Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-372-449/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-24
Bylos Nr.: 1A-372-449/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Linas Šiukšta, Evaldas Gražys
Nuteistasis: S. S.
Nukentėjusysis: O. K., N. K., V. K., I. K., J. K.
Advokatai: Aivaras Velutis

Kategorijos

1.2.3.4.3Privilegijuotas neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str. 3 d.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-449/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14614-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 1.2.22.1.2; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui A. K.,gynėjui Edvardui Staponkui,nuteistajam S. S. (S. S.),nukentėjusiųjų atstovui advokatui Aivarui Velučiui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. (S. S.) gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams,

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Nustatyta po nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, S. S. įpareigotas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti S. S. turtą: revolverį „Arminius HW3“, Nr. 1609891, šio ginklo dėklą su diržu, 30 pramoninės gamybos .32 kalibro (.32 SW long) šovinių ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Iš nuteistojo S. S. priteista 4 302 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai du eurai) turtinės ir 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. K..

Iš nuteistojo S. S. taip pat priteista: po 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems N. K., V. K. ir I. K., 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. K. ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Iš nuteistojo S. S. taip pat priteista 1 246,78 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt šeši eurai ir 78 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Iš nuteistojo S. S. taip pat priteista 2 173,64 Eur (du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt trys eurai ir 64 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajai N. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad neatsargiai atėmė gyvybę kitam žmogui dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles:

2020 m. balandžio 14 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktų, numatančių, kad „draudžiama ginklą nešiotis <...> apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau) <...>“; „draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą <...>“ ir „draudžiama ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklu“, reikalavimus, demonstravo ir davė apsvaigusiam nuo alkoholio A. K. (A. K.), kurio kraujyje nustatyta mažiausiai 3,19 promilės etilo alkoholio koncentracija, parengtą šaudyti revolverį „Arminius HW3“, Nr. 1609891, nenumatydamas, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai – kilti pavojus žmogaus gyvybei, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl tokio S. S. nerūpestingo elgesio revolveris nenustatytomis aplinkybėmis iššovė, pataikydamas A. K. į krūtinę. A. K. dėl šūvio metu patirtų sužalojimų – kiauryminio šautinio krūtinės sužalojimo ir krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aortos, stemplės, stuburo pažeidimų mirė.

2. Be to, S. S. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą:

laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2020 m. balandžio 14 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė didelės sprogstamosios galios pramoninės gamybos sprogstamąją medžiagą – 75 g trotilo, kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Nuteistojo S. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį, kuriuo S. S. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, panaikinti. S. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinti ir byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį S. S. paskirti ne didesnę negu 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 straipsnio 3, 4 dalis bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Jei S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, tai jam skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinti su pagal BK 253 straipsnio 2 dalimi paskirta bausme ir paskirti subendrintą ne didesnę negu 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi. Taikant BK 75 straipsnio 3 dalį ir šios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Jei teismas pripažins, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, tačiau nustatys, jog A. K. pats tyčiniais ir valingais veiksmais nusišovė, tai byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Jei teismas pripažins, kad S. S. padarė nusikaltimą numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, bet nenustatytas A. K. valios tyčia pasitraukti iš gyvenimo, tokiu atveju prašo iš nuteistojo priteistus neturtinės žalos atlyginimus nukentėjusiesiems O. K., N. K., V. K., I. K. sumažinti ne mažiau kaip per pusę iki 10 000 Eur kiekvienam, o J. K. sumažinti iki ne daugiau kaip 2 500 Eur. Jeigu teismas S. S. nuteis pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašo pripažinti rizikingą nukentėjusiojo elgesį.

3.1. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis viso proceso metu pripažino savo kaltę dėl didelės sprogstamosios galios medžiagos laikymo, tačiau neigė savo kaltę, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio taisykles, vertindamas užtaisyto revolverio perdavimą A. K. kaip administracinį teisės pažeidimą. S. S. parengto šaudymui ir užtaisyto kulkomis revolverio po butą nesinešiojo ir kur nors jo negabeno, revolveris šaudymui nebuvo parengtas, nors ir buvo užtaisytas šoviniais, tačiau nebuvo atlaužtas gaidukas, kaip tai numatyta LR ginklų ir šaudmenų įstatyme. O jį išėmęs iš seifo padavė A. K., kuris tuo metu sėdėjo prie stalo. Žinodamas, kad A. K. yra tarnavęs armijoje bei policijoje, taip pat kad jis anksčiau pas S. S. bute jau buvo apžiūrinėjęs šį revolverį, S. S. buvo visiškai užtikrintas, jog A. K. moka elgtis su šaunamaisiais ginklais, suvokia jų pavojingumą, be to, įspėjo jį, kad ginklas užtaisytas, nors gaidukas ir neatlaužtas, todėl pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo numatyti, kad gali įvykti šūvis ir žmogui gali būti atimta gyvybė. Todėl jo padaryta veika negali būti laikoma nusikalstama. Gynėjo nuomone, šiuo atveju yra kazusas.

3.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. atliko karo tarnybą sovietinėje armijoje, tarnavo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, mokėsi Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje, baigė bazinio profesinio parengimo kursus, dirbo Klaipėdos miesto VPK viešosios policijos konvojavimo būrio policininku, buvo įsisavinęs ginklo panaudojimo taisykles. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, rodo, jog A. K. mokėjo elgtis su ginklu, žinojo jo panaudojimo ir elgesio su ginklu taisykles.

3.3. Kaltinamajame akte perduodant baudžiamąją bylą teisminiam nagrinėjimui buvo nurodyta, jog revolveris iššovė dėl netinkamų, neapgalvotų ir neatsargių paties A. K. veiksmų. Tuo tarpu nuosprendyje nurodoma, kad revolveris iššovė nenustatytomis aplinkybėmis. Gynėjo nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Iš specialisto išvados matyti, kad ant revolverio nuleistuko rasti tik žuvusiojo A. K. biologiniai pėdsakai, o tai reiškia, kad nuleistuką nuspaudė pats A. K. ir jokių „neaiškių aplinkybių“ dėl įvykusio šūvio negali būti. Nors ši specialisto išvada teismo nuosprendyje ir paminėta, tačiau teismo detaliau neanalizuota. Šūvis įvyko tik dėl A. K. veiksmų, jis pasinaudojo ginklu po stresinės situacijos tyčia norėdamas sau atimti gyvybę. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog A. K. asmeniniame gyvenime turėjo šeimyninių problemų, apie kurias buvo išsakęs ir pašaliniams asmenims. Liudytoja O. D. parodė, kad paskutinį kartą, kai kirpykloje lankėsi A. K., jis užsiminė apie šeimos problemas, kad žmona jį varo iš namų, jog ji nebežino ko nori, viską turi, bet jai viskas negerai. Liudytoja O. S. parodė, kad jos vyrui kartu su A. K. grįžus pas juos į namus, pastarasis buvo sudirgęs, kalbėjo, kad nesutaria su žmona, kad ji vis reikalauja daug pinigų, kad jis išlaiko jos dukrą, jog dėl nesutarimo su žmona važiuos nakvoti į viešbutį. Tą vakarą apie nesutarimus su žmona žuvusysis minėjo ir S. S.. Be to, byloje esantys duomenys (apžiūros protokolo duomenys, O. K. parodymai) leidžia daryti išvadą, kad A. K. turėjo problemų dėl alkoholio, todėl kartais nakvodavo viešbučiuose. Tą vakarą S. S. bute A. K. telefonu pakeltu tonu plūdosi su savo žmona, po pokalbio buvo labai susinervinęs, mėtė ant grindų pinigus, teigdamas, kad vis toms moterims pinigų negana. Toks jo elgesys rodė didžiulį susijaudinimą, be to, buvo išgertas didelis kiekis alkoholio, todėl tolimesni A. K. veiksmai galėjo būti neprognozuojami. Tačiau teismas šių aplinkybių detaliau neanalizavo.

