- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-174-1076/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- I. J.
- Nukentėjusysis
- O. T., V. B.
- Advokatai
- Arūnas Tarutis, Nijolė Gaižutienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. gynėjos advokatės Nijolės Gaižutienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėjus Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmės paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. B. iš I. J. priteista 7 720 (septyni tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt) eurų neturtinei žalai ir 752,97 euro (septyni šimtai penkiasdešimt du eurai, 97 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinis ieškinys subsidiariai priteistas iš V. J. Taip pat iš I. J. V. B. priteistas 1 000 (tūkstantis) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
O. T. iš I. J. priteista 4 900 (keturi tūkstančiai devyni šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinį ieškinys subsidiariai priteistas iš V. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. I. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 14 d., apie 21.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. G. (A. G.) metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,96 promilės), sudavė jam ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam sužalojimus, t. y. muštinę žaizdą kaktoje su minkštųjų audinių kraujosruva, muštinę žaizdą nosyje, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva, odos įbrėžimus pilve ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais nugaroje, bei vieną kartą dūrė peiliu A. G. į nugarą, taip padarydamas durtinį-pjautinį nugaros sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda nugaroje su minkštųjų audinių krausjoruva, kairės pusės V–ojo šonkaulio nupjovimu, krūtininės aortos ir kairio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko A. G. mirė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo I. J. gynėja prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti I. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiosioms iš dalies buvo atlyginta žala – O. T. neturtinės žalos dalis 100 Eur sumai, V. B. turtinės žalos dalis 200 Eur sumai, taip pat tai, kad nuteistasis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Nukentėjusiajai V. B. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5 000 eurų, nukentėjusiajai O. T. – iki 400 eurų. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
2.1. Apeliantė teigia, kad dėl akivaizdžios apsirikimo klaidos pirmosios instancijos teismas pablogino nuteistojo I. J. padėtį, nes nukentėjusiajai O. T. neturtinei žalai atlyginti priteisė daugiau, nei reikalavo pati nukentėjusioji. 2019 m. balandžio 4 d. prašyme O. T. prašė iš I. J. priteisti 2 000 eurų moralinei žalai atlyginti. 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje O. T. abejojo, ar tokiai sumai ji patyrė turtinę, ar neturtinę žalą. 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdyje O. T. apsisprendė reikalauti iš nuteistojo 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes laidotuvių išlaidas patyrė nukentėjusioji V. B. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji O. T. pareiškė 17 000 eurų civilinį ieškinį ir kad šis ieškinys pagrįstas 5 000 eurų sumai, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų ir kaltinamojo šeiminę, materialinę padėtį, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes.
2.2. Nuteistojo gynėja pažymi, kad 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdyje I. J. atstovė pagal įstatymą V. J., remdamasi savo sunkia turtine padėtimi (našlė, darbo užmokestis minimalus, turi kreditorinių įsipareigojimų), sutiko nukentėjusiajai O. T. atlyginti 500 eurų dydžio neturtinę žalą, nukentėjusiajai V. B. – 5 000 eurų neturtinę žalą, taip pat 752,97 euro turtinę žalą, ir teismo posėdyje dalį šios žalos atlygino (O. T. 100 eurų, V. B. 200 eurų).
2.3. Apeliantės nuomone, būtent aptarto dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosioms ir turi būti priteistos, įvertinus nuteistojo amžių bei jo atstovės pagal įstatymą sunkią turtinę padėtį. Pasak gynėjos, nukentėjusioji O. T. nepateikė svarių įrodymų, patvirtinančių akivaizdų jos sveikatos pablogėjimą dėl pergyvenimų, susijusių su brolio A. G. mirtimi. Teisme ji nepagrindė, kiek pergyvenimai dėl smurtinės brolio mirties yra susiję su jos senomis ligomis ar jų paūmėjimu, atlikta operacija, nes tam galėjo turėti įtakos ir jos pačios amžius, bendra organizmo būklė, taip pat dvasiniai išgyvenimai dėl kito brolio mirties 2019 metų birželį. Be to, teisme paaiškėjo, kad O. T. su nužudytu broliu bendravo itin retai, gilus dvasinis ryšys jų niekada nesiejo. Akivaizdžių ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai nėra.
2.4. Nukentėjusioji V. B. taip pat neįrodė, kad ją su nužudytu tėvu A. G. siejo toks gilus dvasinis ryšys, kuris turi būti įvertintas jos nurodyta 17 000 eurų ar teismo nustatyta 10 000 eurų suma. Teisme V. B. nurodė, kad daug metų su šeima gyvena užsienyje, tėvą aplanko tik kartą metuose per vasaros atostogas, o 2018 metais jo iš viso neaplankė. Ji nežinojo apie tėvo bedarbystę, kad per visą bendro gyvenimo su V. J. laikotarpį jis buvo pilnai pastarosios išlaikomas, kad visas V. B. po jos motinos mirties paveldėtas turtas taip pat buvo išlaikomas iš V. J. uždarbio, nes pati nukentėjusioji tėvui jau apie 4 metus jokios materialinės paramos neteikė. Kaip teisme nurodė V. J., per A. G. laidotuves V. B., įvertindama V. J. pinigines išlaidas per bendrą gyvenimą su jos tėvu, garantavo, kad jokio žalos atlyginimo nereikalaus. Toks reikalavimas atsirado ikiteisminiame tyrime ir buvo palaikomas teisme, ignoruojant aplinkybę, kad paties nužudytojo A. G. elgesys nuteistojo atžvilgiu buvo neteisėtas, provokuojantis ir tai turėjo įtakos I. J. nusikalstamos veikos padarymui. Teismui nukentėjusioji V. B. nepateikė jokių svarių duomenų apie tuos sveikatos sutrikimus, kurie išvardyti nuosprendyje (7 psl.), kuriuos neva sukėlė būtent I. J. įvykdytas nusikaltimas. Nepateikus jokių medicinos dokumentų (vaistų receptų), tokie emocinės būklės apibūdinimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl teismo turi būti vertinami objektyviai. Nėra jokių įrodymų, kas sukėlė tokias nukentėjusiosios būsenas: baimė, depresija, nemiga, panikos priepuoliai, galvos svaigimas, kūno drebulys, padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, kiti neigiami padariniai, sumažėjusi dėmesio koncentracija darbui, bendravimui su žmonėmis ir buičiai, asmenybės sužlugdymas. Tai gali patvirtinti tik šeimos gydytojo ir psichiatro medicininiai apžiūros duomenys, bet jų nepateikta. Tokios sudėtingos V. B. sveikatos būklės nepatvirtina į bylą pateikti duomenys – apsilankymas Pietų Vorčesteršyro paramos artimųjų netekusiems tarnyboje (t. 4, b. 1. 50-51), nes tai nėra gydymo įstaiga, tik psichologinio pobūdžio konsultacijos, be to, neaišku, kokios trukmės ir kokią teigiamą naudą davė nukentėjusiosios sveikatai. Akivaizdžių ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai nėra.
2.5. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė dar ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų turtinei bei neturtinei žalai atlyginti sumų, skaičiuojant už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pasak apeliantės, procesinės palūkanos priteisiamos tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutartinių santykių (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
2.6. Nuteistojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė I. J. aiškiai per griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai neįvertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl kaltinamojo atstovės pagal įstatymą V. J. pastangų (pagal jos išgales) atlyginti dalį žalos nukentėjusiosioms. Teismas, įvertindamas sunkią V. J. turtinę padėtį, nuteistojo amžių (15 metų amžiaus padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio padarymui įtakos turėjo nužudytojo A. G. neteisėtas, provokuojantis elgesys, iki nuosprendžio paskelbimo buvo suimtas, pats žalos atlyginti negalėjo), turėjo galimybę pripažinti tai I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio l dalies 3 punktas).
2.7. Be to, pagal bylos duomenis, I. J. iš karto po įvykio pats pranešė Bendrojo pagalbos centro operatoriui apie įvykio aplinkybes, kvietė greitąją pagalbą ir klusniai vykdė operatoriaus nurodymus – stipriai užspausti žaizdą švariu skuduru ir laikyti, taip stabdant kraujavimą. Pagal savo amžių ir emocinę būklę, sukeltą paties nukentėjusiojo A. G. neteisėtais veiksmais, I. J. negalėjo numatyti sunkias pasekmes, tačiau dėjo pastangas išvengti sunkesnių padarinių ir tai teismas taip pat turėjo galimybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji O. T. ir nukentėjusiosios V. B. atstovas advokatas A. Tarutis prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo I. J. gynėjos advokatės N. Gaižutienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bausmės skyrimo
4. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti I. J. paskirtą bausmę, nes ji, anot apeliantės, yra aiškiai per griežta. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma pripažinti I. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiosioms iš dalies buvo atlyginta žala, taip pat tai, kad nuteistasis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
5. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013). Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą pats arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, parodanti kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika ir leidžia įvertinti jo pastangas siekiant užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti, tačiau tokios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai siekiant išvengti žalingų padarinių.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. J. suteikė nukentėjusiajam pagalbą, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad I. J. iš karto po įvykio pats pranešė Bendrojo pagalbos centro operatoriui apie įvykio aplinkybes, kvietė greitąją pagalbą ir klusniai vykdė operatoriaus nurodymus – stipriai užspausti žaizdą švariu skuduru ir laikyti, taip stabdant kraujavimą (t. 1, b. l. 6; 122-127; 130-133), t. y. suteikė nukentėjusiajam pagalbą. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai rado virtuvėje ant žemės klūpintį prie sužeisto vyro I. J., kuris laikė prispaudęs rankšluosčiu nukentėjusiojo žaizdą nugaroje. Atvykus policijai nuteistasis I. J. papasakojo visas įvykio aplinkybes. Tokie I. J. veiksmai laikytini aktyviais ir nuoširdžiais, siekiant išvengti ypač sunkių padarinių. Nors apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje tai vertino, tačiau atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino.
7. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007, 2K-9-697/2017). Žalos atlyginimo instituto paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl pripažįstant šią aplinkybę lengvinančia svarbu tai, kokia dalimi yra kompensuota nukentėjusiesiems padaryta žala.
8. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad I. J. motina V. J. nukentėjusiajai O. T. atlygino už neturtinę žalą 100 eurų, o nukentėjusiajai V. B. už turtinę žalą atlygino 200 eurų (t. 4, b. l. 177-178), t. y. iš viso atlygino tik dalį ‑ 300 eurų nukentėjusiosioms padarytos žalos. Santykinai tai tik nedidelė I. J. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis, todėl nėra pagrindo nustatyti šią I. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė I. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Nuteistasis I. J. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo 15 metų, t. y. buvo nepilnametis. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu I. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad konstatuotina dar viena lengvinanti aplinkybė, apygardos teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
10. I. J. padarė labai sunkų nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia. Jį neigiamai charakterizuoja tai, jog buvo anksčiau teistas, šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu (t. 3, b. l. 9–90), už I. J. daromus įstatymų pažeidimus nuo 2013 metų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį buvo baudžiama jo motina V. J. (LITEKO duomenys); dėl netinkamo kaltinamojo elgesio Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 15 d., 2017 m. birželio 9 d. įsakymais Dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo I. J. jam buvo taikomos minimalios priežiūros priemonės (t. 3, b. l. 138–140, 143). Be to, jam nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Kita vertus, nusikaltimą I. J. padarė būdamas dar tik 15 metų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis gyveno pakankamai disfunkcinėje aplinkoje: I. J. būnant 10 metų mirė jo tėvas, nuo to įvykio I. J. elgesys tapo probleminis (t. 3, b. l. 125), I. J. augino jo motina V. J., kuri bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – 2020 m. gegužės 6 d. mirė, taigi I. J. tapo našlaitis; iš Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie I. J. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, jog nuo 2013-10-29 iki 2018-07-30 V. J. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nuo 2018-07-01 šeimai buvo teikiama pagalba ir socialinės paslaugos, socialinio darbo šeimoje tikslas – padėti motinai V. J. organizuoti sūnaus I. J. laisvalaikį, užimtumą, ugdyti socialinius įgūdžius, auklėjant sūnų; 2014-05-05 I. J. buvo įtrauktas į Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitą (t. 3, b. l. 145–147). Be to, jam nustatyti elgesio sutrikimai: I. J. pirmą kartą vaikų ir paauglių psichiatro konsultuotas 2012 m. liepos 2 d. dėl elgesio problemų pamokų metu, nustatyta diagnozė – prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. gydytas Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriuje, jam diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (t. 3, b. l. 108); šiuo metu I. J. konstatuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (t. 3, b. l. 119–127). Papildomai pastebėtina, kad iki suėmimo I. J. mokėsi, pedagogų buvo charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 150, 157), lankė Visagino sporto centro bokso sporto užsiėmimus, dalyvavo varžybose (t. 3, b. l. 158–160; t. 4, b. l. 109), be to, I. J. iki veikos padarymo stengėsi keisti savo gyvenimo būdą; iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pažymos matyti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu I. J. elgesys pradėjo keisti į gerąją pusę, tapo atsakingesnis (t. 3, b. l. 154). Nuteistojo I. J. atsakomybę lengvina trys aplinkybės, o būtent, jog nuteistasis I. J. bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas): byloje liko nepaneigta, kad įvykio dieną A. G. pats sukėlė konfliktą, įžeidinėjo I. J., nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu pripažinta dar viena I. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo I. J. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, neatitinka bausmės tikslų. Todėl I. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas, ir, atsižvelgiant į BK 90straipsnio 5 dalies, 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš naujo bendrinama su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
12. Apeliaciniame skunde nesutinka su priteistais nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydžiais, prašoma juos sumažinti, t. y. nukentėjusiajai V. B. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5 000 eurų, nukentėjusiajai O. T. – iki 400 eurų.
13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
14. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
15. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai O. T. iš nuteistojo I. J. priteista 4 900 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji O. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose prašė jai priteisti 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 4-7; t. 4, b. l. 86), t. y. pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo daugiau neturtinės žalos nei prašė nukentėjusioji O. T.
16. Bylos duomenimis, nukentėjusioji O. T. buvo nužudytojo A. G. sesuo, su broliu susitikdavo nedažnai, švenčių kartu nešvęsdavo, per visą A. G. bendro gyvenimo kartu su V. J. laiką buvo du kartus pas juos svečiuose, negalėjo tiksliai nurodyti kada paskutinį kartą matė savo brolį, su broliu telefonu susiskambindavo kartą per savaitę, O. T. organizavo nužudytojo laidotuves. Pačios O. T. teigimu, sužinojusi apie brolio mirtį ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, turėjo sveikatos problemų (t. 4, b. l. 83-84). Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios O. T. prašoma priteisti 2 000 eurų piniginė kompensacija atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes, nukentėjusiosios O. T. patirtus išgyvenimus ir jų mastą. Įvertinus tai, kad nuteistojo I. J. įstatyminė atstovė motina V. J. pirmosios instancijos teisme atlygino O. T. 100 eurų (t. 4, b. l. 177), nukentėjusiosios civilinis ieškinys mažintinas šia suma, priteisiant iš nuteistojo I. J. nukentėjusiosios O. T. naudai 1 900 eurų.
17. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai V. B. iš nuteistojo I. J. priteista 7 720 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas nukentėjusiosios žalą įvertino viso 10 000 eurų, kuri buvo sumažinta 2280 eurų, V. B. išmokėtų sprendimu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. buvo nužudytojo dukra, nuo 2011 metų gyveno užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), su tėvu susitikdavo nedažnai (kartą į metus, per vaikų vasaros atostogas), paskutinį kartą V. B. savo tėvą aplankė 2017 metais. Kai jos tėvas pradėjo gyventi su nuteistojo motina, t. y. nuo 2015 metų, nukentėjusioji V. B. jokio materialinio išlaikymo savo bedarbiui tėvui neteikė, už butą taip pat mokėjo nuteistojo motina V. J. (t. 4, b. l. 136-158, 160-175). Nukentėjusiosios V. B. teigimu, ji su tėvu palaikė ryšį per „Skype“, susiskambindama 1-2 kartus per savaitę. Taip pat pačios V. B. teigimu, sužinojusi apie tėvo mirtį, ji patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, stresą, turėjo psichologinių ir sveikatos problemų, dėl psichologinių problemų konsultavosi privačiame hospise, apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus dokumentus apie konsultacijų eigą. Kita vertus, nustatant nukentėjusiosios V. B. naudai priteisintos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina ir į nuteistojo amžių, turtinę padėtį bei galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis veiką padarė būdamas 15-os metų, pajamų neturi, daugiau nei vienerius metus yra suimtas ir dar kelerius metus atliks laisvės atėmimo bausmę. Be to, 2020 m. gegužės 6 d. mirė jo motina, t. y. jis tapo našlaitis, todėl dar kurį laiką neturės galimybės atlyginti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos. Vertinant žalos dydį taip pat atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad paties A. G. elgesys nuteistojo atžvilgiu buvo provokuojantis, kas turėjo įtakos I. J. nusikalstamos veikos padarymui, Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiosios V. B. patirtos neturtinės žalos dydis – 5 000 eurų – yra teisinga suma, kuri atitinka bylos dalyvių interesų pusiausvyrą. Kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priėmė sprendimą kompensuoti V. B. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą 2 280 eurų sumai (t. 4, b. l. 39-41), nukentėjusiajai V. B. šia suma mažintinas patirtos neturtinės žalos dydis, priteisiant iš nuteistojo I. J. nukentėjusiajai V. B. 2 720 eurų.
19. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad procesinės palūkanos priteisiamos tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutartinių santykių (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Plenarinė sesija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai V. B. iš I. J. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, bet nuo teismo paskirtos bausmės įvykdymo. Kaip jau minėta, I. J. yra nepilnametis, savo pajamų neturi, ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ženklesnes pajamas vargu ar turės. Todėl procesinių palūkanų funkcija, paskatinti skolininką kuo greičiau susimokėti, iki bausmės atlikimo netenka prasmės ir, atsižvelgiant ir į nuteistojo jauną amžių, negali būti teisinga. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad jau minėtoje kasacinėje nutartyje plenarinė sesija nuosprendžio įsiteisėjimą įvardijo kaip anksčiausią laiką, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas; atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą.
Dėl proceso išlaidų
22. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios V. B. atstovas advokatas A. Tarutis prašė priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2020 m. vasario 18 d. V. B. advokatui A. Taručiui pervedė 400.00 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Taip pat gynėjas pateikė 104.00 eurų sąskaitą už vertimo paslaugas, kurias V. B. apmokėjo vertėjai O. T.
23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo (nuteistojo) išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam (nuteistajam) nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Procesinių dokumentų vertimo išlaidos, kiek jos buvo reikšmingos bylai, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip pat gali būti pripažintos kaip su civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris turėjo kitų išlaidų, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios atstovas pateikė papildomus duomenis apie visą V. B. konsultavimo hospise eigą iki 2020 m. vasario 6 d., tad, teisėjų kolegijos vertinimu, dokumento vertimas proceso eigai buvo tikslingas.
24. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo I. J. gynėjos advokatės N. Gaižutienės apeliacinį skundą, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį procesą iniciavo nuteistojo gynėja, o nukentėjusiosios V. B. atstovas turėjo organizuoti nukentėjusiosios teisių gynimą nuo nuteistojo gynėjos skunde nurodytų argumentų, bei į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies. Įvertinus tai, jog nuteistojo I. J. gynėjos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, I. J. sumažintas laisvės atėmimo bausmės dydis, sumažinti apygardos teismo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiųjų naudai neturtinės žalos dydžiai, nuteistojo amžių ir turtinę padėtį (yra nepilnametis, našlaitis, niekur nedirba, šiuo metu yra suimtas, atliks kelerių metų laisvės atėmimo bausmę), apeliacinės instancijos teisme buvusių teismo posėdžių skaičių (buvo vienas teismo posėdis), jog įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, advokato darbo sąnaudas, jo aktyvumą teismo posėdžiuose, į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme, todėl suteikdamas paslaugas apeliacinės instancijos teisme jau buvo gerai susipažinęs su bylos esme, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiosios V. B. atstovo advokato A. Taručio prašoma priteisti suma už atstovavimo, įskaitant proceso išlaidas už vertimo paslaugas, mažintina iki 250 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:
I. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (ketverių) metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Sumažinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai O. T. priteistą neturtinės žalos dydį iki 1 900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų.
Sumažinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai V. B. priteistą neturtinės žalos dydį iki 2 720 (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimties) eurų. Nuo priteistos sumos iš I. J. nukentėjusiajai V. B. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo teismo paskirtos bausmės įvykdymo.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu iš I. J. V. B. priteistas 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo 759,97 eurų sumos turtinei žalai atlyginti skaičiuoti nuo teismo paskirtos bausmės įvykdymo.
Priteisti iš nuteistojo I. J. nukentėjusiajai V. B. 250 eurų jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir kitas proceso išlaidas (dokumentų vertimo paslaugas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.