Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo (toliau – ir Prokuroras) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme 2021 m. balandžio 2 d. su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje R. Š., V. D. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, R. T. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, J. M., V. K. ir L. K. – pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, S. Ž. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo UAB „V. P.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, M. Š., B. R. S., R. I. ir R. A. – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį,

2. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimta Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi baudžiamoji byla grąžinta Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nustačius keturių mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir turi būti perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris yra iš esmės neaiškus ir prieštaringas tarpusavyje, neleidžiantis aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, pažeidžiantis teisingo teismo proceso principą, kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami ir tuo pačiu kaltinamųjų teisę į efektyvią gynybą. Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tokius kaltinamojo akto trūkumus:

2.1. Pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatas, iš kaltinamųjų R. Š., V. D. ir L. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje, aprašymo nėra aiškios jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nekonkrečiai nurodytas nusikalstamos veikos laikas, jis nesutampa, tarp nurodyto minėtiems kaltinamiesiems surašyto kaltinimo pradžioje ir pabaigoje (pirma nurodoma, kad R. Š. nusikalstamą veiką padarė per laikotarpį nuo 2013 metų pabaigos, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir 2014 metais, o V. D. ir L. K. – per laikotarpį nuo 2013 metų pabaigos, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, 2014 metais ir 2015 metų sausio mėnesį, po to, kaltinimų pabaigoje, nurodyta, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais asmenimis nusikalstamą veiką padarė per tęstinį laikotarpį – 2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais); taip pat nėra aiški kaltinamųjų V. D. ir L. K. veiksmų apimtis ir vaidmuo darant minėtą nusikaltimą, kadangi nėra nurodyti konkretūs jų nusikalstami veiksmai, o kaltinime nurodytos frazės ir žodžiai kaip „toleravo“, „žinojo“, „kontroliavo“, „leido vykdyti“ yra itin formalūs, abstraktūs ir savaime neišreiškia baudžiamojo įstatymo prasme nei veikimo, nei neveikimo, kokį numato BK 227 straipsnyje apibrėžta nusikalstamos veikos sudėtis. Tokie veiksmai nėra nurodyti ir BK 24 straipsnio 3–6 dalyse, kuriose yra apibrėžtos nusikaltimo bendrininkų rūšių sąvokos.

2.2. R. Š. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės yra aprašytos nekonkrečiai, t. y. nėra aišku ar jam inkriminuojami visi kaltinime nurodytų nusikaltimo vykdytojų iki 2015 m. vasario mėnesio atlikti veiksmai, kadangi nurodoma, kad jis kontroliavo nusikalstamą veiką ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 28 d.; nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ir kokios konkrečiai nusikalstamos veikos schemos bei kokio nusikalstamos veikos kontrolės mechanizmo suorganizavimu ir parengimu jis yra kaltinamas, koks tame buvo jo paties vaidmuo, koks projektų vadovės A. A. vaidmuo.

2.3. Kaltinamųjų J. M., V. K. ir S. Ž., kurios taip pat kaltinamos, jog atitinkamai kiekvienai inkriminuotą BK 227 straipsnyje 1 ar 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamos organizuotoje grupėje tarpusavyje bei kartu su kitais kaltinamaisiais (R. Š., V. D., L. K., R. T., A. A., L. B., L. M., K. V. bei K. D.), nusikalstami veiksmai, o konkrečiai, valstybės tarnautojams prilygintų asmenų, kurioms jos pasiūlė ir/ar susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšius, skaičius nėra aiškiai apibrėžtas. Organizuotoje grupėje su jomis kartu veikusiems kaltinamiesiems nurodoma, kad jie per paminėtas šias vadybininkes pasiūlė ir/ar susitarė su 84 valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis – savo aptarnaujamų Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio regionų gydymo įstaigose dirbančiais gydytojais, duoti ir davė kyšius, kai tuo tarpu šioms kaltinamosios yra inkriminuojami tik jų pačių atlikti nusikalstami veiksmai.

