- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-95-1020/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14679-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- D. A.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Dalius Mecelica, Audrius Voveris
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui advokatui Audriui Voveriui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams dalyvaujant tiesiogiai ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. A. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato Audriaus Voverio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažinta kalta ir nuteista:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL, t. y. 4 519,20 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų dvidešimties centų) dydžio bauda;
– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį D. A. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. A. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmių apėmimo būdu subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir D. A. paskirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 120 MGL, t. y. 4 519,20 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Nustatyta, kad paskirtą baudą D. A. turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš nuteistosios D. A. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 58 119,20 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai šimtas devyniolika eurų dvidešimt centų) padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimo nuo turtinės žalos padarymo momento ir procesinių palūkanų priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos atmesta. Taip pat palikta nenagrinėta civilinio ieškinio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas D. A. turtui: 1) automobiliui „NISSAN JUKE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) gyvenamajam namui, unikalus (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. „UAB „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), (nuo 2007 m. gruodžio 6 d. registruota (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vyriausiąja finansininke ir pagal 2009 m. vasario 4 d. pasirašytą Bendrovės pareiginę instrukciją atlikdama kasininko funkcijas, turėdama teisę valdyti Bendrovės pinigines lėšas ir būdama už jas materialiai atsakinga, nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., veikdama vieninga tyčia, pagamindama netikrus dokumentus, suklastodama tikrus dokumentus ir juos panaudodama, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą Bendrovei priklausantį turtą – 80 692,52 Eur, tuo Bendrovei padarydama didelę 80 692,52 Eur turtinę žalą. Šią veiką D. A. padarė aplinkybėmis, kurios detaliau aprašomos šio sprendimo 1.1. – 1.34. pastraipose.
1.1. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „I.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka elektroninę knygų skaityklę „Sony PRS-T2“, nors pirko ją sau. UAB „I.“ išrašius ir pateikus Bendrovei apmokėjimui 2013 m. balandžio 19 d. išankstinę sąskaitą, ji 2013 m. balandžio 19 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „I.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis apmokėjimas pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 599 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą, 2013 m. balandžio 19 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2013 m. balandžio 19 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 599 Lt (173,48 Eur) apmokėjimui už įsigytą elektroninę knygų skaityklę „Sony PRS-T2“, kurią neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.2. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „P.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy Note 3“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėklą telefonui „Samsung Flip Cover, Galaxy Note 3“, nors pirko juos sau. 2014 m. sausio 13 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „P.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas, ir mokėtiną sumą – 2 108 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2014 m. sausio 13 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2014 m. sausio 13 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „P.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 2 108 Lt (610,52 Eur) apmokėjimui už įsigytą mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy Note 3“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėklą telefonui „Samsung Flip Cover, Galaxy Note 3“, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.3. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „J.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka diagnostinį įrenginį „NewGenius“. UAB „J.“ išrašius ir pateikus Bendrovei apmokėjimui 2014 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), ji (D. A.) 2014 m. rugsėjo 26 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „J.“ ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. Bendrovė M. G. jokių lėšų neišmokėjo, kartu su nenustatytu asmeniu pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui į jį įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – M. G., pagrindą – pagal sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), išmokamą sumą – 8 470 Lt, ir juos patvirtinus savo parašu už M. G. ir N. R., o D. A. patvirtinus savo parašu už Bendrovės vyr. buhalterę. D. A. tęsdama nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą 2014 m. rugsėjo 26 d. panaudojo pateikdama Bendrovei, pagal kurį 2014 m. rugsėjo 26 d. iš Bendrovės kasos nepagrįstai sau išsimokėjo 8 470 Lt (2 453,08 Eur), kaip pagrindą nurodydama sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią ji 2014 m. rugsėjo 26 d. savo reikmėms įsigijo ir neatlygintinai naudojo diagnostinį įrenginį „NewGenius“.
1.4. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „IN.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka kompiuterių dalis: aušintuvą „Cooler Master HYPER 212“, kaupiklį (kietąjį diską) „Caviar Blue 1000 GB“, kompiuterio korpusą „Zalman Chasis Z11 Plus“, kaupiklį (kietąjį diską) „SSD HyperX 3K 120 GB 2.5“, vaizdo plokštę „GeForce (duomenys neskelbtini) operatyvinę atmintį „DDR3 8 GB (2x4 GB)“, nors pirko juos sau. 2014 m. birželio 21 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „IN.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini) Užsakymas Nr: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) projekte (pardavėjas: IN.), ir mokėtiną sumą – 1 933,49 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2014 m. birželio 21 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2014 m. birželio 21 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „E.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 1 933,49 Lt (559,98 Eur) UAB „IN.“ apmokėjimui už įsigytas kompiuterių dalis: aušintuvą „Cooler Master HYPER 212“, kaupiklį (kietąjį diską) „Caviar Blue 1000 GB“, kompiuterio korpusą „Zalman Chasis Z11 Plus“, kaupiklį (kietąjį diską) „SSD HyperX 3K 120 GB 2.5“, vaizdo plokštę „GeForce (duomenys neskelbtini) operatyvinę atmintį „DDR3 8 GB (2x4GB)“, kurias neatlygintinai naudojo savo asmeninėms reikmėms.
1.5. Žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „A.“ ir kad 2015 m. gegužės 13 d. Bendrovė M. G. jokių lėšų neišmokėjo, nenustatytomis aplinkybėmis kartu su nenustatytu asmeniu pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. gegužės 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui į jį įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – M. G., pagrindą – telefonas, ir išmokamą sumą – 581,04 Eur, ir juos patvirtinus savo parašu už M. G. ir kasininkę N. R., o D. A. patvirtinus savo parašu už Bendrovės vyr. buhalterę. D. A. tęsdama nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą 2015 m. gegužės 13 d. panaudojo pateikdama Bendrovei, pagal kurį 2015 m. gegužės 13 d. iš Bendrovės kasos nepagrįstai sau išsimokėjo 581,04 Eur, kaip pagrindą nurodydama sąskaitą už telefoną, pagal kurią ji 2015 m. gegužės 13 d. savo asmeninėms reikmėms įsigijo ir neatlygintinai naudojo mobilųjį telefoną „LG“ su atminties kortele.
1.6. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „M.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka garso kolonėles „SoundSticks III Harman-Kardon“, nors pirko jas sau. 2015 m. gruodžio 7 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „M.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini) Užsakymas Nr: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) projekte (Pardavėjas: M.), ir mokėtiną sumą – 162,99 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. gruodžio 7 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2015 m. gruodžio 7 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „E.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 162,99 Eur UAB „M.“ apmokėjimui už įsigytas garso kolonėles „SoundSticks III Harman-Kardon“, kurias neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.7. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „D.L.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka vertikalias žaliuzes, nors pirko jas sau. UAB „D.L.“ išrašius ir pateikus apmokėjimui Bendrovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 22 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „D.L.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – apmokėjimas pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 165,42 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. sausio 22 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2016 m. sausio 22 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „D.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 165,42 Eur apmokėjimui už įsigytas vertikalias žaliuzes, kurias neatlygintinai naudojo savo asmeninėms reikmėms.
1.8. 2016 m. birželio 17 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – (duomenys neskelbtini). Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. birželio 17 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 18 000 Eur, iš kurių 2016 m. birželio 17 d. 11 140 Eur grąžino bankiniu pavedimu, o likusių 6 860 Eur negrąžino ir panaudojo asmeninėms reikmėms.
1.9. 2016 m. birželio 28 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad jai piniginės lėšos nepriklauso, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – S. P. (S. P.). Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. birželio 28 d. panaudojo pateikdama bankui AB „NORDEA BANK“, pagal kurį iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai pervedė 2 300 Eur, kuriuos ji panaudojo asmeninėms reikmėms.
1.10. Nenustatytomis aplinkybėmis MB „A.L.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka kondicionerius „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SRC50ZM-S“, „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SCM45ZJ-S“ ir „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SRK20ZM-S“, nors pirko juos sau. MB „A.L.“ išrašius ir pateikus Bendrovei apmokėjimui 2016 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), ji 2016 m. liepos 15 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su MB „A.L.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – apmokėjimas pagal PVM s-ą Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 2 470 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. liepos 15 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. liepos 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB „A.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 2 470 Eur apmokėjimui už kondicionerius „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SRC50ZM-S“, „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SCM45ZJ-S“ ir „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SRK20ZM-S“, kuriuos neatlygintinai naudojo savo asmeninėms reikmėms.
1.11. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „I.G.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka konsolę „Reef“ ir kėdę, nors pirko juos sau. 2016 m. rugpjūčio 16 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „I.G.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis apmokėjimas pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 791,19 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugpjūčio 16 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. rugpjūčio 16 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „I.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 791,19 Eur apmokėjimui už konsolę „Reef“ ir kėdę, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.12. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „S.“, pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka monitorių „Samsung C32F391FWU 32“ su korpusu „X2 Isolatic 6020“, nors pirko juos sau. UAB „S.“ išrašius ir pateikus Bendrovei apmokėjimui 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „S.“ užsakymą – sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), ji 2016 m. rugpjūčio 17 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „S.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini) Užsakymas Nr: (duomenys neskelbtini). (pardavėjas: S.), ir mokėtiną sumą – 379,75 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 17 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2016 m. rugpjūčio 17 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „E.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 379,75 Eur UAB „S.“ apmokėjimui už monitorių „Samsung C32F391FWU 32“ su korpusu „X2 Isolatic 6020“, kuriuos neatlygintinai naudojo savo asmeninėms reikmėms.
1.13. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „V.V.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka vaizdo plokštę „VGA PCIE16 GTX1070 GDDR5/STRIX 8GB“, nors pirko ją sau. 2016 m. rugpjūčio 17 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „V.V.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – pagal užsakymą (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 524,15 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugpjūčio 17 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. rugpjūčio 17 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 524,15 Eur apmokėjimui už vaizdo plokštę „VGA PCIE16 GTX1070 GDDR5/STRIX 8GB“, kurią neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.14. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „K.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka kompiuterių dalis: kietąjį diską „MZ-75E250B/EU“, maitinimo bloką „Corsair Rmx Series RM750x“, operatyvinę atmintį „Corsair Vengeance“ LED, procesorių „INTEL Core I7-6700K“, procesoriaus aušintuvą „Maelstorm 240T“, nors pirko juos sau. UAB „K.“ išrašius ir pateikus Bendrovei apmokėjimui 2016 m. rugpjūčio 30 d. UAB „K.“ avansinę sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), ji 2016 m. rugpjūčio 30 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „K.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini) Apmokėjimas už prekes pagal užsakymą 149530 svetainėje https://kilobaitas.lt, ir mokėtiną sumą – 720,70 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugpjūčio 30 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2016 m. rugpjūčio 30 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Paysera LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 720,70 Eur UAB „K.“ apmokėjimui už kompiuterių dalis: kietąjį diską „MZ-75E250B/EU“, maitinimo bloką „Corsair Rmx Series RM750x“, operatyvinę atmintį „Corsair Vengeance“ LED, procesorių „INTEL Core I7-6700K“, procesoriaus aušintuvą „Maelstorm 240T“, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.15. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „S.L.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka kompiuterių dalis: pagrindinę plokštę „PRO GAMING/AURA ASUS“, aušintuvą „Thermaltake Riing 12 LED“ ir vidinį diską „WD Blue 3.5“, nors pirko juos sau. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „S.L.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas, ir mokėtiną sumą – 270,40 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugpjūčio 30 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2016 m. rugpjūčio 30 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „S.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 270,40 Eur apmokėjimui už kompiuterių dalis: pagrindinę plokštę „PRO GAMING/AURA ASUS“, aušintuvą „Thermaltake Riing 12 LED“ ir vidinį diską „WD Blue 3.5“, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.16. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „I.G.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka kavos staliuką „Libra (KF-LCR-A)“ ir lentyną „Wind“, nors pirko juos sau. UAB „I.G.“ išrašius ir pateikus Bendrovei apmokėjimui 2016 m. rugsėjo 9 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ji 2016 m. rugsėjo 9 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „I.G.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis apmokėjimas pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 1 419,18 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 9 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 9 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „I.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 1 419,18 Eur apmokėjimui už kavos staliuką „Libra (KF-LCR-A)“ ir lentyną „Wind“, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.17. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „S.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka termo pastą „Arctic“, kompiuterio korpusą „IN WIN 303“ ir Bluetooth USB Adapterį, nors pirko juos sau. UAB „S.“ išrašius ir pateikus Bendrovei apmokėjimui 2016 m. rugsėjo 12 d. užsakymą – sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), ji 2016 m. rugsėjo 12 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „S.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis pagal užsakymą 639750, ir mokėtiną sumą – 122,94 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 12 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 12 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 122,94 Eur apmokėjimui už termo pastą „Arctic“, kompiuterio korpusą „IN WIN 303“ ir Bluetooth USB Adapterį, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.18. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „M.B.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka aušintuvą „Thermaltake Riing 12 LED“, nors pirko juos sau. 2016 m. rugsėjo 13 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „M.B.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 60,78 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 13 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 13 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M.B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 60,78 Eur apmokėjimui už aušintuvą „Thermaltake Riing 12 LED“, kurį neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.19. Nenustatytomis aplinkybėmis pateikė MB „D.“ žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka audinius, nors pirko sau. MB „D.“ išrašius Bendrovei apmokėjimui 2016 m. rugsėjo 28 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Bendrovė perka iš MB „D.“ už 900 Eur audinius, šią sąskaitą paslėpė ar sunaikino ir nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. rugsėjo 28 d. MB „D.“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, prekės turto ar paslaugų pavadinimą - avansinis mokėjimas už reklaminius gaminius, sumą – 900 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo 28 d. nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – avansinis apmokėjimas, ir mokėtiną sumą – 900 Eur ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 28 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 28 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB „D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervesta 900 Eur už įvairius audinius, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.20. 2016 m. lapkričio 7 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su MB „D.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 1 386,77 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. lapkričio 7 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. lapkričio 7 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB „D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 1 386,77 Eur apmokėjimui už įvairius audinius, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.21. Nenustatytomis aplinkybėmis MB „D.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka įvairius audinius, nors pirko juos sau. 2016 m. gruodžio 19 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su MB „D.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 1 470,16 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. gruodžio 19 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. gruodžio 19 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB „D.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 1 470,16 Eur apmokėjimui už įvairius audinius, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.22. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „S.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka žaidimų pelės kilimėlį „Razer Goliathus 2013 S- Speed“, pelės kilimėlį „Kensington Crystal“ ir gelinį pelės kilimėlį „Logilink“, nors pirko juos sau. UAB „S.“ išrašius ir pateikus Bendrovei 2016 m. rugsėjo 29 d. užsakymą-sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), ji 2016 m. rugsėjo 29 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „S.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis pagal užsakymą 645605, ir mokėtiną sumą – 46,87 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 29 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 29 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 46,87 Eur apmokėjimui už žaidimų pelės kilimėlį „Razer Goliathus 2013 S- Speed“, pelės kilimėlį „Kensington Crystal“ ir gelinį pelės kilimėlį „Logilink“, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.23. Nenustatytomis aplinkybėmis V. S. firmai „L.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka tinklelius nuo vabzdžių bei roletus, nors pirko juos sau. 2016 m. rugsėjo 30 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su V. S. firma „L.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis apmokėjimas pagal sąskaitą, ir mokėtiną sumą – 624 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 30 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 30 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. S. firmos „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 624 Eur apmokėjimui už tinklelius nuo vabzdžių bei roletus, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.24. 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė UAB „G.“ atstovui vadybininkui A. V. žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka duris. A. V. parengus ir pasirašius 2016 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji, kaip Bendrovės atstovė, perka Bendrovei duris už 1 760 Eur, nors jas pirko savo reikmėms. Taip D. A. suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „G.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 880 Eur ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 30 d. panaudojo pateikdama bankui AB „DNB BANKAS“, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 30 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai buvo pervesti 880 Eur. Po ko, gavusi iš UAB „G.“ 2016 m. gruodžio 28 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už Bendrovės perkamas duris 1 760 Eur, šią sąskaitą paslėpė ar sunaikino ir nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekę – vidaus langas (dvigubas), sumą – 1 760 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 4 d. nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 880 Eur, ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2017 m. sausio 4 d. panaudojo, pateikdama bankui AB „DNB BANKAS“, pagal kurį 2017 m. sausio 4 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 880 Eur – tokiu būdu D. A. iš Bendrovės sąskaitos į UAB „G.“ sąskaitą nepagrįstai pervedė iš viso 1 760 Eur už dvejas lauko duris, kurias neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.25. 2017 m. vasario 10 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „I.“ ir jog Bendrovė G. Č. jokių piniginių lėšų neišmokėjo, kartu su nenustatytu asmeniu pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui įrašant į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – G. Č., pagrindą – apmokėjimas pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), sumą – 1 200 Eur, ir juos patvirtinus savo parašu už G. Č. ir kasininkę N. R., o D. A. patvirtinus savo parašu už Bendrovės vyr. buhalterę. D. A. tęsdama nusikalstamą veiką, šį žinomai pagamintą netikrą dokumentą 2017 m. vasario 10 d. panaudojo pateikdama Bendrovei, pagal kurį 2017 m. vasario 10 d. iš Bendrovės kasos nepagrįstai išsimokėjo sau 1 200 Eur kaip pagrindą nurodydama sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suremontuotas jos asmeninis automobilis NISSAN JUKE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šiais pinigais apmokėjo UAB „I.“ už jai suteiktas paslaugas.
