- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- eI3-1826-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00097-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga Utenos ligoninė
- Trečiasis asmuo
- Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras, G. L., D. B.
- Atsakovas
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Utenos ligoninės skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys viešoji įstaiga Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras, G. L., D. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - ir Akreditavimo tarnyba, ir Tarnyba) direktoriaus 2020-09-28 įsakymą Nr. T4-255 (1.34) (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2020-12-09 sprendimą Nr. 21R-946 (AG-838/02-2020); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti G. L. bei D. B. 2020-01-20 skundą „Dėl VšĮ Utenos ligoninėje pacientei D. L. 2019-01-22 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“.
Paaiškina, jog 2020-01-20 į Akreditavimo tarnybą su skundu kreipėsi advokatas A. Š., atstovaujantis G. L. bei jo broliui D. B., prašydamas įvertinti, ar jo atstovaujamųjų motinai D. L. (toliau – ir pacientė) Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Utenos PSPC) bei viešosios įstaigos Utenos ligoninėje (toliau – ir Utenos ligoninė) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
Nurodo, jog Tarnybos direktoriaus 2020-09-28 Įsakymu pripažinta, jog pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y., kad pacientė Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nebuvo registruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba, tuo pažeidžiant Įsakymo 1.1. punkte nurodytus teisės aktus; Utenos ligoninė Tarnybai 2020-02-04 raštu reikalaujant pateikti 2019 m. sausio mėn. medicinos personalo darbo ir budėjimo grafikų kopijas, jų nepateikė, priežasties nenurodė, tuo pažeidė Įsakymo 1.2 punktuose nurodytus teisės aktus. Ginčijamu Įsakymu Utenos ligoninė įspėta dėl atitinkamų teisės pažeidimų.
Nesutikdama su Akreditavimo tarnybos įsakymu, pareiškėja jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020-12-09 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, jog 2019-10-09 atlikto vidaus medicinio audito metu nustatyta, kad pacientė, lydima sūnaus D. B., 2019-01-22 kreipėsi į Utenos PSPC šeimos gydytoją A. M. dėl siuntimo kraujo komponentų transfuzijai. Ligonė iš šeimos gydytojo gavo siuntimą kraujo komponentų transfuzijai (siuntime nurodyta, kad pacientė siunčiama į „Terapinė K klinika“), todėl pagal siuntimą nėra aišku, į kurią konkrečiai įstaigą pacientė yra siunčiama. Audito metu nustatyta, jog tądien apie 16.30 val. D. L., lydima sūnaus, atvyko į Utenos ligoninės priimamąjį. Čia sūnus sužinojo, jog trombocitai užsakomi iš anksto, todėl sūnus pageidavo ligonę nuvežti į Santaros kliniką (apie pačios pacientės valią Įsakyme duomenų nėra). Dėl siuntimo perrašymo į Santaros klinikas sūnus sugrįžo pas šeimos gydytoją. Čia gydytoja A. M. siuntimą perdavė Utenos PSPC skyriaus vedėjui V. T., kuris su ligonės sūnumi nuėjo į Utenos ligoninės priimamąjį perrašyti siuntimą į Santaros klinikas. Iš Utenos ligoninės Priėmimo skyriaus gyd. V. T. iškvietė GMP (Utenos PSPC struktūrinis padalinys). GMP atvyko į ligoninės priėmimo skyrių. GMP slaugytoja (Įsakyme nėra jos paaiškinimo) atsisakė ligonę vežti į Santaros klinikas be išankstinio suderinimo dėl vietos. Gyd. V. T. skambinosi į Santaros klinikas (Įsakyme nėra informacijos iš Santaros klinikų apie šį atvejį ir jo teisinio vertinimo) dėl galimybės hospitalizuoti ligonę. Buvo pasakyta, kad klinikoje vietų nėra, rekomenduota kraujo komponentus perpilti Utenos ligoninėje. Gyd. V. T., įvertindamas tuo metu vykusią gripo ir tymų epidemijas rekomendavo ligonei vykti namo, o ryte atlikti HD ir po jos atvykti į Utenos ligoninės priimamąjį. Buvo sutarta, jei HD nedarytų (dėl žemo trombocitų kiekio) – vykti tiesiai į Utenos priėmimo skyrių. Ligonė su sūnumi išvyko namo. 2019-01-23 apie 07.00 val. sūnus rado ligonę mirusią. 2019-01-23 gyd. V. T. išrašė mirties liudijimą. Mirties priežastis: vėžinis organizmo išsekimas. Pagrindinė liga: Dauginė mieloma, kai nėra duomenų apie remisiją (C90.00). Atkreipia dėmesį, jog mirties liudijimo išrašymo data yra 2019-01-23 9.14 val., t.y. vos dvi valandos po pacientės mirties. Įsakyme nėra pateikta jokių duomenų, kokiu pagrindu mirties liudijime padaryta kategoriška išvada, kad mirties priežastis yra vėžinis organizmo išsekimas, nes nedaryti jokie D. L. mirties priežasties nustatymo tyrimai (autopsija) ir pan. Esant šioms aplinkybės pareiškėja daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad tarp pacientės mirties priežasties ir jos nestacionarizavimo Utenos ligoninėje yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Pažymi, jog veiksmas vyko Utenos PSPC ir ligoninės priėmimo skyriuje, tačiau ligoninės priėmimo skyriuje faktiškai nebuvo kreiptasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Utenos ligoninėje, įskaitant ir būtinąją pagalbą, nes akivaizdu, jog sūnus norėjo ligonę vežti į Santaros klinikas (bet ne stacionarizuoti Utenos ligoninėje). Pacientė iš esmės visą laiką nuo jos atvykimo į Utenos PSPC iki jos išvykimo iš ligoninės priėmimo skyriaus buvo Utenos PSPC dispozicijoje. Šios aplinkybės skundžiamame Įsakyme nebuvo tinkamai įvertintos.