3.4. Apelianto nuomone, nedarna A. K. šeimoje, jo žmonos priekaištai, nakvojimai viešbučiuose, ginčas su žmona telefonu, pinigų mėtymas leidžia pagristą manyti, kad esant tokioje psichologinėje būsenoje, taip pat esant stipriai neblaiviam, jį spontaniškai užvaldė mintis baigti gyvenimą savižudybe pasinaudojant S. S. duotu ginklu. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog pagal specialistų išvadą pats ginklas, nenuspaudus nuleistuko, negalėjo savaime iššauti, o esant neatlaužtam gaidukui, kad įvyktų šūvis, būtina didesne jėga paspausti nuleistuką. Didesne jėga paspausti nuleistuką dėl neatsargumo A. K. negalėjo, o tai galėjo būti tik tyčinis veiksmas. Norėdamas sau atimti gyvybę A. K. ginklu nusitaikė būtent į širdies plotą, kur mirtinas sužalojimas praktiškai garantuotas. Tačiau teismas šios versijos nuosprendyje neanalizavo. Todėl visos šios aplinkybės rodo, jog dėl neatsargumo A. K. nusišauti negalėjo, tai buvo valinis ir tyčinis, spontaniškai kilęs jo veiksmas.

3.5. Jeigu teismas nuspręstų, jog S. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, tai būtina įvertinti tai, ar yra S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tai yra rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Būdamas stipriai neblaivus, neturėdamas leidimo ginklams, A. K. savo iniciatyva paėmė iš S. S. legaliai laikomą revolverį. S. S. įspėjo, kad ginklas užtaisytas, tačiau A. K. žaidė su juo, sukiojo ant piršto, taip elgdamasis lengvabūdiškai ir savimi pasitikinčiai, netyčia nuspaudė ginklo nuleistuką, ginklas iššovė ir jį mirtinai sužalojo. Tokie jo veiksmai akivaizdžiai rodo jo rizikingą elgesį, o tai pripažintina S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.6. Apeliantas teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu S. S. už abi nusikalstamas veikas paskirtos pernelyg griežtos bausmės. Skirdamas bausmes, teismas neatsižvelgė į tai, kad S. S. šiuo metu 55 metai, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Todėl pirmą kartą teisiamam S. S. už nusikalstamą veiką, kuri įvykdyta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, paskirta bausmė yra per griežta. Jeigu S. S. įvykdė šią nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į jo asmenybę, taip pat į tai, kad ginklas nukentėjusiajam buvo perduotas paties A. K. iniciatyva, pripažįstant S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe rizikingą nukentėjusiojo elgesį, laisvės atėmimo bausmė turėtų būti skiriama žemesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taip pat turėtų būti švelninama paskirta bausmė, nes S. S. namuose laikyta vienetinė sprogstamoji medžiaga niekam jokio pavojaus nekėlė, buvo laikoma specialiame seife, todėl turi būti skiriam irgi švelnesnė bausmė.

3.7. Gynėjas nurodo, kad spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje yra 6 civiliniai ieškovai, iš kurių 5 fiziniai asmenys. Teismų praktika įpareigoja teismus atsižvelgti ne tik į nukentėjusiųjų lūkesčius, tačiau ir į kaltininko turimą turtą, gaunamas pajamas. O. ir S. S. mėnesinės pajamos yra apie 1 300 Eur. Iš šių pinigų reikia mokėti mėnesines paskolas bankui už butą, visas komunalines paslaugas, pragyventi, todėl mėnesio pabaigai galima sutaupyti tik nedidelę pinigų sumą. Kadangi nusikalstama veika yra padaryta neatsargia kaltės forma, ginklas nukentėjusiajam buvo duotas jam pačiam prašant, jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai neblaivus, jo elgesys su ginklu buvo aiškiai rizikingas, todėl nukentėjusiesiems priteisti civiliniai ieškiniai neturtinės žalos atlyginimams turėtų būti sumažinti per pusę.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusiųjų N. K., V. K., I. K., J. K. ir O. K. atstovas atsiliepimuose prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį, o iš nuteistojo išieškoti 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai N. K. jos išlaidų advokato, kuris parengė ir pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, paslaugoms apmokėti.

4.1. Nukentėjusiųjų atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ištyrus ir įvertinus byloje surinktus, nuteistojo kaltei ir nusikalstamo įvykio buvimui pagrįsti svarbius duomenis, juos pagrįstai pripažino įrodymais, susijusiais su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ir leistinais kaltinamojo kaltei įrodinėti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. S. veiksmai skundžiamoje nuosprendžio dalyje atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, atsakomybė už kurį numatyta BK 132 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, o jis jam inkriminuotą pagal šį straipsnį nusikaltimą padarė kaltais veiksmais. Bausmės už padarytus nusikaltimus rūšys ir dydžiai, jų subendrinimas taip pat nustatyta bausmės atlikimo tvarka kaltinamajam paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, t. y. įvertinus jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kitas baudžiamojo įstatymo numatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimus dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo. Teismas taip pat tinkamai išsprendė nukentėjusiais procese pripažintų asmenų ir civilinių ieškovų patirtos dėl nusikaltimo padarymo turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo iš nuteistojo klausimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

4.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apelianto apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad ginklo jis po butą nesinešiojo ir jo niekur negabeno yra paneigta byloje surinktais duomenimis, todėl neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. neturėjo galiojančio leidimo laikyti ar nešiotis šios kategorijos ir paskirties ginklą. Apelianto argumentai, kad nukentėjusiojo tarnyba sovietinėje kariuomenėje ir darbas policijoje patvirtina, jog nukentėjusysis A. K. mokėjo naudotis ginklu ir todėl jo veiksmai ginklą perduodant tokias žinias ir įgūdžius turinčiam asmeniui negali būti laikomi neteisėtais ir sukeliančiais baudžiamąją atsakomybę vien dėl kilusių neigiamų padarinių, kadangi neatitinka teisės aptariamo baudžiamo neatsargaus elgesio sampratos, reikalaujančios kaltininko turėjimo ar galėjimo numatyti dėl jo elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes, yra nepagrįsti. Atstovo vertinimu teismas padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai atmetė gynybos versiją, kad A. K. nukreipė ginklą į save ir nuleistuką paspaudė tyčia. Toks teismo sprendimas iš esmės buvo grindžiamas specialistų išvadomis ir paties S. S. patiekta versija, kad šūvio metu buvo virtuvėje – ruošė kavą, kuri taip pat buvo paneigta. Pažymi, kad tyčinio savo gyvybės atėmimo versiją paneigia ir tai, kad A. K. neturėjo motyvo. To nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gauti duomenys.

4.3. Apelianto reikalavimą taikyti atsakomybė lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, laiko nepagrįstu ir prašo atmesti. Cituoja teismų praktiką, kuria išaiškinta provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2005, Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-14/2012). Teigia, kad šioje situacijoje provokuojančiu elgesiu galėtų būti nukentėjusiojo veiksmai nukreipti gauti iš kaltinamojo ginklą, o rizikingu – veiksmai dėl kurių įvyko šūvis, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtino nukentėjusiojo provokuojančio ar rizikingo elgesio. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusiajam perdavė užtaisytą ginklą šiam tiesiog paprašius. O surinkus duomenis nebuvo nustatyta nei įvykusio šūvio priežastys, nei asmuo, šūvio metu laikęs ginklą, todėl pagrįstai kaltinime išdėstytos įvykio aplinkybės buvo pakeistos konstatuojant, kad šūvis įvyko nenustatytomis aplinkybėmis.

