Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B. ir G. L. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

15. Ieškovų motina D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sirgo (duomenys neskelbtini). 2019 m. (duomenys neskelbtini) D. L. pasijuto prastai ir lydima kartu gyvenančio sūnaus D. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) PSPC registratūrą. Pacientę atžiūrėjo gydytoja (duomenys neskelbtini), kuri, įvertinusi pacientės skundus, bendrą sveikatos būklę ir skubos tvarka atliktą bendrą kraujo tyrimą, esant kritiškai pacientės būklei, nukreipė ją gydymui į stacionarą.

16. Pacientė, lydima sūnaus D. B., su siuntimu nuvyko į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, tačiau į ligoninės stacionarą gydymui nebuvo paguldyta, ji buvo išleista į namus, nurodant vykti kitą dieną daryti planinę (duomenys neskelbtini), o po jos atvykti į ligoninės Priėmimo skyrių.

17. Pacientė grįžo namo, atsigulė ilsėtis, o (duomenys neskelbtini) apie 7 val. ryto rasta mirusi. (duomenys neskelbtini) išrašė pacientės medicininį mirties liudiją, kuriame nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

18. Ieškovai 2020 m. sausio 20 d. su skundu kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), prašydami įvertinti, ar jų motinai D. L. (duomenys neskelbtini) PSPC ir (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai.

19. Akreditavimo tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. direktoriaus įsakymu „Dėl pacientei D. L. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Įsakymas) pripažinta, kad pacientei D. L. (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyriuje būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta (prieinama) – pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir kitus Įsakymo 1.1. punkte nurodytus teisės aktus. (duomenys neskelbtini) taip pat neįvykdė Akreditavimo tarnybos reikalavimo pateikti 2019 m. sausio mėnesio medicinos personalo darbo ir budėjimų grafikų kopijų. Įsakymu (duomenys neskelbtini) įspėta dėl teisės pažeidimų.

20. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1826-872/2021 (duomenys neskelbtini) skundas dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Akreditavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti G. L. ir D. B. 2020 m. sausio 20 d. skundą, buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 14 d.

21. D. B. ir G. L. 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Komisiją, prašydami įpareigoti (duomenys neskelbtini) atlyginti kiekvienam po 30 000 Eur neturtinę žalą dėl jų motinai D. L. nesuteiktos būtinosios medicinos pagalbos, lėmusios jos mirtį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas kilo dėl: 1) neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatymo kriterijų ir dydžio; 2) procesinių palūkanų priteisimo ir teisės į procesines palūkanas atsiradimo momento; 3) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo.

Dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatymo kriterijų ir dydžio

26. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalį kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

27. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pacientei metu (2019 m. (duomenys neskelbtini)) galiojęs teisinis reglamentavimas. Aktualios nagrinėjamam ginčui Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.

28. Taikant aptariamą teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir kt.).

30. Nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba, atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybės patikrinimo vertinimą (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita) nurodė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) pacientei D. L. (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyriuje nebuvo suteikta (prieinama) būtinoji medicinos pagalba – pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba, taip pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, nuostatas ir kitus teisės aktus. Ataskaita patvirtinta Akreditavimo tarnybos direktoriaus Įsakymu, vadovaujantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136, 27 punktu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1826-875/2021 Įsakymas ir Ataskaita pripažinti pagrįstais ir palikti galioti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje ir laikytini prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31. Nustatyta, kad pacientė 2019 m. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) PSPC atvyko blogos sveikatos būklės, skundėsi (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini), apžiūrėjusi pacientę ir susipažinusi su skubos tvarka atliktais kraujo tyrimo rezultatais, D. L. būklę įvertino esant kritiška ir išdavė medicinos dokumentų išrašą / siuntimą stacionariam gydymui, apskaitos forma Nr. 027/a. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 7 d. specialisto išvadoje Nr. DM 20(72)/2020 (01) (toliau – Išvada) nurodyta, kad šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) tinkamai įvertino pacientės sveikatos būklę kaip kritinę dėl (duomenys neskelbtini) bei pagrįstai nukreipė pacientę į stacionarą. Pagal pacientei (duomenys neskelbtini) atliko bendro kraujo tyrimo rodiklius buvo indikacija atlikti (duomenys neskelbtini) kaip įmanoma greičiau. Tačiau, nepaisant pacientės kritiškos sveikatos būklės, pacientei (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyriuje skubi būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta (neprieinama), nors atsakovė tokią pagalbą turėjo ir privalėjo suteikti. Nesant galimybės pacientę nedelsiant nuvežti į Santaros klinikas, ji nebuvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini), neatliktos reikalingos procedūros, nepildyta dokumentacija. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės darbuotojų veiksmai (neveikimas) neatitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standarto ir maksimalių pastangų kriterijaus, taip pat rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.