Teigia, jog Utenos PSPC gydytojos A. M. išduotas 2019-01-22 siuntimas (toliau – Siuntimas), kurį Utenos ligoninė gavo tik prasidėjus ginčams kartu su Utenos PSPC atlikto med. audito išvada šių reikalavimų neatitinka, nes jis nebuvo suformuotas ir patvirtintas ESPBI IS priemonėmis (per asmens sveikatos priežiūros įstaigos IS ar tiesiogiai e.sveikatos portale) ir patvirtintas e.parašu, o kaip matyti atspausdintas 2019-02-05 ir „MEDIS“, t. y. vidinės Utenos PSPC informacinės sistemos, todėl Utenos ligoninės Priėmimo skyriaus darbuotojai ESPBI IS matyti 2019-01-22 apie 16 val. neturėjo galimybės.
Pažymi, jog Utenos PSPC D. L. nustačius ir siuntime nurodžius „esant kritiškai ligonės būklei“, t. y. iš esmės būtinosios pagalbos poreikį, jai turėjo būti organizuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos stacionare, tačiau ne organizuojamas siuntimas į Santaros klinikas, o V. T. negavus leidimo vežti ligonę į Santaros klinikas, dėl nežinomų priežasčių gyd. V. T. iš bylos išplėšęs kraujo tyrimų rezultatų lapelį, padavęs D. B. ir įvertinęs tuo metu vykusią gripo ir tymų epidemijas rekomendavo ligonei vykti namo, o ryte atlikti HD ir po jos atvykti į Utenos ligoninės priimamąjį, nors kaip matyti iš siuntimo, kurį turėjo gydytojas V. T., nurodyta, kad „esant kritiškai ligonės būklei“, kas gydytojui V. T. pagal einamas pareigas turėjo ir galėjo akivaizdžiai žinoma ir suprantama, tačiau šios aplinkybės Įsakyme nebuvo motyvuotai įvertintos.
Teigia, jog atsakovas taip pat pripažino, kad V. T. viršijo savo įgaliojimus, nebūdamas ligoninės darbuotoju, organizuodamas ligonei paslaugų teikimą Ligoninės priimamajame ir už tai jam buvo surašytas pažeidimas ir skirtas įspėjimas Utenos PSPC. Pažymi, jog Įsakyme nenurodytas nei vienas Utenos ligoninės darbuotojas (jo veikimas / neveikimas), kuris būtų dalyvavęs (ar turėjęs dalyvauti) sprendžiant pacientės hospitalizacijos klausimą.
Pareiškėja pažymi, jog Utenos PSPC ir Utenos ligoninė yra dvi atskiros asmens sveikatos priežiūros įstaigos; GMP yra Utenos PSPC padalinys, bet ne Utenos ligoninės; D. L. hospitalizacijos klausimas buvo sprendžiamas tik Utenos PSPC personalo, nes į Utenos ligoninę nei D. L., nei jos atstovai, nei Utenos PSPC specialistai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo nesikreipė, įskaitant ir dėl būtinosios pagalbos, nes akivaizdžiai buvo ketinama D. L. vežti į Santaros klinikas, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Utenos ligoninėje pradėti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei, ginčijamas Įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Akreditavimo tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. Š. skundė dviejų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmus, Akreditavimo tarnyba pagal šį skundą atliko du patikrinimus: dėl pacientei Utenos ligoninėje teiktų paslaugų, kurį atlikus buvo priimta Akreditavimo tarnybos 2020-09-25 ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-28-2/2020 ataskaita” Nr. D17-175-(1.27) (toliau - Ataskaita) bei ginčijamas Įsakymas, bei patikrinimą dėl pacientei Utenos PSPC teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kuris buvo įformintas Akreditavimo tarnybos 2020-09-28 įsakymu Nr. T4-253-(1.34) ,,Dėl pacientei D. L. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ bei Akreditavimo tarnybos 2020-09-25 ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-28-1/2020 ataskaita” Nr. D17-176-(1.27). Atsižvelgiant į tai, jog ginčijami veiksmai vienu metu vyko abiejose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atsiliepime Tarnyba pasisakė dėl abiejų patikrinimų metu konstatuotų aplinkybių ir padarytų išvadų.
2019-01-22 Utenos PSPC pacientę D. L. konsultavęs gydytojas chirurgas A. G., dirbantis šeimos gydytojo komandoje, sveikatos istorijoje pažymėjo, kad pacientė atvyko dėl hematomos kojoje, dializuojama tris kartus per savaitę, serga mielomine liga, objektyviai – kojose didelės mėlynės, minkštos hematomos, diagnozė – mielominė liga, abiejų kojų hematomos. Gydytojas pacientę nukreipė konsultacijai pas bendrosios praktikos gydytoją bei gydytoją hematologą, nurodyta, jog pas vidaus ligų gydytoją siunčiama skubiai.
2019-01-22 sveikatos istorijoje šeimos gydytoja A. M. užrašė, kad pacientė D. L. atvežta invalido vežimėliu, labai blogos būklės, skauda kojas, nugarą, silpna, objektyviai – mėlynės abiejų blauzdų apatiniuose trečdaliuose, arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) 90/60 mmHg, širdies veikla ritmiška, alsavimas vezikulinis, diagnozė – mielominė liga, progresavimas, išrašė Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (apskaitos forma Nr. 027/a) nurodydama: ligos anamnezė – 2011 m. diagnozuota mielominė liga, atlikta kaulų čiulpų transplantacija, dabar būklė blogėjanti, antra diena didėjanti mėlynė kairėje kojoje, labai skausmingas stuburas, dializuojama antri metai dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, sekanti dializė numatyta rytoj, objektyviai – pacientė negalinti paeiti, išsekusi, blogos būklės, abiejose blauzdose apatiniame trečdalyje labai ryškios mėlynės, sutinusios kojos, AKS 90/60 mmHg, širdies veikla ritmiška, tachikardiška, kvėpavimas plaučiuose vezikulinis, siuntimo diagnozė – mielominė liga I gA, būklė po dviejų autologinių kamieninių ląstelių transplantacijų (KKLT), progresuojanti, gretutiniai susirgimai – antrinė anemija, antrinė trombocitopenija, lėtinis inkstų nepakankamumas, reikalingas specifinis gydymas, pacientė siunčiama į ligoninę esant kritiškai būklei, sveikatos centro šeimos gydytojos A. M. paskirto ir 2019-01-22 15.09 val. sveikatos centre atlikto bendro kraujo tyrimo rezultatai pridedami.