4.4. Atsiliepimą į apeliacinį skundą teikiantys nukentėjusieji nesutinka su apelianto argumentais dėl jam paskirtų bausmių rūšies ir dydžio ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės rūšies ir dydžio už padarytą nusikaltimą, parinkimą, atsižvelgė į visas įstatymo numatytas, reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes. Taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundu argumentais, kuriais prašoma sumažinti civilinius ieškinius, kadangi jie yra nepagrįsti teise, galiojančia teismine praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisingam sprendimui šioje nuosprendžio dalyje priimti aplinkybes, t. y. ne tik nustatė teisinius pagrindus nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą priteisti, bet ir motyvuotai nustatė priteistinos nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos dydžius, o pastarieji atitinka teismų praktikos suponuojamus atlygintinos padarytos neatsargiu gyvybės atėmimu žalos dydžius. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo prašoma apelianto reikalavimą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis S. S. prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas taip pat prašo iš nuteistojo S. S. išieškoti 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai N. K. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo S. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Keičiama nuosprendžio dalis dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimų ir procesinių palūkanų nukentėjusiesiems.

7. Nuteistojo S. S. gynėjas apeliaciniame skunde išdėstė keletą alternatyvių prašymų. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai jo ginamąjį pripažino kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad S. S. žinojo, jog A. K. moka elgtis su šaunamaisiais ginklais, suvokia jų pavojingumą ir buvo įspėtas apie ginklo užtaisymą, nors gaidukas ir nebuvo atlaužtas, todėl pagal savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo numatyti, kad gali įvykti šūvis ir žmogui gali būti atimta gyvybė. S. S. padaryta veika negalėjo būti laikoma nusikalstama ir šiuo atveju yra kazusas. Dėl šių priežasčių turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Papildomai gynėjas nurodė, kad netenkinus apeliacinio skundo dėl išteisinimo, S. S. reikia sumažinti laisvės atėmimo bausmes, atmesti arba sumažinti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo paduotame apeliaciniame skunde.

Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies ir kazuso

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino S. S. kaltu ir nuteisė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybė kitam žmogui pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir S. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, taip pat, nesutikdamas su nuosprendyje dėstomomis teismo išvadomis, dėsto ir kitokius, alternatyvius prašymus. Tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad didžioji dalis nukentėjusiojo A. K. gyvybės atėmimo aplinkybių yra nustatytos tiksliai, dėl jų nėra abejonių, jas pripažįsta pats nuteistasis S. S. ir jos neginčijamos paduotame apeliaciniame skunde.

9. Šioje byloje teisme išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad S. S. ir A. K. buvo pažįstami, susitikę 2020 m. balandžio 14 d. dienos metu, iš pradžių girtavo miesto parke, o po to kartu nuėjo į S. S. butą (duomenys neskelbtini). Ten vėlgi ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose, bet kitame kambaryje dar buvo nuteistojo sutuoktinė O. S.. Byloje taip pat nustatyta, kad tos pačios dienos, vakare, tame pačiame bute toliau girtaujant, S. S. iš seifo išėmė ten teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – parengtą šaudymui revolverį „Arminius HW3“, demonstravo jį A. K., o po to padavė šį ginklą A. K.. Kas įvyko toliau, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nustatyti nepavyko. Tačiau irgi neabejotinai nustatyta, kad iš revolverio įvyko šūvis, kulka pataikė A. K. į krūtinę ir nukentėjusysis dėl krūtinės, taip pat ir širdies sužalojimų mirė. Apie įvykį telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė S. S. sutuoktinė, atvykę policijos pareigūnai nuteistojo bute rado ir sulaikė patį S. S., ant kėdės rastas sėdintis jau negyvas A. K. su šautine žaizda krūtinės srityje. Remiantis policijos pareigūnų parodymais, ant negyvo A. K. šlaunies rastas padėtas revolveris su ginklo būgne esančiais šaudmenimis. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. K. mirė nuo kiauryminio šautinio krūtinės sužalojimo ir krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aortos, stemplės, stuburo pažeidimų. A. K. kraujyje nustatyta mažiausiai 3,19 promilės, o šlapime – 3,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. S. S., jam atsisakius, apsvaigimas nuo alkoholio patikrintas nebuvo, tačiau jo girtumas taip pat nekelia abejonių. Tai nustatyta liudytojų parodymais ir to neginčija pats nuteistasis.

Žemesnės instancijos teismas

10. Jau aptartos įvykio aplinkybės nustatytos pateis nuteistojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir specialistų paaiškinimais.

11. Vis dėlto byloje nepavyko nustatyti tikslių aplinkybių, kaip įvyko šūvis iš šaunamojo ginklo ir buvo mirtinai sužalotas A. K.. Pats nuteistasis aiškina, kad padavęs A. K. revolverį, po to nuėjo į virtuvę ruošti kavos, buvo nuo A. K. nusisukęs, stovėjo į jį nugara keletą metrų atstumu. Tada tik išgirdo šūvį, o atsisukęs pamatė A. K. sukniubusį kėdėje.

12. Nuteistasis S. S. savo parodymuose ir jo gynėjas apeliaciniame skunde dėsto įvairiausias neatsargaus A. K. gyvybės atėmimo versijas. Nurodo, kad jis galėjo nusišauti su ginklu žaisdamas ar kitaip neatsargiai elgdamasis, o galėjo ir tyčia nusišauti ir taip nusižudyti dėl nesutarimų su savo žmona. Nuteistojo gynėjo skunde nesutinkama su teismo išvada apie tai, kad šūvis iš revolverio įvyko ne dėl paties A. K. veiksmų, o kad revolveris iššovė nenustatytomis aplinkybėmis. Apelianto nuomone, S. S., paduodamas revolverį A. K., kuris buvo tarnavęs armijoje ir dirbęs policijoje, negalėjo numatyti tokių padarinių, t. y. kad A. K. netyčia arba netgi tyčia nusišaus. Todėl S. S. veika, gynėjo nuomone, turėjo būti įvertinta kaip kazusas.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visos nuteistojo parodymuose ir gynėjo apeliaciniame skunde dėstomos įvykio versijos jau išnagrinėtos ir dėl jų nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados. Nuteistojo ir jo gynėjo aiškinimai, kad S. S., paduodamas ginklą A. K. paruoštą šaudyti revolverį, negalėjo numatyti tokios veikos padarinių, t. y. kad gali būti atimta gyvybė, buvo motyvuotai atmesti. Atmesta ir versija, kad A. K. pats tyčia nusišovė. Kita vertus, iš nuosprendžio matosi, kad teismas atmetė ir nukentėjusiųjų atstovo prašymus pakeisti S. S. kaltinimą ir pripažinti jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl tyčinio nusikaltimo, t. y. nužudymo, padarymo. Nuosprendyje teismas, remdamasis dar ir teisminio nagrinėjimo metu paskirtos balistinės ekspertizės išvadomis, padarė išvadą, kad taip ir buvo nenustatyta, kuris asmuo – kaltinamasis S. S. ar nukentėjusysis A. K. laikė revolverį šūvio metu. Tačiau teismas taip pat padarė išvadą, kad ši aplinkybė nešalina S. S. atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes tarp S. S. veikos ir kilusių padarinių nustatė tiesioginį priežastinį ryšį.

14. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, o apeliacinį skundą dėl to dėstomus argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti.

15. Neatsargus gyvybė atėmimas yra gyvybės atėmimas kitam žmogui dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį.

15.1. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

15.2. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.

15.3. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan.

15.4. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikaltimo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.

15.5. Jei asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių.

16. BK 132 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Iš dalies žmogaus mirties priežastimi gali būti ir paties nukentėjusiojo neatsargumas bei kitų asmenų veiksmai.

16.1. Veika kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę pažeisdamas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

16.2. Formuojant teismų praktiką dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo kasacinės instancijos teismas nurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150-696/2016, Nr. 2K-333-693/2018, Nr. 2K-7-628/2020), kad būtina nustatyti priežastinį ryšį, kuris apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla. Pažymima, kad neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė, kad nuteistasis S. S. nesilaikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus, numatančius, kad „A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau)“, „draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris – atlaužtu gaiduku)“ ir „draudžiama ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklų“.