1.26. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „E.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka kompiuterį „MSI GE72 7RE-020XPL“, nors pirko jį sau. 2017 m. kovo 22 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „E.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis apmokėjimas pagal užsakymą 2573, ir mokėtiną sumą – 1 298,68 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2017 m. kovo 22 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2017 m. kovo 22 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 1298,68 Eur apmokėjimui už kompiuterį „MSI GE72 7RE-020XPL“, kurį neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.27. Nenustatytomis aplinkybėmis UAB „R.“ pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė perka 4 vnt. ratlankių , nors pirko juos sau. 2017 m. balandžio 18 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „R.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašydama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 384 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2017 m. balandžio 18 d. panaudojo pateikdama bankui AB „SEB“, pagal kurį 2017 m. balandžio 18 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 384 Eur apmokėjimui už 4 vnt. ratlankių, kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.28. 2017 m. gegužės 8 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „Ka.“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – išankstinis apmokėjimas pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 794 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2017 m. gegužės 8 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2017 m. gegužės 8 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Ka.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 794 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. birželio 9 d. nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – (duomenys neskelbtini), ir mokėtiną sumą – 1 474 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2017 m. birželio 9 d. panaudojo pateikdama bankui AB „Swedbank“, pagal kurį 2017 m. birželio 9 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Ka.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 1 474 Eur, t. y. iš viso nepagrįstai pervedė 2 268 Eur sumą UAB „Ka.“ apmokėjimui pagal 2017 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp UAB „Ka.“, atst. direktorės K. M.-Jankovskos, ir jos (D. A.) už baldus – 2 (du) fotelius „Barselona“, dvivietę sofą „Barselona“ ir 3 (tris) pagalves – kuriuos neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
1.29. 2017 m. birželio 30 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su UAB „G.M.“ ir Bendrovė R. T. jokių lėšų neišmokėjo, kartu su nenustatytu asmeniu pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui į jį įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – R. T., pagrindą – apmokėjimas pagal sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini), ir išmokamą sumą – 422,50 Eur, ir juos patvirtinus savo parašu už R. T. ir kasininkę N. R., o D. A. patvirtinus savo parašu už Bendrovės vyr. buhalterę. Tęsdama nusikalstamą veiką, D. A. šį žinomai pagamintą netikrą dokumentą 2017 m. birželio 30 d. panaudojo iš Bendrovės kasos nepagrįstai sau išsimokėdama 422,50 Eur, kaip pagrindą nurodydama sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini), pagal kurias ji savo asmeninėms reikmėms iš UAB „G.M.“ 2017 m. birželio 13 d. įsigijo 3 (tris) lapuočius medžius, o 2017 m. birželio 15 d. – 3 (tris) kuolus ir 11 (vienuolika) lapuočių krūmų.
1.30. 2017 m. birželio 30 d. nenustatytoje vietoje, žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su ūkininku D. V. ir jog Bendrovė neišmokėjo jokių lėšų R. T., kartu su nenustatytu asmeniu pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui į jį įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – R. T., pagrindą – apmokėjimas pagal sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), ir išmokamą sumą – 452,10 Eur ir juos patvirtinus savo parašu už R. T. ir kasininkę N. R., o D. A. patvirtinus savo parašu už Bendrovės vyr. buhalterę. Tęsdama nusikalstamą veiką, D. A. šį žinomai pagamintą netikrą dokumentą 2017 m. birželio 30 d. panaudojo 2017 m. birželio 30 d. iš Bendrovės kasos nepagrįstai sau išsimokėdama 452,10 Eur, kaip pagrindą nurodydama sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), pagal kurią ji 2017 m. birželio 15 d. savo asmeninėms reikmėms įsigijo iš D. V. dekoratyvinių augalų rinkinį.
1.31. Taip pat D. A., dirbdama Bendrovės vyriausiąja finansininke ir Bendrovės direktoriaus pavaduotojo G. Č. 2012 m. kovo 26 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai suteikta teisė atstovauti Bendrovės vardu ir sudaryti sutartis su UAB „Omnitel“ dėl paslaugų teikimo, pagrindu, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 7 d., nenustatytomis aplinkybėmis, pasitelkusi asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką – A. S., pastarajam pateikus jai 2013 m. lapkričio 7 d. sutikimą, adresuotą UAB „Omnitel“ abonentų skyriui, kuriame nurodė, jog sutinka, kad jo asmeninis abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. lapkričio 18 d. būtų perrašytas Bendrovės vardu, ji (D. A.), žinodama, kad Bendrovė neturi jokių sandorių su A. S., pateikė UAB „Omnitel“ A. S. surašytą ir pasirašytą sutikimą dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) perrašymo Bendrovės vardu, kurio pagrindu UAB „Omnitel“ 2013 m. lapkričio 19 d. raštu pranešė Bendrovei ir A. S. apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini), perrašymą Bendrovės vardu. Po ko, nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. tiesioginiu debetu iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „SEB“, nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos į UAB „Omnitel“ (nuo 2017 m. vasario 1 d. į AB „Telia Lietuva“) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB“ apmokėjimui už jos (D. A.) asmeninėms reikmėms suteiktas mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas, o būtent:
1.31.1. pagal 2013 m. gruodžio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2013 m. gruodžio 23 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 23,23 Lt (6,73 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.2. pagal 2014 m. sausio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. sausio 21 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 78,18 Lt (22,64 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.3. pagal 2014 m. vasario 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. vasario 20 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 78,11 Lt (22,62 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.4. pagal 2014 m. kovo 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. kovo 24 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 73,39 Lt (21,26 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.5. pagal 2014 m. balandžio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. balandžio 22 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 78,70 Lt (22,79 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.6. pagal 2014 m. gegužės 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. gegužės 16 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 58,42 Lt (16,92 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.7. pagal 2014 m. birželio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. birželio 23 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 55,21 Lt (15,99 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.8. pagal 2014 m. liepos 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. rugpjūčio 21 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 38,72 Lt (11,21 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.9. pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. rugsėjo 22 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 39,77 Lt (11,52 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.10. pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. spalio 20 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 41,42 Lt (12 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.11. pagal 2014 m. spalio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. spalio 20 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 42,72 Lt (12,37 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.12. pagal 2014 m. lapkričio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. lapkričio 24 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 39,07 Lt (11,32 Eur) apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.13. pagal 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2014 m. gruodžio 22 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 41,57 Lt (12,04 Eur) apmokėjimui už D. A. už A. S. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.14. pagal 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. sausio 21 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 42,50 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.15. pagal 2015 m. sausio 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. vasario 23 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,22 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.16. pagal 2015 m. vasario 28 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. vasario 23 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,94 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.17. pagal 2015 m. kovo 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. balandžio 20 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 18,85 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.18. pagal 2015 m. balandžio 30 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. gegužės 20 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 14,30 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.19. pagal 2015 m. gegužės 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. birželio 22 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 28,93 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.20. pagal 2015 m. birželio 30 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. liepos 21 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 16,98 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.21. pagal 2015 m. liepos 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. rugpjūčio 24 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 17,18 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.22. pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. rugsėjo 21 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 16,46 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.23. pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. spalio 21 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 19,65 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.24. pagal 2015 m. spalio 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. lapkričio 23 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 16,46 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.25. pagal 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2015 m. gruodžio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 18,73 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.26. pagal 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. sausio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 25,74 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.27. pagal 2016 m. sausio 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. vasario 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 16,74 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.28. pagal 2016 m. vasario 29 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. kovo 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 17,75 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.29. pagal 2016 m. kovo 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. balandžio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 16,74 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.30. pagal 2016 m. balandžio 30 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. gegužės 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 19,51 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.31. pagal 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. birželio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 16,58 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.32. pagal 2016 m. birželio 30 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. liepos 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 13,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.33. pagal 2016 m. liepos 31 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. rugpjūčio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 15,06 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.34. pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. rugsėjo 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervesta 14,81 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.35. pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. spalio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.36. pagal 2016 m. spalio 31 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. lapkričio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.37. pagal 2016 m. lapkričio 30 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2016 m. lapkričio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 15,31 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.38. pagal 2016 m. gruodžio 31 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. sausio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 14,88 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.39. pagal 2017 m. sausio 31 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. vasario 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 12,02 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.40. pagal 2017 m. vasario 28 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. kovo 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervesta 12,02 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.41. pagal 2017 m. kovo 31 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. balandžio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.42. pagal 2017 m. balandžio 30 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. gegužės 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.43. pagal 2017 m. gegužės 31 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. birželio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,31 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.44. pagal 2017 m. birželio 30 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. liepos 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.45. pagal 2017 m. liepos 31 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. rugpjūčio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas;
1.31.46. pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. rugsėjo 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 11,01 Eur apmokėjimui už D. A. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas.
1.32. Taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 2 d., Bendrovės direktoriaus S. P. 2015 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai suteikta teisė atstovauti įmonės interesus, sudaryti, pasirašyti sutartis, pirkti įrangą, gauti ir pasirašyti visus finansinius dokumentus be jokių apribojimų santykiuose su UAB „Omnitel“, pagrindu, D. A. pateikė UAB „Omnitel“ žinomai tikrovės neatitinkantį prašymą dėl mobiliojo interneto paslaugos Bendrovei – interneto biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo, kurio pagrindu AB „Omnitel“ suteikė mobiliojo interneto paslaugą Bendrovei – interneto biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimą jos (D. A.) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), už kurią nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. tiesioginiu debetu iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios banke AB „SEB“ nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos – 304,85 Eur į AB „Omnitel“ (nuo 2017 m. vasario 1 d. į AB „Telia Lietuva“) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią banke AB „SEB“ apmokėjimui už jos (D. A.) gyvenamojoje vietoje jos asmeninėms reikmėms suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent:
1.32.1. pagal 2016 m. gruodžio 31 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. sausio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Omnitel“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 28,93 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.2. pagal 2017 m. sausio 31 d. AB „Omnitel“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. vasario 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.3. pagal 2017 m. vasario 28 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. kovo 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.4. pagal 2017 m. kovo 31 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. balandžio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.5. pagal 2017 m. balandžio 30 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. gegužės 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.6. pagal 2017 m. gegužės 31 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. birželio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.7. pagal 2017 m. birželio 30 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. liepos 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.8. pagal 2017 m. liepos 31 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. rugpjūčio 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini);
1.32.9. pagal 2017 m. rugpjūčio 31 AB „Telia Lietuva“ išrašytą ir Bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovei suteiktas paslaugas, 2017 m. rugsėjo 15 d. iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai pervesta 34,49 Eur apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui abonento Nr. (duomenys neskelbtini).
1.33. Taip pat nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., tikslesnis laikas ir aplinkybės nenustatytos, D. A. iš Bendrovės kasos paėmė 46 848 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais, piniginių lėšų Bendrovei negrąžino, o panaudojo nenustatytoms asmeninėms reikmėms.
1.34. Taip nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., veikdama vieninga tyčia, pagamindama netikrus dokumentus, suklastodama tikrus dokumentus ir juos panaudodama, D. A. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą Bendrovei priklausantį turtą – 80 692,52 Eur, tuo padarydama Bendrovei didelę 80 692,52 Eur dydžio turtinę žalą.
2. Taip pat D. A. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji dirbdama Bendrovės vyriausiąja finansininke ir pagal 2009 m. vasario 4 d. pasirašytos Bendrovės pareiginės instrukcijos 3–4 punktus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažeidė BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes suklastojo PVM sąskaitas-faktūras ir jas, taip pat žinomai netikrus kasos išlaidų orderius ir PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, t. y. prekės ir paslaugos apmokėtos Bendrovės lėšomis, o naudojamos jos (D. A.) asmeniniams poreikiams, įtraukė į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus. Šią veiką D. A. padarė aplinkybėmis, detaliau aprašomomis šios nutarties 2.1. – 2.32 pastraipose.