Sveikatos istorijoje esančiame sveikatos centro Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) kvietimo kortelėje (apskaitos forma Nr. 110/a) pažymima, kad 2019-01-22 16.15 val. buvo gautas šeimos gydytojos A. M. pranešimas dėl pacientės D. L., amžius 70 metų, svoris 55 kg, dėl iš Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus pervežimo į Santaros klinikas, pacientė sėdi vežimėlyje, diagnozė – mielominė liga, skubumo kategorija 2, GMP į Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių išvykimo laikas 16.22 val., atvykimo laikas 16.25 val., 16.35 val. pranešta, kad pacientės vežti nebereikia, nes bus gydoma vietoje, todėl GMP išvyko.
2019-01-23 sveikatos istorijoje Utenos PSPC Šeimos medicinos skyriaus vedėjas vidaus ligų gydytojas V. T. pažymėjo, kad pacientė D. L. mirė namuose, diagnozė – mielominė liga, vėžinis organizmo išsekimas, išrašė ir išdavė Medicininį mirties liudijimą Nr. 19-2299136 (apskaitos forma Nr. 106/a).
Utenos PSPC direktorius E. A. 2020-03-02 rašytiniame paaiškinime (raštas Nr. 1.30-SD-215) Akreditavimo tarnybai pažymėjo, kad 2019-01-22 15.28 val. pacientė D. L. kreipėsi į sveikatos centrą, buvo apžiūrėta šeimos gydytojos A. M., vietoj pacientės šeimos gydytojos L. M., kurios darbo laikas jau buvo pasibaigęs. Minėta gydytoja, įvertinusi pacientės nusiskundimus, atsižvelgdama į jos kritinę sveikatos būklę skubos tvarka paskyrė atlikti bendrą kraujo tyrimą, buvus kritiškai pacientės būklei, nedelsiant siuntimu nukreipė pacientę į stacionarą Utenos ligoninėje. Pacientei nuvykus į Utenos ligoninę, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbanti gydytoja paskambino kitai gydytojai ir nurodė, kad reikia kreiptis į GMP ir organizuoti pacientės D. L. pervežimą į tretinio lygio hematologijos dienos stacionarą Santaros klinikose.
Gydytoja A. M. 2019-01-22 16.15 val. iš kabineto telefonu iškvietė GMP ekipažą į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, kad pacientė būtų pervežta į Santaros klinikas, stacionarinio gydymo organizavimą paprašė atlikti sveikatos centro skyriaus vedėjo vidaus ligų gydytojo V. T., kuris nedelsiant nuvyko į Utenos ligoninės priimamąjį, kad suderintų pacientės pervežimą į Santaros klinikas. Gydytojas V. T., prie pacientės ir jos sūnaus, susisiekė su Santaros klinikomis (prieš vežant pacientus į kitas gydymo įstaigas iš anksto yra susisiekiama telefonu), budintis gydytojas hematologas paaiškino, jog pacientei sergant mielomine liga indikuotinos švitintų kraujo produktų transfuzijos gali būti atliktos tik Santaros klinikų Hematologijos dienos stacionare, kurio darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl rekomenduota atlikti paprastą kraujo transfuziją Utenos ligoninėje. Atsižvelgiant į tai, GMP ekipažas išvyko atgal (buvo atšauktas 2019-01-22 16.35 val.). V. T. visą informaciją perdavė pacientei ir jos sūnui Utenos ligoninės priimamajame, informuodamas, kad pacientė pagal siuntimą turi būti stacionarizuota Utenos ligoninėje, kuri yra vienintelė šiuo metu galinti suteikti reikiamą pagalbą, o kitą dieną pacientė bus pervežta į Santaros klinikas. Pacientė ir jos sūnus buvo informuoti, kad sveikatos centras negali atlikti kraujo transfuzijos, nes neturi reikalingų kraujo komponentų ir licencijos tokiai paslaugai teikti, tai gali atlikti tik Utenos ligoninė. Dėl kokių priežasčių pacientė pagal siuntimą nebuvo stacionarizuota Utenos ligoninėje ir kodėl jai nebuvo atlikta paprasta kraujo transfuzija, sveikatos centras nežino, nes minėtos informacijos kreipiantis Utenos ligoninė nesuteikė. Savo ruožtu sveikatos centro darbuotojai pacientei D. L. papildomai teikė informaciją Utenos ligoninėje, nors tokią pareigą turėjo pati ligoninė.
Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad šeimos gydytoja A. M., dirbanti šeimos gydytojo komandoje, tinkamai įvertino pacientės D. L. būklę, paskyrė reikiamus tyrimus, nukreipė būtinajai pagalbai. Utenos PSPC negalėjo atlikti kraujo transfuzijos procedūros, tai turėjo būti atlikta Utenos ligoninėje. Šeimos medicinos skyriaus vedėjas vidaus ligų gydytojas V. T., dirbantis šeimos gydytojo komandoje, nebūdamas Ligoninės darbuotoju, organizuodamas pacientei D. L. paslaugų teikimą Ligoninės priimamajame, viršijo savo įgaliojimus, už tai Utenos PSPC buvo surašytas pažeidimas bei Utenos PSPC skirtas įspėjimas.
Utenos ligoninė, atsakydama į Akreditavimo tarnybos 2020-02-24 raštą Nr. D2-2019-(1.20.) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, 2020-02-28 Akreditavimo tarnybą informavo, kad 2019-01-22 pacientė D. L. Utenos ligoninėje nebuvo gydoma nei stacionare, nei ambulatoriškai, todėl su šia data susijusių medicininių dokumentų nepateikė.
Akreditavimo tarnyba darė išvadą, kad pacientė Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nebuvo registruota, neapžiūrėta, jokie medicinos dokumentai nepildyti. Apie 2019-01-22 įvykius Ligoninės priimamajame Akreditavimo tarnyba turėjo spręsti iš minėto advokato skundo ir Utenos PSPC atliktų auditų išvadų. Utenos PSPC audito išvados buvo nurodytos Utenos PSPC direktorius E. A. 2020-03-02 rašytiniame paaiškinime.
