Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. Ž. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. Ž. pripažintas kaltu:

padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), ir jam paskirta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir N. Ž. paskirta subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. Ž. paskirta sumažinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta sumažinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, pastaruoju baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę pakeičiant 60 dienų laisvės atėmimo bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 65 straipsnio 2 dalis), ir N. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.

N. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta sumažinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta sumažinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pastaruoju baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę pakeičiant 60 dienų laisvės atėmimo bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 65 straipsnio 2 dalis), ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamąjį įsakymą

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikinas sulaikymas nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. ir suėmimas nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. sausio 18 d.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: A. K. solidariai iš N. Ž. ir A. M. priteistas 5 000 Eur neturtinės, 877 Eur turtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai: (duomenys neskelbtini) kasai iš N. Ž. ir A. M. priteistas (duomenys neskelbtini) fondo biudžetui padarytos 136,42 Eur žalos atlyginimas.

Iš N. Ž. neišieškotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Iš A. M. neišieškotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Iš N. Ž. ir A. M. neišieškotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl nukentėjusiojo A. K. įgaliotojo atstovo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. Ž. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2023 m. gruodžio 24 d., apie 16 val., viešoje vietoje – bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) name, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai ir pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, elgdamiesi ypatingai įžūliai ir piktybiškai, vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, nutraukdami bute buvusių žmonių poilsį, be jokios priežasties, pro nerakintas duris, prieš tuo metu jame gyvenusio A. K. valią, staiga abu įsiveržė į butą ir ten N. Ž. spyrė A. K., dėl to pastarasis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant grindų, po to N. Ž. spyrė pastarajam į krūtinės sritį ir nuo šalia esančio stalo paimtu buteliu sudavė jam per galvą bei su peiliu perrėžė skruostą, tuo pačiu metu A. M. sudavė kumščiu į veidą Ai. K., po to jie bendrais veiksmais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir nenustatytą smūgių skaičių su buteliu sudavė miegojusiam V. Š., taip pat sudavė miegojusiam A. V. į veidą ir sudavė į įvairias kūno vietas miegančiai O. B., apvertę kambaryje buvusį stalą ir išvartę daiktus, iš buto pasišalino. Šiais bendrais veiksmais N. Ž. su A. M. padarė A. K. pjautines žaizdas veide, 4 ir 5 keterinių slankstelių ataugų lūžimus, stuburo kaklinės dalies lūžimus, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, o Ai. K., A. V., V. Š. ir O. B. sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nors nuteistieji N. Ž. ir A. M. prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes, t. y. sutrumpinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminus, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad N. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9.1. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog N. Ž. yra ne kartą teistas (t. 4, b. l. 116–122), ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Pažymėtina, kad N. Ž. ne kartą buvo teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas – dažniausiai jo daromų nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir / ar asmens sveikata. Šios aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas, įskaitant ir, bet neapsiribojant, viešosios tvarkos bei sveikatos sutrikdymais, toli gražu nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į daug reikšmingų aplinkybių, t. y. buvo įvertinta, jog N. Ž. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra nesunkus, o kita apysunkis nusikaltimas. Atkreiptinas dėmesys, jog N. Ž. yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 128–131), be to, nėra informacijos, kad jis mokėtų baudas, paskirtas už administracinių nusžengimų padarymą, kuriuos, pažymėtina, jis daro sistemingai. Nuteistasis N. Ž. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis (t. 2, b. l. 77–78), kas rodo, jog jokių stiprių socialinių ryšių nėra sukūręs. Nuteistojo N. Ž. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug N. Ž. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius, už kurias buvo nuteistas, neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, be to, naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimas po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje N. Ž. nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė N. Ž. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. N. Ž. pažadu įsidarbinti, atlyginti žalą, laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą.

9.2. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog A. M. yra ne kartą teistas (t. 4, b. l. 123–126), ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Pažymėtina, kad A. M. ne kartą buvo teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas – dažniausiai jo daromų nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir / ar asmens sveikata. Šios aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas, įskaitant ir, bet neapsiribojant, viešosios tvarkos bei sveikatos sutrikdymais, toli gražu nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į daug reikšmingų aplinkybių, t. y. buvo įvertinta, jog A. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra nesunkus, o kita apysunkis nusikaltimas. Atkreiptinas dėmesys, jog A. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 132–133). Nuteistasis A. M. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis (t. 2, b. l. 153–155), kas rodo, jog jokių stiprių socialinių ryšių nėra sukūręs. Nuteistojo A. M. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug A. M. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius, už kurias buvo nuteistas, neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, be to, naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimas po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje A. M. nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė A. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. A. M. pažadu įsidarbinti, atlyginti žalą, laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą.

9.3. N. Ž. ir A. M. apeliaciniuose skunduose savo ankstesnį elgesį bando pateisinti tuo, jog turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog tokia priklausomybė nelemia fakto, kad asmuo daro nusikalstamas veikas neturėdamas kitos išeities, atvirkščiai, tokia priklausomybė parodo, jog asmuo pats pasirinko atitinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, kuris yra nesuderintas nei su socialinėmis, nei su teisės normomis. Alkoholio vartojimas pirmiausia visada yra asmens pasirinkimas ir daromas jo valia. Antra, nei N. Ž., nei A. M. nepateikė visiškai jokių duomenų (dokumentų), kurie patvirtintų, kad šiuo metu jie gydosi nuo minėtos priklausomybės. Jei asmuo iš tiesų siekia pradėti gydymo kursą (programą), įvykdęs visas įstatymo numatytas sąlygas, jis galės kreiptis dėl lygtinio paleidimo bausmės vykdymo metu (BPK 360 straipsnis), tačiau esamame proceso etape nenustatyta visiškai jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl švelnesnės (trumpesnio termino) bausmės N. Ž. ar A. M. paskyrimo. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja N. Ž. ir A. M. asmenybes, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jų aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistųjų pataisos procesas be reikšmingo laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jie turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

9.4. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik N. Ž. ir A. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus trumpesnę bausmę. Priešingai, bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistųjų N. Ž. ir A. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jie gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindami kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistųjų elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatytos jų trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrino, už padarytas nusikalstamas veikas paskirdamas mažesnę negu įstatyme numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmės trukmę, be to, bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu. Taigi N. Ž. ir A. M. paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminas, įvertinus padarytas nusikalstamas veikas, jų sunkumą, nuteistųjų asmenybes, buvo paskirtas sąlyginai nedidelis, todėl nesama pagrindo dar labiau sutrumpinti bausmės trukmę.

10. Nuteistieji N. Ž. ir A. M. apeliaciniuose skunduose taip pat prašo atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, tačiau pastebėtina, jog, prašydami atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistieji nenurodo jokių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

10.1. Iš esmės visas reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas jau aptarė, spręsdamas klausimą, ar gali būti N. Ž. ir A. M. sutrumpintos jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog N. Ž. ir A. M. yra ne kartą teisti, jų nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Pažymėtina, kad N. Ž. ir A. M. buvo teisti ir už analogiškus nusikaltimus, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog pagal (duomenys neskelbtini) registro duomenis tiek N. Ž., tiek A. M. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistieji teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o jie pasiųsti atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistieji iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Be to, N. Ž. ir A. M. yra ne kartą bausti administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, papildomai pastebėtina, jog N. Ž. jam paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo, t. y. nemoka baudų. Nuteistieji yra (duomenys neskelbtini), niekur nedirba – tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų asmenis paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas.

10.2. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistųjų asmenybes, rodo aiškų jų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistųjų pataisos procesas nebūtų itin efektyvus, nors savo kaltę ir padarytas nusikalstamas veikas jie pripažįsta, tačiau iš esmės dėl savo elgesio kaltina aplinką ir susiklosčiusią situaciją, t. y. N. Ž. ir A. M. padarytus neteisėtus veiksmus bando pateisinti tuo, jog turi priklausomybę nuo alkoholio. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistųjų N. Ž. ir A. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistųjų elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistųjų asmenybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunduose daro apeliantai. Apeliaciniuose skunduose nurodytas argumentas, jog N. Ž. ir A. M. labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Teisės taikymo aspektu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistųjų asmenybes, todėl nelaikytinos per griežtomis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama pagrindo N. Ž. ir A. M. taikyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą.

Dėl nukentėjusiajam A. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš N. Ž. ir A. M. priteisti 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, 1 340 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 107–109). Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. solidariai iš N. Ž. ir A. M. priteistas 5 000 Eur neturtinės, 877 Eur turtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji N. Ž. ir A. M. prašo sumažinti nukentėjusiajam A. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

11.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

11.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

11.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistųjų veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