2.1. 2013 m. balandžio 19 d. UAB „I.“ išrašytą išankstinę sąskaitą, kurioje įformintas elektroninės knygų skaityklės „Sony PRS-T2“ pirkimas Bendrovei iš UAB „I.“ už 599 Lt (173,48 Eur), nors šią skaityklę įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.2. 2014 m. sausio 15 d. UAB „P.“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas mobiliojo telefono „Samsung Galaxy Note 3“, (duomenys neskelbtini), ir dėklo telefonui „Samsung Flip Cover, Galaxy Note 3“ pirkimas Bendrovei iš UAB „P.“ už 2 108 Lt (610,52 Eur), nors šį telefoną ir telefono dėklą įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.3. 2014 m. birželio 26 d. UAB „IN.“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas kompiuterių dalių: aušintuvo „Cooler Master HYPER 212“, kaupiklio (kietojo disko) „Caviar Blue 1000GB“, kompiuterio korpuso „Zalman Chasis Z11 Plus“, kaupiklio (kietojo disko) „SSD HyperX 3K 120GB 2.5“, vaizdo plokštės „GeForce (duomenys neskelbtini) operatyvinės atminties „DDR3 8GB (2x4GB)“ pirkimas Bendrovei iš UAB „IN.“ už 1 933,49 Lt (559,98 Eur), nors šias kompiuterių dalis įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.4. Nenustatytomis aplinkybėmis D. A. ir nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2014 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nenustatytas asmuo įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – M. G., pagrindą – pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), ir išmokamą sumą – 8 470 Lt (2 453,08 Eur), ir šį dokumentą pasirašė už M. G. ir kasininkę N. R., o D. A. pasirašė kaip Bendrovės vyr. buhalterė bei 2014 m. rugsėjo 26 d. UAB „J.“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas diagnostinio įrenginio „NewGenius“ pirkimas Bendrovei iš UAB „J.“ už 8 470 Lt (2 453,08 Eur), nors D. A. pinigų M. G. neišmokėjo, o įrenginį įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.5. Nenustatytomis aplinkybėmis D. A. ir nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2015 m. gegužės 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nenustatytas asmuo įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – M. G., pagrindą – telefonas, ir išmokamą sumą – 581,04 Eur, ir šį dokumentą pasirašė už M. G. ir kasininkę N. R., o D. A. pasirašė kaip Bendrovės vyr. buhalterė bei 2015 m. gegužės 12 d. UAB „A.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas mobiliojo telefono „LG“ su atminties kortele pirkimas Bendrovei iš UAB „A.“ už 581,04 Eur, nors D. A. pinigų M. G. neišmokėjo, o telefoną ir atminties kortelę įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.6. 2015 m. gruodžio 22 d. UAB „M.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas garso kolonėlių „SoundSticks III Harman-Kardon“ pirkimas Bendrovei iš UAB „M.“ už 162,99 Eur, nors šias garso kolonėles įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.7. 2015 m. gruodžio 29 d. UAB „D.L.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas vertikalių žaliuzių pirkimas Bendrovei iš UAB „D.L.“ už 265,42 Eur, nors šias vertikalias žaliuzes įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.8. 2016 m. liepos 14 d. MB „A.L.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas kondicionerių „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SRC50ZM-S“, „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SCM45ZJ-S“ ir „MITSUBISHI HEAVY INDUSTRIES SRK20ZM-S“ pirkimas Bendrovei iš MB „A.L.“ už 2 470 Eur, nors šiuos kondicionierius įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.9. 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „S.“ užsakymą – sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas monitoriaus „Samsung C32F391FWU 32“ ir korpuso „X2 Isolatic 6020“ pirkimas Bendrovei iš UAB „S.“ už 379,75 Eur, nors šį monitorių ir korpusą įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.10. 2016 m. rugpjūčio 29 d. UAB „V.V.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas plokštės „VGA PCIE16 GTX1070 GDDR5/STRIX 8GB“ pirkimas Bendrovei iš UAB „V.V.“ už 524,15 Eur, nors šią plokštę įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.11. 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „K.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas kompiuterių dalių: kietojo disko „MZ-75E250B/EU“, maitinimo bloko „Corsair Rmx Series RM750x“, operatyvinės atminties „Corsair Vengeance“ LED, procesoriaus „INTEL Core I7-6700K“, procesoriaus aušintuvo „Maelstorm 240T“, pirkimas Bendrovei iš UAB „K.“ už 720,70 Eur, nors šias kompiuterio dalis įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.12. 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „S.“ Užsakymą – sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas termo pastos „Arctic“, kompiuterio korpuso „IN WIN 303“ ir Bluetooth USB Adapterio pirkimas Bendrovei iš UAB „S.“ už 122,94 Eur, nors šią termo pastą, kompiuterio korpusą ir adapterį įsigijo bei naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.13. 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „S.L.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas kompiuterių dalų: pagrindinės plokštės „PRO GAMING/AURA ASUS“, aušintuvo „Thermaltake Riing 12 LED“ ir vidinio disko „WD Blue 3.5“ pirkimas Bendrovei iš UAB „S.L.“ už 270,40 Eur, nors šias kompiuterio dalis įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.14. 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „M.B.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas aušintuvo „Thermaltake Riing 12 LED Case fan“ pirkimas Bendrovei iš UAB „M.B.“ už 60,78 Eur, nors šį aušintuvą įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.15. Nenustatytomis aplinkybėmis jos (D. A.) pagamintą netikrą dokumentą – 2016 m. rugsėjo 28 d. MB „D.“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės turto ar paslaugų pavadinimą – avansinis mokėjimas už reklaminius gaminius, sumą – 900 Eur., nors MB „D.“ šios sąskaitos neišrašė, Bendrovė reklaminių gaminių neįgijo, o įvairius audinius savo asmeninėms reikmėms įsigijo ji (D. A.).
2.16. 2016 m. rugsėjo 29 d. UAB „S.“ Užsakymą–sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas žaidimų pelės kilimėlio „Razer Goliathus 2013 S-Speed“, pelės kilimėlio „Kensington Crystal“ ir gelinio pelės kilimėlio „Logilink“ pirkimas Bendrovei iš UAB „S.“ už 46,87 Eur, nors šiuos pelės kilimėlius įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.17. 2016 m. spalio 21 d. UAB „I.G.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas 4 stalčių konsolės „Reef“ ir kėdės su skylutėmis „Zig Zag Dimple (KF-ZDCH)“ pirkimas Bendrovei iš UAB „I.G.“ už 791,19 Eur, nors šią konsolę ir kėdę įsigijo bei naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.18. 2016 m. spalio 21 d. V. S. firmos „L.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas tinklelių nuo vabzdžių bei roletų pirkimas Bendrovei iš V. S. firmos „L.“ už 624 Eur, nors šiuos tinklelius nuo vabzdžių ir roletus įsigijo bei naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.19. 2016 m. lapkričio 4 d. UAB „I.G.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas kavos staliuko „Libra (KF-LCR-A)“ ir lentynos „Wind“ pirkimas Bendrovei iš UAB „I.G.“ už 1 419,18 Eur, nors šį staliuką ir lentyną įsigijo bei naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.20. 2016 m. gruodžio 19 d. MB „D.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas įvairių audinių pirkimas Bendrovei iš MB „D.“ už 1 470,16 Eur, nors šiuos audinius įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.21. Nenustatytomis aplinkybėmis jos (D. A.) pagamintą netikrą dokumentą – 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, prekę – vidaus langas (dvigubas), sumą – 1 760 Eur, „G.“ apmokėjimui už dvejas lauko duris, kurias neatlygintinai naudojo savo reikmėms.
2.22. Nenustatytomis aplinkybėmis jos (D. A.) pagamintą netikrą dokumentą – 2017 m. vasario 10 d. UAB „I.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje ji įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, automobilio markę ir modelį – VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sumą – 1 200 Eur, ir nenustatytomis aplinkybėmis D. A. ir nenustatyto asmens pagamintą 2017 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nenustatytas asmuo įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – G. Č., pagrindą – apmokėjimas pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), sumą – 1 200 Eur, nors paslaugos atliktos automobiliui Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso D. A..
2.23. 2017 m. kovo 24 d. UAB „E.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas kompiuterio „MSI GE72 7RE-020XPL“ pirkimas Bendrovei iš UAB „E.“ už 1 298,68 Eur, nors šį kompiuterį įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.24. 2017 m. balandžio 19 d. UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas 4 vnt. ratlankių „Racingline BY115 7.5 R17 5/108 ET49M“ pirkimas Bendrovei iš UAB „R.“ už 384 Eur, nors šiuos ratlankius įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.25. 2017 m. birželio 9 d. UAB „Ka.“ PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje įformintas baldų – 2 (dviejų) fotelių „Barselona“, 3 (trijų) pagalvių ir dvivietės sofos „Barselona“ – pirkimas Bendrovei iš UAB „Ka.“ už 2 268 Eur, nors šiuos baldus įsigijo ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
2.26. 2017 m. birželio 13 d. UAB „G.M.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas 3 (trijų) lapuočių medžių pirkimas Bendrovei iš UAB „G.M.“ už 346,50 Eur, nors šiuos medžius įsigijo savo reikmėms.
2.27. 2017 m. birželio 15 d. UAB „G.M.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas 3 (trijų) kuolų ir 11 (vienuolika) lapuočių krūmų, pirkimas Bendrovei iš UAB „G.M.“ už 76 Eur, nors šiuos kuolus ir lapuočių krūmus įsigijo savo reikmėms.
2.28. 2017 m. birželio 15 d. ūkininko D. V. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas dekoratyvinių augalų rinkinio pirkimas Bendrovei iš ūkininko D. V. už 452,10 Eur, nors šiuos augalus įsigijo savo reikmėms.
2.29. Nenustatytomis aplinkybėmis D. A. ir nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame metu nenustatytas asmuo įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – R. T., pagrindą – apmokėjimas pagal sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini), išmokamą sumą – 422,50 Eur, ir šį dokumentą pasirašė už R. T. ir kasininkę N. R., o D. A. pasirašė kaip Bendrovės vyr. buhalterė, nors D. A. pinigų R. T. neišmokėjo, o augalus įsigijo savo asmeninėms reikmėms.
2.30. Nenustatytomis aplinkybėmis D. A. ir nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nenustatytas asmuo įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją – R. T., pagrindą – apmokėjimas pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), ir išmokamą sumą – 452,10 Eur, ir šį dokumentą pasirašė už R. T. ir kasininkę N. R., o D. A. pasirašė kaip Bendrovės vyr. buhalterė, nors D. A. pinigų R. T. neišmokėjo, o augalus įsigijo savo asmeninėms reikmėms.
2.31. Pagal 2009 m. vasario 4 d. pasirašytą Bendrovės pareiginę instrukciją, būdama atsakinga už Bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimą, nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. A. pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir DAĮ) 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, nes nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino 2013–2016 m. ir 2017 m. sausio-rugpjūčio mėn. avansines apyskaitas ir atskaitingų asmenų registrą, 2016 m. rugsėjo 28 d. MB „D.“ išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 28 d. UAB G.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
2.32. Tokiu būdu D. A. apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistosios D. A. gynėjas advokatas Dalius Mecelica apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį panaikinti ir D. A. išteisinti.
4. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė objektyviais duomenimis nepasitvirtinusias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas tarp D. A. ir Bendrovės susiklosčiusius teisinius santykius turėjo kvalifikuoti kaip civilinius ir D. A. atžvilgiu negalėjo taikyti baudžiamosios atsakomybės, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad D. A. inkriminuotos veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę, taip pat nepagrįstai D. A. inkriminuotus veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Byloje pateikti duomenys patvirtina apie galimai kilusį ginčą dėl netinkamo pareigų vykdymo, tačiau tokio pobūdžio ginčai nepatenka į baudžiamosios teisės reguliuojamų teisinių santykių sritį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuteistosios gynėjas teigia, kad teismas turėjo įvertinti priežastis, dėl kurių buvo pradėtas jo ginamosios baudžiamasis persekiojimas. Tiek D. A., tiek Bendrovės vadovu šiuo metu dirbantis liudytojas G. Č. pripažino, kad baudžiamasis persekiojimas nuteistosios atžvilgiu buvo pradėtas tik tada, kai pasikeitė Bendrovės akcininkai ir kilo ginčas dėl Bendrovės finansinių rezultatų. Gynėjo įsitikinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, turėjo įvertinti tai, kad buvęs Bendrovės vadovas D. A. buvo suteikęs visišką atsakomybę spręsti Bendrovės finansinius klausimus (pvz., reikalingų daiktų įsigijimo ir kt. klausimus) ir jai nereikėjo kitų darbuotojų sutikimo bei papildomų kitų asmenų sprendimų šiuo klausimu. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje gali būti keliamas klausimas nebent tik dėl nuteistosios įgaliojimų viršijimo, tačiau tai nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei. Spręsdamas dėl atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį taikymo, teismas turėjo įvertinti ir realų D. A. inkriminuotų veikų pavojingumą. Visgi skundžiamu nuosprendžiu liko neįvertinta: 1) daiktų, kurie buvo perkami Bendrovės naudai, paskirtis ir jų vertė (pvz., nusikaltimu buvo pripažintas netgi kompiuterinių pelių kilimėlių, kurių vertė 46,87 Eur ir kurie buvo reikalingi D. A. darbinėms funkcijoms vykdyti, pirkimas); 2) kitų Bendrovės darbuotojų veiksmų Bendrovės vardu perkant telefonus ir kitas priemones teisėtumas; 3) aplinkybė, kad netgi pasikeitus akcininkams, Bendrovei nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, nepradedant baudžiamojo proceso. Pasak gynėjo, visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kaltinime aprašytų veikų turinio ir nenurodė kokios bylos aplinkybės lemia, kad už minėtų veikų padarymą D. A. nepakanka taikyti civilinės atsakomybės.
5. Gynėjo teigimu, nuosprendžio dalis, kuria pripažinta, kad D. A. iš Bendrovės kasos pasisavino 46 848 Eur, taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta, nes neatitinka byloje surinktų įrodymų.
5.1. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gynėjas pažymi, kad D. A. inkriminuojant šios veikos aplinkybes, t. y. dėl 46 848 Eur vertės turto pasisavinimo, turėjo būti tiksliai nurodytas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, būdas ir kitos esminės aplinkybės, kurios apibūdina visus BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Gynėjo įsitikinimu, ši kaltinamojo akto dalis neatitinka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes minėtos veikos požymiai kaltinime nėra aiškiai nurodyti. Taigi, kaltinamajame akte nenurodžius kada, kas ir kokiais veiksmais ar kokių dokumentų pagrindu D. A. patikėjo Bendrovei priklausiusius 46 848 Eur, t. y. aiškiai nenurodžius nusikaltimo padarymo vietos, laiko, būdo ir padarinių, buvo suvaržyta ir D. A. teisė į gynybą.
5.2. Gynėjo įsitikinimu, vien tai, kad Bendrovės kasoje buvo nustatytas pinigų trūkumas, nesudaro pagrindo Bendrovės buhalterį pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagal šią BK normą galėjo D. A. pripažinti kalta tik tuomet, jei ji pagal teisės aktus būtų buvusi atsakinga už pinigus kasoje, ar buhalteriniai dokumentai patvirtintų pinigų išmokėjimą jai be jokio pagrindo ar jų panaudojimas nebūtų pateisintas apskaitos dokumentais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17–18 ir 20 punktų nuostatomis, nuteistosios gynėjas teigia, kad UAB buhalteris yra atsakingas už kasos knygos ir kitų dokumentų teisingą tvarkymą ir tokių dokumentų gavimo iš kasininko patvirtinimą savo parašu, tačiau nėra atsakingas už kasoje esančius pinigus. Gynėjo teigimu, kasininkas atsako už jo priimtų pinigų saugumą ir nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti dėl jo sąmoningų veiksmų, netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo. Taigi, vien pinigų trūkumas Bendrovės kasoje jos buhalteriui neužtraukia atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jeigu nenustatoma, kad jam buvo teisėtai perduoti pinigai. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant Bendrovė būtų perdavusi pinigus D. A., todėl nėra ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
5.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad D. A. apskritai iš Bendrovės kasos būtų paėmusi 46 848 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo kai kuriuos byloje surinktus įrodymus, kurie leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji net teoriškai negalėjo pasisavinti šios sumos, o pati suma netgi padidėjo po to, kai ji buvo nušalinta nuo pareigų. Be kita ko, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. A. iš Bendrovės kasos pasisavino 46 848 Eur sumą, iš bylos duomenų akivaizdu, kad Bendrovės kasoje nustatytas grynųjų pinigų trūkumas, skirtinguose įrodymuose yra nurodomas vis kitoks. Bendrovės atstovai trūkstamas pinigines lėšas kasoje skaičiavo du kartus – 2017 m. liepos 19 d. trūko 41 157,95 Eur, o 2017 m. liepos 25 d. ši suma išaugo iki 46 896,48 Eur. Besikeičiantis pinigų trūkumas, rodo, kad D. A. negali būti laikoma atsakinga už pinigų dingimą. Kai buvo skaičiuojami Bendrovės kasoje esantys pinigai, D. A. buvo nušalinta nuo pareigų, o pinigų kiekis Bendrovės kasoje jos nušalinimo nuo pareigūnų laikotarpiu vis mažėjo. Gynėjas pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta dar kita trūkstama pinigų suma kasoje – 46 848 Eur. Be kita ko, teismas netgi išėjo už kaltinimo ribų – nes kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta iki 2017 m. liepos 17 d., o Bendrovės atstovai pinigus skaičiavo juos išimdami 2017 m. liepos 19 d. ir vėliau bei kaskart nustatydami vis didesnę trūkstamą sumą. Gynėjo įsitikinimu, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie pagrįstų kaltinamajame akte nurodytas pinigines sumas kaltinamajame akte nurodytu laiku buvus Bendrovės kasoje.