Ligoninės Akreditavimo tarnybai pateiktame Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriui 2019-09-11 rašte Nr. S(9.1)-548 „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškinama dėl pacientės D. L. hospitalizacijos – pacientė atvyko pati (atvežė ratukais gydytojas V. T.), nesiregistravo, išvyko pati (išvežė ratukais gydytojas V. T., pasakęs, kad rytoj siųs į Santariškių klinikas). Kadangi pacientė išvyko, negalėjo atlikti apžiūros, paimti tyrimų, atlikti kraujo transfuzijų ar kt. reikalingų gydymo veiksmų. Taip pat informavo, kad 2019-01-22 Utenos ligoninėje buvo galimybė atlikti visų kraujo grupių transfuzijas. Esant poreikiui, bet kokios kraujo grupės komponentui iš VšĮ Nacionalinio kraujo centro pristatomi 3 val. laikotarpyje. Neturint reikiamos kraujo grupės komponentų atsargų, ligonio gyvybei grėsmingais atvejais leidžiama perpilti O Rh D neigiamus eritrocitus.
Utenos PSPC 2020-08-03 raštu (užregistruota 2020-08-04 Nr. D1-4149) Akreditavimo tarnybą informavo, kad gydytojas V. T. į Santaros klinikų Hematologijos skyrių skambino iš Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus tel. (8 389)63828. Minėtame skyriuje buvo ir budinti gydytoja (vardas, pavardė nenurodyta), bet duomenų apie pacientę D. L. registracijos dokumentuose neužrašė. Ligoninė Akreditavimo tarnybai 2020-02-04 raštu Nr. D2-2019-(1.20.) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ reikalaujant pateikti 2019 m. sausio mėn. medicinos personalo darbo ir budėjimų grafikų kopijas, jų nepateikė, priežasties nenurodė.
Pažymėjo, jog pati pareiškėja savo vidaus audito metu nustatė, jog pacientė (jos atstovas) 2019-01-22 kreipėsi į Ligoninės priimamąjį ir prašė suteikti pacientei būtinąją skubią pagalbą – perpilti kraują, todėl pareiškėjos teiginys, jog nebuvo kreiptasi dėl kraujo komponentų transfuzijos, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos PSPC pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog Utenos PSPC pacientei paslaugas suteikė tinkamai ir tolimesnių paslaugų pacientei pagal trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotą licenciją teikti negalėjo. Utenos PSPC neturi teisės ne tik atlikti kraujo perpylimo, tačiau ir stacionarizuoti pacientės, nes stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia tik antrinio (ligoninė) ir tretinio (klinikos) lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Ginčo atveju toliau paslaugas pacientei turėjo teikti Utenos ligoninė. Įvertinusi pacientės būklę, gydytoja pagrįstai ir teisėtai išdavė pacientei siuntimą į stacionarą – ligoninę.
Teigia, jog Utenos ligoninės vidaus medicininio audito komisijos 2019-10-09 rašte Nr. As-04 „Dėl prašymo atlikti medicinos auditą“ apskritai nėra minimi argumentai, jog ligoninei nebuvo aišku, jog išrašytas Siuntimas buvo skirtas jai, o priešingai – nurodoma, jog pacientė „iš šeimos gydytojo gavo siuntimą kraujo komponentų transfuzijai Utenos ligoninėje“. Be to, pacientę į Ligoninę su Siuntimu atvežė jos sūnus, todėl, net jei Siuntimas ir būtų neaiškus (su tuo nesutinka), atsižvelgiant į pacientės sveikatos būklę, jai atvykus į ligoninę pacientei turėjo būti suteikta būtinoji (skubi) medicininė pagalba, todėl ligoninės veiksmai negali būti pateisinami.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Siuntimą gavo tik prasidėjus ginčams, o Siuntimas neatitinka reikalavimų. Pažymi, jog Siuntimas pacientei buvo išrašytas ir su juo pacientė atvyko į ligoninę, kadangi pacientės sūnaus prašyme ligoninei nurodoma, jog „atlikus širdies kardiogramą gydytoja pabrėžė, kad pacientei reikalinga skubi pagalba ir išrašė siuntimą guldyti į ligoninę. Nuvykus su siuntimu į ligoninės priimamąjį <...>“. Be to, Utenos ligoninės vidaus medicininio audito komisijos 2019-10-09 rašte nurodoma, kad „šeimos gydytojo siuntimu ligonė D. L. iš Utenos PSPC buvo atvežta vežimėliu į Utenos ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyrių“, „tą dieną ligonė D. L. iš šeimos gydytojo gavo siuntimą kraujo komponentų transfuzijai Utenos ligoninėje“. Tai, kad pacientei buvo išrašytas popierinis siuntimas nereiškia, kad pastarasis nebuvo galiojantis, ar juo labiau ligoninė neturėjo teikti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų pacientei. Jei buvo netinkama Siuntimo forma, ligoninės atsakingas personalas galėjo susisiekti su Utenos PSPC ir paprašyti išrašyti elektroninės formos siuntimą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog „hospitalizacijos klausimas buvo sprendžiamas tik Utenos PSPC personalo“ ir „hospitalizacijos klausimą Santaros klinikose ligonė su sūnumi sprendė su Utenos PSPC gydytojais (V. T. ir A. M.), kadangi pacientė į ligoninę atvyko su Siuntimu, o Utenos PSCP nėra įgaliota spręsti pacientų hospitalizavimo ligoninėje klausimų, išskyrus, kiek tai susiję su siuntimų į ligoninę išrašymu.
