Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1639-821/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-18
Bylos Nr.: eA-1639-821/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05923-2025-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: I. H.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1639-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05923-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 25S219742, kuriuo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau –ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas), nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas dėl Leidimo neišdavimo), taip pat Departamento 2025 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 25S219750, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, tačiau Departamentas ginčijamu Sprendimu dėl Leidimo neišdavimo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis 1997 metais, 1999–2000 metais ir 2001–2012 metais dirbo Baltarusijos Respublikos Minsko automobilių gamykloje „MAZ“ (toliau – ir MAZ), o tai reiškia, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, dėl to jis, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudojamas siekiant vykdyti Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotis, todėl jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais, priėmė ir Sprendimą dėl draudimo atvykti, kuriuo uždraudė pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo jo darbo MAZ praėjo daugiau nei 13 metų, jo pareigos buvo techninio pobūdžio (staklių derintojas), pareiškėjas neužėmė vadovaujančių pareigų, o darbo santykiai nutrūko dar iki sankcijų Baltarusijai taikymo. Pareiškėjas nesutiko su Departamento Sprendime dėl Leidimo neišdavimo ir Sprendime dėl draudimo atvykti (toliau kartu – ir Sprendimai) padarytomis išvadomis, kad vien pareiškėjo darbo MAZ faktas savaime leidžia jį laikyti keliančiu realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Departamentas nevertino pareiškėjo individualios situacijos, t. y. jo politinių pažiūrų, aiškaus nepritarimo Baltarusijos režimui ir karui Ukrainoje, dalyvavimo 2020 metų protestuose, šeiminių aplinkybių, ryšių su Lietuva, ilgalaikio teisėto gyvenimo ir darbo Lietuvoje, taip pat ekonominės naudos, kurią jis kuria dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sacom“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėjas pažymėjo, kad jis jau penkerius metus teisėtai dirba Lietuvoje, yra aukštos kvalifikacijos specialistas, kurio darbas reikšmingas Bendrovei ir yra susijęs su Europos Sąjungos finansuojamais projektais, pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų daro tiesioginę žalą Bendrovei ir jos investicijoms. Departamento Sprendimuose minimi pareiškėjo dažni vykimai į Baltarusiją yra susiję su sunkiai sergančio tėvo slauga, o ne su kokiais nors lojalumo režimui ryšiais.

4. Pareiškėjo teigimu, Departamentas Sprendimą dėl Leidimo neišdavimo priėmė vadovaudamasi vien formalia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) išvada, nesilaikant teismų suformuotos praktikos, reikalaujančios individualaus, visapusiško ir proporcingo vertinimo. Sprendimą dėl draudimo atvykti atsakovas taip pat grindė vien VSD išvada apie valstybės saugumui grėsiantį pavojų, nenurodydamas papildomų tokio draudimo argumentų ir motyvų. Atsakovas, pritaikydamas pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvą, tinkamai nevertino aplinkybių, jog Lietuvoje pareiškėjas dirba virš penkerių metų, kad jį su Lietuvos valstybe sieja stiprūs ekonominiai ryšiai, jog pareiškėjas Bendrovėje yra reikšmingas darbuotojas. Atsakovas nepateikė motyvų, kodėl minėtas draudimas yra proporcingas ir adekvatus.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, kuris 2025 m. rugsėjo 24 d. pateikė Departamentui išvadą (toliau – ir VSD išvada, Išvada), jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas 1997 metais, 1999–2000 metais ir 2001–2012 metais dirbo Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje, t. y. Minsko automobilių gamykloje „MAZ“, todėl, VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija patvirtina, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos sistemingai naudojasi asmenimis, anksčiau dirbusiais strateginiuose objektuose, ir palaiko ilgalaikius ryšius su agentais, įskaitant ir tuos, kurie vėliau išvyksta gyventi į NATO ar Europos Sąjungos valstybes, siekdamos rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas priešiškas veiklas. Taip pat VSD išvadoje pažymėta, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai didina jo pažeidžiamumą galimam spaudimui ar šantažui bei sudaro palankias sąlygas kontaktams su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir dabartinę geopolitinę situaciją, VSD padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

