- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- A-2020-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07262-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 25S280402, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis prielaida, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis 2004–2006 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono vykdomajame komitete (toliau – ir Vykdomasis komitetas). Pareiškėjo teigimu, grėsmė valstybės saugumui turi būti reali ir akivaizdi, pagrįsta konkrečiais asmens veiksmais, o ne bendromis prielaidomis ar spėjimais, taip pat būtina individualiai įvertinti užsieniečio šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) išvada, tačiau joje kalbama tik apie galimas, o ne realias grėsmes, kurios nėra konkrečiai susietos su pareiškėjo asmeniu. Pareiškėjo situacija nebuvo individualizuota, neįvertinti konkretūs gyvenimo faktai ir ryšiai su Lietuva, neatsižvelgta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo artimi giminaičiai, jis turi draugų ir pažįstamų, o 2,5 metų dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) TP LOGISTICS, todėl turi stiprias socialines ir ekonomines sąsajas su Lietuva.
4. Pareiškėjo vertinimu, jo ankstesnis darbas Vykdomajame komitete vairuotoju negali būti laikomas pagrindu pripažinti jį keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas iš darbo Vykdomajame komitete išėjo dėl jį netenkinančių darbo sąlygų. Po 2020 metų protestų Baltarusijoje, kuriuose pareiškėjas dalyvavo taikiai, jis patyrė represijas, negalėjo įsidarbinti ar vykdyti veiklos, buvo priverstas perrašyti turtą žmonai ir išvykti iš šalies, todėl, pareiškėjo teigimu, jis nėra lojalus A. L. režimui, o priešingai – nuo jo nukentėjo. Nagrinėjamu atveju Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir motyvuotumo principus, o taikytas penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvą riboja pareiškėjo teisę į privatų ir šeimos gyvenimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo vertintas ne tik VSD 2025 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 18-13503 (toliau – ir VSD išvada, Išvada), kuriame padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, bet ir pareiškėjo individuali situacija, t. y. jo darbo aplinkybės, ryšiai su Baltarusija, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva bei šeiminių ryšių (ne)buvimas. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas neturi šeimos narių, gyvenančių Lietuvoje, o pateikta informacija apie galimus giminaičius yra prieštaringa ir nepatvirtinta dokumentais, be to, pats pareiškėjas anksčiau buvo nurodęs, kad jis neturi ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjo darbo laikotarpiai Lietuvoje buvo trumpalaikiai ir yra nutrūkę, o dėl darbo pobūdžio pareiškėjas nepertraukiamai negyveno Lietuvoje, todėl nepasiekė aukšto integracijos lygio.
7. Atsakovas pažymėjo, kad darbas valstybinėje institucijoje ir nutrūkę darbo santykiai, nepaneigia galimo lojalumo kilmės valstybei, o esamame geopolitiniame kontekste tokie ryšiai gali atsinaujinti. Lojalumo reikalavimas taikomas visiems asmenims, dirbusiems ar tarnavusiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo pareigų pobūdžio. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas buvimo Lietuvoje laikotarpiu periodiškai vyko į Baltarusiją, o tokios išvykos, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, vertinamas kaip papildomas rizikos veiksnys, sudarantis palankias sąlygas žvalgybos tarnyboms užmegzti ar atnaujinti kontaktus, net jei tai vyktų asmeniui nežinant ar prieš jo valią. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos valstybinėje institucijoje ir periodiniai vizitai į kilmės šalį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Surinkti duomenys yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjo interesas atvykti į Lietuvą negali būti laikomas svarbesniu už valstybės saugumo interesą, todėl penkerių metų draudimas atvykti yra proporcinga ir teisėta priemonė.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nuo 2004 metų iki 2006 metų dirbo Vykdomajame komitete, o dirbdamas valstybinėje institucijoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos valstybei ir jos vykdomai politikai. Baltarusijos valstybinėse įstaigose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą kontroliuoja šios valstybės žvalgybos tarnybos, todėl net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos (įskaitant vairuotojo) nepaneigia rizikos, kad asmuo gali būti išnaudotas žvalgybos ar saugumo struktūrų. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, jo artimiausi šeimos nariai gyvena Baltarusijoje, su kuria jis palaiko nuolatinius ir aktyvius ryšius. Vien darbo santykiai ar ekonominis aktyvumas Lietuvoje, savaime nesukuria tokių socialinių ar šeiminių ryšių, kurie galėtų nusverti nacionalinio saugumo interesą.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjo dažni vizitai į Baltarusiją, taip pat periodiškas vykimas į Rusijos Federaciją, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas šių valstybių žvalgybos tarnyboms užmegzti ar atnaujinti su pareiškėju kontaktus. Kadangi pareiškėjas pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ar ekonominiai interesai, nepaneigia galimos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ir negali būti laikomi svarbesniais už valstybės saugumo interesą.
II.
11. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą.
12. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, taip pat atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą.
13. Teismas, atsižvelgdamas į Baltarusijos Respublikos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturėjo priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ankstesnis darbas Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje, vertinamas kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir esama geopolitine situacija, pagrįstai buvo laikytas reikšmingu veiksniu sprendžiant dėl galimos grėsmės valstybės saugumui. Todėl atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o vien tai, kad nenustatyta konkrečių neteisėtų pareiškėjo veiksmų, savaime nepaneigia tokios išvados pagrįstumo.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė tokių argumentų ar duomenų, kurie paneigtų kompetentingų institucijų padarytas išvadas dėl jo ryšių su kilmės valstybe ir kitomis valstybėmis, dėl kurių egzistuoja padidintos nacionalinio saugumo rizikos. Vien tai, kad pareiškėjas nurodė palaikantis ryšius su artimaisiais ar vykstantis į Baltarusiją asmeniniais tikslais, savaime nepaneigia fakto, jog tokie ryšiai objektyviai gali didinti galimo poveikio ar verbavimo riziką. Nacionalinio saugumo vertinime reikšmę turi ne tik subjektyvūs asmens paaiškinimai apie tokių ryšių pobūdį, bet ir pats jų egzistavimo faktas bei intensyvumas.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pirminio skundo ir patikslinto skundo pateikimo metu pateikė tarpusavyje nesuderinamą informaciją apie savo socialinius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančių duomenų ir atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad teismui pateiktame pirminiame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvoje gyvena jo giminaičiai, t. y. M. V. ir I. R., kurie yra jo tėvų broliai ir seserys, o patikslintame skunde nurodė, kad minėti žmonės yra jo paties tėvai. Teismo vertinimu, tarpusavyje prieštaringi paaiškinimai, kurie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, sudaro pagrindą abejoti jų tikrumu ir mažina tokių teiginių įrodomąją vertę. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimai apie tariamai egzistuojančius ryšius su Lietuva, nepateikiant tai patvirtinančių duomenų, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, kad tokie ryšiai iš tiesų yra tvirti, stabilūs ir reikšmingi.
17. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo integracija į Lietuvos visuomenę yra ribota, o jo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra tokio intensyvumo ir stabilumo, kurie leistų paneigti kitų byloje nustatytų aplinkybių reikšmę. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo individualias aplinkybes ir integracijos lygį, neapsiribojo vien tik VSD pateikta informacija, o atliko kompleksinį ir visapusišką vertinimą. Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, atsižvelgė ne tik į priežastį, dėl kurios jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitus reikšmingus individualius aspektus – pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius bei kitokio pobūdžio ryšius su Lietuvos Respublika. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeimos narių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, su kuriais jį sietų realūs ir intensyvūs šeiminiai ryšiai, todėl ginčijamas Sprendimas faktiškai neapriboja pareiškėjo galimybės palaikyti šeiminius santykius šioje valstybėje. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjas siekia gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje dėl asmeninių ar ekonominių priežasčių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teisės į šeimos gyvenimą pažeidimo. Nei nacionalinė teisė, nei tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai nesuteikia trečiosios valstybės piliečiui absoliučios teisės pasirinkti valstybę, kurioje jis nori gyventi ar vykdyti darbinę veiklą, o valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir buvimą savo teritorijoje, ypač kai kyla klausimų dėl nacionalinio saugumo interesų apsaugos.
18. Teismas vertino, kad Departamentas, nustatydamas pareiškėjui penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir veikė neviršydamas jam suteiktos diskrecijos. Nustatytas draudimo laikotarpis atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus bei užtikrina pagrįstą pusiausvyrą tarp konstituciškai saugomo viešojo intereso – nacionalinio saugumo apsaugos – ir pareiškėjo interesų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas būtų priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar neatitiktų nacionalinio saugumo apsaugos tikslų.
III.
19. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, arba sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki vienerių ar dvejų metų.
