų, paneigiančių jam pareikštą kaltinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir liudytojo G. L. parodymus. Remdamasis teismų praktika, skundo autorius teigia, kad kyla abejonių dėl R. G. kaltės, todėl yra visi pagrindai nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 28 straipsnio nuostatomis.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie pateikė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą bei nepagrįstai netaikė būtinosios ginties institutą reglamentuojančių teisės normų.
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė, kad R. G. tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį A. M. į veidą, dėl ko šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis ir jo gynėjas neginčija, kad būtent R. G. padarė sužalojimą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau teigia, kad tai padarė gindamasis.
7. Bylos nagrinėjimo metu R. G. pripažino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau teigė taip pasielgęs dėl kilusios grėsmės. Nuteistasis aiškino, kad kartu su G. L. vyko į susitikimą su A. M., kuris esą gąsdino G. L.. Atvykęs į aikštelę, pastebėjo, jog A. M. yra neblaivus. Nukentėjusysis priėjęs prie jo laikė rankas už nugaros, prirėmė galvą ir pasakė, kad su nuteistuoju nekalbės. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, sukėlė jam grėsmės jausmą, todėl jis sudavė smūgį. Vis dėlto byloje surinktų duomenų visuma šios versijos nepatvirtina, o priešingai, įrodo, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.
8. Teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi nuteistojo R. G., nukentėjusiojo A. M. bei liudytojų J. U. ir G. L. parodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo parodymuose nustatyti esminiai prieštaravimai dėl faktinių įvykio aplinkybių, kas duoda pagrindą atmesti nuteistojo pateiktą būtinosios ginties versiją.
9. Esminiai prieštaravimai užfiksuoti dėl elgesio prieš smūgio sudavimą. R. G. aiškino, kad A. M. elgėsi agresyviai – priėjo arti, prirėmė galvą, vartojo įžeidimus, laikė rankas už nugaros, dėl ko jis esą pajuto realią grėsmę ir spontaniškai sudavė smūgį. Tačiau nukentėjusysis nurodė, kad net nespėjo nieko pasakyti, kai jam buvo netikėtai smogta. Liudytojas J. U. jokių konfliktinių garsų negirdėjo, nors sėdėjo automobilyje netoliese. G. L. savo parodymuose nurodė tik prielaidas, kad galbūt A. M. laikė ranką prie striukės ir galbūt tai galėjo sukelti nuteistajam grėsmę, tačiau tokios abstrakčios prielaidos, nepagrįstos aiškiais stebėtais veiksmais, negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti realų, akivaizdų ir tiesioginį pavojų.
10. Medicininiai duomenys, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, ta aplinkybė, kad smūgiu nukentėjusiajam buvo išmušti trys dantys, paneigia nuteistojo teiginius, kad smūgis buvo atsitiktinis ar suduotas delno apatine dalimi. Be to, po įvykio visų trijų asmenų – A. M., J. U. ir G. L. – parodymai patvirtina, kad buvo dedamos pastangos įkalbėti nukentėjusįjį neskambinti policijai, kas leidžia daryti išvadą, jog tiek paties nuteistojo, tiek su juo atvykusio G. L. situacija buvo suvokiama kaip sukelianti teisinių padarinių riziką.
11. Nustatyta, kad G. L. po nuteistojo suduoto smūgio bendravo su įvykio vietoje buvusiu J. U., prašė neskambinti policijai. Tai sutampa su J. U. parodymais, kad prie jo priėjo vyras, siūlęs pakalbėti su A. M.. G. L. taip pat teisme patvirtino, kad po smūgio kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistojo paaiškinimai apie G. L. pasyvų vaidmenį yra priešingi objektyviai nustatytoms aplinkybėms.
12. Nors nuteistasis nuosekliai akcentavo A. M. neblaivumą kaip pagrindą grėsmei, nei policijos pareigūnai, nei liudytojas J. U. nepastebėjo agresyvaus nukentėjusiojo elgesio. Vien neblaivumo faktas negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti pavojingą kėsinimąsi. Tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek juos patvirtinantys objektyvūs duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusysis elgėsi pasyviai ir neinicijavo konflikto.
13. Apibendrinus parodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. G. pateikta būtinosios ginties versija yra prieštaringa, nepatvirtinta objektyviais duomenimis ir priešinga kitų proceso dalyvių parodymams bei byloje esantiems įrodymams. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, logiški, paremti medicinine dokumentacija, specialisto išvada, liudytojo J. U. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis.
14. Nukentėjusiojo sužalojimai yra aiškiai pagrįsti byloje esančiais objektyviais duomenimis: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, teismo posėdžio metu eksperto pateiktais paaiškinimais, medicininiais dokumentais, įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis. Konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesiogiai siejamas su nuteistojo veiksmais.
15. Nors pats įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis, tai savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistojo versija apie būtinosios ginties situaciją yra pagrįsta. Byloje nenustatyta, kad A. M. būtų kėsinęsis nuteistojo atžvilgiu vartoti smurtą, galėjusį sukelti tiesioginį pavojų R. G.. Priešingai – nustatyta, kad nuteistojo smūgis buvo netikėtas ir tyčinis veiksmas. Pagal BK 28 straipsnio nuostatas, būtinoji gintis galima tik tuo atveju, kai asmuo gina save nuo realaus, tiesiogiai gresiančio ir pavojingo kėsinimosi. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokio kėsinimosi nebuvo. Nenustačius realaus ir pavojingo kėsinimosi, būtinojo būtinosios ginties požymio, nėra pagrindo situacijos kvalifikuoti ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimo.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nepripažinęs būtinosios ginties situacijos ar jos ribų peržengimo ir netaikęs BK 28 straipsnio nuostatų, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai ir visapusiškai įvertintos pirmosios instancijos teismo, R. G. veika kvalifikuota teisingai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl R. G. paskirtos bausmės
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. G. gynėjo apeliaciniu skundu yra prašoma priimti priešingą sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas, tai yra – nutraukti baudžiamąją bylą. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei formuojama kasacine praktika, tokio pobūdžio prašymas lemia plačiausią apeliacinio skundo nagrinėjimo apimtį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas privalo iš esmės patikrinti visą bylą, įskaitant ir bausmės pagrįstumą bei atitiktį įstatymui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
18. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą numatyta galimybė skirti laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas R. G. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas tam tikrus įpareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad skiriama bausmė turi atitikti proporcingumo principą – tai yra būti subalansuota tarp veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ypatumų, bausmės rūšies bei dydžio ir jos paskirties. Bausmė turi būti nei per griežta, nei per švelni, tačiau pakankama užtikrinti baudžiamojo įstatymo tikslus.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis. Teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė vieną baigtą nesunkią nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia, byloje nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, turi išnykusį teistumą, dirba.
21. Įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
22. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, vertino, ar yra pagrindas taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nuteistojo atžvilgiu. Vis tik, įvertinus pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę minėtų pakeitimų kontekste, konstatuotina, kad ji yra proporcinga, tinkamai individualizuota ir atitinka veikos pavojingumą, todėl pagrindo ją švelninti nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio
23. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nuteistojo R. G. gynėjas teigė, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nuteistasis R. G. nurodė, kad neturi galimybių sumokėti nukentėjusiojo prašomų sumų. Vis dėl to, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl nukentėjusiojo A. M. pareikšto civilinio ieškinio, konstatuoja, kad šioje nuosprendžio dalyje sprendimas priimtas tinkamai, pagrįstai ir atitinka tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką.
24. BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. G. smūgio metu A. M. buvo išmušti trys priekiniai dantys, dėl ko atsirado tiesioginės gydymo išlaidos, patvirtintos uždarosios akcinės bendrovės „InMedica“ PVM sąskaita faktūra. Nors nukentėjusysis nurodė ir papildomas su medikamentais susijusias išlaidas, tačiau jų nepagrindė jokiais dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 5 065 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti.
26. Vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino sužalojimo pobūdį, patirtą fizinį skausmą, estetinę žalą, kalbos ir socialinės adaptacijos pablogėjimą, emocinius padarinius bei ilgalaikes pasekmes. Taip pat buvo tinkamai įvertintos kaltės forma (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybė, jo turtinė padėtis, turtinės žalos dydis ir vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje neturtinės žalos dydžiai už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 500 iki 5 000 eurų (žr. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-66-458/2021, 2K-207-628/2023, 2K-29-594/2024 ir kt.).
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo atstovo skundo argumentai dėl civilinio ieškinio nepagrįstumo remiasi vien tik nuteistojo turtinės padėties akcentavimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sunki turtinė padėtis savaime nėra pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės ar mažinti žalos dydį. Prioritetas teikiamas nukentėjusiojo interesų apsaugai, žalos atlyginimo realumui ir teisingumo įgyvendinimui.
28. Atsižvelgdama į visas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai: tinkamai individualizavo turtinę ir neturtinę žalą, įvertino įrodymus pagal jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, atsižvelgė į proporcingumo ir realumo principus, o priteistų sumų dydžiai atitinka suformuotą kasacinę praktiką. Todėl teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Nukentėjusysis A. M. kartu su atsiliepimu pateikė prašymą priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro – 500 Eur. Išlaidų detalizacijoje, nurodyta, kad už atstovavimą apygardos teisme ir atsiliepimo surašymą priskaičiuotą 500 Eur išlaidų sumą sudaro 5 val. darbo, kurio valanda įvertinta po 100 Eur. Kartu su atsiliepimu pateikta 2025 m. balandžio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad minėtą suma nukentėjusysis atstovui sumokėjo.
30. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas.
31. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad proceso dalyvio nurodytas atstovavimo išlaidų dydis yra orientacinis, tačiau neįpareigoja teismo automatiškai priteisti visos prašomos sumos, jeigu ji vertinama kaip perteklinė, atsižvelgiant į konkrečios bylos apimtį ir sudėtingumą. Šiuo atveju byla nėra didelės apimties ar sudėtingumo: ją sudaro du tomai, apeliacinis procesas vyko dėl vienos veikos, teisiamasis posėdis truko mažiau nei 30 minučių, tas pats nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, taigi papildomų laiko sąnaudų susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, advokatui nereikėjo. Be to, atsiliepimo pateikimas į apeliacinį skundą pagal įstatymą nėra privalomas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis jau įpareigotas atlyginti ženklią priteistą civilinio ieškinio sumą (8 065 Eur) ir nukentėjusiojo proceso išlaidas patirtas pirmos instancijos teisme (1 500 Eur), o jo finansinė padėtis yra ribota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki 250 eurų, ši suma laikytina protinga, proporcinga ir atitinkančia bylos specifiką.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
A. M. naudai priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš nuteistojo R. G..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.