11.4. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog N. Ž. ir A. M. savo neteisėtais veiksmais sukėlė didelius skausmus, buvo sužalota galva, dešinės pusės antakis bei veidas, smogiant buteliu į galvos sritį, taip pat padaryti sužalojimai peiliu, buvo iškilusi grėsmė sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusysis A. K. mini ir liekamuosius reiškinius: pablogėjusi klausa, nuolat jaučiama vibracija dešinėje ausyje, taip pat jaučiami skausmai galvos srityje ir kairiajame petyje, nukentėjusysis negali užmerkti dešinės akies. A. K. iki šiol jaučiami skausmai ir nepatogumai trukdo jam gyventi pilnavertišką gyvenimą. Sugijus dešinės akies antakiui, numatoma atlikti (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 108). Aptartos aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiojo būkle, yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, dėl N. Ž. ir A. M. padarytų sužalojimų nukentėjusysis sveikatos problemų patiria ir šiandien. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog, esant tokiems A. K. nustatytiems sužalojimams, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, (duomenys neskelbtini), nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visas nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino ir į jas atsižvelgė. Tik atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo A. K. galbūt ateityje laukianti (duomenys neskelbtini) yra reikšminga, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, o ne dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11.5. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininkų interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. priteisiamos sumos svyruoja apytiksliai nuo 1 000 Eur iki 7 000 Eur: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-594/2024 – 5 000 Eur (A. L. tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė dešiniu delnu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, <...> tyčia dešine koja įspyrė ne mažiau kaip du kartus E. G. į dešinės čiurnos sritį, <...> spyrė koja ne mažiau kaip vieną kartą jai į galvos sritį ir taip nukentėjusiajai padarė poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje, abiejų pečių, abiejų žastų, kairės šlaunies, kairio kelio, abiejų blauzdų srityse, poodinių kraujosruvų bei odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje ir dešinės išorinės kulkšnies lūžį), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018 – 7 000 Eur (G. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam K. R. į dešinę akį, taip padarė jam dešinės akies sumušimą, kuris pasireiškė muštine žaizda viršutiniame voke, kraujosruva vokuose, kraujavimu į akies obuolį, tinklainės plyšimu ir atšoka, lęšiuko drumstėjimu), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 – 5 000 Eur (vieną kartą smogė kumščiu B. V. į veidą, nuo suduoto smūgio šis pargriuvo ant grindų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje)), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrė A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. UAB „T“ (duomenys neskelbtini) V. M. siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę <...>, O. L. dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą bei kitas įvairias kūno vietas, T. L. dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas dešinės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt.

11.6. Papildomai pastebėtina, jog sunki nuteistųjų materialinė padėtis nėra vienintelis ir pagrindinis kriterijus, į kurį turi atsižvelgti teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino vienodai išsamiai, todėl priteista 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir neturi būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam A. K.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistiesiems N. Ž. ir A. M. taip pat buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pripažinus N. Ž. ir A. M. kaltais dėl A. K. nesunkaus sveikatos sutrikdmyo ir tenkinus pareikštą civilinį ieškinį, iš nuteistųjų buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, bet nuo teismo paskirtos bausmės įvykdymo. Kaip jau minėta, N. Ž. buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė, A. M. taip pat buvo paskirta 1 metų 10 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad tiek N. Ž., tiek A. M., atlikdami laisvės atėmimo bausmes, vargu ar turės kokių nors ženklesnių pajamų arba galimybę atlyginti žalą, todėl numatyti palūkanų skaičiavimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra neteisinga ir neatitinka procesinių palūkanų paskirties, t. y. paskatinti skolininką kuo greičiau susimokėti, kadangi nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, galimai neturės didelių galimybių sumokėti civilinį ieškinį. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 nuosprendžio įsiteisėjimas įvardijamas kaip anksčiausias laikas, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas, o atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, nutaria palūkanas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet nuo teismo paskirtos bausmės (ar jos dalies) įvykdymo dienos. Tokią palūkanų skaičiavimo pradžios praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-174-1076/2020, 1A-372-449/2022).

Dėl klaidų ištaisymo

13. Bylos medžiagoje yra nustatyta, kad A. M. ir N. Ž. veikė bendrai, abu buvo nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, bendravykdytojai. Nukentėjusiajam A. K. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš abiejų nuteistųjų buvo priteistas solidariai. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kasai iš N. Ž. ir A. M. priteistas (duomenys neskelbtini) fondo biudžetui padarytos 136,42 Eur žalos atlyginimas, todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis keistina, nurodant, jog (duomenys neskelbtini) fondo biudžetui padarytos 136,42 Eur žalos atlyginimas (duomenys neskelbtini) kasai iš A. M. ir N. Ž. priteistinas solidariai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

14. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. balandžio 22 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 91,67 Eur – iš A. M. (t. 4, b. l. 185–188). Taip pat 2025 m. balandžio 25 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 156,25 Eur – iš N. Ž. (t. 4, b. l. 197–200). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi A. M. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) V. J., o N. Ž. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) A. P. (t. 4, b. l. 180).

14.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti (duomenys neskelbtini) yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti (duomenys neskelbtini) kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

14.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinkti (duomenys neskelbtini), suteikę N. Ž. ir A. M. antrinę teisinę pagalbą. Nuteistųjų (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių procesinių dokumentų teismui (apeliacinius skundus pasirašė patys nuteistieji). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, (duomenys neskelbtini) V. J. ir A. P. pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, posėdis truko tik 27 minutes, byla nedidelės apimties ir nesudėtinga. Kadangi nuteistiesiems N. Ž. ir A. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, manytina, jog ateityje nuteistieji gali neturėti legalaus pajamų šaltinio, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimas gali būti itin apsunkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymai priteisti iš nuteistųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistųjų N. Ž. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

5 procentų dydžio metines palūkanas už nukentėjusiajam A. K. priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš N. Ž. ir A. M. skaičiuoti nuo teismo paskirtos bausmės (ar jos dalies) įvykdymo dienos.

(duomenys neskelbtini) kasai iš N. Ž. ir A. M. solidariai priteisti (duomenys neskelbtini) fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš N. Ž. priteisti 156,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš A. M. priteisti 91,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.