32. Pacientė (duomenys neskelbtini) namuose buvo rasta mirusi. Išvadoje nurodyta, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog 2019 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atlikus (duomenys neskelbtini) pacientė būtų išgyvenusi ilgiau. Siuntimo į stacionarą metu pacientės būklė buvo kritinė ne tik dėl (duomenys neskelbtini), bet ir dėl (duomenys neskelbtini). Tai savaime nereiškia, kad tarp pacientės mirties ir atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryšio.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, kad kritinės sveikatos būklės pacientei Priėmimo skyriuje nebuvo suteikta (prieinama) būtinoji medicinos pagalba, pacientė nebuvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini), o išleista namo, nurodžius rytoj atlikti (duomenys neskelbtini) (planinę, atliekamą privačioje klinikoje) ir grįžti į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, o jeigu (duomenys neskelbtini) pacientei nedarytų, atvykti tiesiai į Priėmimo skyrių, tačiau pacientė, praėjus apie 12 valandų po apsilankymo Priėmimo skyriuje, mirė, sudaro pagrindą teigti egzistavus pakankamam atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių teisiniam priežastiniam ryšiui.

35. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.248, 6.250 straipsniai), pripažįstant nepagrįstais atsakovės argumentus dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo.

36. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų asmenų, turi ir mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) bei pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

37. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje nustatytas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas. Toks aiškinimas, kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

40. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, gali būti vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis nelaikytinas (nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

41. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir asmens, kuris mirė, santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su asmeniu, kuris mirė, ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

42. Nustatyta, kad ieškovai D. B. ir G. L. yra D. L. sūnūs. D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), su D. L., nutrūkus ieškovo santuokai, kartu gyveno vienuolika metų, kasdien rūpinosi motina ir jos sveikata, ją globojo ir prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs naujų simptomų, vežė motiną pas medikus, gydymo įstaigoje lydėjo į gydytojų ir procedūrų kabinetus. Po to, kai nebuvo motinai suteikta būtinoji medicinos pagalba, parsivežė ją į namus, stebėjo jos būklę, o ryte rado jau mirusią. Ieškovas pagal testamentą paveldėjo motinos buto dalį. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad motina jį laikė mylimiausiu vaiku, motina jam buvo artimiausias asmuo.

43. Ieškovas G. L. yra jauniausias, gimęs (duomenys neskelbtini), D. L. sūnus, sukūręs savo šeimą, auginantis dvi dukras ir gyvenantis atskirai su šeima. Jis kasdien motina nesirūpino, bet su ja palaikė artimą ryšį, dažnai susiskambindavo. Kai reikėdavo, lydėjo motiną pas gydytojus į Vilnių, domėjosi jos sveikata, taikomu gydymu ir jo rezultatais. Po procedūrų su motina vyko apžiūrėti įdomių Vilniaus vietų, kartu su ja ir kitais broliais šventė šventes, kai motinos sveikatos būklė leisdavo, bendravo laisvadieniais, žinodamas sveikatos būklę, daugiau leido pabendrauti su anūke.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad abu ieškovai palaikė artimus santykius su motina, juos siejo artimi, nuoširdūs ir emociškai tvirti santykiai, todėl jos netektis abiem ieškovams (sūnums) sukėlė skaudžių išgyvenimų. Tai, kad ieškovas D. B. kartu su motina nepertraukiamai gyveno vienuolika metų ir kasdien ja rūpinosi, motina jam buvo artimiausias žmogus, leidžia D. B. emocinį ryšį su motina laikyti labiau glaudesniu ir artimesniu, o dėl motinos netekties patirtus neigiamus išgyvenimus – intensyvesniais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertinti skirtingais dydžiais.

45. Nebejotina, kad kiekvieną artimojo netektį lydi sudėtingi ir skaudūs išgyvenimai, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas padėties, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, visiško neturtinės žalos atlyginimo principo įgyvendinimas.

46. Taigi, sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ieškovai jų motinos mirties metu buvo pilnamečiai asmenys, sulaukę brandaus amžiaus, turintys aiškią pasaulėžiūrą bei galintys išgyventi artimo žmogaus netektį.

47. Nustatyta, kad ieškovų motina D. L. ilgą laiką sirgo (duomenys neskelbtini). Pacientei buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir daugiau kaip vienerius metus buvo atliekamos (duomenys neskelbtini). Pas šeimos gydytoją 2019 m. (duomenys neskelbtini) pacientė atvyko išsekusi, nepaėjo, jos sveikatos būklė buvo bloga. Pacientės mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovų motinos liga ir kritinė sveikatos būklė atvykimo į Priėmimo skyrių metu nebuvo nulemta atsakovės veiksmų (neveikimo). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Išvadoje nustatyta, kad šiuo atveju negalima kategoriškai teigti, jog atlikus pacientei (duomenys neskelbtini) ji būtų išgyvenusi ilgiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pacientės liga ir jos progresavimas, diagnozuotos gretutinės ligos ir kritinė sveikatos būklė (duomenys neskelbtini) lėmė poreikį atvykti pas šeimos gydytoją bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos nekategoriška išvada dėl galimybės išgelbėti pacientės gyvybę įvertinimo, yra reikšmingos, nustatant ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį.

48. Ieškovai žinojo, kad jų motina serga (duomenys neskelbtini) liga, taip pat turi gretutinių ligų, jos sveikatos būklė prastėjo. Ieškovas G. L. nurodė, kad, žinodamas motinos sveikatos būklę, siekė jai sudaryti galimybę dažniau bendrauti su anūke. Tai leidžia spręsti, kad ieškovams buvo žinoma apie jų motinos (duomenys neskelbtini) ir kitų gretutinių ligų progresavimą, jų gydymo rezultatus ir prognozes.

49. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai dėl motinos mirties būtų patyrę itin sunkius dvasinius išgyvenimus ir dėl to būtų pablogėjusi jų sveikata ir (ar) būtų kilusios kitos itin sunkios ir neigiamos pasekmės. Pateiktoje psichologės ataskaitoje nurodyta, kad ieškovas G. L. pas psichologę lankėsi du kartus, t. y. 2011 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 8 d., konsultacijų metu dalinosi (duomenys neskelbtini). Ieškovas D. B. psichologės konsultacijos metu (2021 m. kovo 5 d.), kalbėdamas (duomenys neskelbtini). Aptariama psichologės ataskaita atskleidžia buvusius artimus santykius tarp ieškovų ir jų motinos, bet joje nėra nurodytų aplinkybių, liudijančių, jog ieškovai patyrė itin sunkius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Ieškovai konsultavosi pas psichologę, praėjus daugiau nei dvejiems metams po motinos netekties, vykstant bylos nagrinėjimui. Duomenų, kad ieškovams ar vienam iš jų psichologinės konsultacijos būtų prireikę netrukus po motinos mirties, byloje nėra.

50. Ieškovams neturtinė žala nebuvo padaryta tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pagrindą spręsti dėl mažesnės neturtinės žalos atlyginimo dydžių, negu galėtų būti priteisiama, jeigu neturtinė žala būtų buvusi padaryta atsakovės tyčiniais veiksmais.

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė konkrečius neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus. Priteistos neturtinės žalos dydis, įvertinus ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, yra adekvatus, teisingumo ir sąžiningumo principams neprieštarauja. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ieškovų nurodomos kasacinio teismo praktikos, nes šios ir apeliaciniame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, be to, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir patirtos neturtinės žalos dydis nustatomas taip pat individuliai. Taigi, pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo neturtinės žalos dydžio ar netinkamai jį nustatė, nėra.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

52. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nors toks reikalavimas buvo pareikštas ieškinyje. Apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė teigia, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

53. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Taigi, apeliantų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nėra naujas reikalavimas, todėl jis gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme.

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis.

55. Procesinės palūkanos – kompensacinės, t. y. skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/201, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 ir kt.). Procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto.

56. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje šie du faktai egzistuoja, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

57. Atsakovė teigia, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo teismo sprendimo, nustatančio konkrečius nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, įsiteisėjimo dienos. Atsakovė šiuos argumentus grindžia kasacinio teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 ir 2010 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 pateiktais išaiškinimais.

59. Atsakovės nurodytų kasacinio teismo nutarčių, priimtų baudžiamosiose bylose, išaiškinimai nagrinėjimam civiliniam ginčui netaikytini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinė teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje Nr. 2K-P-788/2019 išaiškino, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesinių palūkanų skaičiavimo taisyklė baudžiamojoje byloje negali būti įgyvendinta dėl baudžiamojo ir civilinio proceso skirtumų bei būtinybės užtikrinti nekaltumo prezumpciją. Taigi, vien tai, kad dėl baudžiamojo proceso skirtumų ir ypatumų procesinės palūkanos, nagrinėjant baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindas analogišką teisės aiškinimo taisyklę taikyti ir nagrinėjamo ginčo atveju. Pažymėtina, kad sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo kilo civilinėje byloje, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Teisinis reguliavimas nenustato išimčių, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinių palūkanų skaičiavimui būtų taikomos kitokios taisyklės, o teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli. Taigi, nėra teisinių prielaidų procesines palūkanas skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

61. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

62. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

63. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Tam tikrais atvejais įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Toks nukrypimas, jeigu egzistuoja tam tikros priežastys ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, leistinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju egzistavo prielaidos nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovų teisė dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti apginta tik kreipiantis į teismą. Neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra teismo prerogatyva (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovai, realizuodami teisę į teisminę gynybą, nepriklausomai nuo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dydžio, neišvengiamai būtų patyrę išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovams byloje.

65. Nustatyta, kad ieškovas G. L. už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 800 Eur (500 Eur už ieškinio parengimą, 500 Eur už dubliko parengimą ir 800 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-1129)). Šios išlaidos yra daug mažesnės už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Atsakovės nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdas ir jos dydis nagrinėjamo ginčo atveju neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovo naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nepadengtų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad šiuo atveju nukrypimas nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos pateisinamas ir laikytinas sąžiningu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos nemažinamos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos dydžio, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir iš esmės pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

68. Ieškovų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, nes šis reikalavimas nelaikomas nauju reikalavimu (buvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme), yra neatsiejamai susijęs su jau pareikštu ieškiniu ir gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad toks išvestinis reikalavimas gali būti pareikštas ne pirmosios instancijos teisme, bet apeliaciniame skunde, ir nebus laikomas nauju reikalavimu (CPK 312 straipsnis).

69. Apeliantai nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti. Kadangi skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.