Pažymi, jog Utenos PSPC pagrįstai išrašė Siuntimą gydymui į Ligoninę, tačiau dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nežinomų aplinkybių pacientė ligoninėje nebuvo priimta ir hospitalizuota, ką ligoninė vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir vidaus procedūromis turėjo (tiek su siuntimu, tiek ir be jo) atvykus pacientei padaryti, o pareiškėjos bandymas atsakomybę perkelti Utenos PSPC yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2020-09-28 įsakymo Nr. T4-255, kuriuo nustatyta, jog pacientei D. L. VšĮ Utenos ligoninėje Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnyboje 2020-01-24 buvo gautas advokato A. Š., atstovaujančio G. L. bei jo broliui D. B., skundas dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir paciento teisių pažeidimų įvertinimo (LAGK b. l. 7–10). Skunde advokatas A. Š. prašė įvertinti, ar jo atstovaujamųjų motinai D. L. Utenos PSPC bei VšĮ Utenos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Advokatas nurodė, jog pacientė D. L. sirgo mielomine liga. 2019-01-22 pacientė pasijuto ypatingai prastai ir lydima sūnaus D. B. atvyko į Utenos PSPC registratūrą, norėdami patekti pas šeimos gydytoją L. M.. Kadangi šios gydytojos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, pacientę apžiūrėjo gydytoja A. M., kuri, įvertinusi pacientės nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę bei skubos tvarka atliktą bendrą kraujo tyrimą, esant kritiškai pacientės būklei, nukreipė gydymui į stacionarą. Pacientei, lydimai sūnaus D. B., nuvykus į Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos skyrių, buvo liepta grįžti į Utenos PSPC, iš ten kviesti greitąją pagalbą, nors pacientės būklė buvo prasta, ji kalbėjo silpnai ir nerišliai, pati nejudėjo. D. B., palikęs pacientę vežimėlyje, nuskubėjo atgal į sveikatos centrą pas gydytoją A. M.. Ši pacientės dokumentus perdavė sveikatos centro Šeimos skyriaus vedėjui V. T., kuris kartu su D. B. vėl grįžo į Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. V. T. skambino į Santaros klinikas, budintis gydytojas hematologas rekomendavo pacientei D. L. atlikti kraujo transfuziją Ligoninėje, tačiau pacientė į Ligoninės stacionarą gydymui nebuvo paguldyta. Gydytojas V. T., ignoruodamas Santaros klinikų budinčio gydytojo hematologo rekomendavimą atlikti paprastą kraujo transfuziją ligoninėje, išplėšė iš ligos istorijos kraujo tyrimo rezultatus ir liepė vykti į namus, nurodant pacientei sekančią dieną atvykti daryti dializę, o po jos vykti į ligoninės priimamąjį. Pacientė, lydima D. B., grįžo namo, atsigulė ilsėtis. 2019-01-23 apie 7 val. ryto buvo rasta mirusi. Tą pačią dieną gydytojas V. T. išrašė mirties liudijimą, kuriame nurodė mirties priežastį – vėžinis organizmo išsekimas. Pažymi, jog Ligoninės vidaus medicinio audito Komisija savo akte neatsakė į pagrindinį klausimą – kodėl pacientei, žinant jos kritinę sveikatos būklę, visiškai nebuvo suteikta būtinoji medicininė pagalba. Skundu Tarnybos prašyta įvertinti D. L. 2019-01-22 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir atsakyti į klausimus, ar Utenos PSPC gydytoja A. M., atsižvelgusi į D. L. klinikinę situaciją tinkamai atliko savo pareigas; ar tinkamai savo pareigas atliko V. T., jeigu ne – kokius teisės aktus pažeidė ir kokius pažeidimus padarė. Ar tinkamai buvo organizuotas pacientų priėmimas Ligoninės Priėmimo skyriuje; ar Priėmimo skyriaus darbuotojai tinkamai atliko savo pareigas, o jeigu ne – kokie darbuotojai padarė nustatytos tvarkos pažeidimus ir koks šių pažeidimų pobūdis. Ar pacientė, atsižvelgiant į jos ligos pobūdį, buvusią sveikatos būklę kreipimosi medicininės pagalbos metu, atliktų kraujo tyrimų rezultatus, turėjo būti stacionarizuota Ligoninėje. Kokios priežastys lėmė, kad pacientei nebuvo suteikta stacionarinė medicininė pagalba ir kokie konkretūs asmenys turėjo ją suteikti (LAGK b. l. 7–10).
Tarnyba 2020-02-24 raštu Nr. D2-2019-(1.20) kreipėsi į Ligoninės direktorių, informuodama, kad atlieka ligoninėje D. L. 2019-01-22 teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, prašė pateikti pridėtame patikrinimo Nr. T3-28-/2020 dokumentų sąraše nurodytų dokumentų kopijas, medicinos specialistų paaiškinimus, atsakant į klausimą, kodėl pacientei D. L., žinant jos kritišką sveikatos būklę, 2019-01-22 visiškai nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba bei stacionarinė medicinos pagalba (pacientė nehospitalizuota) ir kokie konkretūs asmenys turėjo minėtas paslaugas suteikti (LAGK b. 1. 5–6).
Ligoninė 2020-02-28 raštu Nr. (6.1)S-160 informavo Tarnybą, jog D. L. ligoninėje 2019-01-22 nebuvo gydoma nei stacionare, nei ambulatoriškai. Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje apie apsilankymą Ligoninėje paskutinis įrašas 2018-09-27. Priėmimo skyriuje ligonės hospitalizacija nebuvo pradėta, nes hospitalizacijos klausimą ligonė su sūnumi sprendė su Utenos PSPC gydytojais. Pateikė sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, gydytojo konsultanto kvietimo tvarką, susirašinėjimą su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatu dėl D. L. gydymosi (LAGK b. 1. 156–170).
Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2020-09-25 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-28-2/2020 ataskaitoje Nr. D17-175-(1.27) (toliau - Ataskaita) nurodė asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo metu vertintus dokumentus ir teisės aktus, aprašė patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad pacientei D. L. asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėjo būti teikiamos stacionare, nes Tarnybos Ligoninei išduota licencija veiklai suteikė teisę teikti, be kitų stacionarių paslaugų, ir hemodializės paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei nebuvo organizuotos ir prieinamos. Ligoninės medicinos darbuotojai neatliko savo pareigų užtikrinant pacientei būtinosios medicinos pagalbos prieinamumą. Minėtą situaciją lėmė Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus darbo organizavimo kontrolės bei medicinos darbuotojų atsakomybės stoka. Ligoninė taip pat neįvykdė Tarnybos 2020-02-24 rašte Nr. D2-2019-(1.20) suformuluoto paklausimo atsakyti į advokato skunde užduotą klausimą, kodėl pacientei D. L., žinant jos kritišką sveikatos būklę, 2019-01-22 visiškai nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba bei stacionarinė medicinos pagalba (pacientė nehospitalizuota) ir kokie konkretūs asmenys turėjo minėtas paslaugas suteikti. Tarnyba šių asmenų nustatyti negali. Pagal Ligoninės ir Utenos PSPC pateiktus paaiškinimus, nėra ginčo, kad pacientė buvo atvykusi į Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių. Pacientės sveikatos būklė buvo indikacija būtinajai pagalbai. Skubioji pagalba, vadovaujantis Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 teikiama ir be išankstinio siuntimo (LAGK b. 1. 14–19).
Tarnybos direktorius 2020-09-28 įsakymu Nr. T4-255-(1.34), atsižvelgdamas į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą patikrinimą ir parengtą Ataskaitą, nustatė, kad 2019-01-22 D. L. Ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta (prieinama) - pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 6 punktą, Ligoninės Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2016-04-27 įsakymu Nr. V-42 2.2 papunktį, Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos, patvirtintos įstaigos direktoriaus 2015-12-30 įsakymu Nr. V-105 4 punktą, Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos, patvirtintos įstaigos direktoriaus 2016-06-07 įsakymu Nr. V-59 1, 3, 8, 11 punktus. Ligoninė Tarnybai 2020-02-04 raštu Nr. D2-2019-(1.20) reikalaujant pateikti 2019 m. sausio mėn. medicinos personalo darbo ir budėjimų grafikų kopijas, jų nepateikė, priežasties nenurodė, tuo pažeidė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 52 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. Tl-137 26.2 papunktį, Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-09-07 įsakymu Nr. V-839 12.13 papunktį. Šiuo įsakymu Tarnybos direktorius įspėjo Ligoninę dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų (LAGK b. 1. 20–22).
Nesutikdama su Įsakymu, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2020-12-09 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (LAGK b. l. 173–181).
Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimu, teigdama, jog ginčijamas Tarnybos Įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) toje apimtyje, iš kurių galima būtų pagrįstai spręsti, kad pacientė D. L. ir / ar kiti įgalioti asmenys būtų faktiškai kreipęsi į Utenos ligoninę dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant būtinąją medicinos pagalbą D. L. suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. hospitalizacijos klausimas buvo sprendžiamas tik Utenos PSPC personalo, nes į Utenos ligoninę nei pacientė, nei jos sūnus nesikreipė, Tarnybai 2020-02-24 rašte nenurodžius, kokių konkrečiai Utenos ligoninės darbuotojų darbo ir budėjimo grafikų yra prašoma, ginčijamas Įsakymas ir šioje dalyje nepagrįstas. Prašo teismo panaikinti Įsakymą ir Komisijos sprendimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kitų funkcijų, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, 2 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Šių Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, jog Tarnyba, vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinę ir neplaninę valstybinę priežiūrą (Nuostatų 11.38 punktas), vykdo pacientų teisių priežiūrą, tiria pacientų skundus (Nuostatų 11.39 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 11.46 punktas).
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 patvirtintų „Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas – Tarnybos atliekamas neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma Įstaigų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad vienas iš neplaninio patikrinimo tikslų yra nustatyti, ar Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, atitinka teisės aktų reikalavimus (4.1 papunktis). Tvarkos aprašo 12 punkte numatyta, kad Tarnyba neplaninį patikrinimą atlieka esant bent vienam iš šių pagrindų: gavus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą (12.1 papunktis); jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas (12.2 papunktis). Šio Tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad Tarnyba gali atlikti neplaninį patikrinimą: jei yra gauta rašytinės informacijos ar kilo pagrįstų įtarimų dėl įstaigos veiklos, kuri gali neatitikti teisės aktų reikalavimų (13.1 papunktis); siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti ankstesnio Tarnybos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai dėl įstaigos veiklos ir įgyvendinti priimti sprendimai (13.2 papunktis). Tvarkos aprašo 27 punkte numatyta, kad neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Įstaiga, nesutinkanti su šio aprašo 27 punkte nurodytu Tarnybos direktoriaus įsakymu, turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Tvarkos aprašo 38 punktas).
Pacientų skundų Tarnyboje priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, kurio 4.1 papunktyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Asmuo – pacientas ar jo atstovas, kuris kreipiasi į Tarnybą su rašytiniu skundu, nesusijusiu su žalos atlyginimu (Aprašo 4.2 papunktis). Aprašo 4.4 papunktyje numatyta, kad skundas – su žalos atlyginimu nesusijęs asmens rašytinis kreipimasis į Tarnybą, neatsižvelgiant į jo pavadinimą (antraštę), kuriame nurodoma, kad yra pažeistos teisės aktuose nustatytos paciento teisės ar teisėti interesai. Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Patikrinimą (Aprašo 23 punktas). Aprašo 32 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 32 punkte nurodytais Tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Aprašo 35 punktas).
Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir (ar) stacionarines paslaugas) teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais. Skubioji medicinos pagalba – tai medicinos pagalba, teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų Aprašo 1 ir 2 prieduose išdėstytų Vaikų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės ir Suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės (toliau – lentelės) 3 skiltyje, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Šio įsakymo 8 punkte nustatyta, kad kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas nereikalingas. 9 punkte nustatyta, jog kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą.
Taigi pagal asmenų skundus Akreditavimo tarnyba atlieka patikrinimą, ar sveikatos priežiūros įstaiga tinkamai vykdo savo veiklą. Akreditavimo tarnybos išvados tiesiogines teisines pasekmes sukelia asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurios atžvilgiu pradėtas tyrimas pagal asmens skundą.
Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog Tarnyba, gavusi paciento skundą, kreipiasi į skundžiamą asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikusią įstaigą, kurios prašo pateikti su paciento skundu susijusius dokumentus, medicinos specialistų paaiškinimus. Šių gautų duomenų ir dokumentų pagrindu Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės funkciją ir įvertina teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Tarnyba, gavusi G. L. ir D. B. 2020-01-20 skundą dėl pacientei D. L. Utenos ligoninėje nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 2020-02-24 raštu Nr. D2-2019-(1.20) kreipėsi į Ligoninę, be kitų dokumentų, prašydama pateikti gydymo stacionare ligos istoriją (apskaitos forma Nr. 003/a), asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (apskaitos forma Nr. 025/a-LK), pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių medicinos specialistų bei struktūrinio padalinio vadovo pareigų instrukcijas, darbo sutartis, struktūrinio padalinio (padalinių) kuriame (kuriuose) pacientui buvo teiktos paslaugos, darbo organizavimo tvarką, 2019 m. sausio mėn. medicinos personalo darbo ir budėjimų grafikų kopijas, kitus reglamentus, kuriais buvo ar turėjo būti vadovaujamasi nurodytam pacientui teikiant paslaugas, gydymo ir diagnostikos protokolus, kurie buvo ar turėjo būti taikomi nurodytam pacientui, kitas medicininių dokumentų apskaitos formas bei medicinos specialistų paaiškinimus, atsakant į klausimą, kodėl pacientei D. L., žinant jos kritišką sveikatos būklę, 2019-01-22 visiškai nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba bei stacionarinė medicinos pagalba (pacientė nehospitalizuota) ir kokie konkretūs asmenys turėjo minėtas paslaugas suteikti. Atsakydama į šį paklausimą, Ligoninė 2020-02-28 raštu Nr. (6.1)S-160 paminėtų dokumentų nepateikė. Pareiškėja skunde teigia, jog negalėjo žinoti, kokių konkrečiai darbuotojų darbo ir budėjimo grafikus buvo prašoma pateikti 2020-02-24 raštu, kadangi D. L. hospitalizacijos klausimas buvo sprendžiamas tik Utenos PSPC personalo, į Ligoninę šiuo klausimu nesikreipta.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad gydytoja A. M. 2019-01-22 Medicinos dokumentų išrašu / siuntimu (forma Nr. 027/a), esant kritinei pacientės D. L. būsenai, nukreipė ją gydymui į stacionarą (LAGK b. l. 117). Greitosios medicinos pagalbos kortelėje (forma Nr. 110/a) nurodyta, kad 2019-01-22 16.15 val. buvo gautas gydytojos A. M. pranešimas dėl pacientės D. L. pervežimo į Santaros klinikas, tačiau 16.35 val. iškvietimas atšauktas, nurodant, kad vežti nebereikia, nes bus gydoma vietoje (LAGK b. 1. 118-119).
Į bylą pateiktoje Ligoninės Vidaus medicininio audito komisijos (toliau - Medicininio audito komisija) 2019-10-09 išvadoje Nr. As-04 nurodyta, kad: „šeimos gydytojo siuntimu pacientė D. L. iš Utenos PSPC buvo atvežta vežimėliu į Ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. Čia kažkas pasakęs, kad ligonė privalo grįžti pas šeimos gydytoją ir užpildyti kažkokias formas, po to iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pacientės sūnus palikęs pacientę vežimėlyje priėmimo skyriuje, grįžo pas šeimos gydytoją, o į Ligoninės priimamąjį atėjo kartu su gydytoju V. T.. Pastarasis skambino į Santaros klinikas dėl pacientės hospitalizavimo, tačiau budintis gydytojas rekomendavo gydytis Utenos ligoninėje“ (LAGK b. 1. 67-68). Utenos PSPC administratorė 2020-08-03 el. laišku informavo Tarnybą, jog gydytojas V. T. į Santaros hematologijos skyrių skambino iš Ligoninės priėmimo skyriaus telefono numerio (duomenys neskelbtini). Priėmimo skyriuje buvo ir budinti gydytoja, tačiau jokių dokumentų neužpildė (LAGK b. 1. 144).
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pacientė, lydima sūnaus, kreipėsi į Utenos PSPC šeimos gydytoją, tačiau pastarojo siuntimu, esant kritinei būklei, nukreipta į Ligoninę hospitalizavimui. Pačios Ligoninės atlikto audito išvadoje nurodyta, kad „tą dieną ligonė D. L. iš šeimos gydytojo gavo siuntimą kraujo komponentų transfuzijai Utenos ligoninėje“ (LAGK b. l. 68). Taigi pacientė atvyko į Ligoninę, o Ligoninės priimamajame buvo sprendžiamas jos pervežimo į Santaros klinikų klausimas, be to, į Santaros klinikų Hematologijos skyrių gydytojas V. T. skambino iš Ligoninės priėmimo skyriaus.
Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, jog pacientė į Ligoninę dėl hospitalizacijos nesikreipė. Kaip jau minėta, siuntimu pacientė buvo nukreipta hospitalizavimui į Ligoninę. Pareiškėjos teiginiai, kad Ligoninei faktiškai siuntimas nebuvo pateiktas, todėl ji nebuvo registruota ir hospitalizuota, nepagrįstas. Iš paminėtų Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo nuostatų (8 p.) matyti, kad skubioji medicinos pagalba teikiama net ir neturint siuntimo. Tai, kad į Ligoninę su siuntimu atvykusi pacientė visiškai nepagrįstai nebuvo priimta Ligoninės darbuotojų, patvirtina Medicininio audito komisijos išvados teiginiai: „<...> atvežta vežimėliu į Ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. Čia kažkas pasakęs <...>“, „nukreipta atgal į Utenos PSPC greitosios medicinos pagalbos iškvietimui“, patvirtina, kad būtinoji medicinos pagalba pacientei Ligoninėje nebuvo suteikta. Taigi pareiškėjos teiginys, jog į Ligoninę pacientė dėl hospitalizacijos nesikreipė, atmestinas kaip nepagrįstas, nes prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Dėl pareiškėjos skundo teiginio, jog siuntimas buvo popierinės formos, todėl Utenos ligoninės Priėmimo skyriaus darbuotojai ESPBI IS neturėjo galimybės jo matyti 2019-01-22 apie 16 val., pritartina trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytam argumentui, jog tai, kad pacientei buvo išrašytas popierinis siuntimas nereiškia, kad pastarasis nebuvo galiojantis, ar juo labiau, jog Ligoninė neturėjo teikti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų pacientei. Jei buvo netinkama Siuntimo forma, ligoninės atsakingas personalas galėjo susisiekti su Utenos PSPC ir paprašyti išrašyti elektroninės formos siuntimą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Pažymėtina, kad aplinkybės, kodėl pacientei su šeimos gydytojos siuntimu atvykusiai į Ligoninę nebuvo suteikta medicinos pagalba, Ligoninė 2020-02-28 rašte Nr. (6.1)S-160 nepaaiškino. Tarnybos 2020-02-24 raštu prašytų dokumentų taip pat nepateikė. Pareiškėjos argumentas, jog Ligoninė nežinojo konkrečių medicinos darbuotojų, kurių grafikus privalėjo pateikti, visiškai nepagrįstas, kadangi Tarnybos 2020-02-24 rašto 10 punkte aiškiai nurodyta - pateikti 2019 metų sausio mėn. medicinos personalo darbo ir budėjimų grafikų kopijas (LAGK b. l. 6). Be to, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad tokią informaciją Ligoninė turėjo, kadangi 2019-09-11 raštu teikė Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriuje 2019-01-22 laikotarpiu nuo 00 iki 24 val. budėjusių visų bendrosios praktikos slaugytojų ir gydytojų darbo laiko grafikus (LAGK b. l. 169).
Teigtina, jog Tarnybos 2020-02-24 rašte išdėstytą prašymą Ligoninė ignoravo ir pateikė dokumentus savo nuožiūra, pasirinktinai, tokių savo veiksmų niekaip nemotyvuodama. Negavusi prašytų patikrinimui atlikti būtinų dokumentų, Tarnyba, kaip matyti iš Ataskaitos, patikrinimą atliko vadovaudamasi advokato skunde išdėstytomis aplinkybėmis, su skundu pateiktais dokumentais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei atvykus į Ligoninę 2019-01-22 nebuvo suteiktos. Pažymėtina, kad Ligoninei nepateikus informacijos apie medicinos darbuotojus, dirbusius Ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriuje 2019 m. sausio mėnesį (2019-01-22), Tarnyba objektyviai neturėjo galimybių nustatyti, kurie būtent Ligoninės darbuotojai dalyvavo sprendžiant pacientės hospitalizacijos klausimą. Pažymėtina ir tai, kad kviečiama į sprendimo dėl patikrinimo priemonių ar sankcijų taikymo svarstymo posėdį Tarnyboje (2020-09-22 raštas Nr. D2-9611-(1.20)), Ligoninė 2020-09-24 raštu Nr. (1.24)S- 567 atsisakė jame dalyvauti (LAGK b. 1. 145-146).
Sveikatos priežiūros įstaigų pareigą užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą bei pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka numato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (45 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Akreditavimo tarnyba gali konstatuoti, jog asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikta kokybiškai ar nekokybiškai, laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtinta, jog Ligoninė teisės aktuose numatytų pareigų nevykdė, būtinosios medicinos pagalbos pacientei, atvykusiai į Ligoninę su siuntimu hospitalizavimui, nesuteikė. Tai įvertinus, darytina išvada, kad Tarnyba G. L. bei D. B. 2020-01-20 skundo pagrindu atlikusi patikrinimą, tinkamai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. kad 2019-01-22 D. L. Ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta (prieinama) - pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba, o taip pat, kad Ligoninė Tarnybos 2020-02-04 raštu reikalaujamų dokumentų 2019 m. sausio mėn. medicinos personalo darbo budėjimų grafikų nepateikė bei nenurodė to priežasties, ir šių faktinių aplinkybių pagrindu padarė pagrįstas išvadas, jas teisingai pagrįsdama teisės normomis.
Aprašo 27 punktas nustato, kad neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Taigi, atsižvelgiant ir į LVAT praktiką, kontrolės ataskaita vertintina kaip ginčijamo Įsakymo motyvuojamoji dalis, t. y. Įsakymas ir kontrolės ataskaita laikytini vientiso atsakovės priimto (pareiškėjos skundžiamo) administracinio akto dalimis. Teismo vertinimu, Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į 2020-09-25 Ataskaitą, pagrįstai konstatavo, jog 2019-01-22 pacientei D. L. Utenos ligonėje Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta, todėl įspėjo Utenos ligoninę dėl šio Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog priimtas Įsakymas tam įgalioto viešojo administravimo subjekto, t. y. neperžengiant Tarnybai suteiktos kompetencijos ribų. Atsakovė teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą atliko tinkamai, išsamiai patikrino visas reikšmingas aplinkybes, t. y., ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant šios srities teisės aktų nuostatų, laikantis medicininių dokumentų pildymo tvarkos. Įsakymas, kaip baigiamasis (galutinis) administracinis sprendimas, nagrinėjant jo tarpusavio ryšį su Ataskaita, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reguliavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kurių pagrindu šiuo atveju buvo padaryta konstatuojamojo pobūdžio išvada, jog pareiškėja pažeidė paciento teises.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Akreditavimo tarnyba tinkamai išnagrinėjo G. L. bei D. B. 2020-01-20 skundą bei priėmė pagrįstą Ataskaitą ir Įsakymą, todėl atitinkamai Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo Akreditavimo tarnybos Įsakymas bei Ataskaita palikti galioti yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjos 1645,60 Eur advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas yra atmestas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris byloje dalyvavo atsakovo pusėje, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį (už suteiktas paslaugas apmokėta 2021-02-23), kuris 2020 m. III ketv. sudarė 1454,80 Eur, darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1645,60 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio (pvz. už atsiliepimo į skundą parengimą maksimali suma 3637 Eur (1454,80 Eur x 2,5), o prašoma priteisti suma yra 1645,60 Eur).
Pareiškėja papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, nes trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pateikė analogiško turinio atsiliepimą dėl tų pačių aplinkybių, kurį jau buvo pateikęs LAGK. Su šiuo pareiškėjos argumentu nesutiktina. Pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką, atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr. pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008, 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-346/2014). Taigi proceso šalis turi teisę prašyti priteisti ir tas išlaidas, kurios patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prašymas tenkintinas, nes prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą teisme, advokato suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą, advokato rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, todėl darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos priteisiama 1645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Utenos ligoninės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrui iš pareiškėjos viešosios įstaigos Utenos ligoninės 1645,60 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.