17.1. Tai, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ginklas buvo išimtas iš seifo (nešiojamas) patvirtina liudytojų parodymai ir kiti išnagrinėti įrodymai. Liudytojai T. Č., D. P., E. G., N. M. teisme parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. atvykus į įvykio vietą, jog S. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kalbėjo nerišliai ir nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad bute vyko išgertuvės, ant stalo buvo sudėti buteliai su alkoholiniais gėrimais. Patvirtino, kad bute buvo rastas atidarytas seifas, o ant nukentėjusiojo kelių rastas ir paimtas ginklas (t. 5, b. l. 64, 69, 125-126, 158). Liudytojų parodymus, kad bute vyko išgertuvės ir iš seifo buvo paimtas ginklas patvirtina ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 18-22). Šiuos įrodymus patvirtina ir teisme atsisakiusios duoti parodymus nuteistojo sutuoktinės O. S. perskaityti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet parodė, kad jų bute 2020 m. balandžio 14 d. S. S. su A. K. gėrė alkoholinius gėrimus, o išgėręs sutuoktinis mėgdavo svečiams demonstruoti turimus ginklus. Išgirdusi pokštelėjimą ir atėjusį į kambarį pamatė svečio krūtinėje žaizdą, ant stalo padėtą ginklo dėklą, tačiau paties ginklo dėl šoko nematė (t. 1, b. l. 157-158, 165-167). Pats nuteistasis S. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino, kad 2020 m. balandžio 14 d., jie su A. K. vartojo alkoholinius gėrimus ne tik parke, bet ir grįžę į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. K. paprašius iš seifo išėmė ir padavė pistoletą. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad S. S. ginklą laikė namie-seife ir tik vėliau pats nuteistasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išėmė ir nešiojo ginklą po butą, davė A. K., kuris taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

17.2. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad S. S. paduotas ginklas nebuvo parengtas šaudyti, nes nebuvo atlenktas gaidukas. Pats nuteistasis pripažįsta, kad ginklas buvo užtaisytas, tačiau, jo nuomone, jis nebuvo parengtas šaudyti, nes nebuvo atlaužtas gaidukas. Toks gynėjo argumentas ir nuteistojo manymas yra nepagrįsti, nes įstatymo leidėjas nurodė, kad parengtas šaudyti ginklas yra ne tik tuomet, kai atlaužtas gaidukas, bet ir tuomet, kai šovinys yra įleistas į šovinio lizdą. Iš liudytojo T. Č. parodymų matyti, kad atvykus į įvykio vietą rado ginklą (revolverį), kuris buvo užtaisytas kulkomis (t. 5, b. l. 63). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro, ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos (Vokietija) HW3 modelio revolveris Arminius Nr. 1609891 ir šeši šoviniai. Atliekant tyrimą ir sprendžiant ar ginklas gali iššauti nenuspaudus nuleistuko, ginklas buvo energingai kratomas, per jo vamzdį, rėmą ir gaiduką smūgiuojant guminiu plaktuku ir nustatyta, kad net ir pakartojus ne mažiau kaip 10 kartų, šūvis neįvyko. Specialistas padarė išvadą, kad tokiomis sąlygomis minėtas ginklas negali iššauti nenuspaudus nuleistuko (t. 2, b. l. 101-109). Specialistas R. Š., apklaustas pirmosios instancijos teisme, patikslino 2020 m. gegužės 12 d. specialisto išvadą ir nurodė, kad tyrimui buvo pateiktas ginklas ir atskirai kulkos, kurios buvo išimtos dėl saugumo. Tirtas revolveris yra dvigubo veikimo ginklas. Pirmuoju atveju ginklas išauna, kai atlaužiamas gaidukas, tuomet lengviau pasispaudžiamas nuleistukas. Ginklas taip pat gali išauti ir kai nėra atlaužtas gaidukas, t. y. reikia tik stipriau paspausti nuleistuką (t. 5, b. l. 112-113). Visa tai paneigia gynėjo ir jo ginamojo aiškinimus, kad ginklas laikomas parengtas šaudyti tik tada kai yra atlaužtas gaidukas. Ginklas yra parengtas šaudyti ir tada, kai jame yra kulkos. Be to, nuteistasis ne tik pats nešiojo, bet ir padavė A. K. parengtą šaudyti ginklą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog jis nesilaikė teisės aktuose nurodyto draudimo, numatyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 5 punkte – draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad S. S. perdavė ginklą asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklų. Gynėjo analizuojami dokumentai ir argumentas, kad jo ginamasis perdavė ginklą A. K., kuris mokėjo elgtis su ginklu, žinojo jo panaudojimo ir elgesio su ginklu taisykles, nepaneigia fakto, kad nukentėjusysis įvykio dieną neturėjo teisės laikyti ar nešioti revolverį. Iš byloje esančių 1994 m. balandžio 11 d. VRM tarnybos lapų matyti, kad A. K. tarnybą kariuomenėje atliko laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 16 d. iki 1991 m. spalio 9 d., Klaipėdos aukštesniąją policijos mokyklą baigė 1995 m. birželio 30 d., atleistas Klaipėdos VPK 1996 m. rugpjūčio 1 d. (t. 6, b. l. 15-17). Iš Klaipėdos m. VPK VPS konvojavimo inspektoriui pateikto dokumento matyti, kad A. K. šį dokumentą apie įsisavintas ginklo panaudojimo taisykles pasirašė ir pateikė 1995 m. spalio 31 d. (t. 6, b. l. 18). Minėti dokumentai iš tiesų tik patvirtina, kad prieš daugiau kaip 30 metų pirmą kartą A. K. galėjo būti supažindintas su ginklais, o 1995 m. žinojo irgi panaudojimo taisykles, tačiau jie nepatvirtina, kad A. K. įvykio dieną turėjo teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus. Byloje nėra ir gynėjas nepateikia kitų duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad A. K. turėjo teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklą. Dėl šių priežasčių S. S. neturėjo teisės ginklą duoti A. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia gynėjas, būtent ginklo savininkui numatyta pareiga tik įsitikinus, kad asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis ginklą, duoti jo žinioje esantį ginklą kitam asmeniui. Vien tik žinojimas apie praeityje to asmens susipažinimą su ginklais ir ginklo naudojimosi taisyklėmis neduoda ginklo savininkui teisėto pagrindo duoti savo ginklą kitam asmeniui.

18. Ne tik nuteistojo S. S. padaryti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktuose numatyti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, bet tam įtakos turėjo ir kiti nuteistojo veiksmai. Būdamas ginklo (revolveris) ir šaudmenų (pramoninės gamybos .32 kalibro ilgieji „Smith&Wesson“ šoviniai (.32 Smith&Wesson Long) savininku ir naudotoju S. S. neužtikrino jų tinkamo saugojimo, o pats ištraukė iš seifo ir juos demonstravo nukentėjusiajam jų išgertuvių vietoje (t. 1, b. l. 18-48). Neneigia, kad pats buvo išgėręs alkoholio ir įvykio dieną padavė apsvaigusiam nuo alkoholio A. K. ginklą, o šis vartė pistoletą rankose, sukinėjo į visas puses, suko ginklą ant piršto. Nuteistasis tik perspėjo, kad ginklas yra užtaisytas, tačiau nebandė susigrąžinti minėto ginklo ir saugiai padėti atgal į seifą. Tai patvirtina, kad tarp tokių nuteistojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, t. y. jeigu nuteistasis būtų nepažeidęs teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių ir atlikęs pirmiau paminėtų veiksmų, nebūtų atimta gyvybė nukentėjusiajam.

19. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nuteistasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, t. y. nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo gali žūti kitas žmogus, bet turėdamas didesnę negu 30 metų asmeninę patirtį su ginklais (nuteistajam S. S. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., turi 3 ginklus, Medžiotojo biliete Nr. 066922 nurodytas medžiotojo stažas nuo 1990 m. (t. 6, b. l. 41-47)), pagal veikos aplinkybes (išgertuvių metu pačiam esant apsvaigus nuo alkoholio, paduodant ginklą asmeniui taip pat apsvaigusiam nuo alkoholio, ginkle paliekant šovinius) ir savo asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patyrimą) galėjo ir turėjo numatyti, kad nukentėjusysis gali žūti. Tad nuteistojo gynėjo teiginys, jog jo ginamasis pagal savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo numatyti, kad gali įvykti šūvis ir žmogui gali būti atimta gyvybė, todėl jo veika turi būti vertinamas kaip kazusas, paneigtas pirmiau aptartais įrodymais.

20. Nukentėjusio mirties faktą patvirtino byloje esantys biologinės mirties konstatavimo aktas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. M 203/2020(03), įvykio vietos apžiūros protokolas ir liudytojų O. S., T. Č., D. P., E. G., N. M. parodymai, kurių neginčija ir apeliantas. Gynėjas kelia versiją, kad A. K. nusišovė tyčia dėl šeimoje esančių nesutarimų, o tai, jo manymu, patvirtina ne tik specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant revolverio nuleistuko rasti tik žuvusiojo A. K. biologiniai pėdsakai, specialisto parodymai, kad reikia stipresnės jėgos norint paspausti nuleistuką, kad revolveris išautų neatlenkus gaiduko, bet ir liudytojų O. D., O. S., S. S. ir pačios O. K. parodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios gynėjo versijos nepatvirtina, o ją kaip tik paneigia byloje išnagrinėtų įrodymų visuma. Iš tiesų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ant tirti pateikto ginklo, paimto įvykio vietos Liubeko g. 5-27, Klaipėdoje, apžiūros metu, (mėginiai Nr. 1 ir Nr. 12 paimti nuo ginklo nuleistuko) rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tačiau minėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad ant ginklo (mėginiai Nr. 2 ir Nr. 13 paimti nuo ginklo gaiduko) rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su S. S. genotipu, o ant ginklo (mėginys Nr. 14 paimtas nuo ginklo kriaunų) rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant ginklo rastų biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio sudėtiniame alelių rinkinyje yra A. K. ir S. S. genotipus sudarantys alelių rinkiniai (t. 2, b. l. 117–123). Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė R. B. patvirtino savo 2020 m. gegužės 13 d. išvadą ir papildomai paaiškino, kad tyrimo metu ant ginklo nuleistuko buvo rasta tik vieno žmogaus biologinių pėdsakų dalelių, kurių DNR genotipas sutampa su A. K. genotipu, o ant ginklo gaiduko rasta tik vieno asmens biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su S. S. genotipu. Specialistė negali atsakyti, kuris pirmas ir paskutinis iš šių dviejų žmonių lietė ginklo kriaunas. Taigi ši specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai tikrai nepatvirtina A. K. noro tyčia nusižudyti, tik įrodyta, kad įvykio dieną minėtą ginklą laikė abu asmenys (A. K. ir S. S.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų ir nukentėjusiosios O. K., taip pat netgi paties nuteistojo S. S. parodymai patvirtina tik šeimyninius nesutarimus, tačiau nei vienas iš jų nenurodo apie A. K. norą nusižudyti. Pažymėtina, kad nustatant nuteistojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jo nusikalstamų veiksmų ir dėl to kilusių padarinių (gyvybės atėmimo) neturi esminės reikšmės nukentėjusiojo noras ar nenoras tyčia nusižudyti. Šiuo konkrečiu atveju vertinami nuteistojo veiksmai ir jo kaltė.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad kaltinamajame akte, perduodant baudžiamąją bylą teisminiam nagrinėjimui, buvo nurodyta, jog A. K. pradėjo sukioti revolverį „Arminius HW“, žaisti su juo, sukti ant piršto, laikydamas jį už rankenos, ginklą nukreipdamas į save ir nuo savęs, dėl ko revolveris iššovė į krūtinę A. K., tai yra buvo konstatuota, jog revolveris iššovė dėl netinkamų, neapgalvotų ir neatsargių paties A. K. veiksmų. Gi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje teigiama, kad „revolveris nenustatytomis aplinkybėmis iššovė“. Gynėjas nesutinka su tokia teismo išvada. Teigia, kad iš specialisto išvados matyti, jog ant revolverio nuleistuko rasti tik žuvusiojo A. K. biologiniai pėdsakai, o tai reiškia, kad nuleistuką nuspaudė pats A. K. ir jokių „neaiškių aplinkybių“ dėl įvykusio šūvio negali būti. Teisėjų kolegija nurodo, kad jau pirmiau buvo pasisakyta apie gynėjo minėtą specialisto išvadą ir kad, priešingai nei teigia gynėjas, ši išvada nepatvirtina, kad šūvis įvyko būtent dėl paties A. K. veiksmų. Sutiktina su gynėju, kad baudžiamoji bylą į teismą buvo perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame nurodoma „<...> kada pastarasis pradėjo sukioti revolverį „Arminius HW3“ rankose, apžiūrinėti, žaisti su juo, sukioti ant piršto, laikydamas jį už rankenos, ginklą nukreipdamas į save ir nuo savęs, dėl ko revolveris iššovė į krūtinę A. K. <...>“. Pirmosios instancijos teismas tyrė minėtas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme buvo atlikta ekspertizė ir tik įvertinus visus įrodymus nustatyta, kad „<...> revolveris nenustatytomis aplinkybėmis iššovė <...>“. Pažymima, kad būtent teismas, o ne prokuroras, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėsto įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

22. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų nusikalstamos veikos aplinkybių skirtumų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į dar kai kurias aplinkybes. Pirmiausia pažymėtina, kad apie galimybę, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, teismas nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė, o po to ir išdėstė tas aplinkybes skundžiamame nuosprendyje tik po to, kai teisiamajame posėdyje buvo išsamiai išnagrinėti visi įrodymai. Šiuo atveju dar kartą atkreipiamas dėmesys į teismo paskirtas balistines ekspertizės išvadas apie tai, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos revolveris „Arminius HW3“ negali iššauti nei esant gaidukui atlenktam, nei esant gaidukui neatlenktam, sukant ginklą į abi puses, t. y. pagal laikrodžio rodyklės kryptį ir prieš laikrodžio rodyklės kryptį, ant piršto įkišto tarp nuleistuko ir nuleistuko skliautelės (t. 5, b. l. 166-168). Ši išvada visiškai paneigia galimybę, kad šūvis kaip nurodo kaltinamajame akte galėjo įvykti nukentėjusiajam revolverį sukant ant piršto. Pažymėtina ir tai, kad kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes teismas pakeitė griežtai laikydamasis BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę teismas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams rašytine ir motyvuota teismo nutartimi (t. 6, b. l. 25-27). Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad ir teismo nutartis buvo paskelbta 2022 m. balandžio 1 d., gynėjo prašymu, pasiruošimui gynybai buvo padaryta tikrai pakankama pertrauka iki 2022 m. gegužės 3 d., o šią dieną tęsiant bylos nagrinėjimą, kaltinamasis buvo papildomai apklaustas. Apie teisės į gynybą ir kitokius proceso įstatymo pažeidimus susijusius su kaltinimo pakeitimu, nieko konkrečiai nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