7. Atsakovas teigė, kad priimdamas ginčijamus Sprendimus jis vadovavosi ne vien VSD išvada, bet ir atliko savarankišką pareiškėjo grėsmės vertinimą, įskaitant 2025 m. rugsėjo 29 d. atliktą pareiškėjo apklausą, taip pat įvertino su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes bei sprendimų proporcingumą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruotos politinės pažiūros, darbo pobūdis ar pareigų lygis nepaneigia jo galimo pažeidžiamumo, o ryšių su Baltarusija nenutraukimas, įskaitant šeiminius ryšius ir dažnas keliones į kilmės šalį, vertintinas kaip papildomas rizikos veiksnys. Departamentas taip pat įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuva ir padarė išvadą, jog darbo laikotarpis ir nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje nebuvimas nenusveria nustatytos grėsmės valstybės saugumui, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

8. Atsakovas nurodė, kad užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, o taikant minėtą draudimą atsižvelgiama į kompetentingų institucijų motyvuotas išvadas, taip pat šeiminius ryšius Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju Departamentas turėjo teisinį pagrindą taikyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, o nustatytas minėto draudimo laikotarpis yra proporcingas ir pagrįstas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Departamento Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, Sprendimai atitinka nacionalinio saugumo interesus ir esamą geopolitinę situaciją, yra pagrįsti turimais objektyviais duomenimis.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pateikė Departamentui Išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi ne vien šia Išvada, tačiau įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva bei nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos, nes jo ryšiai su Lietuva yra išimtinai ekonominiai, pareiškėjas Lietuvoje neturi šeiminių ryšių, o dažni vykimai į Baltarusiją didina jo pažeidžiamumą ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti ar atnaujinti su juo kontaktus. VSD vertinimu, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintą Baltarusijos režimo keliamą grėsmę ir teismų praktiką, pabrėžiančią, kad teisė užsieniečiams atvykti ir gyventi Lietuvoje nėra prigimtinė, nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmeniniai ir ekonominiai interesai negali būti iškelti aukščiau valstybės saugumo interesų.

II.

12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. H. skundą.

13. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, susijusias su Sprendimo dėl Leidimo neišdavimo priėmimu, t. y. aplinkybes, jog pareiškėjas 1997 metais, 1999–2000 metais ir 2001–2012 metais dirbo MAZ – Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje valstybės įmonėje, glaudžiai susijusioje su Rusijos karinės pramonės sektoriumi ir įtrauktoje į Europos Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų sąrašus, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD, todėl Departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, turėjo pagrindą vadovautis VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis, jog atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo biografijos faktus, leidus jam gyventi Lietuvoje, jis galėtų būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

14. Teismo vertinimu, VSD pateikta Išvada nėra abstrakti ar deklaratyvi, kadangi ji grindžiama konkrečiomis pareiškėjo biografijos, profesinės veiklos, ryšių, judėjimo už Lietuvos Respublikos ribų bei esamos geopolitinės situacijos aplinkybėmis. VSD atliktas pareiškėjo vertinimas atitinka objektyvaus ir racionalaus grėsmės valstybės saugumui nustatymo kriterijus. Išvada grindžiama ne pavienėmis ar izoliuotomis aplinkybėmis, tačiau visapusišku kontržvalgybiniu vertinimu, apimančiu pareiškėjo profesinės veiklos pobūdį, jos trukmę, sąsajas su Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę turinčiu ekonomikos sektoriumi, taip pat bendrą geopolitinį kontekstą, kuriame tokia veikla yra vertinama.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ilgalaikis darbas valstybės kontroliuojamoje, strateginę reikšmę turinčioje įmonėje, kuri yra glaudžiai susijusi su autoritarinio režimo ekonominiais ir kariniais interesais, savaime sukuria padidintą kontržvalgybinę riziką. Minėta rizika kyla ne tik dėl konkrečių pareigų ar atliekamų funkcijų, bet ir dėl sisteminio tokių įmonių vaidmens nacionalinio saugumo architektūroje autoritarinėse valstybėse, kuriose strateginių sektorių kontrolė yra neatsiejama nuo žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos. Todėl aplinkybė, jog pareiškėjas nedalyvavo sprendimų priėmime ar nebuvo vadovaujančias pareigas einantis asmuo, savaime nepaneigia galimos grėsmės egzistavimo. Atsižvelgdamas į pareiškėjo profesinius ryšius, jo ilgalaikę integraciją į Baltarusijos strateginį sektorių bei nuolatinį ryšių palaikymą su šia valstybe, teismas vertino, kad VSD padaryta išvada dėl pareiškėjo galimos grėsmės yra logiška, nuosekli ir pagrįsta.

