Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė , sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovas D. B. ir G. L., jų atstovui adv. A. Š., VšĮ Utenos ligoninė atstovui E. D., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovui V. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloą Nr.e2-89-280/2022 pagal ieškovų D. B. ir G. L. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai (toliau - VšĮ) Utenos ligoninė, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

stacionarizavimo Santaros klinikoje (byloje nėra duomenų iš Santaros klinikų dėl šio pokalbio

diagnostinio tyrimo aprašymu, vadovaujantis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 m. liepos 1 d.). Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 (nuo 2018-04-28 galiojanti įsakymo redakcija) 29 ir 30 punktuose nustatyta, kad: „29. Nustačius, kad pacientui turi būti išduotas siuntimas dėl konsultacijos, tyrimo ar gydymo, toks siuntimas turi būti suformuojamas ir patvirtinamas ESPBI IS priemonėmis (per asmens sveikatos priežiūros įstaigos IS ar tiesiogiai e. sveikatos portale). Formuojant siuntimą, užpildomi siuntimo elektroninio dokumento laukai,

priežiūros paslaugų teikimo chronologiją matyti, kad Utenos PSPC (duomenys neskelbtini) gyd. V. T. išdavė tik medicininį mirties liudijimą, tačiau 2019-01-22 nei apsilankymas Utenos PSPC, nei siuntimas gydymui kitose sveikatos priežiūros įstaigose teisės aktų nustatyta tvarka ESPBI IS nebuvo fiksuotas (dėl šių aplinkybių ieškinyje motyvuotai nepasisakoma). Esant šioms aplinkybėms daro išvadą, kad VšĮ Utenos ligoninės Priėmimo skyriuje 2019-01-22 apie 16 val. asmens sveikatos priežiūros paslaugos pagrįstai nebuvo pradėtos teikti, faktiškai negavus nei teisės aktų reikalavimų atitinkančio siuntimo, nei jokio kito siuntimo, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo kreiptasi, nei dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, nei dėl būtinosios pagalbos suteikimo ne kitoje įstaigoje (nagrinėjamu atveju VšĮ Utenos ligoninėje), bet VšĮ Utenos ligoninėje, o asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2019-01-22 apie 16 val. D. L. faktiškai teikė tik Utenos PSPC specialistai, nes pacientė faktiškai nuo jos atvykimo į Utenos PSPC ir išvykimo iš ligoninės Priimamojo skyriaus buvo Utenos PSPC darbuotojų dispozicijoje, o į ligoninės priimamąjį nei dėl būtinosios pagalbos teikimo, nei kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo faktiškai, aiškiai ir nedviprasmiškai kreiptasi nebuvo.

16. VšĮ Utenos ligoninė turi galiojančią sutartį su (duomenys neskelbtini) (pridedama kartu su ieškinio priedais), pagal kurią skubiais atvejais kraujo plazma buvo gauta ne

vėliau kaip per 4 valandas nuo užsakymo gavimo dienos (sutarties 4 punktas), todėl pacientei D.

L. kreipusis į VšĮ Utenos ligoninę dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (kraujo

komponentų transfuzijos) tokia paslauga nustatyta tvarka būtų suteikta, tačiau, kaip jau minėta, dėl tokių paslaugų suteikimo VšĮ Utenos ligoninėje kreiptasi nebuvo (Ieškinyje nėra pateikta įrodymų dėl tokio kreipimosi). Ligoninės priėmimo skyriuje faktiškai nebuvo kreiptasi nei dėl

hospitalizacijos, nei dėl būtinosios pagalbos teikimo VšĮ Utenos ligoninėje, taigi dėl asmens

sveikatos priežiūros paslaugų teikimo inicijavimo D. L. VšĮ Utenos ligoninėje faktiškai

nebuvo kreiptasi (tokie faktiniai duomenys ieškinyje nėra pateikiami), t. y. D. L. nebuvo

aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinkusi VšĮ Utenos ligoninės, kaip asmens sveikatos priežiūros

įstaigą, kurioje ji pageidauja gauti sveikatos priežiūros paslaugas (VšĮ Utenos ligoninė nenurodyta ir pridedamame siuntime), todėl VšĮ Utenos ligoninei nežinant apie faktinę D. L. sveikatos būklę 2019-01-22 apie 16 val., atsižvelgiant į tai, kad ignoruodamas Santaros klinikos budinčio gydytojo hematologo rekomendaciją atlikti paprastą kraujo transfuziją ligoninėje, D. L. Utenos PSPC nustačius ir siuntime nurodžius „esant kritiškai ligonės būklei“, t. y. iš esmės būtinosios pagalbos poreikį, jai turėjo būti organizuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos stacionare, tačiau ne organizuojamas siuntimas į Santaros klinikas, o V. T. negavus leidimo vežti D. L. į Santaros klinikas, dėl nežinomų priežasčių gyd. V. T. iš bylos išplėšęs kraujo tyrimų rezultatų lapelį, padavęs D. B. ir įvertinęs tuo metu vykusią gripo ir tymų epidemijas rekomendavo ligonei vykti namo, o ryte atlikti HD ir po jos atvykti į Utenos ligoninės priimamąjį, nors kaip matyti iš siuntimo, kurį turėjo gyd. V. T., nurodyta, kad „esant kritiškai ligonės būklei“, kas gyd. V. T. pagal einamas pareigas turėjo ir galėjo būti akivaizdžiai žinoma ir suprantama.

16. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 47 str. 1 d. nurodyta, kad „Draudžiama

atlyginimo įstatymo 4 str. nurodyta, kad „Pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą (1 dalis); Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą (2 dalis)“; „Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats (14 str. 1 dalis)“.

Nurodo, kad ieškinyje ir dublike nėra pateikta įrodymų, kad dėl D. L. stacionarizavimo Santaros klinikose būtų prieštaravęs ir D. L. sūnus D. B., nėra įrodymų ir apie pačios D. L. aiškiai išreikštą valią (arba įrodymų, kad tokia valia negalėjo būti išreikšta dėl objektyvių priežasčių) dėl jos stacionarizavimo VšĮ Utenos ligoninėje. Dėl šių priežasčių D. L. registracija ir hospitalizacija VšĮ Utenos ligoninėje nepradėti dėl akivaizdaus D. L.sūnaus ir D. T. ketinimo pervežti pacientę į Santaros klinikas, vėliau dėl jų tarpusavio sutarimo vykti namo ir kitos dienos ryte vėl atvykti į priėmimo skyrių kraujo komponentų transfuzijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (268-270 str.).

18. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą po pacientės, kuriai nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, mirties.

19. Byloje nustatyta, kad atsakovė VšĮ Utenos ligoninė 2019 m. sausio 22 d. nesuteikė būtinos medicininės pagalbos, neatlikta kraujo transfuzija, D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tai aiškiai neteisėti veiksmai, dėl kurių neturtinė žala yra aiškiai neišvengiama.

Akreditavimo tarnyba, įvertinusi patikrinimo metu ligoninėje nustatytas aplinkybes ir faktus pagal ieškovų kreipimąsi, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr.T3-28-2/2020 ataskaitoje, registruotoje 2020-09-25 Nr. D17-175-(1.27), nurodė, kad 2019-01-22 pacientei D. L. VšĮ Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta (prieinama) – pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba, tuo pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1826-872/2021 pareiškėjos viešosios įstaigos Utenos ligoninės skundą dėl Akreditavimo tarnybos išvadų atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 14 d.

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. specialistai pateikė išvadą, kad D. L. 2019 m. sausio 22 d. buvo būtina atlikti kraujo transfuziją kaip įmanoma greičiau. Negalima teigti, kad pacientė, sirgdama nepagydoma liga, būtų išgyvenusi ilgiau(ilgesnį laiką), nes siuntimo į stacionarą metu jos sveikatos būklė buvo kritinė ne tik dėl kraujo pakitimų, bet ir dėl lydinčio žymaus inkstų funkcijos nepakankamumo.

21. Atmetamas atsakovės tvirtinimas, kad veiksmui vykstant ligoninės priėmimo skyriuje faktiškai nebuvo kreiptasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo VšĮ Utenos ligoninėje, įskaitant ir būtinąją pagalbą, nes D. L. sūnus sutiko ją vežti į Santaros klinikas ne savo valia, kas rodo akivaizdus gyd. V. T. tarimasis dėl D. L. stacionarizavimo Santaros klinikoje. Tačiau nustatyta, kad tuo metu nebuvo galimybės ligonės vežti į Santaros klinikas, todėl ligoninė, žinodama pacientės sveikatos būklę, įvardintą siuntime, neturėjo teisės D. L. pagalbos suteikimą nukelti į kitą dieną. Gydytojas yra profesionalas, jis turi specialių žinių, gyvybiškai svarbiais žmogui klausimais žino ir gali daugiau, negu ieškovas D. B., turi pripažintą teisę taikyti specialias žinias bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl neturi elgtis nerūpestingai, abejingai ligonės būklės atžvilgiu, privalo imtis skubių būtinų priemonių, o ne išleisti ją į namus, su nurodymu atvykti kitą dieną. Pagal nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenis akivaizdu, kad ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai žinojo aplinkybes apie D. L. sveikatos būklę ir kokios pagalbos ji reikalinga, bet pagalbos suteikimą nukėlė kitai dienai.