20. Pareiškėjo teigimu, atsakovas ir teismas į sprendimus formaliai perkėlė VSD Išvadą, neindividualizavo pareiškėjo situacijos, ignoravo skunde pateiktus paaiškinimus (2025 m. gruodžio 5 d. atsakymus į Departamento klausimus), nepakankamai įvertino pareiškėjo realius šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva bei neproporcingai apribojo pareiškėjo teises.
21. Pareiškėjo vertinimu, grėsmė valstybės saugumui turi būti reali ir akivaizdi, pagrįsta konkrečiais asmens veiksmais, o ne hipotetinėmis galimybėmis ar bendromis prielaidomis apie visus, dirbusius Baltarusijos valstybinėse institucijose. Pareiškėjas pažymi, kad jis 2004–2006 metais dirbdamas Vykdomajame komitete vairuotoju neturėjo jokios prieigos prie slaptos informacijos, valstybinių paslapčių ar politinių sprendimų. Jokios specialiųjų tarnybų patikros nebuvo – vien medicininė komisija. Taip pat nebuvo jokių lojalumo priesaikų, jokių pokalbių su KGB ar kitų struktūrų atstovais, pareiškėjas iš darbo išėjo pats dėl mažo atlyginimo ir nenormuotos darbo dienos. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis po 2020 metų protestų patyrė tiesiogines represijas: (duomenys neskelbtini) RIK atsisakė registruoti pareiškėjo individualią veiklą dėl įtarimų dalyvavimu taikiuose protestuose, pareiškėjas tris kartus buvau iškviestas į pokalbius, po protestų pareiškėjas negalėjo įsidarbinti ir buvo priverstas perrašyti visą turtą (namą) žmonai bei išvykti iš Baltarusijos, atiduodamas karinį bilietą (duomenys neskelbtini) kariniam komisariatui. Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog jis nėra lojalus režimui, o priešingai – nukentėjęs nuo jo. Pareiškėjas nekelia jokios realios grėsmės, priešingai, pareiškėjas yra aktyvus režimo kritikas.
22. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepakankamai ir formaliai įvertino jo realius šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, pažeisdamas proporcingumo principą, teismas klaidingai vertino, kad pareiškėjas neturiu šeiminių ryšių Lietuvoje ir kad jo ryšiai yra riboti ir laikini. Penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvą nutraukia pareiškėjo šeimos gyvenimą, dukros švietimą ir pareiškėjo ekonominę integraciją, tai yra neproporcinga priemonė, nes valstybės saugumo interesas neviršija pareiškėjo fundamentalių teisių.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovo teigimu, teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus ir pagrįstai sprendime nurodė, jog Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, atsižvelgė ne tik į priežastį, dėl kurios jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitus reikšmingus individualius aspektus pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius bei kitokio pobūdžio ryšius su Lietuvos Respublika. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeimos narių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, su kuriais jį sietų realūs ir intensyvūs šeiminiai ryšiai, todėl Sprendimas faktiškai neapriboja pareiškėjo galimybės palaikyti šeiminius santykius šioje valstybėje.
25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo darbinė veikla Lietuvos Respublikoje nebuvo nuosekli ir ilgalaikė, be to, nustatyta, jog jo darbo laikotarpiai Lietuvoje buvo epizodiniai, su pertraukomis, nesudarantys pagrindo konstatuoti stabilaus ir tvaraus profesinio ryšio su Lietuvos darbo rinka. Toks darbo pobūdis savaime rodo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika formavosi ne kaip nuoseklus ir ilgalaikis integracijos procesas, bet veikiau kaip laikino pobūdžio ekonominė veikla, kuri neleidžia daryti išvados apie gilesnį įsitvirtinimą valstybės socialinėje aplinkoje. Pareiškėjo socialiniai kontaktai Lietuvoje taip pat daugiausia buvo susiję su darbine aplinka ir profesine veikla, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių platesnę ir tvaresnę integraciją į Lietuvos visuomeninį gyvenimą.
26. Atsakovas akcentavo, kad Sprendimas buvo priimtas ne vien dėl to, jog pareiškėjas dirbo Vykdomajame komitete, bet įvertinus su pareiškėju susijusių aplinkybių visetą – ankstesnio darbo aplinkybes, ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius, taip pat tai, kad pareiškėjas buvimo Lietuvoje laikotarpiu periodiškai grįždavo į kilmės valstybę.
Atsiliepimas
27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti giminaičių asmens duomenys nesuteikia pagrindo į juos atsižvelgti ar juos vertinti, nes jie (minėti duomenys) nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą (taip pat nebuvo pateikti Departamentui iki Sprendimo priėmimo), be to, nurodoma giminystė nėra šeiminiai ryšiai. Tokių giminystės ryšių egzistavimas nesudaro pagrindo pareiškėjo asmeninį interesą dirbti Lietuvos Respublikoje vertinti aukščiau, nei viešąjį interesą užtikrinti Lietuvos valstybės saugumą.
28. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nustatytas penkerių metų draudimas nutraukia pareiškėjo šeimos gyvenimą, dukros švietimą ir pareiškėjo ekonominę integraciją. Atsakovo teigimu, pareiškėjo šeima negyvena Lietuvoje, dukros, kaip matyti iš apeliacinio skundo, 2026–2027 metais planuoja studijuoti Lietuvoje ar Lenkijoje, tačiau ginčijamas Sprendimas pareiškėjo dukroms nėra reikšmingas, nes Sprendimu uždrausta atvykti į Lietuvą pareiškėjui, o ne jo dukroms.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
30. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, atidžiai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo darbas Vykdomajame komitete, nuolatinis vykimas į Baltarusiją, jį vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo šeiminių santykių Lietuvoje ir įrodymų, susijusių su jo šeimos nariais, gyvenančiais Lietuvoje, pateikimo, o apeliaciniame skunde įvardijami giminaičiai nėra laikomi šeimos nariais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 26 dalies prasme.
32. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie po 2020 metų protestų patirtas tiesiogines represijas nepagrįsti jokias įrodymais. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų viešai išreikštą nepritarimą Baltarusijos valdžiai.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad Sprendimu pareiškėjui nustatytas penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinkantis balansą tarp konstitucinio bendratautinio gėrio, t. y. nacionalinio saugumo, apsaugos ir pareiškėjo, kaip galinčio kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ribojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 25S280402, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.
35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino pagrįsta ir teisėta atsakovo Sprendime padarytą išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat sprendimą, kad pareiškėjui nustatytas penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga priemonė, paskirta, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo priimtą Sprendimą ar sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, teigia, kad tiek atsakovas, tiek teismas į sprendimus formaliai perkėlė VSD išvadą, neindividualizavo pareiškėjo situacijos, nepakankamai įvertino jo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva bei neproporcingai apribojo pareiškėjo teises. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2004–2006 metais dirbdamas Vykdomajame komitete vairuotoju neturėjo jokios prieigos prie slaptos informacijos, valstybinių paslapčių ar politinių sprendimų, iš darbo išėjo savo noru dėl mažo atlyginimo ir nenormuotos darbo dienos, o po 2020 metų protestų kilmės šalyje jis patyrė tiesiogines represijas, privertusias jį palikti šalį.
37. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės ir prašo atmesti apeliacinį skundą.
38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, Baltarusijos Respublikos piliečio, keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimo. Byloje nustatyta, kad Departamentas 2025 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 25S216988 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), galiojusį iki 2027 m. vasario 19 d., nustatęs, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, 2025 m. rugsėjo 26 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį; jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs minėtą Departamento sprendimą. Pareiškėjas 2025 m. spalio 1 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi. Departamentas pateikė pareiškėjui pildyti klausimyną, kuriame atsakydamas į antrąjį klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“ pareiškėjas nurodė, jog 2004–2006 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono vykdomajame komitete vairuotoju. Departamentas nustatyta tvarka kreipėsi į VSD dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui įvertinimo ir gavo VSD parengtą Išvadą, kurioje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis, 2004–2006 metais dirbdamas Vykdomajame komitete, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją ir iki 2023 metų periodiškai vyko į Rusijos Federaciją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti su juo kontaktus. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD išvadoje taip pat nurodė, kad jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes bus priimtas sprendimas pareiškėjui neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašo įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą penkerių metų laikotarpiui.
40. Departamentas, gavęs VSD išvadą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos penkerius metus.
41. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarti administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).
43. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos išorinės sienos kirtimo atvejus, vykimus į Rusijos Federaciją. Departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta Išvada, todėl konstatuotina, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, o ne vadovavosi vien VSD išvada.
44. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nustatyti pareiškėjo biografijos faktai, kad jis 2004–2006 metais dirbo Vykdomajame komitete, gali būti vertinami kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali lemti jo teisės į leidimo laikinai gyventi išdavimą praradimą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).
45. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).
46. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatyme vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).
47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
48. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2004–2006 metais dirbo Vykdomajame komitete, t. y. jis dirbo Baltarusijos valstybės kontroliuojamoje institucijoje, kurios veikla yra susijusi su Baltarusijos vykdoma politika.
49. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo darbo Vykdomajame komitete pobūdžio (vairuotojas), teisėjų kolegija pažymi, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; 2026 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-821/2026; kt.).
50. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos viešajame sektoriuje, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (šiuo aspektu dėl darbo Baltarusijos Respublikos vykdomuosiuose komitetuose žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2394-552/2023; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1363-520/2025).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo buvęs darbas Baltarusijos valstybės institucijoje, periodinis Lietuvos – Baltarusijos sienos kirtimas, vykimas į Rusijos Federaciją, šias aplinkybes vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1185-556/2024; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11125-525/2025; kt.).
52. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie Baltarusijos valdžios intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista naujausioje VSD 2026 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje (https://www.vsd.lt/ataskaitos/ gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2026/).
53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl savo ankstesnių darbinių santykių bei ryšių su Baltarusijos pareigūnais pareiškėjas tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1363-520/2025; kt.).
54. Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su jo opozicinėmis Baltarusijos režimui pažiūromis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo išreikštas pažiūros į geopolitinę situaciją, argumentai apie jo dalyvavimą 2020 metų protestuose nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas Baltarusijos Respublikos viešajame sektoriuje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024; kt.).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, jį su Lietuvos Respublika iš esmės siejo tik ekonominio pobūdžio ryšiai (darbas), kurie taip pat šiuo metu yra nutrūkę, nes su pareiškėju nutraukta darbo sutartis ir jis yra išvykęs iš Lietuvos. Pareiškėjo šeimos nariai, kaip jie suprantami Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies prasme, negyveno ir negyvena Lietuvoje (šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra), o apeliaciniame skunde išvardinti asmenys, kurie, pareiškėjo teigimu, yra susiję giminystės ryšiais (giminės iš pareiškėjo motinos ir tėvo pusės), nebuvo pareiškėjo nurodyti nei Departamentui, nei pirmosios instancijos teismui, todėl dėl jų nebuvo pasisakyta bylą nagrinėjant iš esmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad tam, jog būtų konstatuotas pareiškėjo šeiminis ryšys su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjui neužtenka vien išvardinti asmenis, kurie galbūt yra susiję giminystės ryšiais, pareiškėjas turėtų pagrįsti, kad jį su šiais asmenimis sieja realus ir intensyvus, asmeninio ir emocinio pobūdžio ryšys, kurį nutraukus būtų sukeltos neigiamos pasekmes.
56. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, jo ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe nei jo ryšiai, esantys Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir bylos duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija. Baltarusijoje gyvena pareiškėjo tėvai, sutuoktinė ir dukros, kurios, pareiškėjo teigimu, planuoja studijuoti Europos Sąjungos šalyje. Pagal VSAT informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu periodiškai grįždavo į Baltarusiją: 2025 m. vasario 19 d. – 2025 m. spalio 24 d. laikotarpiu pareiškėjas keturis kartus buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką, kur praleido nuo 11 dienų iki 1,5 mėnesio, taip pat VSD turimais duomenimis pareiškėjas iki 2023 metų periodiškai vyko ir į Rusijos Federaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo vykimas į Baltarusiją ir Rusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1950-575/2024; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025; kt.).
57. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su Departamento Sprendime padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, vertinančios galinčią kilti (kylančią) grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.
58. Vertinant dėl Departamento Sprendimu pareiškėjui taikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo, pažymėtina, kad atsakovas, konstatavęs pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, minėtu sprendimu uždraudė pareiškėjau atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos penkerius metus. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, kuria vadovaujantis buvo priimtas minėtas Sprendimas, užsieniečiui uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
59. Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; kt.).
60. Pavyzdiniai kriterijai, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, yra įtvirtinti Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).
61. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (1 p.) bei užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (2 p.). Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punkte nurodyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas dešimties metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
62. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus. Atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, kad jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti ir atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtintais protingumo bei proporcingumo principais, uždraudė pareiškėjui penkerius metų atvykti į Lietuvos Respubliką.
63. Atsižvelgdama į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šia atsakovo išvada dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo. Nagrinėjamu atveju draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamą proporcingą terminą asmenims, neturintiems šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1867-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1699-575/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1091-968/2024; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1363-520/2025; 2026 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-821/2026; kt.).
64. Apibendrindama aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio administracinėse bylose (ABTĮ 15 str. 1 ir 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.