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į Baltarusijos Respublikos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis)) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturėjo jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodomi asmeniniai ar ekonominiai interesai, tokie kaip galimybė dirbti, gauti pajamas ar planuoti gyvenimą Lietuvos Respublikoje, pagal savo pobūdį yra individualūs ir negali būti prilyginami ar iškelti aukščiau už visuomenės ir valstybės interesą užtikrinti nacionalinį saugumą. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjui dėl priimto Sprendimo dėl Leidimo neišdavimo kyla neigiamų asmeninių ar ekonominių pasekmių, nesudaro pagrindo minėtą sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.

18. Teismas, vertindamas Departamento Sprendimą dėl draudimo atvykti, pažymėjo, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, atsižvelgė ne tik į priežastį, dėl kurios jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, bet ir į kitus reikšmingus individualius aspektus – pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius bei kitokio pobūdžio ryšius su Lietuvos Respublika. Byloje nustatyta, kad nors pareiškėjas deklaruoja tam tikrus ryšius su Lietuvos Respublika, jis iš esmės yra sukūręs tik ribotus ir funkcinius ryšius, kurie daugiausia siejami su jo profesine veikla ir laikinu buvimu šalyje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jo artimiausi šeimos nariai gyvena užsienio valstybėje, su kuria pareiškėjas palaiko nuolatinius ir aktyvius ryšius. Tokios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo socialinių ryšių centras nėra susiformavęs Lietuvos Respublikoje, o jo integracija į Lietuvos visuomenę nėra ilgalaikė ir tvari.

19. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog pareiškėjo šeiminiai ar socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje būtų tokio pobūdžio, kad galėtų reikšmingai sumažinti ar eliminuoti kompetentingų institucijų nustatytą grėsmę valstybės saugumui. Todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti trumpesnį draudimo atvykti laikotarpį ar spręsti, jog toks draudimas būtų neproporcingas. Teismas sprendė, kad Departamentas, nustatydamas pareiškėjui 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

III.

20. Pareiškėjas I. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas nesutinka su Departamento Sprendimais ir padaryta išvada, kuriai pritarė teismas, kad vien tik dėl praeities darbo fakto MAZ pareiškėjas pagrįstai laikytinas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo teigimu, į Departamento Sprendimus buvo tik formaliai perkelta VSD išvada, nevertinant su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos – darbo MAZ periodo, darbo nutraukimo laiko, pareiškėjo pareigų, politinių pažiūrų, atsakymų į klausimyno 10 ir 11 kausimus, ryšių su Lietuva, darbo Lietuvoje trukmės. Pasak pareiškėjo, jis į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių konstatuotos valstybės saugumui keliamos grėsmės formalumą, o atsakovas neįrodė pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmė realumo ir akivaizdumo.

22. Pareiškėjas pažymi, kad jo darbo funkcijos MAZ buvo techninio pobūdžio – pareiškėjas buvo staklių derintojas, pavaldinių neturėjo, jokių vadovaujančių pareigų neužėmė, karjeros nepadarė, darbo santykius nutraukė prieš 13 metų, tuomet, kai įmonei nebuvo taikomos jokios tarptautinės sankcijos.

23. Pareiškėjo teigimu, jo vykimas į Baltarusiją Leidimo galiojimo metu taip pat buvo įvertintas pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į tokio vykimo priežastis, o būtent, kad Baltarusijoje gyveno sunkiai sergantis pareiškėjo tėvas, kurį jis lankė ir kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

24. Pareiškėjo vertinimu, jo penkerių metų trukmės darbas Lietuvos valstybėje pagrindžia jo ilgalaikius ir stiprius ryšius su Lietuva, o šeiminių ryšių Lietuvoje neturėjimas šio pareiškėjo ryšio su Lietuvos valstybe nesilpnina ir neeliminuoja.