Byloje iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas D.B. su savo motina D. L. iš poliklinikos su siuntimu atvyko į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, tačiau jie nebuvo priimti, nes taip nusprendė ne jis ir ne jo motina, o priėmime dirbę gydytojai bei poliklinikos gyd. V. T. Ieškovas, susirūpinęs motinos sveikata, kuri iš esmės tuomet buvo sunkioje būklėje, nei tiesiogiai, nei kitaip paslaugų neatsisakė, tų paslaugų neatsisakė ir mirusioji. Tik po to, kai nebuvo galimybės jos išvežti į Santariškes, ligonė ir jos sūnus buvo įtikinti atvykti kitą dieną. Pagal esamą situaciją nė vienas iš gydytojų neturėjo teisės nukelti kraujo transfuzijos atlikimą pagal poliklinikoje atliktus D. L. kraujo tyrimus, kai jai net buvo išrašytas siuntimas. Būtinosios pagalbos nesuteikimas D. L. pagreitino jos mirtį, kas sukėlė ieškovams didelį skausmą. Šiuo atveju negalima kategoriškai teigti, kad laiku ir tinkamai suteikus medicininę būtiną pagalbą jos gyvybė būtų buvusi išgelbėta, nes mirusioji jau sirgo sunkia onkologine liga, jos padėtis blogėjo, du metus dializuijama. Tačiau tikimybė išgelbėti pacientės gyvybę kuriam laikui būtų buvusi, jeigu Utenos ligoninėje neatidėliotinos sveikatos priežiūros paslaugos būtų buvę jai suteiktos.

22. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo (ieškovė), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Ligoninės neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti įrodymai, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu išnagrinėjus atsakovės skundą nustatytos aplinkybės.

23.Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

24.Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-337/2013).

25. Padarius žalą, sveikatos priežiūros įstaigai taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga ją įrodinėti (CK 6.248 straipsnis 1 dalis), tačiau egzistuojant kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Pažymėtina, jog nesant nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė nekyla.

26. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip (i) įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas arba (ii) veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis atlikimas arba (iii) bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Nr. V-208 įsakymu patvirtinta Būtinosios pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos (redakcija iki 2019 m. spalio 19 d.) 3 punkte nustatyta, kad skubioji medicinos pagalba- tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų tvarkoje, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti( suteikti, organizuoti) būtinąja medicinos pagalbą ( 6p.)

27. D.L., kuri, negavusi būtinosios medicinos pagalbos laiku, nesulaukusi kitos dienos mirė, todėl negali pareikalauti žalos atlyginimo. Tokia teise siekia pasinaudoti jos šeimos nariai: sūnus D. B. ir sūnus G. L. Pagal įstatymą žala atlyginama pacientui, o pacientui mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties dieną turėjusiems teisę gauti jo išlaikymą mirusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ir kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams bei mirusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.???

28. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį).

Nagrinėjamu atveju Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, 2021 m. sausio 15 d. sprendimu pripažindama, kad D. L. nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, nebuvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių pagelbėti pacientei, todėl yra visos sąlygos Utenos ligoninės atsakomybei kilti, netenkino ieškovų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad abu pareiškėjai, šios nagrinėjamos bylos ieškovai nebuvo mirusiosios išlaikomi, o Civilinis kodeksas aiškiai ir konkrečiai apibrėžia asmenų, galinčių gauti neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju, ratą.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 33–47 punktus).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).

Dėl neturtinės žalos dydžio

30. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens tarpusavio santykis. Svarbus šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