23. Dar kartą palyginant kaltinamajame akte ir nuosprendyje dėstomas S. S. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, matyti kad teismas pirmiausiai nustatė kitokią S. S. neatsargios kaltės rūšį. Kaltinamajame akte nurodyta, kad S. S. neatsargiai atėmė gyvybę A. K. dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tuo tarpu, teismas, iš anksto pranešęs apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, nustatė, kad nuteistasis A. K. atėmė gyvybę dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias bylos aplinkybes, sutinka su teismo išvada, kad nusikaltimas buvo padarytas būtent dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Pakeičiant kaltinimą teismas nuosprendyje taip pat nenurodė apie A. K. veiksmus su revolveriu, t. y. apie jo žaidimą su šaunamuoju ginklu, jo sukiojimą ant piršto ir kt. Vietoj to teismas nustatė, kad dėl prieš tai aprašyto kaltinamojo nerūpestingo elgesio revolveris nenustatytomis aplinkybėmis iššovė pataikydamas A. K. į krūtinę. Apeliacinio skundo argumentus dėl tokio kaltinimo pakeitimo ir tokios teismo išvados teisėjų kolegija irgi atmeta. Pirmiausiai pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes apie tai, kaip įvyko šūvis iš revolverio, paneigė ne tik jau nurodyta teismo balistinės ekspertizės išvada. Nuosprendyje teismas labai išsamiai įvertino visus išnagrinėtus įrodymus ir išdėstė duomenis faktiškai paneigiančius S. S. parodymus apie jo buvimą šūvio metu net keleto metrų atstumu nuo A. K.. O įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą, teismas dar ir padarė išvadą, kad nepavyko nustatyti, kuris asmuo – S. S. ar A. K. šūvio metu laikė ginklą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka, tačiau sutinka ir su kita išvada, kad ši aplinkybė nešalina S. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

24. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo tik apie dvi A. K. gyvybės atėmimo versijas, t. y. kad gyvybė galėjo būti atimta arba pačiam A. K. elgiantis su ginklu neatsargiai, arba pačiam A. K. nusišaunat tyčia dėl nesutarimų su savo sutuoktine. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abi šios versijos nepatvirtintos byloje išnagrinėtais įrodymais, antra versija netgi paneigta jau aptartais įrodymai. Be to, net pats S. S. apie šias versijas tik spėlioja ir pats nurodo, kad buvo nuo A. K. nusisukęs ir šūvio momento visai nematė. Įvertinus tai, teismas negalėjo nustatyti konkrečių A. K. gyvybės atėmimo aplinkybių, taip pat ir tokių, apie kurias nurodo apeliantas, nes jų nepatvirtina išnagrinėti įrodymai. Nepaisant to, teismo nustatytų ir įrodymais šioje byloje patvirtintų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.

25. Apeliaciniame skunde dėstomi alternatyvūs prašymai arba S. S. išteisinti, arba kitaip nuosprendį pakeisti priklausomai nuo to, kokios įvykio ar nusikalstamos veikos aplinkybės bus nustatytos. Tai yra bus nustatyta paties A. K. tyčia atimti sau gyvybę, ar tai nebus nustatyta. Apeliaciniame skunde dėstoma apie paties A. K. tyčią atimti sau gyvybę, t. y. faktiškai aptariamas mirusio žmogaus kaltės klausimas. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas tik S. S. kaltės klausimas ir nustatinėjami tik jo veikoje esantys objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad nustatant priežastinį ryšį tarp S. S. neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusių padarinių būtina atsižvelgti į visas faktines bylos aplinkybes. Ypač reikšminga aplinkybe šiuo atveju buvo tai, kad abu išgertuvių dalyviai S. S. ir A. K. buvo neblaivūs. Tuo tarpu A. K. buvo nustatytas netgi sunkaus girtumo ribą ženkliai viršijantis apsvaigimas nuo alkoholio. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad įvykio metu A. K. buvo tiek girtas, kad jau negalėjo elgtis adekvačiai. Būtent tuo ir paaiškinamas jo elgesys garsiai piktinantis santykiais su savo šeimos nariais, mėtant ant grindų pinigus ir t. t. Matyti, kad tokio girtumo asmuo būtų galėjęs spręsti klausimą dėl savižudybės ir savo noru atėmęs sau gyvybę, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, neteisėtai paduodamas tokio girtumo asmeniui šaunamąjį ginklą, S. S. ne tik pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus (jie konkrečiai išdėstyti nuosprendyje), bet ir nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai – kilti pavojus kito žmogaus gyvybei, nors pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šios bylos aplinkybes, tarp S. S. veikos iš kilusių padarinių pagrįstai nustatė tiesioginį priežastinį ryšį, pagrįstai pripažino S. S. kaltu ir jo nusikaltimą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

26. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamajam nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, dėl rizikingo A. K. elgesio. Teigia, kad A. K., būdamas stipriai neblaivus, neturėdamas leidimo ginklams, savo iniciatyva paėmė iš S. S. legaliai laikomą revolverį. Nors ir buvo įspėtas, kad ginklas užtaisytas, žaidė su juo, sukiojo ant piršto, taip elgdamasis lengvabūdiškai ir savimi pasitikinčiai, netyčia nuspaudė ginklo nuleistuką, ginklas iššovė ir jį mirtinai sužalojo. Šis apelianto prašymas irgi atmetamas.

27. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-115-648/2016, Nr. 2K-3-648/2021). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia gynėjas, ne nukentėjusysis paėmė ginklą iš S. S. seifo, o būtent, nuteistasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas teisės aktais nustatytų specialių elgesio taisyklių, iš jam priklausančio seifo išėmė, demonstravo ir padavė neblaiviam nukentėjusiajam užtaisytą revolverį. Tad nukentėjusysis tikrai savo elgesiu neskatino nuteistojo pradėti nusikalstamą veiką. Nuteistojo gynėjo argumentas, kad pats A. K. elgėsi rizikingai ir dėl to galėjo nusišauti, nes suko ant piršto ginklą, buvo paneigtas pirmosios instancijos teisme atlikta ekspertize. Jos išvados nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo aptartos. Gynėjo skunde nurodyti kiti galimai A. K. atlikti veiksmai irgi negali būti vertinami kaip rizikingi būtent S. S. nusikalstamos veikos kontekste, nes jie neturi jokios įtakos prieš tai atliktiems nuteistojo veiksmams. Pažymima, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmė ginklą iš seifo pats, demonstravo ir paprašius perdavė A. K., kuris ne tik neturėjo leidimo disponuoti ginklu, bet ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš apeliacinio skundo matyti, kad gynėjo nurodyti galimi A. K. veiksmai buvo atliekami tik po to, kai buvo perduotas ginklas. Todėl pripažinti S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nėra pagrindo.

Dėl bausmių

28. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti S. S. paskirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas, nes jos per griežtos. Nurodoma, kad skiriant bausmes buvo neatsižvelgta į tai, kad S. S. šiuo metu 55 metai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, o namuose laikyta vienetinė sprogstamoji medžiaga niekam jokio pavojaus nekėlė, kadangi buvo laikoma specialiame seife.

29. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

30. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Priešingai nei teigia gynėjas, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas minėtas nuostatas ir nuteistajam paskyrė teisingas bausmes. S. S. padarė dvi nusikalstamas veikas (vieną nusikaltimą dėl neatsargumo ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą), anksčiau neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, susituokęs, dirbo, buvusios darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, tačiau sankcija už jį numato griežtą ir tik vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Teismas nenustatė jokių S. S. atsakomybę už šį nusikaltimą lengvinančių aplinkybių. Kad pagrįstai nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, šioje nutartyje jau buvo aptarta Atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Už šį nusikaltimą teismas paskyrė S. S. sankcijos vidurkį nežymiai viršijančią 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, yra sunkus tyčinis nusikaltimas, kurio sankcija irgi numato tik griežtą vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų. Teismas S. S. atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas pripažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį teismas S. S. paskyrė sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę.

32. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bausmių paskyrimą teismas išsamiai motyvavo. Vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis apie bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, tačiau tuo pat metu atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie mažesnį BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, tačiau į tai teismas jau atsižvelgė paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Tuo tarpu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį sankcijos vidurkį viršijančios bausmės paskyrimas irgi motyvuotas ne vien tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymu. Teisėjų kolegijos nuomone, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. S. S. apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymui turėjo, ypač didelę įtaką, todėl tai turėjo ir didelę reikšmę bausmės paskyrimui. Šios bausmės paskyrimą teismas motyvavo dar ir nuteistojo požiūrį į savo padarytą nusikaltimą, elgesį teisminio nagrinėjimo metu ir kitomis nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teismų praktiką nuosprendis dėl neteisingos bausmės gali būti keičiamas tik tais atvejais, kai nustatoma, kad bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba per švelni. Šiuo atveju daryti išvadą, kad S. S. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo ir švelninti S. S. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, už jam paskirtą subendrintą bausmę.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir paskyręs S. S. teisingas, tačiau griežtas laisvės atėmimo bausmes, teismas taip pat padarė išvadą, kad nuteistajam galima taikyti BK 75 straipsnį ir iš dalies atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Buvo padaryta išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui realiai atliktus tik paskirtos bausmės dalį. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė po nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. nedelsiant atlikti tik 1 metus laisvės atėmimo bausmės, o likusios bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo ne tik sušvelninti S. S. paskirtą bausmę, bet ir atidėti visos bausmės vykdymą. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes tokios galimybės iš viso nenumato įstatymas. Vienas iš S. S. padarytų nusikaltimų, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkiems tyčiniams nusikaltimams. Nusikaltimų padarymo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsniu galimybės atidėti už tokį nusikaltimą iš viso nenumatė. Tuo tarpu šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje, kuri ir buvo taikyta S. S., asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik iš dalies. Tokį sprendimą ir priėmė teismas.

Dėl civilinių ieškinių ir procesinių palūkanų

35. Apeliaciniame skunde prašoma pareikštus civilinius ieškinius atmesti arba priteistą neturtinės žalos atlyginimų dydžius sumažinti per pusę. Šioje dalyje teismas apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Nukentėjusiųjų priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai, ne tiek kiek prašoma skunde, tačiau mažinami. Teisėjų kolegija, taip pat keičia nuosprendžio dalį dėl priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios

36. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

37. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji O. K. (A. K. sutuoktinė), nukentėjusieji N. K. (A. K. mama), V. K. (A. K. tėvas), J. K. (A. K. sesuo) ir I. K. (A. K. sūnus) pateikė civilinius ieškinius, kuriuose prašė iš S. S. nukentėjusiajai O. K. priteisti 4 402 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus du eurus) turtinės ir 50 000 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 81-82), nukentėjusiesiems N. K. ir V. K. – 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai J. K. – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam I. K. – 776,7 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 70 ct) turtinės ir 50 000 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti nukentėjusiajai N. K. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų, 173,64 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 64 ct) už patikslinto civilinio ieškinio atliktą vertimą (t. 4, b. l. 143–147; t. 5, b. l. 31–43). Taip pat civilinį ieškinį pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, kuriuo prašė iš nuteistojo priteisti 1 246,78 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 78 ct) turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 140–143).

38. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius patenkino iš dalies ir iš nuteistojo S. S. priteisė nukentėjusiajai O. K. 4 302 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus du eurus) turtinės ir 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems V. K., N. K. ir I. K. po 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai J. K. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkino visiškai ir iš nuteistojo priteisė 1 246,78 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 78 ct) turtinės žalos atlyginimo.

39. Kadangi nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo pareikštus ieškinius atmesti, t. y. jis nesutinka su jais visa apimtimi, todėl siekiant įvertinti ar toks gynėjo prašymas pagrįstas šiame sprendime peržiūri tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės, tiek dėl paskirtų metinių palūkanų.

40. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, todėl teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-168-211/2018). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius dokumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė nukentėjusiosios O. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patirtą turtinę žalą, todėl šioje dalyje gynėjo skundas atmetamas.

40.1. Pažymima, kad nukentėjusioji O. K. civiliniu ieškiniu prašomą turtinę žalą siejo su patirtomis išlaidomis laidotuvėms ir vaistams. Tokia žala nukentėjusiajai privalo būti atlyginta vadovaujamasi CK nuostatomis. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios O. K. patirtos A. K. laidojimo išlaidos (laidojimo paslaugos, karsto, drabužių, salės nuoma, kapo tvarkymas, paminklas ir kt.), taip pat išlaidos vaistams pablogėjus sveikatai po įvykio yra paremtos nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 76–81). Skundžiamu nuosprendžiu buvo sumažintas nukentėjusiosios prašomas turtinės žalos dydis tik įsitikinus ir nustačius patvirtinančiais duomenimis esantį dydį. Nukentėjusiajai priteistas turtinės žalos dydis (iš viso 4 302 Eur) yra realus ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo dar labiau jį mažinti ar atmesti.

41. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

41.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, kad nukentėjusiesiems O. K., V. K., N. K., J. K. ir I. K. turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo S. S., kadangi su šiais asmenimis A. K. siejo artimas ryšys.

41.2. Skundžiamame nuosprendyje iš tiesų aptartos visos aplinkybės, kurios svarbios sprendžiant dėl neturtinės žalos, bet nustatytos žalos dydis kolegijos nuomone, nėra visiškai adekvatus ir neatitinka teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nors ir vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, kuriose nagrinėjamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnyje, ir priteistais neturtinės žalos dydžiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-74-788/2019; Nr. 2K-224-942/2018; Nr. 2K-319-222/2018; Nr. 2K-181-489/2017, Nr. 2K-327-788/2017, Nr. 2K-224-942/2018, Nr. 2K-78-511/2019, Nr. 2K-7-628/2020), tačiau tinkamai neįvertino, kad šiose kasacinėse bylose didesnės pinigų sumos šios kategorijos bylose už neturtinę žalą buvo priteisiamos iš juridinių asmenų. Kaip matyti iš kasacinės instancijos teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-67-942/2022 sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas privalo įvertinti ir tai, ar ji priteisiama iš fizinio ar juridinio asmens, nes juridinis asmuo turi didesnius finansinius išteklius negu fizinis asmuo, todėl paprastai priteistina didesnė suma neturtinei žalai atlyginti negu iš fizinio asmens už padarytą analogišką nusikalstamą veiką. Iš pirmiau paminėtų civilinių ieškinių ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, nors ir nurodė, kad šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė 5 nukentėjusieji ir jų prašomą neturtinės žalos sumą 170 000 Eur (šimtas septyniasdešimt tūkstančių eurų) sumažino, tačiau bendrai nukentėjusiesiems priteisė neturtinės žalos atlyginimo 85 000 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius eurų) iš vieno fizinio asmens, t. y. nuteistojo S. S.. Teisėjų kolegijos nuomone neturtinės žalos dydis turi būti ne tik adekvatus, bet ir neprieštarauti protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams, atitikti teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, įvertinant aplinkybių visumą, todėl gynėjo skundas tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiems priteisti neturtinės žalos dydžiai mažinami.

42. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos dydžių iš naujo įvertina ne tik nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus dėl kilusių pasekmių (žuvus artimam), bet ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

42.1. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nukentėjusioji O. K. su sutuoktiniu A. K. kartu gyveno nuo 2014 m., juos siejo glaudūs šeiminiai ryšiai, dėl jo žūties ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją, kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai.

42.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis I. K. teigė, kad dėl tėvo mirties labai išgyveno, buvo sunku baigti mokslus, nes tėvas buvo jam kaip atrama ne tik finansiškai, bet ir moraliai. Jis nuo vaikystės gyveno su tėvu, kai šis grįždavo iš jūros, stiprus ryšys išliko iki pilnametystės, t. y. kartu švęsdavo šventes, gimimo dienas, leisdavo kartu laiką, turėjo bendrų pomėgių ir dažnai susiskambindavo. Nurodė turėjęs daug vilčių dėl tėvo ne tik moraline prasme, bet ir finansine. Tikėjosi, kad tėvas pamatys, kaip gauna diplomą, kaip toliau gyvens, nes jie buvo labai artimi. Tai, kad labiausiai nukentėjo dėl tėvo mirties tvirtino ir nukentėjusioji N. K..

42.3. Nukentėjusieji N. K. ir I. K. buvo A. K. tėvai, su kuriais jį taip pat siejo glaudus ryšis. Nukentėjusiųjų teigimu, nors turi du vaikus, tačiau dukra išvykus ir gyvena Italijoje, o sūnus buvo arčiau, todėl ir dažniau susitikdavo, kalbėdavo telefonu. Jis juos palaikydavo ne tik moraliai, bet padėdavo nudirbti fizinius darbus. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad po įvykio pablogėjo V. K. sveikata (t. 4, b. l. 152–153; t. 5, b. l. 63).

42.4. Nukentėjusioji J. K. buvo A. K. sesuo, kuri sukūrusi savo šeimą ir kartu su žuvusiuoju negyveno, nes daugiau nei 13 metų gyvena Italijoje. Nors su broliu A. K. dažnai bendravo socialiniuose tinkluose ir telefonu, tačiau pastaruosius keletą metų su broliu nesusitiko, A. K. niekada nesilankė J. K. namuose Italijoje. Byloje nėra duomenų, kad J. K. būtų pablogėjusi sveikata ar kurį laiką netekusi darbingumo dėl brolio netekties.

42.5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su nuteistuoju S. S. 2020 m. liepos 21 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 229, kurios 1.3. punkte nurodoma 4 Eur (keturi eurai) valandinis darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką ir 297 Eur (du šimtai devyniasdešimt septyni eurai) papildoma darbo užmokesčio dalis, kuri gali būti keičiama dėl įmonės veiklos rezultatų. S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi įsigiję nekilnojamąjį turtą – butą (esantį adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau šis nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. įkeistas kreditoriui – bankui „Swedbank“, kredito likutis 2022 m. spalio 20 d. turėjo būti 36 323,36 Eur (trisdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai dvidešimt trys eurai ir 36 ct). Pagal „Swedbank“ sudaryto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką sutuoktiniai kiekvieną mėnesį turi grąžinti kreditoriui paskolą ir sumokė palūkanas, kurių bendra suma yra 383,20 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt trys eurai ir 20 ct) (t. 4, b. l. 86–96, 114–118, 157–158).

42.6. Iš nuteistojo priteista nukentėjusiajai O. K. 4 302 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai du eurai) turtinės žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai - 1 246,78 Eur (tūkstantis du šimtai keturiasdešimt šeši eurai ir 78 ct) turtinės žalos, t. y. 5 548,78 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai ir 78 ct).

42.7. Atsižvelgiama ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad įvykis įvyko tuo metu kai abu (S. S. ir A. K.) vartojo alkoholinius gėrimus, dėl S. S. nerūpestingo elgesio, o ne tyčia, t. y. S. S. nenumatė, kad dėl jo veikimo (pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir perduodant užtaisytą revolverį žuvusiajam) gali žūti A. K., nors pagal veikos aplinkybes (išgertuvių metu pačiam esant apsvaigus nuo alkoholio, paduodant ginklą asmeniui taip pat apsvaigusiam nuo alkoholio ir neturinčiam leidimo, ginkle paliekant šovinius) ir savo asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patyrimą) galėjo ir turėjo numatyti, kad nukentėjusysis gali žūti.

43. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visiškai akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusieji dėl netikėtos ir tragiškos sutuoktinio, sūnaus ir tėvo mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, kai kuriems iš jų (O. K., V. K.) pablogėjo sveikata. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (sutuoktiniu, sūnum, tėvu). Netekus artimo žmogaus yra nutraukiamas ryšys, susijęs su praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Todėl, kai netenkama artimo žmogaus negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Dėl tokios vertybės, kaip gyvybė, pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Beje, neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Tačiau tinkamu šios žalos įvertinimo ir kompensavimo būdu pripažįstamas jos įvertinimas pinigais, nors jis nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kainos. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos būtina įvertinti ne tik nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus dėl kilusių pasekmių (žuvus atrimtajam), bet ir į pirmiau paminėtas aplinkybes. Tad siekiant teisingai įgyvendinti įstatymo reikalavimą, jog žala būtų atlyginama teisingai, realiai įvykdoma ir laikomasi suformuotos teismų praktikos nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydis mažintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu didžiausius išgyvenimus patyrė su žuvusiuoju daugiausiai kontaktavę artimieji, t. y. sutuoktinė, tėvai ir sūnus, todėl iš nuteistojo S. S. priteisiama nukentėjusiesiems O. K., V. K., N. K. ir I. K. po 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. nors ir buvo nukentėjusiojo sesuo, tačiau su juo mažiausiai palaikė ryšį, todėl jai priteistina 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Iš viso nukentėjusiesiems priteisiama 64 000 Eur (šešiasdešimt keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

44. Apeliaciniame skunde prašant atmesti civilinius ieškinius suprantama, kad nuteistojo gynėjas prašo panaikinti ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo. Toks gynėjo prašymas irgi tenkinamas iš dalies.

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-156-687/2015, Nr. 3K-3-452-415/2016, Nr. 3K-3-235-1075/2018, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi jau suformuota teismų praktika dėl palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose ir pagrįstai iš nuteistojo S. S. priteisė nukentėjusiesiems V. K., N. K., J. K. ir I. K. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, nes to buvo prašoma nukentėjusiųjų V. K., N. K., J. K. ir I. K. civiliniuose ieškiniuose. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nustatyta, kad jos skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo, kaip to prašė civiliniai ieškovai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš nuteistojo turi būti priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, tačiau nesutinka su nustatyta šių palūkanų skaičiavimo pradžia, t. y. kad jos turi būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Visų pirma, pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šiuo atveju skundžiamas nuosprendis įsiteisėja nuo šios sprendimo paskelbimo. Iš to sektų, kad nuo tos datos būtų skaičiuojamos ir palūkanos už priteistus civilinius ieškinius. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai būtina įvertinti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. nedelsiant turi atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį. Akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vargu ar turės kokias nors pajamas, todėl nuteistajam numatyti palūkanų skaičiavimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra neteisinga ir neatitinka procesinių palūkanų paskirties, t. y. paskatinti skolininką kuo greičiau susimokėti, kuomet nuteistasis galimai neturės jokių galimybių dirbti ir gauti kokias nors pajams atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad jau minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. Nr. 2K-P-75-788/2019 nuosprendžio įsiteisėjimas įvardijamas kaip anksčiausias laikas, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas, o atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, nutaria palūkanas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kuri šiuo atveju būtų apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo diena, bet nuo nedelsiant atliktinos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

47. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios susijusios su apeliacine instancija, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

48. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. Velutis pareiškė prašymą iš nuteistojo išieškoti 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai N. K.. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusioji advokatui A. Velučiui tikrai sumokėjo 500 Eur (t. 7, b. l. 30). Šis advokatas pateikė byloje atsiliepimą į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, taip pat dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Vis dėlto teisėjų kolegija, vadovaudamasi galiojančia teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad gynėjo apeliacinis skundas iš dalies buvo patenkintas , prašomą priteisti nukentėjusiajai N. K. išlaidų advokato pagalbai sumą mažina iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo S. S. priteisti neturtinės žalos atlyginimai ir procesinės palūkanos nukentėjusiesiems O. K., N. K., V. K., I. K. ir J. K., pakeisti.

Iš nuteistojo S. S. priteisti nukentėjusiesiems O. K., N. K., V. K. ir I. K. po 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), o nukentėjusiajai J. K. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo S. S. taip pat priteisti nukentėjusiesiems N. K., V. K., I. K. ir J. K. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo jiems priteistų neturtinės žalos atlyginamų sumų. Palūkanas skaičiuoti nuo nuteistajam S. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatytos nedelsiant atliktinos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Iš nuteistojo S. S. išieškoti nukentėjusiajai N. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiųjų atstovas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisLinas Šiukšta