Šalies argumentai

25. Pareiškėjas mano, kad uždraudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą ir dalyvavimo darbo rinkoje. Pareiškėjo darbdavio pateiktame rašte nurodyta, jog pareiškėjas yra labai svarbus darbuotojas Bendrovėje, jam nesant, Bendrovė negali vykdyti savo veiklos, įsisavinti gautos Europos Sąjungos paramos. Minėtų aplinkybių teismas sprendime neįvertino, nors šios aplinkybės pagrindžia pareiškėjo ryšį su Lietuvos valstybe. Pareiškėjo manymu, net ir palikus galioti atsakovo Sprendimą dėl Leidimo neišdavimo, draudimas atvykti į Lietuvą turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovo teigimu, ginčijami Departamento Sprendimai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės jam rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo), o jo išvykimai į Baltarusiją yra vertintini kaip pareiškėjo pažeidžiamumo veiksnys.

28. Atsakovas pažymi, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Departamentas, priimdamas Sprendimu, neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo. Departamentas įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, jo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir pagal šiuos duomenis vertino Sprendimų proporcingumą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo motyvais, kad Departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, veikė griežtai pagal įstatymu jam suteiktą kompetenciją ir laikydamasis teisės aktuose nustatytos sprendimų priėmimo procedūros.

Atsiliepimas

32. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjo, dėl kurio yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien jo ekonominiais interesais. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Neįvertinus VSD nurodytų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 25S219742, kuriuo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, ir 2025 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 25S219750, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), pagrįstumo bei teisėtumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino pagrįsta ir teisėta atsakovo Sprendime dėl Leidimo neišdavimo padarytą išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovo Sprendime dėl draudimo atvykti pareiškėjui nustatytas 60 mėnesių (5 metų) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga priemonė, paskirta, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo priimtus Sprendimus, teigia, kad atsakovas neteisingai aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, nes nenustatė jokio asmeninio jo (pareiškėjo) elgesio, rodančio grėsmės realumą ir akivaizdumą, o jo buvęs darbas MAZ negali būti laikomas pakankamu pagrindu realiai grėsmei ir lojalumui Baltarusijos Respublikos režimui konstatuoti. Pareiškėjas nurodo, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir visapusiško jo grėsmės valstybės saugumui tyrimo, atsakovas į Sprendimus tik perkėlė trečiojo suinteresuoto asmens VSD išvadą ir ja vadovaudamasis sprendė dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl priimti Sprendimai neatitinka suformuotos teismų praktikos, pagal kurią turi būti atliktas individualus visų aplinkybių vertinimas. Pareiškėjas pažymi, kad draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką nustatytas nepagrįstai, nes pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą ir dalyvavimą darbo rinkoje.

36. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės ir prašo atmesti apeliacinį skundą.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, Baltarusijos Respublikos piliečio, keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jis ketina toliau dirbti Bendrovėje metalo apdirbimo staklių derintoju ir operatoriumi. Departamentas nustatyta tvarka gavo VSD parengtą Išvadą, kurioje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas 1997 metais, 1999–2000 metais ir 2001–2012 metais dirbo Baltarusijos Respublikos Minsko automobilių gamykloje („MAZ“), kuri yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje; MAZ turi savo filialą ir Rusijos Federacijoje, kuris aptarnauja Rusijos rinką sunkvežimiais ir kitu specialiuoju transportu, daugiau nei 60 procentų produkcijos yra eksportuojama į Rusiją; MAZ turi daugiau nei 30 bendradarbiavimo projektų su Rusijos įmonėmis, kurioms tiekia įvairias Baltarusijoje pagamintas detales; Rusijos ginkluotosios pajėgos, netekusios daug įmonių „KAMAZ“ ir „URAL“ sunkvežimių, pradėjo naudotis MAZ pagamintais sunkvežimiais; 2021 m. birželio mėnesį MAZ buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 metų prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėnesio MAZ taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. VSD teigimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų, nes Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas MAZ, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD akcentavo, kad pagal turimus duomenis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti su juo kontaktus. VSD padarė išvadą, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD išvadoje taip pat nurodė, kad jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes bus priimtas sprendimas pareiškėjui neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašo įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą penkerių metų laikotarpiui.