31. Byloje nustatyta, kad su mirusiąja D. L. kartu viename bute gyveno ieškovas D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., jis, pamatęs, kad yra atitinkamų naujų simptomų, vežė motiną 2019 m. sausio 22 d. pas medikus, kad nustatyti priežastis ir gauti pagalbą. Po to, kai nebuvo motinai suteikta būtinoji pagalba, parsivežė ligonę į namus, ją paguldė, stebėjo jos būklę, kaip aiškino, iki pirmos nakties, o ryte pamatė, kad ji jau mirusi. Po jos mirties jis pagal testamentą paveldėjo motinos buto dalį. Taigi jo pergyvenimai neabejotinai reikšmingi, jis patyrė labai didelį dvasinį sukrėtimą, neteko motinos, liko gyventi vienas po 11 metų gyvenimo kartu su motina. Jis, nors ir nurodė, kad motina sirgo ilgai ir sunkiai, bet iki pat mirties buvo sąmoninga, mylėjo savo vaikus ir anūkus, mielai su visais bendravo, juos globojo, o jis ir broliai labai rūpinosi jos sveikata, tikėjosi atšvęsti jos (duomenys neskelbtini) kurio nesulaukė. 2019 m. sausio 22 d. jis ne tik motiną atlydėjo pas gydytojus, bet su motina kartu ėjo į procedūrų ir gydytojų kabinetus, ėjo pats savarankiškai aiškintis dėl gydytojų teikiamų nurodymų. Jis motinai ligoninės priėmimo skyriuje davė vandens, kai gydytojai jai neteikė pagalbos, delsė, o motinos sveikata blogėjo. Jis įsitikinęs, kad motina dar galėjo gyventi, jei būtų buvus jai suteikta medicininė pagalba 2019 m. sausio 22 dieną, o ne nukelta kitai dienai, kai jai poliklinikoje tą dieną atlikti kraujo tyrimai rodė, kad pagalba būtina jau tuomet. Teismo posėdžio metu, klausydamas byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimų, jis, prisimindamas įvykius, apsiašarojo. Liudytojai, pirmiausia mirusiosios D.L. ir ieškovo D. B. kaimynės, bei mirusiosios marčios, tvirtino, kad ieškovas D. B. su motina gražiai sutarė, motina juo didžiavosi, pasitikėjo, nes sūnus su ja elgėsi pagarbiai, mandagiai, geranoriškai. Jis, būdamas ramus, mandagus, pasitikėjo gydytojais, todėl nereikalavo, kad motina 2019-01-22 būtų būtinai hospitalizuota, o po šio įvykio, jam yra skaudu ir dėl gydytojų buvusio abejingumo, nerūpestingumo. Kadangi D. B. santuoka nutraukta, po ko jis 11 metų su mirusiąja gyveno, motina jam buvo artimiausias asmuo, jis tvirtino, kad motina jį laikė mylimiausiu vaiku. Tai patvirtina ir su dubliku pateikta 2021-03-12 Psichologės V. psichologo ataskaita. Jam padarytą neturtinę žalą teismas vertina 2600 Eur.

32. Ieškovas G. L. – jauniausias, gimęs (duomenys neskelbtini) , mirusiosios D. L. sūnus, sukūręs savo šeimą, auginantis dvi dukras ir gyvenantis skyrium su motina. Jis kasdien motina nesirūpindavo, bet su ja palaikė artimą ryšį, dažnai susiskambindavo. Jis, kai reikėdavo, ją lydėdavo pas gydytojus į Vilnių, domėjosi jai taikomu gydymu, jo rezultatais, aiškinosi su gydytojais, po procedūrų su motina vykdavo apžiūrėti įdomių Vilniaus vietų, pietaudavo restorane, kartu su ja ir kitais broliais šventė šventes. Be to, su motina , kai jos sveikata leisdavo, bendraudavo per laisvadienius ir atostogas. Žinodamas jos sveikatos būklę, leido jai daugiau pabendrauti su anūke, kuo motina džiaugdavosi. Liko sukrėstas Utenos ligoninės gydytojų abejingumu sunkiai sirgusios motinos atžvilgiu, prarado turėtą pasitikėjimą medikais. Jis yra drąsesnis, reiklesnis, nei brolis D.B., jo iniciatyva buvo pradėtas, vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Jis dar šiuo metu slopina pyktį Utenos ligoninės medikams, pergyvena, kad nebuvo šalia motinos įvykio dieną. Jam padarytą neturtinę žalą teismas vertina 600 Eur.

33. Papildomai sukėlė ir tebekelia ieškovams stiprius dvasinius išgyvenimus ir tas faktas, kad atsakovė nurodo, jog 2019-01-22 mirusioji ir jos sūnus D. B. atsisakė gydymo ligoninėje, norėjo važiuoti tik į Santariškes, kas neatitinka tikrovės. Tos pozicijos atsakovė tebesilaiko iki šiol, nors atitinkamos institucijos, tyrusios nagrinėjamas aplinkybes, tai paneigė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.Neturtinės žalos atlyginimo atveju bylinėjimosi išlaidų dydį nelemia nurodyto reikalavimo dydis, nes neturtinę žalą įvertina teismas ( CK.6.250 str. 1 d.).

Ieškovai už advokato pagalbą sumokėjo 1800 Eur. Advokatas atstovavo abu ieškovus, bet už paslaugas jam sumokėjo ieškovas G. L., todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui G. L..

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos apimtį, jos sudėtingumą, procesinių dokumentų turinį bei teismo posėdžių kiekį, neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

35. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteisiamas ir 96 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovai yra atleisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovų D. B. ir G. L. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai (toliau - VšĮ) Utenos ligoninė, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti.

Priteisti iš VšĮ Utenos ligoninė ieškovui D.B. 2600 Eur , ieškovui G. L. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, G. L. 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą 96 Eur žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.