6. Gynėjo teigimu, teismas ignoravo ir kitus įrodymus, kurie paneigia galimybę, kad D. A. galėjo pasisavinti Bendrovės kasoje buvusias lėšas. Pirmiausia, tai audito įmonės surinkti duomenys ir išvados bei šios įmonės atstovo E. S. duoti D. A. teisinantys parodymai. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino ir audito įmonės atstovo liudytojo M. M. (M. M.) duotų parodymų turinį. Pasak gynėjo, iš šio liudytojo parodymų matyti, kad būtent N. R. turėjo seifo, kuriame buvo laikomi Bendrovės pinigai, raktą, todėl D. A. negali būti laikoma atsakinga už iš seifo dingusius pinigus. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad liudytojas M. M. aiškiai nurodė, jog neturi jokio supratimo kokiu būdu ir kada dingo pinigai iš Bendrovės kasos; be to pabrėžė, kad Bendrovėje pinigai buvo laikomi nesaugiai. M. M. parodymai yra aiškūs ir nedviprasmiški, o jis pats, kaip auditorius, turi specialių žinių, susijusių su Bendrovės finansinės būklės įvertinimu, todėl, gynėjo teigimu, galima konstatuoti, kad šis liudytojas ne tik nepatvirtino, jog kaltinamajame akte nurodyta suma buvo perduota D. A., tačiau nurodė ir tai, kad neaišku kokiu būdu ir koks asmuo paėmė pinigus iš kasos. Anot gynėjo, liudytojo M. M. parodymai turėjo būti vertinami kartu su liudytojos N. R., kuri neigė disponavusi pinigais, parodymais. Iš byloje esančių Bendrovės buhalterinių dokumentų matyti, kad būtent liudytoja N. R. ir kiti asmenys įnešinėjo grynuosius pinigus į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. Tokių duomenų kontekste, turint omenyje liudytojos N. R. vengimą prisipažinti, kad ji disponavo Bendrovės grynaisiais pinigais, turėjo seifo, kuriame jie buvo laikomi, raktą ir pati įnešdavo grynuosius pinigus, egzistuoja galimybė, jog ši liudytoja buvo nesąžininga. Pripažindamas nuteistąją kalta dėl Bendrovės kasoje buvusių pinigų pasisavinimo, teismas nepagrįstai neįvertino ir aplinkybės, kad netrukus po to, kai kasoje buvo nustatytas pinigų trūkumas, būtent D. A. ragino nedelsiant kreiptis į policiją, tačiau Bendrovės atstovai to nepadarė ir nuteistąją nušalino nuo pareigų. Pasak gynėjo, nuteistajai inkriminuojant BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas, taipogi buvo pernelyg sureikšmintas 2016 m. gruodžio mėn. pinigų inventorizavimo aktas, nes pinigų inventorizacijos komisijos veikloje D. A. nedalyvavo ir jai nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kaip buvo skaičiuojami pinigai. Todėl minėtas inventorizacijos aktas negali nei patvirtinti, nei paneigti D. A. kaltės, kadangi ji niekaip nebuvo susijusi su pinigų inventorizacija kasoje.
7. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad iš nagrinėjamoje byloje Bendrovės pateikto civilinio ieškinio matyti, jog Bendrovės atstovai neteigia, kad tam tikra pinigų suma buvo patikėta D. A. ar perduota jai, pastarajai vėliau ją užvaldant. Bendrovės manymu, jos nurodoma suma dingo, o tai, pasak gynėjo, galimai suponuotų apie įvykdytą vagystę, kaip tai numatyta BK 178 straipsnyje, o ne atsakomybę už turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Po pinigų trūkumo nustatymo buvo atleista tiek nuteistoji, tiek liudytoja N. R., o tai rodo, jog Bendrovei nebuvo žinoma kas ir kokiu būdu pasisavino svetimą turtą.
Šalies argumentai
8. Gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl dalies Bendrovės nupirktų prekių/paslaugų ir jos piniginių sumų, aprašytų šio teismo sprendimo 1.1.–1.6., 1.8.–1.9., 1.12.–1.15., 1.17.–1.18., 1.22., 1.25.–1.27., 1.31.–1.32. pastraipose, pasisavinimo. Pasak gynėjo, teismas neturėjo teisėto pagrindo pripažinti D. A. kalta dėl minėtų veikų padarymo, kadangi jai net nebuvo žinomos tokios prekės, kaip diagnostinis įrenginys „NewGenius“, įsigijimo faktas, o kiti inkriminuojami objektai Bendrovės lėšomis buvo įgyti darbo reikmėms, turint tuo metu jai vadovavusio S. P. leidimą. Taigi, minėti veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Be to, anot nuteistosios gynėjo, D. A. inkriminuotas bet kurios pinigų sumos ar daikto pasisavinimas turėjo būti įrodytas konkrečiais įrodymais, tačiau jų byloje nėra. Taip pat šiame kontekste gynėjas pažymi, kad aktualių liudytojų parodymų patikimumas ir jų įrodomoji vertė turi būti įvardinta ne tik nustatant ir konstatuojant esminius parodymų metu dėstomų įvykių detalių prieštaringumus, bet ir įvertinant kaltinamųjų ir liudytojų, kaip, antai, liudytojos N. R., asmenybes, jų tarpusavio santykius, elgesį ir parodymų turinį skirtingose baudžiamojo proceso stadijose.
8.1. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad elektroninė knygų skaityklė „Sony PRS-T2“ (žr. šio sprendimo 1.1. pastraipą) buvo įgyta D. A. asmeninėms reikmėms ir tokiu būdu pasisavinta. N. B. ėjo finansininkės pareigas ir turėjo nuolat domėtis buhalterinės apskaitos naujovėmis, o teismas nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti, kad elektroninė skaityklė buvo pirkta kaip darbo priemonė ir jog D. A. turėjo teisę ją įgyti. Knygų skaityklę, kaip kiti Bendrovės darbuotojai telefonus, D. A. galėjo parsinešti į namus tiek tada, kai ji buvo naudojama darbe, tiek po šių objektų nurašymo. Kai elektroninė skaityklė buvo rasta pareigūnų, ji jau buvo nurašyta ir neturėjo jokios vertės, nes buvo sugedusi.
8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino D. A. nurodytų aplinkybių apie tai, kad visi Bendrovės darbuotojai pirkdavo telefonus, o ji pati telefonus (žr. šio sprendimo 1.2. ir 1.5. pastraipas) įgijo Bendrovės vardu darbo reikmėms. Teismas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai patvirtina, kad visi likę Bendrovės darbuotojai turėjo teisę įgyti telefonus darbo reikmėms, o D. A. tokios teisės neturėjo. Be to, gynėjo teigimu, minėtų telefonų pirkimas apskritai neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.
8.3. Nuteistajai visiškai nepagrįstai buvo inkriminuotas ir diagnostinio įrenginio „NewGenius“ pasisavinimas (žr. šio sprendimo 1.3. pastraipą). Nuteistoji nuosekliai aiškino, kad tokio įrenginio neužsakinėjo ir Bendrovės vardu nepirko. Teismas taipogi tinkamai neįvertino ir šį įrenginį pardavusios UAB „J.“ atstovo teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie tai, kad šį įrenginį įsigijo vyras. Tokių aplinkybių kontekste turint omenyje ir tai, kad įrenginys „NewGenius“ nebuvo rastas nuteistosios namuose, konstatuotina, kad D. A. dėl šio objekto pasisavinimo buvo nuteista nesant jokių jos kaltės įrodymų.
8.4. Gynėjo įsitikinimu, vadovaujantis teismine praktika dėl BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, galima teigti, kad kompiuterių detalės (žr. šio teismo sprendimo 1.4. ir 1.12.–1.15. pastraipas), kurios buvo pirktos Bendrovės naudai, negali būti pripažįstamos kaip įgytos D. A. asmeniniams poreikiams tenkinti. D. A. proceso metu nuosekliai teigė, kad kompiuterių detalės buvo pirktos kompiuteriams remontuoti, o ji pati turėjo stacionarų kompiuterį, kurio detalės buvo keistos. Aplinkybę, kad Bendrovėje buvo remontuojami kompiuteriai patvirtino ir liudytoja N. R..
8.5. Nuteistajai nepagrįstai inkriminuota, kad ji pasisavino už Bendrovės lėšas įgytas garso kolonėles (žr. šio sprendimo 1.6. pastraipą). D. A. teigimu, minėtos kolonėlės buvo naudojamos darbuotojų poreikiams tenkinti ir netgi turėtų būti Bendrovės buveinėje. Apeliacinės instancijos teismo prašoma konstatuoti, kad garso kolonėlės buvo nupirktos bendru Bendrovės darbuotojų sutarimu prieš kalėdinį laikotarpį ir buvo naudojamos darbuotojų susirinkimuose ir vakarėliuose. Tokią D. A. poziciją iš dalies patvirtina ir liudytojo G. Č. parodymai apie tai, kad Bendrovėje buvo rengiami vakarėliai ir kitos pramogos, kurių metu grodavo muzika. Kadangi kratos nuteistosios gyvenamojoje vietoje metu minėtos kolonėlės nebuvo rastos, akivaizdu, kad ji neėmė garso kolonėlių ir jos liko Bendrovės patalpose.
8.6. Gynyba ginčija ir teismo išvadą D. A. pripažįstant kalta dėl 18 000 Eur Bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo (žr. šio sprendimo 1.8. pastraipą). Pirmiausia, kaltinamajame akte aprašyta tokio pobūdžio veika neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. A. nepagrįstai į savo banko sąskaitą pervedė 18 000 Eur suma, kurios dalį, t. y. 11 140 Eur, grąžino 2016 m. birželio 17 d., nors pagal sąskaitų išrašus akivaizdu, kad ši suma buvo grąžinta 2016 m. birželio 20 d. Gynėjo įsitikinimu, minėti duomenys rodo, kad D. A. veikoje nebuvo tyčios pasisavinti minėtus pinigus. Akivaizdu, kad nuteistoji šiuos pinigus siekė tik pasiskolinti, nes vėliau šią sumą pradėjo gražinti dalimis. Taigi, ir šioje dalyje D. A. turi būti išteisinta dėl turto pasisavinimo.
8.7. Skunde nesutinkama ir su išvada dėl 2 300 Eur Bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo (žr. šio sprendimo 1.9. pastraipą). Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepatikrino D. A. nurodytos aplinkybės, kad 1 000 Eur nuo sau persivestos 2 300 Eur sumos, gavėju nurodant S. P., nuteistoji grąžino į Bendrovės kasą.
8.8. Gynėjo teigimu, kompiuterio pelės kilimėlio pirkimas (žr. šio teismo sprendimo 1.22. pastraipą) apskritai negali sukelti atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kilimėliai buvo pirkti asmeninių poreikių tenkinimui.
8.9. Gynėjas taip pat nesutinka ir su nuteistajai inkriminuotu Bendrovės pinigų pasisavinimu jai tvarkant asmeninį automobilį (žr. šio sprendimo 1.25.–1.27. pastraipas). D. A. nebuvo paskirtas Bendrovės automobilis, kurį ji būtų galėjusi naudoti darbinėms reikmėms. Pasak gynėjo, D. A. nuosekliai nurodė, kad tarp jos, kaip Bendrovės darbuotojos, ir tuometinio Bendrovės direktoriaus S. P. buvo susitarimas, jog ji galės savo automobilį susiremontuoti už Bendrovės lėšas, kadangi vykdydama darbines funkcijas ji naudojo asmeninį automobilį. Gynėjo teigimu, teismas šių aplinkybių neįvertino, nors jos byloja apie darbinius santykius ir neleidžia D. A. veikoje konstatuoti BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.
8.10. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl kaltinimų, susijusių su mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlimu ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) internetinio ryšio naudojimu D. A. gyvenamojoje vietoje (žr. šio sprendimo 1.31.–1.32. pastraipas), yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Pirma, gynėjo teigimu, teismas privalėjo įvertinti tai, kad D. A. turėjo teisę atstovauti Bendrovę santykiuose su mobiliojo ryšio operatoriumi. Antra, būtent tuometinio Bendrovės direktoriaus įgaliojimu, ji (D. A.) pakeitė mobiliojo ryšio telefono savininką į Bendrovę ir naudojo tą abonentinį numerį darbe. Trečia, mobilųjį internetą D. A. naudojo ir namuose, nes dėl darbo krūvio dalį darbo teko atlikti namie. Skunde pabrėžiama, kad vien aplinkybė, jog pasikeitė Bendrovės akcininkai, negali būti laikoma pagrindu negaliojančiais pripažinti ankstesnius susitarimus tarp darbdavio ir D. A. bei šiuos susitarimus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
9. Nuteistosios gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad D. A. klastojo dokumentus. Be to, gynėjas teigia, kad tokie veiksmai, net jei jie būtų atlikti, negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
9.1. Gynėjas nurodo, kad D. A. teigė, jog dokumentus pasirašinėjo savo parašu, neatsižvelgdama į dokumente nurodytą ne jos pavardę. Skunde teigiama, kad dauguma Bendrovės darbuotojų pasirašinėjo už kitus darbuotojus, kadangi Bendrovės direktorius į Lietuvą atvykdavo tik kelis kartus per metus. Visgi kiti Bendrovės darbuotojai už dokumentų klastojimą, pavyzdžiui, dabartinis Bendrovės direktorius G. Č., atsakomybėn nebuvo traukiami, taip tiems patiems asmenims taikomi dvigubi standartai, nes teismas nemotyvavo kodėl toks pat D. A. elgesys buvo pavojingesnis nei kitų darbuotojų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad tuometinis Bendrovės vadovas S. P. pasirašymo už kitą asmenį nelaikė net drausminiu nusižengimu. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, dokumentų pasirašymas savo parašu ne visada kvalifikuojamas kaip nusikaltimas. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodytas konkrečių dokumentų klastojimas D. A. buvo konstatuotas netgi tuomet, kai atliktos rašysenos ekspertizės nepatvirtino, kad šie įrašai buvo padaryti kaltinamosios ranka. Taigi, galima teigti, kad tam tikrus dokumentus galėjo pasirašyti bet kuris kitas Bendrovės darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tiksliai nurodyti, kokie įrodymai patvirtina kiekvieno nuteistajai D. A. inkriminuoto dokumento suklastojimą. To nepadarydamas teismas pažeidė ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles.
9.2. Gynėjas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino santykį tarp BK 300 straipsnio ir BK 222 straipsnio normų, nes, pagal byloje pareikštus kaltinimus, D. A. negalėjo būti patraukta atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį, kartu jai inkriminuojant ir BK 300 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apeliaciniame skunde nurodoma, kad net ir nustačius, jog asmuo pats klastoja buhalterinės apskaitos dokumentus, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 222 straipsnį, be nuorodos į BK 300 straipsnį. Kadangi nagrinėjamoje byloje D. A. kaltinama buhalterinių dokumentų klastojimu, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, net jei manė, kad dokumentų klastojimas yra įrodytas.
10. Nuteistosios gynėjas ginčija ir teismo išvadą dėl D. A. pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Gynėjo įsitikinimu, visos ūkinės operacijos buvo atvaizduotos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl jos finansinius rodiklius galima nustatyti.
10.1. Skunde nurodoma, kad nuteistoji savo kaltę, pirmiausia, ginčija todėl, kad tos pačios jai inkriminuotos veikos yra kvalifikuojamos net kaip trys nusikalstamos veikos. Nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistoji tais pačiais veiksmais pasisavino turtą, suklastojo dokumentus ir apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą. Vien dėl šios aplinkybės turi būti peržiūrėta ir nuosprendžio dalis dėl D. A. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
10.2. Gynėjo teigimu, teismas apgaulingomis pripažino net ir tas ūkines operacijas, kurias atliko kiti Bendrovės darbuotojai. Visgi iki šiol Bendrovė neginčija kitų darbuotojų jos vardu įvykdytų telefonų, kompiuterių ir kitų darbo priemonių pirkimų. Siekiant pripažinti, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, turi būti vienodai vertinami visų jos darbuotojų atlikti veiksmai, neišskiriant nei vieno iš jų.
10.3. Vadovaudamasis skunde išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gynėjas prašo, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje negalima nustatyti Bendrovės turto, pripažinti nepagrįsta. Bendrovės civilinis ieškinys, išskyrus kasoje nerastą sumą, yra grindžiamas aiškiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o tai reiškia, kad galima aiškiai apskaičiuoti, kokią konkrečią sumą yra privaloma atlyginti ir jog galima nustatyti visą Bendrovės turtą ir prievoles.
10.4. Gynėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ir tai, kad baudžiamojo proceso metu D. A. Bendrovei už jos naudai įgytas prekes/paslaugas pervedė pinigines sumas, taip šias prekes/paslaugas nupirkdama. Tačiau iki šiol Bendrovė nėra įteisinusi šių ūkinių operacijų, todėl akivaizdu, kad tiems patiems subjektams Bendrovė kelia skirtingus buhalterinės apskaitos vedimo reikalavimus.
Šalies argumentai
10.5. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajai pareikštais kaltinimais dėl 2013–2016 m. ir 2017 m. sausio–rugpjūčio mėn. Bendrovės avansinių apyskaitų ir atskaitingų registrų paslėpimo arba sunaikinimo. Pasak gynėjo, avansinės apyskaitos ir atskaitingų asmenų registrai sudaromi kompiuterinėmis buhalterinės apskaitos programomis, taigi bet kuri apyskaita ar registras gali būti atspausdinamas iš apskaitos programos. Proceso metu nebuvo nustatyta, kad apskaitos programa buvo sugadinta ar pan. Taigi, teismas neišsiaiškino buhalterinių dokumentų sudarymo tvarkos ir jų formos, o vien šių dokumentų neatspausdinimas iš apskaitos programos neleidžia daryti išvados, kad apskaitos dokumentai buvo sunaikinti ar paslėpti.
10.6. Vadovaudamasis BAĮ 19 straipsnio 1–2 dalimis ir DAĮ 12 straipsnio 1 dalimi, gynėjas teigia, kad atsakomybė už Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą gali kilti Bendrovės vadovui, bet ne buhalteriui. Taigi, Bendrovės finansininke aktualiu laiku dirbusi D. A. negali būti laikoma tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu. Gynėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo D. A. pareigą saugoti buhalterinius dokumentus atskaitinių metų eigoje, nuo Bendrovės vadovo pareigas įrengti archyvą, kuriame būtų saugomi ankstesnių metų Bendrovės apskaitos dokumentai.
11. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas advokatas Audrius Voveris prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį dėl palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinės ieškovės naudai pakeisti ir priimti naują sprendimą, iš D. A. civilinei ieškovei priteisti: 1) 5 proc. dydžio palūkanas nuo žalos padarymo momento, iš viso 12 944,86 Eur; 2) 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško žalos atlyginimo; 3) civilinės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Civilinės ieškovės atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo reikalavimus dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, nes netinkamai pritaikė CK, BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas.
12.1. Bendrovės atstovas, pirmiausia, teigia, kad BPK nėra numatytas palūkanų ir procesinių palūkanų reglamentavimas, todėl šie klausimai turi būti išimtinai sprendžiami vadovaujantis CK ir CPK normomis. Kadangi BPK normos nenumato ir neapibrėžia žalos sąvokos, turi būti vadovaujamasi civilinėje teisėje numatytais apibrėžimais ir nuostatomis, kurių pagalba nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas), turi teisę reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės atstovo įsitikinimu, teisinėje sistemoje negali egzistuoti skirtingos asmeniui padarytos žalos sampratos ir apibrėžimai, nes būtų pažeidžiama asmens teisė į teisingą patirtos žalos atlyginimą. Nepriklausomai nuo to, kuriame procese nagrinėjamas civilinis ieškinys, jis turi būti išnagrinėtas visapusiškai, todėl negali skirtis sprendimai palankaus civiliniam ieškovui sprendimo atveju, nes sprendžiamos ir nustatomos tos pačios aplinkybės ir nagrinėjami tie patys reikalavimai. Todėl dirbtinis palūkanų priteisimo ribojimas baudžiamajame procese yra nepagrįstas, nes civiliniame procese nėra keliamas klausimas dėl įstatymo nustatytų palūkanų skaičiavimo pagrįstumo esant identiškoms aplinkybėms.
12.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė kyla dėl tų pačių veikų, dėl kurių kyla ir civilinė atsakomybė bei yra reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data neturi jokios įtakos veiksmams, kurie tapo pagrindu baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Civiliniam ieškovui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, jis turi teisę prašyti ir, palankaus sprendimo atveju, teismas priteis tiek palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, tiek palūkanas, kurios apskaičiuotos nuo kreipimosi į teismą dienos. Esant identiškai situacijai, civilinį ieškinį pareiškus baudžiamajame procese iš civilinio ieškovo atimama teisė gauti palūkanas, t. y. kompensaciją už negalėjimą naudotis savo lėšomis. Civilinės ieškovės atstovo teigimu, tokiu būdu sukuriama absurdiška situacija, kurioje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko piniginių lėšų ir galimybės jomis naudotis, tačiau teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą.
12.3. Civilinės ieškovės atstovas taipogi nurodo, kad civilinė ieškovė neteko piniginių sumų, kurios detaliai išvardintos tiek kaltinamajame akte, tiek ekspertizės akte, tiek civilinės ieškovės pateiktame palūkanų apskaičiavimo dokumente. Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, nuo to momento, kai Bendrovės lėšos buvo neteisėtai panaudotos ir negrąžintos, ji neteko galimybės jomis disponuoti, ir yra skaičiuojamos palūkanos: pagal apmokėtas sąskaitas ar pervestas/išmokėtas pinigų sumas – nuo mokėjimo dienos iki galutinio atsiskaitymo; nuo pasisavintų grynųjų pinigų – nuo darbo santykių pasibaigimo. Toks reikalavimas nedaro įtakos nekaltumo prezumpcijai, nes sumos apskaičiuojamos ir priteisiamos tik tuo atveju, kai pripažįstama asmens kaltė ir konstatuojama, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistoji D. A. ir jos gynėjas advokatas Dalius Mecelica prašė tenkinti gynėjo apeliacinį skundą, o civilinio ieškovo atstovo skundą atmesti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o civilinio ieškovo atstovo – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios D. A. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato Audriaus Voverio apeliaciniai skundai atmestini.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo D. A. padarytas veikas ir jai paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą.
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įrodymų vertinimo ir BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo
15. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai. Šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas tik klausimas dėl nuteistosios pareiginių funkcijų ir įgaliojimų viršijimo. Gynėjas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas D. A. atžvilgiu buvo pradėtas tik po to, kai Bendrovėje pasikeitė akcininkai ir kilo ginčas dėl Bendrovės finansų, nors iki tol Bendrovės buhalterinė apskaita ir jos finansai buvo tvarkomi labai liberaliai apie tai žinant ir jos vadovams. Tokie nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
16. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog buvo padaryta nusikalstama veika ar kad nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta žala, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju tokia teise pasinaudojo Bendrovės atstovas (vadovas), be kita ko, vadovas, kuris Bendrovėje dirbo ir iki akcininkų pasikeitimo. Bendrovės vadovas į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi po to, kai įmonėje buvo atliktas auditas ir jo metu paaiškėjo, kad galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat galimai D. A. neteisėtais veiksmais Bendrovei buvo padaryta didelė turtinė žala (t. 1, b. l. 82–92). Taigi, ikiteisminį tyrimą buvo prašoma pradėti ne dėl to, kad pasikeitė įmonės akcininkai, o dėl to, kad buvo nustatyta Bendrovei padaryta žala, ir ši žala buvo padaryta galimai nusikalstamais veiksmais. Tai, kad anksčiau tokia žala nebuvo pastebėta ir/ar, kad ankstesni Bendrovės akcininkai tokio tyrimo neinicijavo, jokios reikšmės sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumo neturi. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – gavus pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 1–6).
17. Nuteistosios D. A. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl D. A. kaltės. Teisėjų kolegija tokius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
18. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, konstatuoja, kad apygardos teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, kad priimant sprendimą vadovautasi prielaidomis, ignoruotos ir neaptartos kokios nors svarbios bylos aplinkybės, padarytos klaidos dėl įrodymų turinio ir pan.
19. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-232-697/2017).
20. D. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji pagamindama netikrus dokumentus, suklastodama tikrus dokumentus ir juos panaudodama, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 80 692,52 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovės turtą D. A. pasisavino šiais trimis atvejais (būdais):
Žemesnės instancijos teismas
20.1. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. birželio 15 d. suklastodama tikrus dokumentus arba pagamindama netikrus dokumentus – įrašydama į juos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos panaudodama, Bendrovės vardu ir jos lėšomis savo reikmėms įsigijo prekes ir paslaugas (iš viso 28 prekes ar paslaugas už 23 678,68 Eur), taip pat suklastodama tikrą dokumentą ir jį panaudodama iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą nepagrįstai pervedė pinigines lėšas (per 2 kartus pervedė iš viso 20 300 Eur, iš kurių grąžino – 11 140 Eur), likusių 9 160 Eur panaudojimo nepagrindė Bendrovės buhalteriniais dokumentais;
20.2. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. tiesioginiu debetu iš Bendrovės sąskaitos nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos – 731,16 Eur į UAB „Omnitel“ (dabar AB „Telia Lietuva“) sąskaitą apmokėjimui už D. A. asmeninėms reikmėms suteiktas mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas bei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. tiesioginiu debetu iš Bendrovės sąskaitos nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos – 304,85 Eur į AB „Omnitel“ (dabar „Telia Lietuva“) sąskaitą apmokėjimui už D. A. gyvenamojoje vietoje jos asmeninėms reikmėms suteiktas mobiliojo interneto paslaugas – internetą biurui, kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini);
20.3. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., tikslesnis laikas ir aplinkybės nenustatytos, D. A. iš Bendrovės kasos paėmė 46 848 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais, piniginių lėšų Bendrovei negrąžino, o panaudojo nenustatytoms asmeninėms reikmėms.
21. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad D. A. nepagrįstai pripažinta kalta dėl visų nusikalstamos veikos aprašyme inkriminuotų veiksmų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį padarymo, kad jos veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo sudėties požymių, nes: 1) nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti daiktai (dėl kurių nuteistoji D. A. kaltės nepripažino) buvo įsigyti ir naudojami įmonės reikmėms bei piniginės lėšos pervestos turint Bendrovės vadovų sutikimą; 2) mobiliojo ryšio telefono abonentas ir D. A. gyvenamojoje vietoje suteikta mobiliojo interneto paslauga – interneto biurui abonentas buvo būtinas ir naudojamas atliekant darbo funkcijas; 3) D. A. iš įmonės kasos nepasisavino jai inkriminuotos pinigų sumos, kadangi ji nebuvo atsakinga už joje esančius grynuosius pinigus, t. y. ji negali būti pripažinta tinkamu BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu; 4) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. A. dėl prekių ir paslaugų įsigijimo bei pinigų skolinimosi susiklosčiusi teisinė situacija vertintina tik kaip civilinis ginčas, t. y. pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, kriminalizavo civilinius teisinius santykius susiklosčiusius tarp D. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties pagrindu. Išdėstyti gynėjo argumentai yra nepagrįsti.
Dėl Bendrovės lėšomis įsigytų prekių ir Bendrovės piniginių lėšų pervedimo į nuteistosios banko sąskaitą
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji D. A. pirmosios instancijos teisme ir jos gynėjas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybių, jog D. A. už Bendrovės lėšas savo reikmėms įsigijo augalus, vertikalias žaliuzes, tinklelius nuo uodų, kondicionierius, audinius, baldus, duris, ratlankius, taip pat apmokėjo automobilio remonto darbus, kuriuos įsigijo bendrai už 15 713,32 Eur. Taip pat neginčija, kad iš Bendrovės banko sąskaitos į savo banko sąskaitą pervedė 18 000 Eur, iš kurių grąžino 11 140 Eur, bei 2 300 Eur. Tačiau nuteistoji teigia, kad visos šios prekės ir paslaugos buvo įsigytos bei pinigai kaip paskola pervesti gavus Bendrovės vadovų leidimą, todėl atitinkamai buvo išrašyti visi buhalteriniai dokumentai, tik nebuvo pasirašyta paskolos sutartis. Nuteistoji pažymi, kad ji Bendrovės patirtas išlaidas ketino grąžinti. Kitų nusikalstamos veikos aprašyme įsigytų prekių (skaityklės, kompiuterių, jų detalių ir priedų, telefonų ir jų priedų) įsigijimo nuteistoji taip pat neneigė, tačiau teigė, kad šias prekes įsigijo Bendrovės vardu ir jos reikmėms. Skaityklė buvo būtina finansinio pobūdžio knygų skaitymui, kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai darbo funkcijų atlikimui, kompiuterių dalys darbo kompiuterių remontui, o dėl garso kolonėlių įsigijimo buvo nutarta bendrai viso kolektyvo, nes jos buvo naudojamos darbo renginiuose. Nuteistoji neigė tik tai, kad ji įsigijo diagnostinį įrenginį, pasak jos, ji nežino kam šis įrenginys buvo naudojamas ir kas jį galėjo įsigyti (t. 13, b. l. 1–10). Teisėjų kolegija atmeta tokius nuteistosios ir jos gynėjo argumentus bei konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai paneigia šiuos nuteistosios parodymus ir pagrindžia jos kaltę dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos pinigų sumos – 32 838,68 Eur (įsigyjant prekes ir pervedant pinigus į savo banko sąskaitą) – pasisavinimo.
23. Tai, kad Bendrovės lėšomis D. A. įsigijo prekių, kurios nesusijusios ir nebuvo naudojamos Bendrovės ūkinei veiklai vykdyti, taip pat kad suklastotų tikrų dokumentų pagrindu Bendrovės lėšos buvo pervestos į nuteistosios banko sąskaitą, konstatuota 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-37-2915 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatymo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dokumentinio tyrimo metu nustatyta, jog iš Bendrovės banko sąskaitos buvo atliekami mokėjimai už įsigytas prekes, kurios tiesiogiai nėra susijusios su bendrovės vykdoma veikla (skaityklė, diagnostinis įrenginys, kompiuterio detalės ir jo priedai, mobiliojo ryšio telefonai ir jų priedai). PVM sąskaitos-faktūros apskaitytos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nors šios prekės įsigytos D. A. ar su ja susijusių asmenų vardu, t. y. užsakymuose gavėju nurodyta D. A. arba A. S. (D. A. sugyventinis), prekės pristatytos ar surastos D. A. ar A. S. gyvenamosios vietos adresais, atitinkamai (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo atliekami pavedimai į D. A. banko sąskaitą, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje knygoje buvo užfiksuotas 2016 m. birželio 17 d. mokėjimo pavedimas (duomenys neskelbtini), kuriame gavėjas nurodytas (duomenys neskelbtini), suma 18 000 Eur bei 2016 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimas (duomenys neskelbtini), gavėjas nurodytas S. P., suma 2 300 Eur (t. 6, b. l. 143–183). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu specialistė A. M. patvirtino specialisto išvadoje pateiktas išvadas. Specialistė taip pat paaiškino, kad dokumentinio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje knygoje užfiksuotas 2016 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimas (duomenys neskelbtini), gavėjas S. P., suma 2 300 Eur. Pagal bendrovės pateiktą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad minėta suma 2016 m. birželio 28 d. realiai buvo pervesta į D. A. asmeninę banko sąskaitą. Didžiojoje knygoje užfiksuotas 2016 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), mokėtojas D. A., nurodyta paskirtis „Avanso grąžinimas“, suma 1 000 Eur. Tačiau, kadangi dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. kasa, originalūs kasos pajamų orderiai bei kasos išlaidų orderiai, todėl negalima nustatyti ar Didžiojoje knygoje užfiksuota operacija – 1 000 Eur avanso grąžinimas, realiai įvyko, tai yra ar minėta suma realiai buvo grąžinta (t. 8, b. l. 184–188).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo G. Č. parodymai sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis ir paneigia nuteistosios D. A. teiginius apie tariamą jos ir Bendrovės vadovų susitarimą dėl iš esmės neribotos galimybės Bendrovės lėšomis įsigyti prekes ir daryti pavedimus, be kita ko, ir savo reikmėms, taip pat paneigia aplinkybes apie tai, kad nuteistajai inkriminuoti ir ginčijami daiktai buvo įsigyti Bendrovės reikmėms. Liudytojas G. Č. nurodė, kad Bendrovėje atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog dalis Bendrovės atsiskaitymų (pirkimų) buvo visiškai nesusiję su Bendrovės veikla. D. A. buvo vienintelė darbuotoja, kuri turėjo prisijungimus prie Bendrovės banko sąskaitų ir ji vienintelė atlikdavo visus bankinius pavedimus. Su D. A. nebuvo susitarimo, jog ji sau Bendrovės lėšomis gali įsigyti prekes, už Bendrovės lėšas remontuoti jai priklausantį automobilį ar persivesti į savo sąskaitą Bendrovės pinigus. Be kita ko, Bendrovėje nebuvo perkamos kompiuterių dalys, nes Bendrovėje nebuvo informacinių technologijų specialisto ir jie nebuvo remontuojami. Taip pat nebuvo pirkti pareiškime nurodyti kompiuterių priedai – garso kolonėlės ir pelės kilimėliai, mobiliojo ryšio telefonai, skaityklė, diagnostinis įrenginys. Pareiškime išvardintos prekės, niekada nebuvo naudojamos Bendrovės reikmėms, taip pat jos nebuvo įtrauktos į Bendrovės balansą nei kaip ilgalaikis, nei kaip trumpalaikis turtas. Su D. A. nutraukus darbo sutartį ji negrąžino pareiškime nurodytų daiktų, t. y. nei mobiliojo ryšio telefonų, nei kompiuterių ir jų priedų. Liudytojas nurodė ir tai, kad darbuotojams, Bendrovės turtą (daiktus) nebuvo galima pasiimti namo (t. 7, b. l. 140–150; t. 11, b. l. 88–91, 95–99).
25. Be to, tai, kad D. A. ginčijami daiktai buvo įsigyti ne Bendrovės, o pačios nuteistosios reikmėms iš esmės patvirtina liudytojų R. B. (R. B.) (t. 12, b. l. 10–11), G. R. (t. 11, b. l. 49–50), I. D. (t. 11, b. l. 117–118), A. K. (A. K.) (t. 11, b. l. 165–166), D. Š. (t. 11, b. l. 155–156), t. y. pardavėjų ar jų atstovų iš kurių buvo įsigyjamos prekės, parodymai. Liudytojai nurodė, kad prekės pardavimo dokumentuose buvo nurodomi tokie užsakovo duomenys (vardas pavardė, pristatymo adresas, įgalioto atsiimti prekes asmens vardas pavardė), kokius nurodydavo pats pirkėjas užsakymo metu, o siuntos įteikimo dokumentuose siuntą įteikiantis asmuo nurodydavo tokius duomenis, kokius nurodydavo siuntą atsiimantis asmuo. Be kita ko, liudytojas A. K. nurodė, kad internetinėje parduotuvėje D. A. įsigyta vaizdo plokštė buvo skirta žaidimams stacionariam kompiuteriui. Liudytojai taip pat nurodė, kad iš pateiktų prekių įsigijimo dokumentų matyti, kad ginčijamas prekes užsakė D. A. ar jos buvo pristatytos D. A. nurodytais adresais – (duomenys neskelbtini). Tokie liudytojų parodymai sutampa su rašytiniais bylos įrodymais. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų prekių įsigijimo, apmokėjimo ar pristatymo dokumentų matyti, kad ginčijamų prekių (mobiliojo ryšio telefonų, kompiuterių, jų dalių ir priedų – garso kolonėlių, pelės kilimėlių, skaityklės) užsakymus atliko D. A., taip pat šios prekės buvo įteiktos nuteistajai D. A. arba jos draugui A. S., arba daugelis jų buvo pristatytos D. A. arba jos draugo A. S. motinos gyvenamosios vietos adresais (t. 5, b. l. 60–62, 68, 74–85, 190–191; t. 8, b. l. 18–19, 24–25, 38–42; 48–52).
26. Taip pat tai, kad D. A. ginčijami daiktai buvo įsigyti ne Bendrovės, o pačios nuteistosios reikmėms iš esmės patvirtina ir tai, kad dalis D. A. Bendrovės vardu įsigytų ginčijamų daiktų – skaityklė, kompiuteriai ir kompiuterių dalys (įmontuotos į jos namuose esančius kompiuterius) buvo rasti jos gyvenamojoje vietoje. 2017 m. liepos 3 d. D. A. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos ir 2019 m. balandžio 12 d. apžiūros protokoluose nurodyta, kad atikus kratą D. A. gyvenamojoje vietoje buvo surasti, paimti ir apžiūrėti: elektroninis knygų skaitytuvas Sony PRS-T2; kompiuterio monitorius Samsung C32F39IFWUXEN su maitinimo bloku; nešiojamas kompiuteris MSI GE72 7RE-020XPL i7-7700 su maitinimo bloku; kompiuterio sisteminis blokas ASUS S/N 161164183200146 su maitinimo bloku, kurį atidarius rastos komplektuojančios detalės: aušintuvai Tt Thermaltake, vienas aušintuvas Maelstorm 120T, vaizdo plokštė ASUS STRIX su Nr. STRIX-GTX1070-O8G-GAMING G8C0YZ091527, operatyvinė atmintis Corsair VENGEACE LED su Nr. CMU16GX4M2A2666C16 ir 162405493437866, operatyvinė atmintis Corsair VENGEACE LED su Nr. CMU16GX4M2A2666C16 ir 162405493437867, pagrindinė plokštė ASUS Z170 PRO GAMING /AURA su Nr. 771139-04067-MB0S00-A010311, du aušintuvo valdymo blokai Thermaltake, USB adapteriai, iš viso 2 vienetai (t. 6, b. l. 35–55, 77–81). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji D. A. Bendrovės lėšomis šias prekes įsigijo sau ir laikė jį savo turtu. Visiškai suprantama, kad toks turtas ir prekės, kurios buvo įgytos asmeniniams poreikiams ir nebuvo reikalingos Bendrovės veikloje, nebuvo grąžintos įmonei pasibaigus darbo santykiams – nutraukdama darbo santykius su Bendrove nuteistoji šių prekių darbdaviui negrąžino, nors pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp D. A. ir Bendrovės pasirašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo D. A. buvo įsipareigojusi iki paskutinės darbo dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d., perduoti visus jai Bendrovės suteiktus daiktus, darbo įrankius, tokius kaip nešiojamas kompiuteris, mobiliojo ryšio telefonas ir pan. (t. 1, b. l. 13–14).
27. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistosios D. A. teiginius, kad ji Bendrovės vardu iš UAB „J.“ diagnostinio įrenginio nepirko, todėl nepagrįstai pripažinta kalta dėl Bendrovės turto – 8 470 Lt (2 453,08 Eur) – pasisavinimo. Liudytojas V. J. nurodė, kad diagnostinis įrenginys buvo užsakytas telefonu. Įrenginio pasiimti atvažiavo vyras, kuriam buvo apie 40 metų. Iš balso sprendžia, kad telefonu kalbėjo su tuo pačiu asmeniu, kuris atvažiavo pasiimti įrenginio. Šis įrenginys yra skirtas lengvųjų automobilių ir sunkvežimių programavimui ir diagnostikai, tai specifinis daiktas dažniausiai naudojamas servisuose. Asmuo prieš įsigydamas konsultavosi dėl įrenginio, pasakė, kad yra transporto įmonės atstovas (t. 11, b. l. 106–107). Nors liudytojas nurodė, kad diagnostinį įrenginį užsakė ir jį atsiėmė vyras, tačiau kaip matyti dėl šio sandorio sudarymo buvo išrašyta 2014 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita-faktūra išankstiniam apmokėjimui serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pardavėjas UAB „J.“, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 195). Nurodyta PVM sąskaita-faktūra apmokėta grynais pinigais, išrašytas Kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas ūkinės operacijos turinys „už paslaugas pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini)“, sumokėta suma 8 470 Lt priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra parašas (pasirašęs asmuo nenurodytas), savo parašu patvirtino, kad pinigus gavo V. J. (t. 5, b. l. 194). Minėti dokumentai buvo įtraukti į Bendrovės buhalterinę apskaitą ir būtent grynieji pinigai minėtam įrenginiui įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išduoti pagal 2014 m. rugsėjo 26 d. Kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas gavėjas M. G., vadovas G. Č. (nėra parašo), vyr. buhalterė D. A., prie pavardės yra pasirašyta, išmokėjo kasininkas N. R., prie pavardės yra pasirašyta (t. 1, b. l. 23). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šio dokumento išrašymo ir įtraukimo į buhalterinę apskaitą laikotarpiu Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė būtent nuteistoji D. A.. Tai, kad minėtas dokumentas buvo pasirašytas nuteistosios D. A. patvirtina 2019 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės. Joje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Vyr. buhalteris D. A.“, esantį parašą D. A. vardu pasirašė pati D. A. (t. 7, b. l. 83–91). O liudytojai M. G. ir N. R. kategoriškai teigė, kad minėtame dokumente prie jų pavardžių yra ne jų parašai. Be to, liudytojas M. G. taip pat tvirtino, kad jokio įrenginio jis nepirko ir Kasos išlaido orderyje nurodyta pinigų suma jam nebuvo išmokėta. Tokius liudytojų parodymus patvirtina 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1032004-20 nurodytos aplinkybės, kad tirti pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Gavau Aštuoni tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt LTL 00 ct.“ esantį M. G. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne M. G.. Grafoje „Išmokėjo kasininkas N. R.“ esantį N. R. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne N. R. (t. 7, b. l. 100–130). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad netikrus dokumentus dėl minėto įrenginio įsigijimo pagamino nuteistoji D. A. ir išsimokėjo sau iš kasos šios prekės įgijimui reikalingus pinigus. Tai, kad vėliau šią prekę fiziškai iš pardavėjo pasiėmė nenustatytas vyras, niekaip nepaneigia fakto, kad būtent nuteistoji pasisavino Bendrovės lėšas šiai, įmonės veikloje nereikalingai ir niekada nenaudotai, prekei. Pastebėtina, kad iš esmės toks pats veikimo modelis buvo nustatytas ir iš Bendrovės kasos padengiant išlaidas asmeninio automobilio remontui bei augalų įsigijimui, kurių nuteistoji D. A. neginčijo, t. y. neginčijo, kad būtent ji užsakė automobilio remonto paslaugas, įsigijo augalus ir panaudodama pagamintus netikrus dokumentus – Kasos išlaidų orderius iš Bendrovės kasos sau išsimokėjo automobilio remontui bei augalų įsigijimui reikalingus pinigus.
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, dėl užimamų pareigų, vienintelė turėdama teisę valdyti Bendrovės pinigines lėšas ir atlikti banko operacijas, taip pat būdama atsakinga už Bendrovės grynųjų pinigų kasą (šiame sprendime bus pasisakyta dėl to plačiau), vienasmeniškai savo interesais inicijuodama Bendrovės sandorius ir ūkines operacijas, pagamintų netikrų dokumentų ar suklastotų dokumentų pagrindu pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – 32 838,68 Eur. Nuteistoji D. A., teisėtai disponuodama jai patikėtomis Bendrovės lėšomis, tačiau neteisėtai pervesdama jas kitoms įmonėms, fiziniams asmenims už asmeniškai jai, kaip fiziniam asmeniui, suteikiamas paslaugas ir prekes ar juos pervesdama į savo sąskaitą, suprato, kad neteisėtai, t. y. neturėdama jokio teisėto pagrindo, pažeisdama Bendrovės interesus, paverčia bendrovės turtą savo turtu. Darydama tokius veiksmus, ji negalėjo nenumatyti, kad įmonei bus padaryta turtinė žala. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos įrodymais, visiškai pagrįstai konstatavo, kad D. A., įmonės pinigais atsiskaitydamas už jai asmeniškai suteiktas paslaugas ir jos asmeniškai įsigytas prekes ar juos persivesdama sau, svetimą – įmonės turtą pavertė savo turtu ir taip padarė turtinę žalą įmonei, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Dėl Bendrovės vardu sudarytų mobiliojo ryšio ir interneto ryšio teikimo paslaugų
29. Nuteistoji D. A. pirmosios instancijos teisme ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad mobiliojo ryšio telefono abonento ir interneto ryšio abonento paslaugos buvo užsakytos Bendrovės vardu, kadangi mobiliojo ryšio telefoną ji naudojo atlikdama darbo funkcijas, o internetas jai buvo reikalingas dirbant iš namų. Nuteistoji teigė, kad jai buvo išduoti įgaliojimai, suteikiantys teisę su ryšio paslaugų teikėju, sudaryti sutartis. Taigi, šiuo atveju sudarydama sutartis, ji veikė pagal jai išduotus įgaliojimus (t. 13, b. l. 1–10). Teisėjų kolegija atmeta tokius nuteistosios ir jos gynėjo argumentus bei konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia D. A. kaltę dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotos pinigų sumos – 1 043,25,01 Eur – pasisavinimo ir minėtų paslaugų pirkimo ne Bendrovės, o savo asmeninių poreikių tenkinimui.
30. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, iš tiesų D. A. buvo išduoti įgaliojimai, suteikiantys teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryti sutartis su UAB „Omnitel“ dėl paslaugų teikimo, mokėjimo planų suteikimo, pasirašyti prašymus/susitarimus dėl naujų abonentų įsigijimo bendrovės vardu, duoti sutikimą ir pasirašyti dokumentus dėl bendrovei priklausančių abonentų perrašymo kitam asmeniui/įmonei, užsakyti ir gauti visų bendrovei priklausančių abonentų pokalbių išklotines (detalias sąskaitas), pasirašyti visus šių pavedimų vykdymui reikalingus dokumentus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (t. 5, b. l. 117–118). Nors nuteistajai D. A. buvo išduoti įgaliojimai, tačiau šiuo atveju jos teiginius dėl ginčijamų paslaugų naudojimo darbo reikmėms ir darbo funkcijų atlikimui iš esmės paneigia liudytojų G. Č. ir M. G. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad tiriamu laikotarpiu nebuvo dirbama iš namų, darbo vieta buvo ofise. Taip pat tuo laikotarpiu nebuvo praktikos prisijungti prie darbinio kompiuterio iš namų. Be kita ko, G. Č. taip pat nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) bei interneto ryšys, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojami Bendrovėje, t. y. nei vienas Bendrovės darbuotojais šiais numeriais tikrai nesinaudojo (t. 7, b. l. 183–184; t. 11, b. l. 87–91, 95–99). Iš 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-37-2915 nurodytų aplinkybių matyti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo planas „Lyderis“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įjungtas D. A. pateiktu prašymu prie kurio taip pat buvo pridėtas 2013 m. lapkričio 7 d. A. S. sutikimas, kad abonento numeris būtų perrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 143–183), kuris kaip nustatyta buvo nuteistosios D. A. draugas. Be kita ko, nuteistoji D. A. taip pat nurodė, kad jos draugas minėtu mobiliojo ryšio abonentu skambindavo (t. 13, b. l. 1–10).
31. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bei interneto ryšys, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojami Bendrovėje, taip pat, kad nuteistoji darbo funkcijų neatlikdavo savo gyvenamojoje vietoje, todėl daroma išvada, jog nuteistoji D. A. negalėjo jai suteiktų teisių ir įgaliojimų panaudoti savo poreikiams tenkinti ir Bendrovės vardu ir lėšomis sudaryti sandorius savo asmeninėms reikmėms tenkinti. Nuteistoji, kaip Bendrovės vyriausioji finansininkė tą puikiai suprato ir žinojo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus Bendrovės vardu veikti tik Bendrovės interesais. Taip pat neabejotina, kad nuteistajai buvo žinoma ir tai, jog gautas leidimas sudaryti sandorius Bendrovės vardu nereiškė, jog ji Bendrovės lėšomis gali sudaryti sau naudingus ir tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti skirtus sandorius. Priešingai, viena iš jos funkcijų Bendrovėje ir buvo susijusi su įmonės lėšų panaudojimo įmonės veikloje kontrole.
32. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai pripažinta, jog D. A., viršydama jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pagal įgaliojimą suteiktas teises ir dėl užimamų pareigų, vienintelė turėdama teisę valdyti Bendrovės pinigines lėšas ir inicijuoti banko operacijas, Bendrovės vardu sudarydama sau naudingus ir tik savo poreikius tenkinančius sandorius su ryšio paslaugų teikėju ir jų apmokėjimą inicijuodama Bendrovės lėšomis, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“turtą – 1 043,25,01 Eur. Tai padarė tyčiniais valiniais veiksmais, kadangi D. A. turėdama jai teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius Bendrovės teises bei sukeliančius jai žalą.
Dėl Bendrovės kasos grynųjų pinigų pasisavinimo
33. Gynėjas skunde nesutinka su šioje dalyje nuteistajai D. A. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, kad D. A. dėl Bendrovės grynųjų pinigų pasisavinimo neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikaltimo subjektui keliamų specialiųjų reikalavimų. Gynėjas pažymi, kad nuteistoji D. A. nebuvo atsakinga už Bendrovės grynųjų pinigų kasos valdymą, todėl jai negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl turto (grynųjų pinigų) pasisavinimo. Šie gynėjo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
34. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turto pasisavinimo subjektas yra specialus, t. y. pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai pagal tam tikrus įgalinimus. Pagal teismų praktiką įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-232-697/2017). Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus reikalavimus (pvz., yra materialiai atsakingas už šį turtą). Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant, ar turtas buvo patikėtas žmogui, būtina atsižvelgti ne tik į oficialaus dokumento, kuriame būtų teisiškai apibrėžti kaltininko reikalavimai šiam turtui (pvz., įsakymo, pavedimo, sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės ir pan.) (ne)buvimą, bet ir į konkrečioje byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kurios paneigia ar patvirtina pasisavinto turto patikėjimo kaltininkui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018).
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. D. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke (t. 2, b. l. 3–4, 7–8). D. A. pagal 2009 m. vasario 4 d. pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiginę instrukciją, buvo atsakinga už įmonės finansinės veiklos planavimą, finansinių išteklių ir įmonės investicinės politikos formavimą, įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą ir ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimo, įmonės nuosavybės saugumo kontrolę. Be kita ko, minėtoje pareiginėje instrukcijoje vyriausiajai finansininkei D. A. taip pat buvo nustatytos pareigos – užtikrinti buhalterinių dokumentų saugojimą ir saugumą, taip pat organizuoti kasos darbą (t. 2, b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu specialistė A. M. nurodė, kad atsižvelgiant į pateiktą 2009 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo finansininko pareiginę instrukciją, šiuo atveju – D. A. kaip vyriausioji finansininkė turėjo organizuoti kasos darbą (t. 8, b. l. 190–195).
36. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji D. A. neneigė ir pripažino, kad ji tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pat ji vykdė bankinius pavedimus (turėjo banko generatorių), tačiau neigė, jog ji buvo atsakinga ir tvarkė Bendrovės grynųjų pinigų kasą. Nuteistosios teigimu, grynuosius pinigus iš klientų priimdavo, išmokėdavo darbuotojams bei juos saugodavo N. R.. Kiekvieno mėnesio gale N. R. jai pateikdavo tik pajamų ir išlaidų orderius, kuriuos ji suvesdavo į sistemą ir pagal dokumentus ji matydavo grynųjų pinigų likutį (t. 13, b. l. 3–10).
37. Tačiau tokius nuteistosios D. A. parodymus dėl Bendrovėje grynuosius pinigus tvarkiusio ir saugojusio subjekto, paneigė liudytoja N. R.. Liudytoja N. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad D. A. buvo jos tiesioginė vadovė. Bendrovėje ji buvo priimta į administratorės pareigas, tačiau ji atlikdavo keletą su finansų tvarkymu susijusių funkcijų – priimdavo pinigus iš klientų ir išrašydavo kasos pajamų orderius, tačiau ji niekada nebuvo atsakinga už Bendrovės grynųjų pinigų kasą. Ji paimdavo iš klientų pinigus, tačiau kiekvieno mėnesio gale juos suskaičiuodavo ir atiduodavo D. A., kuri tvarkė grynųjų pinigų kasą, t. y. buvo atsakinga už kasoje esančius pinigus. D. A. patikrindavo ar perduota pinigų suma atitinka buhalterinius dokumentus, jokių trūkumų nustatyta nebuvo. Taip pat D. A. turėjo raktą nuo pagrindinio Bendrovės seifo. Visus nurodymus įmonėje jai duodavo vyriausioji finansininkė, dėl pinigų išmokėjimo savarankiškai ji negalėjo priimti jokių sprendimų (t. 11, b. l. 84–87; t. 12, b. l. 80–81). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti aptartais liudytojos N. R. parodymais. Ši liudytoja iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir pasiaiškinime rašytame Bendrovės vadovui netrukus po to kai Bendrovės kasoje buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas (t. 2, b. l. 6). Taip pat liudytojos N. R. parodymai visiškai sutampa su pačios D. A. 2017 m. liepos 27 d. Bendrovės direktoriui rašytame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kuriame D. A. nurodė, kad iš klientų pinigus surinkdavo N. R. ir juos mėnesio gale perduodavo jai. D. A. pripažino, kad grynųjų pinigų saugumas buvo jos atsakomybė (t. 2, b. l. 5). Taip pat N. R. parodymai sutapo su pirmosios instancijos teisme duotais liudytojo M. M. parodymais bei pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Liudytojas nurodė, kad 2017 m. birželio-liepos mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko vidinį auditą. Pagal dokumentus buvo nustatyta, kad Bendrovėje laikoma didelė grynųjų pinigų suma. D. A. paklausus kur laikomi grynieji pinigai, ši nurodė, kad seife. 2017 m. liepos 19 d. kompanijoje buvo paprašyta suskaičiuoti kasoje esančius grynuosius pinigus. Atliekant skaičiavimus kiek pamena dalyvavo jis pats, jo pavaduotojas, D. A. ir N. R., skaičiavimo metu buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas. Nustačius kasoje esančių grynųjų pinigų trūkumą D. A. negalėjo paaiškinti šio trūkumo, bet sakė, kad tai jos kaip vyriausiosios buhalterės atsakomybė. N. R. paaiškino, kad ji gaudavo grynuosius pinigus ir atlikdavo smulkius išmokėjimus, tačiau mėnesio gale visus gautus pinigus atiduodavo D. A. (t. 12, b. l. 108–110, 112–118). Be to, tai, kad būtent D. A. iš esmės buvo atsakinga už įmonės finansinius reikalus, be kita ko ir už grynųjų pinigų tvarkymą, patvirtino taip pat ir liudytojas G. Č.. Liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 1996 m., o nuo 2017 m. vasario mėnesio yra šios įmonės direktoriumi. D. A. turėjo visus prisijungimus prie Bendrovės banko sąskaitų. Taip pat ji buvo atsakinga ir už Bendrovės grynųjų pinigų kasą, kadangi D. A. turėjo raktus nuo pagrindinio seifo (t. 11, b. l. 88–91).
38. 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-37-2915 nurodyta, kad dokumentinio tyrimo metu pateiktas 2017 m. gruodžio 28 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas Nr. P-2017, kuriame nurodyta, jog pagal kasos knygos duomenis patikrinimo metu grynųjų pinigų likutis kasoje buvo 47 526,97 Eur, tačiau faktiškai patikrinus rasta 678,97 Eur, nustatytas trūkumas 46 848 Eur. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta, kokiu tikslu buvo panaudoti grynieji pinigai, kurių trūkumas nustatytas (t. 6, b. l. 143–183). Ikiteisminio tyrimo metu specialistė A. M. patvirtino specialisto išvadoje pateiktas išvadas. Specialistė taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog dokumentiniam tyrimui nepateikti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. kasos dokumentai, originalūs kasos pajamų orderiai bei kasos išlaidų orderiai, todėl negalima nustatyti kada atsirado 46 848 Eur grynųjų lėšų trūkumas (t. 8, b. l. 190–195).
39. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus pirmiau minėtos teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, nebuvo išleidę įsakymo dėl D. A. įgaliojimo atlikti kasininko funkcijas, ši taip pat nebuvo pasirašiusi sutarties dėl jos materialinės atsakomybės, tačiau iš aptartų įrodymų matyti, kad D. A. Bendrovėje buvo atsakinga už jos kasą ir atlikdavo visas esmines su kasos tvarkymu susijusias funkcijas, atlikdavo kasos operacijas su įmonės grynaisiais pinigais bei saugodavo kasoje esančius grynuosius pinigus, turėjo raktą nuo pagrindinio seifo, kuriame buvo laikomi grynieji pinigai, o liudytoja N. R. su kasa atlikdavo iš esmės tik keletą veiksmų, t. y. iš klientų priimdavo lėšas į kasą (padėdavo į vieną iš tam skirtų dėžučių), būtinais atvejais esant pagrindui darbuotojams išmokėdavo tam tikras nedideles pinigų sumas iš jai prieinamos dėžutės, tačiau N. R. visais atvejais veikė tik kaip D. A. padėjėja bei buvo griežtai jos kontroliuojama, t. y. D. A. kiekvieno mėnesio pabaigoje suskaičiuodavo ir sutikrindavo iš N. R. paimtą grynųjų pinigų sumą. Taigi, kasoje buvę pinigai (įmonės turtas) faktiškai buvo patikėti D. A., nes tik ji galėjo laisvai disponuoti tuo turtu, ką ji ir darė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistoji D. A. laikytina nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, subjektu. Priešingai nei teigė gynėjas, šioje byloje nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl jokių kitų Bendrovės darbuotojų atsakomybės klausimo, nes kitų Bendrovės darbuotojų įgaliojimai ir veiksmai buvo visiškai kitokie, be to, pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. A., būdama Bendrovės vyriausiąja finansininke, kaip nustatyta užimamų pareigų pagrindu, žinodama, kad Bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus privalo naudoti tik įmonės veikloje, taip pat privalo pateikti grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, tokių dokumentų ar juos patvirtinančių duomenų dėl 46 848 Eur panaudojimo nuteistoji D. A. nepateikė ir negrąžino jų įmonei, t. y. įgijo galimybę kaip savomis disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tokiu būdu tyčia pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 46 848 Eur. Atlikdama tokius veiksmus D. A. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.
41. Šių išvadų nepaneigia gynėjo teiginiai, kad teismas privalėjo nustatyti, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis minėtas turtas buvo pasisavintas, kad atliekant patikrinimus ir tyrimo veiksmus nustatyta pasisavinto turo vertė kito, kadangi vien tai, kad kaltinime, pagal kurį nuteistoji pripažinta kalta ir nuteista skundžiamu nuosprendžiu, tiksliai neįvardintas pinigų pasisavinimo laikas ir aplinkybės, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Byloje pareikštų ir aptariamų kaltinimų kontekste nebuvo galima tiksliai nustatyti, kokiu konkrečiai laiku ir kokiomis aplinkybėmis nuteistoji išėmė iš kasos joje buvusius pinigus, bet tai iš esmės nėra svarbu, nes nagrinėjamu atveju tikslus pinigų paėmimo laikas ir panašios aplinkybės, niekaip nekeistų išvados dėl nuteistosios veiksmų pasisavinant šias lėšas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamajame posėdyje prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą nuteistoji nurodė supratusi kuo kaltinama, savo kaltę pripažino iš dalies. Nuteistoji nurodė tik tai, kad pareikštuose kaltinimuose yra tam tikrų neatitikimų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal pareikštus kaltinimus, priėmė nuosprendį, remdamasis byloje surinktais įrodymais. Taigi, jokių kliūčių nagrinėti bylą dėl kaltinamojo akto galimų trūkumų nebuvo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokių trūkumų taipogi nenustatė. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos D. A. teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, teisė į teisingą procesą.
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl visų pirmiau aptartų atvejų D. A. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 183 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.
43. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad visais pirmiau aptartais atvejais dėl nuteistosios veiksmų nepasunkėjo civilinio ieškovo pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl tarp nuteistojo ir Bendrovės susiklostė civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai.
44. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150-628/2018, 2K-280-648/2018). Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Būtent nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad nuteistoji jai patikėtą svetimą Bendrovės turtą neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo turtu, pažeisdama turto patikėjimo sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tokie nuteistosios veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jos veiksmai nepagrįstai buvo kriminalizuoti. Be kita ko, tai, kad dėl D. A. veiksmų atliekant patikrinimus ir tyrimą, ši pripažino dalį kaltės ir Bendrovei atlygino dalį žalos, nepašalina pirmosios instancijos teismo konstatuotos nuteistosios D. A. kaltės dėl jos padarytų nusikalstamų veiksmų.
Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo
45. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad D. A. pagamino netikrus ir klastojo tikrus dokumentus. Jos veiksmai pasirašant Bendrovės buhalterinius dokumentus, neturėjo būti kvalifikuojami kaip nusikalstami, kadangi Bendrovėje buvo tokia praktika, kad daugelis darbuotojų pasirašydavo dokumentus už kitus darbuotojus. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalėjo nurodyti, kokie įrodymai patvirtina kiekvieno dokumento suklastojimą, to nepadarydamas pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Teisėjų kolegija tokius gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
46. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nagrinėjamos bylos kontekste, atsako tas, kas suklastojo tikrus dokumentus ar pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir dėl to buvo padaryta didelė žala.
47. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. pripažinta kalta dėl to, kad ji suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, pagamino žinomai netikrus kasos išlaidų orderius ir PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, t. y. prekės ir paslaugos apmokėtos Bendrovės lėšomis bei piniginės lėšos pervestos į nuteistosios asmeninę banko sąskaitą, nors naudojamos D. A. asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokius dokumentus D. A. įtraukė į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus. D. A. kaltė suklastojus tikrus dokumentus, pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus grindžiama ištirtų įrodymų visuma.
48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. D. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke (t. 2, b. l. 3–4, 7–8). D. A. pagal užimamas pareigas ir vykdomas funkcijas, be kita ko, buvo atsakinga ir už išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bei kasos išlaidų orderių teisingumą bei apmokėjimo kontrolę. Nors apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas ir ginčija pačių dokumentų suklastojimo ir pagaminimo faktus, tačiau iš nuteistosios D. A. duotų parodymų matyti, kad ji iš esmės dėl visų jai inkriminuotų prekių ar paslaugų įsigijimo (išskyrus NewGenius įrenginį), taip pat ir dėl pinigų pervedimo bei tuo pagrindu jos pačios surašytų buhalterinių dokumentų, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, prisipažino. Nuteistoji neginčijo nei viename dokumente prie jos pavardės esančio jos parašo tikrumo, be to nurodė, kad ji pati įformino visas pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir jų pagrindu surašė (pasirašė) reikiamus dokumentus (t. 13, b. l. 2–10). Taip pat ir 2019 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1316 konstatuota, kad dalyje dokumentų (2014 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. gegužės 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje „Vyr. buhalteris D. A.“ esančius parašus D. A. vardu pasirašė pati D. A. (t. 7, b. l. 83–91). Tuo tarpu kiti Bendrovės darbuotojai liudytojai G. Č., M. G., N. R., R. T. kategoriškai teigė, kad veikos aprašyme nurodytuose buhalteriniuose dokumentuose prie jų pavardžių esantys parašai yra ne jų. Tokius liudytojų parodymus iš esmės patvirtina 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1032004-20 nurodytos aplinkybės, kad tirti pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose (2014 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. gegužės 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)) prie minėtų liudytojų pavardžių pasirašytą parašą pasirašė ne liudytojai (t. 7, b. l. 100–130).
49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į pačios nuteistosios parodymus, kuriais ji iš dalies pripažino savo kaltę dėl turto pasisavinimo ir tuo pagrindu netikrų dokumentų pagaminimo ar tikrų dokumentų suklastojimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistosios D. A. kaltės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Didelės žalos požymis taip pat nustatytas tinkamai, nes jo vertinimas neatsiejamas nuo D. A. atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi nagrinėjamoje byloje tikrų dokumentų klastojimas ir netikrų dokumentų pagaminimas bei jų panaudojimas buvo dalis bendro nusikalstamo nuteistosios D. A. sumanymo, todėl tai, kad nuteistoji savo veiksmais pasisavino didelės vertės svetimą turtą, patvirtina ir didelės žalos padarymo BK 300 straipsnio 3 dalies prasme požymį. Taigi, BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atskleisti tinkamai ir D. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal šią teisės normą patraukta pagrįstai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas (sukčiaujant, pasisavinant ar iššvaistant svetimą turtą) papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, tuo atveju, kai netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar pats suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojęs įgijo (pasisavino ar iššvaistė) svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 182 (BK 183 ar BK 184) straipsnių ir BK 300 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-7-82-699/2018, Nr. Nr. 2K-99-495/2022).
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinės apskaitos ir nuteistosios kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
50. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. A. yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektas, kadangi baudžiamoji atsakomybė už buhalterinių dokumentų neišsaugojimą gali kilti tik bendrovės vadovui. Be to, gynėjas teigia, kad visos Bendrovėje buvusios ūkinės operacijos buvo atvaizduotos jos buhalterinėje apskaitoje, todėl visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima nustatyti Bendrovės turto. Be kita ko, Bendrovės civilinis ieškinys, išskyrus kasoje nerastą sumą, taip pat grindžiamas buhalterinės apskaitos dokumentais. Tokie gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. A. nusikalstamos veikos aprašyme nurodytu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė (t. 2, b. l. 3–4). Jos pareiginėje instrukcijoje nustatyta, kad ji atsakinga už įmonės finansinės veiklos planavimą, finansinių išteklių ir įmonės investicinės politikos formavimą. Vykdo ir organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą. Taip pat nustatytos vyriausiosios buhalterės pareigos – kaupti, sisteminti, analizuoti įmonės finansinę informaciją; formuoti įmonės apskaitos politiką; rengti biudžeto projektus; vykdyti vidaus auditą; rengti įmonės finansines ataskaitas ir jas teikti tiksliniam vartotojui; organizuoti inventorizaciją; organizuoti turto, įsipareigojimų ir ūkinių operacijų, įplaukiančių lėšų, prekių ir piniginių lėšų apskaitą; sudaryti balansą ir operatyvias suvestinės ataskaitas apie pajamas, išlaidas ir biudžeto naudojimą; užkrinti buhalterinių dokumentų saugojimą ir saugumą; organizuoti kasos darbą (t. 2, b. l. 4). Liudytojai G. Č. ir M. G. nurodė, kad Bendrovėje būtent D. A. buvo atsakinga už Bendrovės buhalterinių dokumentų tvarkymą ir jų tikrumą, kadangi nuteistoji D. A. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė savo nuožiūra (t. 11, b. l. 87–88, 88–91). Liudytojas A. T. nurodė, kad pagal 2017 m. liepos 28 d. tarp UAB „M.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą sutartį, jo vadovaujama bendrovė „M.“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. gegužės 31 d. tvarkė minėtos įmonės buhalterinę apskaitą. Jo vadovaujamai bendrovei UAB „M.“ nebuvo perduoti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pirminiai kasos dokumentai; laikotarpio nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. avansinės apyskaitos, atskaitingų asmenų registras (pagal kiekvieną atskaitingą asmenį) ir įsakymas, kuriuo patvirtintas atskaitingų asmenų sąrašas (t. 11, b. l. 157–158).
53. Pagal BAĮ 10 ir 11 straipsnių nuostatas už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingi ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, taip pat apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir nuteistosios pareigybės instrukcijoje nustatytą atsakomybę ir pareigas, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent vyriausioji buhalterė, t. y. nuteistoji D. A. buvo atsakinga už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų išsaugojimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas D. A. pagrįstai pripažino tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu.
54. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad BAĮ yra įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).
55. Byloje nustatyta, kad D. A. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. būdama atsakinga už buhalteriniuose dokumentuose nurodomų duomenų tikrumą ir teisingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, žinojo, jog buhalterinėje apskaitoje nurodant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas nusikalstamos veikos aprašyme nurodyto dydžio sąnaudas (dėl jau aptartų prekių ir paslaugų įsigijimo, pinigų pervedimo) yra nurodomi melagingi duomenys apie neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai naudingus sudarytus sandorius, nors minėtas prekes ir paslaugas įsigijo ne įmonės reikmėms, taip pat ir dėl kasoje esančių grynųjų pinigų panaudojimo savo reikmėms. Tą darydama, kaip Bendrovės vyriausioji buhalterė ir iš esmės vienintelė tvarkydama Bendrovės buhalterinę apskaitą, D. A. puikiai suvokė, kad jokiais dokumentais nepatvirtintos ūkinės operacijos, taip pat kai jos pagrindžiamos buhalteriniuose dokumentuose įrašant melagingus duomenis, Bendrovės buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių rodiklių.
56. Taigi, konstatuoti D. A. padaryti tyčiniai šiurkštūs ir sistemingi buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai lemia išvadą, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. A. minėtą nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia. D. A., žinodama buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.
57. Kaip nepagrįsti atmetami ir gynybos teiginiai, kad D. A. veiksmai nelėmė ir negalėjo lemti BK 222 straipsnio 1 dalyje būtinų nustatyti padarinių, kadangi buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, o civilinis ieškovas, remdamasis Bendrovės buhalteriniais dokumentais, pareiškė civilinį ieškinį. Byloje nustatytas vykdant tiesiogines darbo funkcijas D. A. tyčinis ir sistemingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimų tvarkymo skaičius ir jų mastas iš esmės neleidžia abejoti išvada, kad D. A. veiksmais buvo iškraipyti Bendrovės finansiniai rodikliai (tai, kad šie pažeidimai nulėmė minėtus padarinius konstatavo ir bylos baigtimi nesuinteresuota specialistė 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-37-2915; t. 6, b. l. 143–183). Be to, nustatyta, kad dėl D. A. veiksmų iš dalies, o ne visiškai negalima nustatyti minėtų finansinių rodiklių. Taigi, byloje nėra padaryta išvada, kad D. A. veika nulėmė sunkiausius BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarinius ir kad visa buhalterinė apskaita buvo ydinga, tačiau padaryta veika ir nustatyti pažeidimai yra pakankami, kad būtų galima konstatuoti baudžiamojo įstatymo pažeidimą.
58. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. A. pagrįstai pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamasis įstatymas jai pritaikytas tinkamai.
Dėl kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo
59. Nuteistosios D. A. gynėjas apeliaciniame skunde nepateikė atskirų argumentų dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu išspręstų kitų klausimų, taip pat ir nuteistajai paskirtos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atsižvelgdamas į nuteistosios padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, veikimo laikotarpį ir jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, lengvinančių ir sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad nuteistajai D. A. už atskiras nusikalstamas paskirtos bausmių rūšys ir jų dydžiai, taip pat ir paskirta galutinė subendrinta bausmę, yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta.
60. Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nuosprendžio dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš nuteistosios priteistos 58 119,20 Eur sumos turtinei žalai atlyginti, visgi prašo pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinio ieškovo prašymas priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo žalos padarymo momento iki kreipimosi į teismą dienos, ir prašo šias palūkanas priteisti. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Apeliantas prašo nustatyti, kad pastarosios palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bet nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje dienos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisės aktų nuostatas, pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika dėl palūkanų priteisimo, todėl civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
61. Apeliantas prašo priteisti dviejų rūšių palūkanas: 1) palūkanas, įtvirtintas CK 6.210 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šias palūkanas, vadovaujantis ir CK 6.288 straipsniu, prašoma skaičiuoti nuo kiekvieno nuteistosios atlikto neteisėto pinigų pervedimo ar mokėjimo bei nuo darbo santykių pabaigos); 2) palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnyje, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo.
62. Pagal CK nuostatas palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio ryšys. Jis yra toks, kad iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
63. Taigi, abi apelianto prašomos priteisti palūkanų rūšys priskiriamos kompensacinę funkciją atliekančioms palūkanoms, kuriomis, be kita ko, siekiama kompensuoti minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius.
64. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procesinių palūkanų priteisimo, pareiškus civilinį ieškinį baudžiamajame procese, klausimas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019, kuria suvienodinta iki tol buvusi skirtinga teismų praktika dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamajame procese (skyrėsi ne tik teismų sprendimai dėl galimybės apskritai šias palūkanas priteisti, bet ir dėl šių palūkanų skaičiavimo pradžios momento).
65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, taip pat operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Prasidėjus teismo procesui, skolininkas turi būti suinteresuotas nevilkinti proceso, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-156-687/2015, Nr. 3K-3-452-415/2016, Nr. 3K-3-235-1075/2018, Ne. 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
66. Kartu kasacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
67. Remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, skolininko kaltė, kaip civilinės atsakomybės būtina sąlyga, preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Be to, civilinėje teisėje yra įtvirtintas atsakomybės be kaltės institutas (griežta atsakomybė), kai įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais atsakovo kaltė iš viso neįrodinėjama (pvz., CK 6.266, 6.267, 6.270 ir kiti straipsniai). Galiojant tokioms nuostatoms, teismui civiliniame procese pripažinus ieškinį įrodytu ir teisiškai pagrįstu, jau nuo bylos iškėlimo teisme momento skolininkas laikomas atsakingu už tai, kad laiku neįvykdė prievolės, ir dėl to, esant reikalavimui, nuo šio momento jam skaičiuojamos procesinės palūkanos. Taikant baudžiamąją atsakomybę kaltės principas įgyvendinamas be jokių išimčių ir ribojimų (BK 2 straipsnio 3 dalis), be to, baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis).
68. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK normas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Remiantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo klausimus, būtina civilinio ieškinio patenkinimo sąlyga yra asmens kaltumo nustatymas priimant teismo nuosprendį. Nenustačius asmens kaltumo dėl nusikalstamos veikos padarymo, net ir neturint jokių abejonių dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas (BPK 115 straipsnis). Būtina teismo nuosprendžio privalomumo ir perdavimo vykdyti sąlyga – jo įsiteisėjimas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, plenarinė sesija konstatavo, kad baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese.
69. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje.
70. Nors minėtoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė konkrečiai tik dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procesinių palūkanų priteisimo momento, Lietuvos apeliacinis teismas nemato pagrindo daryti kitokių išvadų ir dėl galimybės iš nuteistojo priteisti kitos rūšies, tačiau taip pat kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, įtvirtintas CK 6.210 straipsnyje. Vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, kad baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis, darytina išvada, kad sprendžiant baudžiamajame procese pareikšto civilinio ieškinio klausimą, negali būti priteisiamos ir CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos.
71. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas teigia, kad vienoje teisės sistemoje negali egzistuoti skirtingi padarytos žalos supratimai ir apibrėžimai, nes priešingu atveju būtų pažeidžiama asmens teisė į teisingą patirtos žalos atlyginimą, pasirinkus vieną iš dviejų galimų teisminių procesų, taip pat apeliantas nesutinka su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi Nr. 2K-P-75-788/2019.
72. Sutiktina, kad civiliniame procese, sprendžiant dėl procesinių palūkanų priteisimo, jų skaičiavimo pradžios, nėra daroma skirtumo tarp sutartinių prievolių ir iš delikto atsiradusių prievolių. Visais atvejais sprendžiama, kad civiliniame procese procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje viena šalis teigė, kad iš delikto kilusiai žalai atlyginti procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir apeliantai rėmėsi minėta kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-P-788/2019, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šiuos argumentus atmetė ir pažymėjo, kad kasacinio teismo nutarčių, priimtų baudžiamosiose bylose, išaiškinimai nagrinėjimam civiliniam ginčui netaikytini. Vien tai, kad dėl baudžiamojo proceso skirtumų ir ypatumų procesinės palūkanos, nagrinėjant baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindas analogišką teisės aiškinimo taisyklę taikyti ir nagrinėjamo ginčo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-784-567/2022).
73. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismų praktikoje egzistuoja skirtumas tarp palūkanų priteisimo klausimo sprendimo civiliniame procese ir baudžiamajame procese, tačiau, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vis dėl to nemato pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos pateikto išaiškinimo. Primintina, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, tarp jų Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Be to, kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 suformuotų išaiškinimų nuosekliai laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-1076/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-387/2020).
74. Pažymėtina, kad, vadovaujantis minėta kasacinio teismo plenarinės sesijos nutartimi, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Be to, teismų praktikoje yra atvejų, kai aptariamų palūkanų baudžiamajame procese skaičiavimo pradžios momentas buvo dar vėlesnis nei nuosprendžio įsiteisėjimas, pavyzdžiui, procesinės palūkanos priteistos nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-1076/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-449/2022), suėjus įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę žalą terminui ir pan. Tai taip pat yra ryškus skirtumas nuo civiliniame procese taikomų nuostatų, susijusių su procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentu.
75. Vienas pagrindinių baudžiamojo proceso tikslų – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Asmenį pripažinus kaltu, jam paskiriama baudžiamajame įstatyme nustatyta bausmė. Taigi, nuteistasis, konstatavus jo neteisėtus veiksmus (neveikimą), ne tik įpareigojamas atlyginti padarytą žalą (jei tokia buvo padaryta), kas atitinka ir civiliniame procese kylančias neigiamas pasekmes, tačiau taip pat jis įpareigojamas ir atlikti jam valstybės skirtą kriminalinę bausmę. Šios aplinkybės, kartu su nekaltumo prezumpcija baudžiamajame procese ir neteisėtų veiksmų prezumpcija civiliniame procese, neleidžia abejoti civilinio ir baudžiamojo procesų esminiais skirtumais bei, teisėjų kolegijos vertinimu, pateisina teismų praktikos skirtumus, priteisiant kompensuojamąsias palūkanas civiliniame ir baudžiamajame procesuose.
76. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš D. A. civiliniam ieškovui priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, o ieškinio dalį dėl kitų palūkanų atmetė.
77. Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde, prie pateiktų prašymų nurodė ir tai, kad jis prašo „priteisti iš atsakovo civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas“, tačiau dėl pateikto prašymo apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ir motyvų. Iš tokio apeliacinio skundo ir civilinį ieškovą atstovaujančio advokato prašymo nėra aišku kokias bylinėjimosi išlaidas civilinio ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti, to jis nebuvo nurodęs ir pirmosios instancijose teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo nepateikta jokių dokumentų dėl civilinio ieškovo realiai patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino civilinio ieškovo prašymo dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo.
Dėl Civilinio ieškovo atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
78. Civilinio ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 2 100 Eur dydžio atstovavimo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė išrašytą sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 2023-01-13 (t. 8, b. l. 83–86).
79. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šio straipsnio nuostatos taikytinos ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-153-696/2015, Nr. 2K-143-696/2017 ir kt.). Taigi, tokias išlaidas teismas gali priteisti, tačiau to daryti neprivalo. Nagrinėjamoje situacijoje byla buvo nagrinėjama tiek pagal nuteistosios gynėjo, tiek pagal civilinio ieškovo skundą. Teisėjų kolegija civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su procesinių palūkanų priteisimu įvertino kaip nepagrįstus ir jo reikalavimų netenkino, todėl neįžvelgia pagrindo tenkinti atstovo prašymo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, teismo posėdyje buvo pateikta tik advokato išrašyta sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2023-01-13, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad sąskaitos apmokėjimo terminas 10 darbo dienų (t. 8, b. l. 83–86). Toks dokumentas įrodinėjant ne bet kokias, o realiai patirtas procesines išlaidas, nėra pakankamais ir tinkamas, o teismo sprendimo paskelbimo dieną teismui pateiktas prašymas pridėti sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus teismo sprendimo niekaip nekeičia, nes kaip jau minėta, teismas atmetė civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus. Atsižvelgiant į visa tai, civilinio ieškovo atstovo nurodytos kaip civilinio ieškovo patirtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos ir jo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios D. A. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato Audriaus Voverio apeliacinius skundus atmesti.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato Audriaus Voverio prašymo priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas iš nuteistosios D. A. netenkinti.