39. Departamentas, gavęs VSD išvadą, priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, taip pat, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

40. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

42. Departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarti administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).

43. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimų turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos išorinės sienos kirtimo atvejus. Departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta Išvada, todėl konstatuotina, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, o ne vadovavosi vien VSD išvada.

44. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nustatyti pareiškėjo biografijos faktai, kad jis 1997 metais, 1999–2000 metais ir 2001–2012 metais dirbo MAZ, gali būti vertinami kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali lemti jo teisės į leidimo laikinai gyventi išdavimą (pakeitimą) praradimą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

45. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).

46. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatyme vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).

47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

48. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 1997 metais, 1999–2000 metais ir 2001–2012 metais dirbo Baltarusijos Respublikos Minsko automobilių gamykloje („MAZ“), t. y. jis dirbo Baltarusijos valstybės kontroliuojamoje institucijoje, kurios veikla yra susijusi su Baltarusijos vykdoma politika.

49. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo darbo MAZ pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).

50. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos strateginio sektoriaus įmonėje, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (šiuo aspektu dėl darbo Baltarusijos Respublikos Minsko automobilių gamykloje žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1991-575/2025).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas MAZ dirbo prieš 13 metų, o nuo 2020 metų jis dirba Lietuvoje, savaime nereiškia, jog jo ryšiai MAZ ir Baltarusijoje yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pareiškėjas dėl savo ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023). Pažymėtina, kad asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2229-520/2024; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025; kt.).

52. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie Baltarusijos valdžios intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista naujausioje VSD 2025 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2025/03/2025-LT.pdf).

53. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo darbo funkcijų svarbą Bendrovės interesams, jo politines pažiūras, deklaruojamus stiprius ryšius su Lietuvos Respublikos valstybe, nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas MAZ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024; kt.). Pareiškėjo pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

54. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; kt.).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jis nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, jį su Lietuvos Respublika iš esmės sieja tik ekonominio pobūdžio ryšiai, t. y. darbas Bendrovėje. Šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, jo ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe nei jo ryšiai, esantys Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir bylos duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos 2025 m. spalio 6 d. duomenis, pareiškėjas Leidimo galiojimo laikotarpiu dažnai vyko į Baltarusiją, 2023–2025 m. fiksuojama 115 sienos kirtimų, išvykimai tęsėsi apie 2–7 d. Nors pareiškėjas savo išvykas į Baltarusiją teisino senyvo amžiaus tėvo lankymu ir priežiūra, tačiau pareiškėjo tėvas mirė dar (duomenys neskelbtini). Dėl kitų vykimų į Baltarusiją pareiškėjas paaiškino, kad į Baltarusiją jis grįžta kartą per mėnesį padėti savo šeimai, nes Baltarusijoje gyvena jo žmona ir jie turi naminių gyvulių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1950-575/2024; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025).

56. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su Departamento Sprendimuose padaryta išvada dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, vertinančios galinčią kilti (kylančią) grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.

57. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, dirbdamas MAZ, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui pakeitus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, taip pat įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Sprendimu dėl Leidimo neišdavimo pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

58. Vertinant Departamento Sprendimu dėl draudimo atvykti pareiškėjui taikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumą, pažymėtina, kad atsakovas minėtu sprendimu uždraudė pareiškėjau atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), o pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

59. Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; kt.).

60. Pavyzdiniai kriterijai, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, yra įtvirtinti Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).

61. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (1 p.) bei užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (2 p.). Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punkte nurodyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

62. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl draudimo atvykti, atsižvelgė į VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, kad jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti ir atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtintais protingumo bei proporcingumo principais, uždraudė pareiškėjui 5 metų atvykti į Lietuvos Respubliką.

63. Atsižvelgdama į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šia atsakovo išvada dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo. Nagrinėjamu atveju draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamą proporcingą terminą asmenims, neturintiems šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1867-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1699-575/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1091-968/2024; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025; kt.).

64. Apibendrindama aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio administracinėse bylose (ABTĮ 15 str. 1 ir 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė