Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta kaltę, kad trenkė, tačiau tai buvo būtinoji gintis, nebuvau nieko suplanavęs, nes įvykio dieną buvo sekmadienis, paskambino L.. Paklausė ar gali su juo važiuoti, nes jį gąsdina M.. L. su M. rašinėjosi, jis L. sakė nekreipti dėmesio, sakė, kad jis girtuoklis ir važiuoti neverta. L. primigtinai reikalavo važiuoti ir jį įkalbėjęs. Pasakė, kad nori su juo susitikti M., jis atvažiuoja su kažkokia „chebra“. L. sakė tik pasėdėti mašinoje ir kartu važiuoti, dar rodė jų susirašinėjimo žinutes. Kai sutarė susitikti, M. keitė susitikimo vietas, tai (duomenys neskelbtini), tai kitur susitikti. Galiausiai susitarė susitikti aikštelėje. Atvažiavus jis pasakė, kad eis kartu su L. dėl visa ko. Jis išlipo iš mašinos, išlipo ir M, jis buvo stipriai girtas. Jo mašinoje sėdėjo vienas vairuotojas. Priėjo prie M., jis rankas laikė už nugaros, priėjęs prie jo prirėmė M. jam galvą ir pasakė, kad „šiuksle, su tavim nekalbėsiu“. Jis pajautė grėsmę, todėl spontaniškai trenkė ir atsitraukė. Bijojo, kad išsitrauks peilį, nes M. buvo visas girtas, apsiseilėjęs, akys iššokusios ir baltos. Kai jis trenkė atsitraukė, o M. pasakė, kad „dabar tu apsimokėsi“. Ištraukė telefoną ir iškvietė policiją. Jis nuėjo ir atsisėdo į mašiną. Policija atvykusi jį surakino, uždarė, nieko neapklausė. Jis tikrai gailisi, bet tai buvo savigyna. Jei jis nebūtų toks girtas, to nebūtų įvykę. Jis ir darbe būdavo girtas, jis visada agresyvus. Pajuto grėsmę, įrėmė jam galvą į kaklą ir pasakė, kad su juo, šiukšle, nekalbės. Jei būtų blaivas, būtų kitaip, jis buvo stipriai girtas. Jis trenkė M. ir atsitraukė. Negali atsakyti, kodėl iš karto neatsitraukė, išsigando, viskas vyko spontaniškai, nebuvo jokio pokalbio, tik priėjus iš karto. M. atėjo ir jie susitiko pusiaukelėje. Jo vairuotojas sėdėjo mašinoje, L. irgi sėdėjo mašinoje. Tuo metu buvo dviese su M. nes L. labai bijojo. Daugiausiai kaltina L., jis didžiausias organizatorius. Jis paprašė pasėdėti. Jis jį ištempė iš namų, susitarė susitikti su M.. Mano, kad pirmas pradėjo organizuoti M. susitikimą. Pripažįsta tik tiek, kad trenkė. Nepripažįsta, kad važiavo dėl to, kad pažeminti M.. Jis netyčia sudavė, viskas buvo spontaniškai, tai buvo savigyna, nes jis M. išsigando. Su civiliniu ieškiniu nesutinka visiškai. Nesutinka dėl žalos dydžio ir, kad nukentėjusiajam padarė žalą. Nežino, kiek dantų buvo išmušta. Ekspertizė nebuvo atlikta. Pas visus išgeriančius dantys išklibę, o jis jam trenkė iš delno. Gal jis to ir norėjo, nes jis pasakė, kad susimokėsi. L. irgi tai girdėjo. Prieš tai nukentėjusįjį pažinojo, nes kartu dirbo. Įvykio metu jau kartu nedirbo. Jis trenkė delno apatine dalimi. T. M. gindamasis. M. buvo girtas, rankas laikė už nugaros, įrėmė jam galvą į kaklą, todėl jis išsigando. Trenkė ir iš karto atsitraukė. Darbe būdavo M. pagiringas daug kartų. Tokioje būsenoje, kokioje buvo M. įvykio metu jis jo nebuvo matęs, tai buvo pirmas kartas. Su nukentėjusiuoju bendraudavo iš pradžių, nes jis skambindavo jam kiekvieną vakarą ir jis turėdavo išklausyti jo blogumų, kad jam nemoka pinigų. Porą kartų nepakėlė ragelio. Po to į bendrą darbo grupę parašė, kad ar visai sulindo į L. užpakalį. Tai gali paliudyti darbuotojai, jis pradėjo jį įžeidinėti. Tas piktumas jam buvo gal porą dienų, vėliau praėjo. Nekentėjusiajam turbūt nebuvo žinoma, kada jis atvažiuos kartu su L. Jie sprendė kur susitikti. Nukentėjusysis buvo atvykęs su vairuotoju, jo nepažįsta. Jis ėjo link M. automobilio, nes Leonas paprašė pažiūrėti ar ten yra daug žmonių, tuo metu jis nevykdė darbinių funkcijų. Atidarė svetimo automobilio dureles, nes norėjo pasižiūrėti. Neprisimena ar per stiklą nesimatė. Pamatė vieną vairuotoją. Jis pajautė grėsmę, todėl sudavė smūgį. Negali pasakyti, kodėl pajutęs grėsmę nebėgo iki L. L. jo direktorius, jis paprašė jo važiuoti kartu ir viskas, jis nuėjo pasižiūrėti. L. darbe gyrėsi, kad pamokė M.. Civilinio ieškinio nei kiek nepripažįsta, nes bloga jo turtinė padėtis. Turi skolų pas antstolius, turto neturi, darbo užmokestis 1000 eurų. M. iki įvykio jam skambindavo vos ne kiekvieną dieną, jis teistas už vagystę prieš 16 metų. Kai buvo įvykis, pašalinių žmonių nebuvo. Jis nukentėjusiajam paskambino, norėjo atsiprašyti, jis pasakė, kad jam reikia dantų ir viskas. Kolonėlėje mašinų buvo, stovėjo tik tuščios mašinos aikštelėje. Žmonių jis nematė, atrodo, kad jų nebuvo.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad balandžio 8 d. su G. L. susiskambino ir susitarė susitikti, prižadėjo jam grąžinti neišmokėtą darbo atlygį. Susitarė susitikti šalia (duomenys neskelbtini) Jį atvežė į degalinės aikštelę, garažo kaimynas, jis palaukė apie 10 min. Įvykio metu iš automobilio buvo išlipęs tik jis. Kai pamatė G. L., jis išlipo iš automobilio. Išlipęs laukė per vidurį nuo savo automobilio. Kitas automobilis sustojo maždaug 10-15 metrų atstumu. P. L. automobilį iš kurio išlipo ir laukė lauke, tada iš keleivio pusės išlipo R. G. su kuriuo kartu dirba ir pasakė, kad ir jam nesumokėjo algos ir smogė į veidą. Jis apsvaigo ir pajuto burnoje kraują. Išsispjovė su trimis dantimis, išsiėmė telefoną, norėjo skambinti į policiją. L. jo paklausė, kam jis nori skambinti, jam pasakė, kad į policiją. Buvo priėjęs G. L. ir prašė neskambinti policijai, sakė, kad susitarsim ir atsiskaitysim. Policija atvyko greitai, jie jį apklausė ir apžiūrėjo. Atrodė ne kaip, iškvietė medikus, atvažiavo greitoji, apžiūrėjo ir išvežė į Kauno klinikas. Klinikose apžiūrėjo ir išleido gydytis į namus. Neatsiskaitė, buvo darbo ginčų komisija, kuri nusprendė, kad jam turi sumokėti atlyginimą, bet jis nemokėjo, reikėjo kreiptis į antstolius. Po šio įvykio su G. ir L. nebendravo. Po to jie su juo susisiekti nebandė nei kaltinamasis, nei L.. Susitikimo iniciatorius jis buvo, nes skambino ir prašė sumokėti darbo užmokestį. Jis skambino G. L., skambino tą pačią dieną. Susiskambinti pavyko ir sutarė laiką. Į įvykio vietą jį atvežė, nes jis negalėjo vairuoti dėl neblaivumo, nes buvo Velykų šventė. Jis nieko nespėjo atsakyti, išlipo R. G. ir eidamas jam sakė „A., ir tau nesumokėjo algos?“, nespėjo jis atsakyto ir jam smogė. Jis jam nespėjo nieko atsakyti, nevadino jo šiukšle. Jokių daiktų su savimi neturėjo. Kaltinamasis po įvykio su juo nebuvo susisiekęs, su juo telefonu nekalbėjo. Jam lyg smogė su kumščiu. Kada L. išlipo iš automobilio nežino. Nustebo, kad G. čia atsirado. L. buvo išlipęs, nes su juo kalbėjo, klausė kam skambina. Susitaikyti siūlė L., pats kaltinamasis nesiūlė, jo šalia nebuvo. Po smūgio kaltinamojo nematė, kai atvyko policija, jį nusivedė iki automobilio ir apklausinėjo, fotografavo. Iki policijos atvykimo jį L. įkalbinėjo, sakė, kad atsiskaitysim, atkalbinėjo neskambinti, bet jis iš karto paskambino policijai ir jie greitai atvyko. Iki įvykio su kaltinamuoju buvo darbiniai santykiai, normaliai susitarė, susiskambindavo, pasiguosdavo dėl nesumokėtos algos. Iš jo pusės piktumų jam nebuvo. Mano, kad iš kaltinamojo pusės irgi nebuvo piktumų. Kaltinamasis ėjo tiesiai prie jo. Jis jau buvo išliepęs, jis jo automobilio durelių nedarinėjo, jis išlipo pats iki jam ateinant. Atvažiavo su ,,P. C.“ arba ,,Ferarri“, neatsimena. Tuo metu kolonėlėje buvo daug žmonių, šalia yra kavinė. Viena moteris irgi, kažkam šaukė kviesti policiją. Po šio įvykio sutriko maitinimasis, atkrito draugų ratas, negali šypsotis dėl nesamų dantų. Pašaipos, kad nėra priekinių dantų. Atsirado šveplavimas yra kalbos problemų. Dantų nesusideda dėl finansinės padėties. Kaltinamasis ir direktorius jam nesiūlė atlyginti žalos ir padėti. Nežino, kodėl L. jam siūlė pinigus, nors jį sumušė R. G.. L. buvo nusamdęs R. G.. Tai jam leido suprati, kad L. prie viso šito prisidėjo. Buvo šeimos klinikoje, apžiūrėjo ir paskaičiavo, kiek jam kainuotų susidėti dantis, surašė sąmatą. 150 eurų – vaistų išlaidos. Buvo išrašyti vaistai nuo streso bei skausmo. Buvau nuvažiavęs pas psichologą, išrašė vaistų nuo nerimo, miego, pas psichologą buvo vieną kartą. Šiuo metu nėra finansų, negali susidėti dantų, nesidomėjo ar dantų sudėjimas klinikoje (duomenys neskelbtini) pabrango po konsultacijos nuo įvykio dienos. Įvykio metu buvo neblaivus, virš dvejų promilių. Velykų vakarienės metu išgėrė, bet pareigūnams atvykus jie pasakė, kad jis neatrodo toks neblaivus, nors girtumą nustatė virš 2,35 promilių. J. U. išlipęs nebuvo, jis liko mašinoje, jis įvykio nematė, jis naršė telefonu. Jis su juo bendravo po įvykio. Garso įrašo nedarė, nes to nesitikėjo. Jam išmušė tris dantis visiškai. Pasikonsultavus su advokatu būtų galima kalbėtis apie susitaikymą. Po įvykio iš karto dirbo, kitoje įmonėje. Darbo ginčų komisija išsprendė ginčą. Nusprendė, kad G. L. turi mokėti, tada kreipėsi į antstolius. Ten buvo daug žmonių, L. jį įkalbinėjo neskambinti. Tuo momentu, kai kaltinamasis sudavė prisvaigo, susiėmė už burnos ir nesuprato kas atsitiko. Kiti žmonės buvo lauke, stovėjo prie automobilių. Kokiu atstumu buvo nuo kitų aplinkinių žmonių nepamena. Nebuvo tikslo dairytis. Įvykio dieną nebuvo pirmas jo skambuti dėl susitikimo su L.. Skambindavo, norėdamas, kad jam grąžintų pinigus. Buvo išrašyta PMV sąskaita-faktūra, ji išrašoma tada, kai perduodamas daiktas ar atliekama paslauga.

Liudytojas J. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo paprašė A. M. atvežti į (duomenys neskelbtini) kolonėlę ir tiek. Sėdėjo mašinoje ir laukiau kol jis susitiks. Nesidomėjo, kodėl jis ten vyko. Jis jam nėra draugas tik pažįstamas. Jis sėdėjo mašinoje, naršė „Facebook“, nieko nematė ir negirdėjo. Išlipo iš mašinos pavadinti A. važiuoti namo ir tuo laiku atvažiavo policija. Iki atvažiuojant policijai visą laiką buvo mašinoje, nieko nematė ir jokio triukšmo negirdėjo. Jie buvo ,,akloje zonoje“ ir jam nieko nesimatė. Sakė, kad važiuoja susitikti su draugais ar pažįstamais. Važiuojant jis skambino ir klausė, kur susitikti. Kai atvažiavo niekas nelaukė, nes jie atvažiavo pirmi. Po to atvažiavo juodas automobilis, markės neatsiminė. Atvažiavo du žmonės. Lyg abu išlipo, neatsimena, nes įvykis buvo labai seniai. Iki kol atvyko policija prie jo niekas nebuvo priėjęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo J. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56 – 57).

Liudytojas J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta A. M., jis gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir jis. 2023 m. balandžio 8 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, A. jam paskambino ir paprašė pavėžėti iki (duomenys neskelbtini), kadangi jis turi susitikti su viršininku. Jiems susitikus pastebėjo, kad A. buvo ganėtinai apsvaigęs nuo alkoholio. Jiems pradėjus važiuoti jis su kažkuo bendravo telefonu ir aiškinosi susitikimo vietą, galiausiai paaiškėjo, kad susitikti jis turi Kaune prie (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje. Jiems atvažiavus, jis automobilį prisiparkavau galu, šone degalinės pastato, kur matėsi kebabinė. Jiems atvykus A. dar niekas nelaukė, todėl jie sėdėjo automobilyje, kai už kokių 10 minučių atvyko juodas ,,Porche“ automobilis ir A. išlipo, o jis liko automobilyje. Vienu momentu kai buvo pasisukęs, matė, kad A. kalbasi su dviem vyrais netoli degalinės pastato, tačiau jis jų nestebėjo. Laukdamas automobilyje naršė telefone ir niekur nesidairė, laukė grįžtančio A.. Maždaug po 15 minučių prie jo priėjo vyras, nepamena kaip jis atrodė, bet mano, kad jis buvo be kepurės. Tas vyras jam pradėjo sakyti ,,pakalbėk su A., kad jis tos policijos nekviestų, čia viskas sutarsim vietoj“, jis net nesuprato apie ką čia tas vyras kalba, sutriko, išlipo iš automobilio, nuėjo prie A.. Pamatė, kad A. veidas, aplink burną ir palei nosį buvo kruvinas, A. valėsi veidą. O vienas vyras buvo netoli A., o kitas vaikščiojo toliau palei kolonėles. Jis nespėjo A. paklausti kas čia įvyko, kai iškart atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams jis iškart pasakė, kad jis čia nieko nematė, ką tik išlipo iš automobilio, todėl pareigūnai jam leido grįžti į automobilį. Todėl jis nei prieš tai nežinojo kas įvyko ir po to negirdėjo apie ką buvo kalbama. Pareigūnams jį apklausus, nurodė tą patį ką ir jums ir tuomet jam jie leido vykti namo, kadangi A. išsivežė greitoji. Daugiau su A. nebendravo, todėl nežino kas ten įvyko (1 t., b. l. 56 – 57).

Liudytojas J. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jie yra teisingi. Papildomai parodė, kad vyras prie jo neprisistatė, sutikęs jo nepažintų. Prašė A. vežtis namo, sakė, kad kitą kartą pakalbės. Buvo sakyta, kad pakalbėtų su A., jog nereikia kviesti policijos. Išlipus iš automobilio A. veidas buvo kruvinas. Kitų požymių nematė. Po įvykio su A. nesikalbėjo. Iš automobilio išlipo tada, kai prie jo priėjo nepažįstamas vyras. Prašė pasiimti ir vežti vyrą. Jei nebūtų priėjęs, nebūtų išlipęs, būčiau laukęs kol ateis. Kai privažiavo, tai prie jo niekas nepriėjo, durelių atidaryti nebandė. Pastatė automobilį ten kur buvo laisva vieta, tai nebuvo specialus mašinos pastatymo pasirinkimas. Aikštelėje nebuvo daug žmonių, stovėjo kelios mašinos. Nežino kieno buvo tos mašinos. Sunku pasakyti, kiek laiko jis buvo mašinoje, gal 20 minučių. A. sakė, kad turi pasikalbėti su viršininku nei lindo, nei jam buvo įdomu apie ką jie kalba. A. pats nevažiavo, nes turbūt buvo neblaivus. Nežino, kiek buvo išgėręs, matėsi vizualiai. Matėsi, kad jis neblaivus. Jautėsi kvapas, kalbėjo šiek tiek nerišliai. Nežino, kodėl jis kalba šiek tiek nerišliai. Kaltinamojo niekada nepažinojo. Su A. dirbo vienoje sistemoje, buvo tik pažįstami. Su A. bendri garažai, todėl bendravo. Pirmą sykį paskambino ir paprašė pavežti. Prieš tai, iki to skambučio su A. buvo pažįstami. Prieš šį įvykį su A. nebendravo pusę metų ar daugiau. Po to su juo nebendravo, neskambino nieko klausti. Kaimelyje mato jį vedžiojant šunį, nesustoja su juo pabendrauti. Po tyrėjos apklausos nebendravo. Jie nėra draugai, tik pažįstami. Tuo metu nieko nefilmavo. Nieko daugiau iš aikštelėje buvusių žmonių nepažįsta. Jis vairavo mašiną, buvo blaivus. Policija jo neblaivumo netikrinio. Užsirašė duomenis ir liepė sėdėti mašinoje. Nelenda į svetimus reiklaus, nebuvo įdomu, kodėl jį išvežė. Matė, kaip atvažiavo policija. Policija klausė A. kas čia buvo. A. parodė į tuos žmones. Policija vieną lyg sulaikė. Jį uždarė į mašiną. Bijo suklysti ar tas asmuo dabar yra salėje, buvo ganėtinai seniai. Policija buvo su uniformomis, neatkreipė dėmesio, ar buvo body kameros, buvo tarnybinis automobilis.

Liudytojas G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad laikotarpio tiksliai neatsimena. Vieną dieną darbo reikalais važinėjo (duomenys neskelbtini) su juo susisiekė buvęs darbuotojas A. M.. Sakė, kad nori pasišnekėti darbo klausimais. Dar buvo darbuotojas G., pasiūlė jam važiuoti ir pakeliui pasišnekėti ką jis nori aptarti ir jie važiavo. A. M. pasakė, kad jis laukia prie autostrados kolonėlėje, ten nuvyko. Sustojęs kolonėlėje pamatė mašiną iš jos išlipo du žmonės, stovėjo A. M., pirmesnis ėjo R. G.. Išgirdo, kad A. M. necenzūriniais žodžiais pradėjo įžeidinėti R. G., laikė ranką užkišęs už striukės ir grasino, kad kažką panaudos, gal peilį. Jam nespėjus prisiartinti, jis trenkė vieną smūgį A. M.. Jis priėjo prie A. M., jis toliau necenzūrinius žodžius vartojo, sakė, kad jiems kainuos brangiai, kad tai kainuos daug. Jis sakė, kad nėra ką kalbėti, kad reikia kviesti policiją. Momentą, kai buvo suduota A. M., jis matė, buvau 3-4 metrų atstumu, tuo metu uždarinėjo mašinos duris ir žengė žingsnį. A. M. pakeltu tonu svaidėsi grasinimais ir keiksmažodžiais, kad sutvarkys, nelabai suprato kas ten įvyko. Daugiausiai ten buvo keiksmažodžiai. Po to jam pasirodė, kad jis galbūt išgėręs, būsena buvo sunkiai adekvati, atrodė kaip po pagirių. Kai prie jo ėjo G., jis buvo agresyviai nusiteikęs, po to jis rėkė, kad turėsime jam duoti pinigų, kad atsakysime, kad buvo suduotas smūgis. Jis keistai pasilenkė link G. pusės, galbūt G. ir pagalvojo, kad jam kažką padarys ir spontaniškai įvyko tas nesusipratimas. Po visko klausė kas ten įvyko ir dėl ko. Jiems reikėjo aptarti darbinius reiklaus su G., kur jis važiuos ir dirbs sekančias dienas, jis dirbo vairuotoju. G. tik pasakė, kad kažkas neaišku, galbūt išgėręs ir nori išsiaiškinti dėl darbinių klausimų. Jis irgi sakė, kad norėjo su juo pasišnekėti, bet net nežino apie ką. Jie buvo kolegos, norėjo pasišnekėti, bet galbūt A. M. klaidingai pasirodė, kad per greitai artinasi, gal jo būsenoje jis pradėjo kalbėti keiksmažodžiais, ten sekundžių reikalas. Keista, kad A. M. buvo nusiteikęs grėsmingai, galbūt jo elgesys sukėlė spontanišką G. veiksmą. Jis tyrėjai sakė, kad tiksliai sekundė į sekundę įvardinti negali, tik matė, kad trenkė, jo klausė smulkmeniškai, tiksliai sakė, kad neatsimena. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis įvykio metu buvo jo pavaldiniai. Su G. susiskambindavo kiekvieną dieną, sakė, kad reikia aptarti darbotvarkes, pasiūlė jam įsėstu į automobilį. Jam įsėdus sakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) medžiagų, toje kolonėlėje buvo A. M., pasakė, kad turiu jam atsakyti į kelis klausimus. Nebuvo prašymo važiuoti kartu, kad bijo A. M., nes nebuvo dėl ko jo bijoti. Su juo nebuvo jokių konfliktinių situacijų. Gal buvo nelaimė dėl atlyginimo, dėl tvarkos autobusiuke. Kai neatsiskaito tiekėjai būna paaiškinta, kad nepergyventų, kad algas išmokės. Gal jis stresavo dėl atlyginimo, nepavyko pasikalbėti, nes vyko veiksmas, kur vienas buvo agresyvus, kitas nesuprato A. M. veiksmų ir gavosi spontaninė ir netikėta situacija. Po šio įvykio policija labai greit atvyko, bandė kelis žodžius pasakyti A. M., jis rėkė, kad mokėsi pinigus. Bandė pasirūpinti A. M., jam kraujavo, bandė atskirti abi puses, kad toliau nesivystytų konfliktas, kuris neaišku dėl ko. Kažkiek kraujo buvo, jam buvo šokas. Žmogus neklausė, kartojo ir rėkė, prašė kviesti policiją. Po įvykio jo įmonėje nebuvo pokalbio, kad auklėjo nukentėjusįjį. Nebuvo už ką auklėti, jis su darbuotojais tokiais klausimais nediskutuoju, nes jie jam nėra draugai. G. neprašė atlikti veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Įvykio metu su G. santykiai buvo darbiniai. Galbūt jis buvo komunikabilesnis nei kiti. Neatsimena valandos, kada paskambino G. gal pirmoje dienos pusėje. Įmonė išvežioja prekes. Būna privačių žmonių skambučiai dėl nedidelio pervežimo. Dienos eigoje būna tokių neplanuojamų išvežimų. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) tuo pačiu pasakė, kad galėtų jam atsakyti į klausimus, o jis padės jam pasikrauti statybines medžiagas. Pasakė, kad tuo pačiu privažiuos prie A. M., nes jam yra klausimų. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), jis važiavo pro (duomenys neskelbtini), skambtelėjo ir pasakė, kad gali nusileisti, padės pasikrauti medžiagas, pasišnekės, pasakė, kad kolonėlėje laukia A. M., nes turi klausimų. Nenorėjo pagąsdinti A. M., negalėjo taip sakyti G.. Su A. M. nebuvo konfliktinės situacijos, jam pretenzijų neturi. Gal jis turėjo nepasitenkinimų dėl vėluojančio atlyginimo. Darbe nesigyrė, kad pamokė A. M., nebūtų jokios logikos šnekėti apie tokius dalykus, kai policija ir gresia nemalonumai. R. G. neliepė eiti prie A. M. automobilio, gal jis norėjo pasišnekėti apie savo reikalus. M. ranka buvo įtartinai prie striukės, bet matė dalinai. Jis linktelėjo link R. G. ir pasakė, kad bus blogai. Šiuo metu jie nedirba pas jį. Po šio įvykio A. M. nedirbo, o R. G., kurį laiką dar dirbo. Su A. M. ginčų buvo, kurie buvo sprendžiami teisme po įvykio. Galbūt jis kreipėsi į Darbo inspekciją dėl vėluojančio darbo užmokesčio, viskas buvo paaiškinta. Įmonė buvo moki, vėlavo tiekėjai ir buvo paaiškina, kad bus atsiskaityta. Kaip prisimena, viskas buvo išspręsta, viskas buvo atsiskaityta. Šiai dienai ginčų nėra. Buvo atsiskaityta, buvo priskaičiuoti delspinigiai, pretenzijų nebuvo ir istorija buvo užbaigta. Dabar veikla vykdoma minimaliai, nes po to sumažėjo užsakymų. Tai dienai buvo 7 darbuotojai. Iki šio posėdžio apie šiuos įvykius su A. M. bendrauti neteko. Dėl šio įvykio administracinių bylų neturi. A. M. laikė ranką už striukės, taip atrodė. Buvo prasegta striukė ir už vieno iš atlapų buvo užkišta ranka. Tai lyg buvo kairė ranka. Po to A. M. piktai ir isteriškai rėkė. Iki to laiko jis irgi rėkė. Jam uždarius duris ir atsisukus užfiksavo, kad jis ranką laiko taip, vartoja necenzūrinius žodžius ir R. G. į tą judesį sureagavo ir galimai gindamasis trenkė. Galėjo susidaryti įspūdis, kad kažkas gali atsitikti ir sureagavo į tokius A. M. veiksmus. Tai buvo noras apsiginti nuo neadekvačių žmogaus veiksmų. Ik to laiko tarp A. M. ir R. G. ginčai jam nėra žinomi. Jiems važiuojant R. G. nieko nekalbėjo apie tai, kad nori A. M. sumušti ar pamokyti. Toje kolonėlėje nelabai buvo žmonių, ji buvo apytuštė. Stovėjo R. G. mašina ir jų mašina. Keista, kad iš tos kolonėlės nelabai kas išėjo, susibūrimo nepastebėjo. E. R. G. A. M. jokių žodžių nesakė, tikrai nesigirdėjo. Tas ėjimas nebuvo ilgas, jis priėjo, o jam einant vartojo necenzūrinius žodžius, galbūt A. M. pasirodė, kad R. G. buvo nusiteikęs kažką daryti. A. M. padarė neadekvačius veiksmus ir R. G. besigindamas sureagavo, tai toks vienkartinis smogimas. Jam svarbu tai, kad R. G. tikrai buvo adekvačioje, normalioje būsenoje, nepuolė toliau kažko daryti, jis atsitraukė ir nieko toliau nedarė, jis atsisėdo į mašiną ir ramiai laukė policijos. Šalia dar buvo A. M. draugas, paprašė su juo pasikalbėti, jis pasakė, kad jis tik atvairavo ir viskas. Neatsimena, kur tas draugas buvo tada, kai buvo suduotas smūgis. Jie stovėjo prie savo automobilio. A. M. neadekvatūs veiksmai buvo tame, kad jis garsiu savo tonu vartojo daug keiksmažodžių „ko čia eini, ko tu nori“, o veiksmas buvo tai, kad laiko ranką link R. G.. Jam irgi galėtų pasirodyti, kad gąsdina, kad kažką darys. Jis matęs per televizorių, kad ir su galva trenkia, kad pastumia, gal galėjo kažką išsitraukti. Buvo tik judesys toks, kad R. G. sustojo ir viskas. Jis palinko, nežino kaip tai apibūdinti. Gal kūnu palinko į priekį link R. G.. Jis atrodė piktas ir daug dienų gėręs. Po gėrimo žmonės būna nervuoti ir tai iššaukia jų agresyvumą.

Specialistas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra specialistas, teismo medicinos gydytojas-ekspertas. Dirbu VTMT Kauno skyriuje, darbo stažas nuo 2014 metų. Taisyklės sužalojimo mąsto keitėsi nuo 2024 m. lapkričio 1 d., bet galioja tos taisyklės, kada įvyko tas įvykis. Viskas yra pagal senas taisykles, tai jų tarnybos direktoriaus pavaduotojos, kuri atsakinga už ekspertizes, nurodymas. Jei sveikatos sutrikdymas padarytas iki lapkričio 1 d., tai pagal senas taisykles taikoma. Pagal naujas taisykles sveikatos sutrikdymas nesikeistų. Sveikata sutrikdoma tada, kai nepasitaiso per 10 dienų arba prarandamas nedarbingumas. Ar vienas, ar 3 dantys, jie nesugyja. Šioje vietoje nesikeistų. Nedarbingumas su sveikatos sutrikdymu neturi nieko bendro. Sveikatos sutrikdymas, kuriam reikia ilgesnio laiko sugyti, pvz. kaulų lūžiai, visada bus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei nesugyja per 10 dienų, tai automatiškai bus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaulai ir dantys tikrai nesugyja per 10 dienų. Rašė dantų išnirimas, bet tai tas pats kas išmušimas. Danties išnirimas yra gydytojo suformuota diagnozė. Jis jo neapžiūrėjo, spręsta pagal medicininius dokumentus. „Ovulsio“ reiškia danties netekimą, išnirimas labai dažnai būna, taip, jei jau kliba, reiškia, kad reikės jį šalinti. Pats dantis nesugis. Nes jei jis nekliba vizualiai, jau gali būti rašoma išnirimas. Jei dantis klibantis, tai diagnozė bus danties išnirimas. Dalinė antrinė adentija. Tai reiškia, kad jau yra netekta dantų, burna negydyta. Pas tą žmogų iki šio įvykio nebuvo plombų ir kitų dalykų, tik tiek žinau. Nežinau, kokia buvo dantų, kurie buvo išnirę, būklė. Nėra tokios kaip išnirimo būklės, neturi informacijos, kad jie klibėjo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 735/2023(02) matyti, kad A. M. konstatuota nepatikslintos kilmės žaizdelė viršutinėje lūpoje ir 11,21 bei 22 dantų išnirimas. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra, tačiau tiksliai pasisakyti apie sužalojimo padarymo laiką iš turimų duomenų neįmanoma. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Konstatuoti sužalojimai nugriuvimui nebūdingi. A. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 75 – 77).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nurodytu adresu, priešais save matomas dviejų aukštų baltos spalvos pastatas. Minėto pastato kairėje pusėje matoma stoginė, ant kurios matomas užrašą (duomenys neskelbtini). Ant pastato kairės pusės matoma baltos spalvos lentelė su užrašu (duomenys neskelbtini) Taip pat matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra grįsta trinkelėmis. Ant minėtos automobilių stovėjimo aikštelės matomas oranžinės spalvos, kūgelius. Kūgeliai žymi tikslią įvykio vietą. Minėtus kūgelių dešinėje pusėje matomos raudonos spalvos skysčio galimai kraujo dėmes. Nuo minėtos raudonos spalvos skysčio paimtas pavyzdys su steriliu vatos tamponu ir supakuoti į popierinį Voką Nr. 1. Kairėje pusėje nuo minėtos kraujo dėmės matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Nuo minėtos raudonos spalvos skysčio paimtas pavyzdys su steriliu vatos tamponu ir supakuoti į popierinį Voką Nr. 2. Kairėje minėtos raudonos spalvos galimai kraujo dėmių pusėje pastebėta, baltos spalvos popierinė servetėlė. Metro atstumu nuo minėtų kraujo dėmių matomi geltonos ir raudonos spalvos dantys, kurie nufotografuoti su masteline liniuote. Dešinėje minėtos raudonos spalvos galimai kraujo dėmių pusėje matome cigaretės nuorūką. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios pastebėtos ant minėto pastato, šalia baltos lentelės su užrašu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17).

Iš 2023 m. balandžio 8 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimas pradėtas dėl to, kad 2023 m. balandžio 8 d. 17.46 val. adresu (duomenys neskelbtini), šalia degalinės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje susitikus bendradarbiams A. M. bei R. G.. Kaltinamasis R. G. žodinio konflikto metu sudavė A. M. į veido sritį. R. G. tokiais savo veiksmais A. M. išmušė tris viršutinius priekinius dantis, vyras laikinai prarado sąmonę, buvo kruvinas, jautė stiprų fizinį skausmą. A. M. nustatytas – 2,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l.1).

Iš 2023 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 17.46 val., iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nusikaltimas asmeniui dabar. Įvykio turinys: Prieš 2 min. prie degalinės Neste pranešėją užpuolė 2 vyriškiai, kurie išlipę iš automobilio ,,Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) trenkė į veidą, išmušė dantis. Nuvykus nurodytu adresu pareigūnai pastebėjo pranešime nurodytą automobilį prie kurio stovėjo grupė asmenų, kurių vienas buvo akivaizdžiai sužalotu veidu tai yra matėsi kraujas iš burnos, kruvini rūbai. Minėtas sužalotas vyras pranešėjas A. M. paaiškino, kad dirba įmonėje kuriai vadovauja G. L.. A. M. ilgą laiką negauna algos, dėl ko susisiekė su darbdaviu telefonu. G. L. nurodė, atvykti adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvai pasikalbėti apie algos mokėjimo klausimus. A. M. paprašė draugo J. U., kad jo automobiliu ,,Nisan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į nuvežtų minėtu adresu, nes pats yra neblaivus. Asmenims atvykus minėtu adresu į degalinės teritoriją atvažiavo darbdavio ,,Porsche cayenne“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame buvo G. L. ir A. M. kolega R. G., kuris vos atvykus išlipo iš automobilio sušuko (ką tau pinigų maža) ir ranka, kuria neatsimena, smogė A. M. į veido sritį. Po smūgio A. M. prarado sąmonę, nubudęs juto didelį fizinį, kraujavo, pajuto, kad neturi kelių priekinių dantų kuriuos pastebėjo gulinčius ant žemės. A. M. turėjo pretenzijų pageidavo rašyti pareiškimą, tikrintas alkotesteriu ,,Drager ARYE-0409 patikros Nr. 1751896“, nustatyta – 2,35 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje, tarp buvusių asmenų pareigūnai pastebėjo atokiau stovintį vyrą, kurį A. M. nurodė, kaip jį sumušusį. Priėjus prie asmens prisistačius policijos pareigūnais asmenį R. G. 18.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai sulaikė. P. R. G. įvykio aplinkybių šis nurodė, kad nieko čia nebuvo, (truputį stumtelėjo ir viskas), jam alkotesteriu ,,Drager ARYE-0409 patikros Nr. 1751896, nustatyta 00. 00 promilių. Paklausus darbdavio G. L. kas nutiko, šis nurodė, kad su savo darbininku R. G. atvyko į minėtą vietą pasikalbėti su A. M., tačiau atvykus R. G. sukonfliktavo su A. M., daugiau nieko nekomentavo, papildomų aplinkybių nepateikė. Paklausus J. U. kas nutiko, jis teigė nieko nematęs tik atvežęs draugą (1 t., b. l. 16).

Iš 2023 m. balandžio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo pastebėti trys dantys su šaknimis, minėti dantys įvykio vietoje nebuvo paimti, kadangi A. M. klinikose siekė minėtus dantis įsistatyti atgal (1 t. ,b. l. 31).

Iš Alkotesterio duomenų, kad 2023 m. balandžio 8 d. 16.58 val. nukentėjusiajam A. M. nustatytas – 2,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 64 – 66).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. G. padarius nukentėjusiajam A. M. nepatikslintos kilmės žaizdelę viršutinėje lūpoje ir 11, 21 bei 22 dantų išnirimus, sukėlusius A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą pasitvirtino. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo R. G. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje surinkta rašytinė medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 735/2023 (02), nurodyta, kad A. M. konstatuota nepatikslintos kilmės žaizdelė viršutinėje lūpoje ir 11, 21 bei 22 dantų išnirimas. A. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 75 – 77). Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. balandžio 8 d. apie 17.46 val., degalinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su pažįstamu A. M. tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė A. M. į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. M. nepatikslintos kilmės žaizdelę viršutinėje lūpoje ir 11,21 bei 22 dantų išnirimus, sukėlusius A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y., kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).