2.4. Kaltinamajame akte asmenims, kaltinamiems pagal BK 227 straipsnį, ir M. Š., kaltinamam pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, surašytuose kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės dalyje aiškiai prieštarauja kaltinamajame akte esantiems duomenims, o būtent, aprašyti aptariamo nusikaltimo vykdytojų veiksmai neatitinka duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, nes kaltinimuose paminėtiems gydytojams buvo paliekami nusikaltimo vykdytojų platinami medicinos prietaisai „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“, o ne gryni pinigai (dalies ar viso kyšio), t. y. gydytojai paimdavo pinigus iš savo pacientų ir jiems perduodavo turimus medicinos prietaisus, po ko dalį iš pacientų gautų pinigų gydytojai pasilikdavo sau, o vėliau kitą dalį pinigų atiduodavo medicinos prietaisus jiems palikusioms UAB ,,V. P.“ vadybininkėms (J. M., V. K., S. Ž., L. B., L. M., K. V. ir K. D.). Tai reiškia, kad šioje dalyje kyšio, jei toks buvo šiems gydytojams duotas, dalykas buvo ne kaltinimuose nurodyti grynieji pinigai.

2.5. Kaltinamiems pagal BK 227 straipsnį, kuriame atsakomybė numatyta už kyšio davimą tik konkrečiam subjektui – valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, nėra įvardinti BK 230 straipsnyje nurodyti valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokos požymiai, tokiu būdu iš esmės įpareigojanti tiek teismą, tiek kaltinamuosius spėlioti, kaip konkrečiai pasireiškė jiems inkriminuotų veikų įvykdymo aplinkybės, t. y. pagal kokius požymius gydytojas vertinamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

2.6. Kaltinamajame akte pagal BK 222 straipsnį nurodyta, kad apie kaltinamųjų apgaulingą teisės aktų reikalaujamos UAB „V. P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo schemą žinojo ir UAB „V. C.“ akcininkas L. K., ją toleravo ir leido vykdyti, tačiau jam kaltinimas pagal šį straipsnį nėra pareikštas, todėl nėra aišku, ar jis, kaip asmuo, neva žinantis apie daromą nusikalstamą veiką, ją toleruojantis ir leidžiantis ją vykdyti, apskritai yra paminėto nusikaltimo bendrininkas BK 24 straipsnio 2 dalies prasme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas (toliau – ir prokuroras) skunde prašo panaikinti Panėvėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

3.1. Skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymima, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir kai šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-297-222/2016 ir kt.). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, Nr. 2K-254/2013 ir kt.).

3.2. Prokuroras pastebi, kad apygardos teismas, kaltinimuose nurodytas atitinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnyje, reikšmingas aplinkybes vertino atskirai, o ne bendrame kaltinimo kontekste, be to, kaltinamojo L. K. gynėjo prašymą išnagrinėjo net nepranešęs prokurorui apie tokio prašymo gavimą ir galimą jo nagrinėjimą, tuo pačiu, nesilaikydamas rungtyniškumo principo, nesudarė galimybės pateikti savo poziciją aptariamu klausimu.

3.3. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje pateiktame kaltinime, aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnyje, būtent, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio nuostatos, buvo kiek įmanoma detaliau ir aiškiau nurodyti tiek šios nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, tiek veikoje dalyvę ir atitinkamus veiksmus (organizuotoje grupėje) atlikę asmenys, tiek ir kitos svarbios faktinės aplinkybės, reikšmingos inkriminuojamos veikos kvalifikavimui. Prokuroro teigimu, kaltinimas turi aiškią nusikalstamos veikos aprašymo struktūrą, kurios atskiros dalys viena kitą papildo, paaiškina ir padeda suprasti kaltinime aprašytos pakankamai sudėtingos nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ir kiekvieno iš veikoje galimai dalyvavusių asmenų indėlį (vaidmenį) ir veiksmus, atliktus įgyvendinant šią veiką: visų pirma kaltinime yra nurodoma, kokias pareigas konkretus kaltinamasis ėjo (dirbo) juridiniame asmenyje; po to – kuriuo laikotarpiu (duodamas tęstinis laikotarpis – 2013 metų pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, 2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais) asmuo veikė organizuotoje grupėje kartu su kitais asmenimis, kokį tęstinį nusikaltimą šios organizuotos grupės nariai buvo susitarę daryti pagal iš anksto parengtą ir suderintą planą nusikalstamą veiką, t. y. papirkimą, kurios detalės yra pakankamai detaliai aprašytos; po to – dėstoma, kokias konkrečias užduotis atliko ir kokius skirtingus vaidmenis turėjo kiekvienas organizuotos grupės narys ir galiausiai nurodoma, kokiu būdu konkretūs organizuotos grupės nariai, t. y. UAB „V. P.“ vadybininkės, per kaltinime įvardintą tęstinį laikotarpį – realizavo organizuotos grupės narių nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje, laikotarpis yra tęstinis, jis nustatytas tyrimo metu gautais duomenis, t. y. tęsėsi nuo 2013 metų pabaigos, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kai pagal kaltinimą atitinkami organizuotos grupės nariai parengė nusikalstamos veikos schemą, neteisėtų veiksmų kontrolės mechanizmą, nustatė veikos dalyko – kyšio dydžius bei jo davimo būdus, 2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais iki paskutinio kyšio davimo fakto 2015 metų vasario mėnesį (nurodyta kaltinime aprašant vadybininkės L. B. atliktus veiksmus). Kaltinime kiek įmanoma detaliai yra aprašomi bendrovės vadybininkių, kaip organizuotos grupės narių, atlikti veiksmai, atskleidžiantys tiek pastarosioms, tiek kitiems organizuotos grupės nariams inkriminuojamos nusikalstamos veikos (papirkimo) sudėtį sudarančių požymių buvimą: nurodomos detalesnės vietos ir kiek įmanoma tikslesnis laikas, kur ir kada pastarosios pasiūlydavo, susitardavo ir duodavo kyšius savo aptarnaujamų regionų gydymo įstaigose dirbantiems gydytojams, koks buvo susitarimas dėl kyšio sumos, kokiu būdu ir už ką buvo perduodamas kyšis bei kokia bendra konkrečios vadybininkės perduoto kyšio vertė. Apibendrinus visų vadybininkių duotų kyšių sumas, kaltinime (tiek V. D., tiek L. K.) nurodoma per kokį laikotarpį buvo atlikta (realizuota) viena iš kaltinime nurodytų alternatyvių veikų (būtent kyšio davimas) ir duoto kyšio bendra suma, kas yra svarbi aplinkybė vertinant galimai padarytos nusikalstamos veikos mastą ir jos kvalifikavimą.

3.4. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis R. Š., dėl kurio taip pat yra pasisakoma skundžiamoje nutartyje, pats nėra išreiškęs pastabų, jog jam kaltinimas yra neaiškus ar nesuprantamas. Visgi, pasisakydamas skunde dėl šiam kaltinamajam pareikšto kaltinimo (konkrečiai dėl inkriminuojamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje) nurodo, kad pastarojo atžvilgiu pareikštame kaltinime įvardijamas nusikalstamos veikos padarymo laikas šiek kiek skiriasi nuo kaltinamiesiems V. D. ir L. K. pareikštuose kaltinimuose nurodyto laiko ir tai lėmė, kad pastarajam kaltinamajam yra inkriminuojama, jog jis kontroliavo minimą nusikalstamą veiką 2014 metais, ne vėliau kaip iki 2014-02-28, t. y. iki jis ėjo juridinio asmens – UAB „V. P.“, kurio naudai ir interesais buvo vykdoma jo paties 2013 metų pabaigoje suorganizuota ir parengta nusikalstama veika, direktoriaus pareigas. Pažymi ir tai, kad pagal kaltinime aprašytus, R. Š. inkriminuojamus atliktus nusikalstamus veiksmus, jis atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyto organizatoriaus, kaip galimos nusikalstamos veikos bendrininko, apibrėžimą. Nors R. Š. kontrolė tęsėsi ne visą laikotarpį, tačiau organizuotos grupės, kurios sudėtyje jis buvo ir atliko itin svarbų vaidmenį, narių nusikalstami veiksmai (jo parengti ir suplanuoti) buvo tęsiami ir vėliau – iki 2015 metų vasario mėnesio, todėl jam inkriminuota ir bendrai perduoto kyšio suma. Taip pat skunde pažymi, jog toks kaltinimo ir jo apimties aiškinimas atitinka nusikalstamos veikos aplinkybių bei požymių įrodinėjimą, kas turėtų vykti teisiamojo posėdžio metu, atliekant įrodymų tyrimą. Pripažinus, kad kaltinime nurodytos aplinkybės nepasitvirtina ar įvertinus visus duomenis, nusprendus susiaurinti kaltinimo ribas, tai įmanoma ištaisyti ir nagrinėjant bylą teisme, t. y. tiek BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka prokurorui pateikiant prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ar jos kvalifikavimo pakeitimo, tiek pačiam teismui priimant galutinį procesinį sprendimą.

3.5. Nesutikdamas su apygardos teismo argumentais, jog kaltinamųjų teisė į gynybą suvaržyta, nes kaltinime galimai R. Š., V. D. ir L. K. inkriminuotos veikos nebuvo detalizuotos ir konkretizuotos – neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais, kokioje konkrečiai apimtyje ir kokiu konkrečiai būdu pastarieji dalyvavo jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnyje, padaryme, prokuroras pažymi, kad visų pirma, paminėtiems kaltinamiesiems suformuotose kaltinimuose yra aiškiai nurodoma, kokius veiksmus atliko R. Š., kaip organizatorius. Šie pastarojo kaltinamojo veiksmai (kurie nurodomi padalyvio formoje), tai <…suorganizavus ir kartu su marketingo projektų vadove A. A. parengus nusikalstamos veikos – sistemingo gydytojų papirkimo, taip pat UAB „V. P.“ apgaulingos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo schemą bei šių neteisėtų veiksmų kontrolės mechanizmą, nustačius gydytojams duodamų kyšių dydžius ir kyšių davimo būdus …>. Prokuroro manymu, visiškai užtenka veiksmus aprašyti glaustai, todėl apygardos teismo išsakyta pastaba dėl kaltinimo neaiškumo vertintina kaip nepagrįsta, perteklinė. Visos svarbios veikos kvalifikavimui aplinkybės pagal pasirinktą kaltinimo struktūrą, siekiant išvengti jų pasikartojimo, detaliau nurodomos ne konkrečiai prie R. Š., kaip organizuotos grupės nario, aprašomų vykdytų užduočių ir atlikto vaidmens, o kitose kaltinimo dalyse, t. y. aprašant nusikalstamų veiksmų schemą kaltinimo pradinėje dalyje, po to kaltinimo dalyse, kuriose aprašomos tiek paminėtų kaltinamųjų, tiek ir bendrovės vadybininkių, bendrovės apskaitininkės, bendrovės marketingo projektų vadovės kaip organizuotos grupės narių, atliktos užduotys, atitinkamai kiekvienos jų vaidmuo ir kt.. Pabrėžia, kad kitos, skundžiamojoje nutartyje įvardijamos kaip nekonkrečios ir neatskeidžiančios kaltinamųjų vaidmens inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, nurodytos aplinkybės, susijusios su R. Š., V. D. ir L. K., kaip bendrovės faktinių savininkų (ir vadovų), žinojimu apie vykdomą nusikalstamą veiką, jos kontroliavimu, toleravimu ir leidimu ją vykdyti, be kurių kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos įgyvendinimas būtų buvęs neįmanomas, bus įrodinėjamos nagrinėjant bylą teisme. R. Š., V. D. ir L. K. veiksmai, o būtent galimai jų vykdyta nusikalstamos veikos kontrolė, tam sukurtas kontrolės mechanizmas, apėmęs ne tik kažkokią nekonkretizuotą ar nereikšmingą neteisėtų veiksmų priežiūrą, bet faktiškai ir organizacinio pobūdžio veiksmus, susijusius su inkriminuojamos nusikalstamos veikos koordinavimu ir vadovavimu jai, prokuroro vertinimu, visiškai atitinka veikos organizatoriaus apibūdinimui BK 24 straipsnio 4 dalies prasme. Visa tai šioje byloje pareikštame kaltinime aiškiai atskleidžiama per detaliai aptartą nusikalstamai veikai vykdyti parengtą nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje, kontrolės mechanizmą, kuris buvo realizuojamas per marketingo projektų vadovę A. A.. Tai detaliai įvardijama kaltinime: kad per šią kaltinamąją buvo organizuojami ir koordinuojami kitų bendrovės darbuotojų (organizuotos grupės narių) nusikalstami veiksmai, (per) duodami atitinkami nurodymai, o taip pat, jiems (bendrovės vadovams, savininkams) susipažįstant su periodiškai vadybininkių pildomomis ir A. A. pateikiamomis ataskaitomis apie realizuotos UAB „V. P.“ platinamos produkcijos kiekius, vadybininkėms perduotų grynųjų pinigų, skirtų duoti gydytojams kaip kyšius, panaudojimą. Be to, tokių aplinkybių (žinojimas apie veiką, toleravimas ir leidimas vykdyti) aprašymas bendrame kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje, buvo būtinas, nes jos yra svarbios įrodinėjant ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens, kurio naudai ir interesais galimai buvo neteisėtai veikiama, kaltę ir atsakomybę.

3.6. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai apygardos teismas kaip kaltinamojo akto trūkumą įvertino tai, kad atskiriems kaltinamiesiems (t. y. J. M., V. K. ir S. Ž.) inkriminuotinų veiksmų apimtis skiriasi. Ir nors prokuroras pritaria teismo pastebėjimui, jog visi organizuotos grupės nariai atsako už visų nusikalstamos veikos vykdytojų atliktus nusikalstamus veiksmus, kuriuos apėmė jų susitarimas, visgi atkreipia dėmesį, kad minėtoms kaltinamosioms, kaip ir kitoms bendrovės vadybininkėms, visiškai pagrįstai buvo inkriminuoti bylos duomenimis nustatyti tik jų pačių padaryti veiksmai, kurie buvo atliekami atitinkamą tęstinį laikotarpį, tačiau realizuojant visos organizuotos grupės galimai vykdytą nusikalstamą veiką. Pasak prokuroro, vykdytojui turi būti inkriminuojamos tik jo suvoktos ir realizuotos kvalifikuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, priešingai būtų nepagrįstai pasunkinta minėtų kaltinamųjų padėtis. Juolab, kad konkretaus susitarimo, kokio dydžio kyšis turėtų būti perduotas, kiek truks (tęsis) neteisėti veiksmai, nebuvo nustatyta.

3.7. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam L. K. kaltinimas pagal BK 222 straipsnyje 1 dalį iš vis nėra pareikštas, todėl skundžiamoje nutartyje teismo keliamos abejonės dėl šio kaltinamojo galimo bendrininkavimo padarant minėtą nusikalstamą veiką yra visiškai nepagrįstos

3.8. Skunde taip pat teigiama, kad teisingos ir pagrįstos išvados dėl kaltinamajame akte aprašytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo, o, konkrečiu atveju, ir dėl nusikalstamos veikos dalyko bei jo požymių įvertinimo, kas gali būti aktualu ir šioje byloje inkriminuojamos veikos kvalifikavimui, gali būti padarytos tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išsamiai įvertinus visus gautus duomenis. Vertinant šioje byloje inkriminuojamų veikų, numatytų BK 227 ir 225 straipsniuose, aplinkybes, prokuroro manymu, yra būtina atkreipti dėmesį į tai, koks buvo organizuotos grupės narių iš anksto suderintas vykdytų neteisėtų veiksmų planas (schema) ir iš esmės tikslas – būtent pasiūlyti ir susitarti duoti bei vėliau duoti kyšius gydytojams už tai, kad jie savo pacientams rekomenduotų ir suleistų bendrovės platinamą produkciją, tai yra už gydytojų veiksmus vykdant savo įgaliojimus (viešąsias gydymo paslaugas). Tiek iš paties kaltinimo, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad buvo numatyti ir atitinkami kyšio davimo gydytojams būdai ir jų dydžiai, kurie priklausė nuo to, kaip pacientai gydytojų rekomenduotus ir vėliau suleistus medicinos prietaisus turėjo įsigyti: ar medicinos prietaisai buvo perkami tiesiogiai iš vadybininkės (ar per gydytoją), ar iš vaistinės su sąskaita faktūra arba internetu. Būtent kaltinime aprašytas ir bylos medžiagoje fiksuojamas tiek vadybininkių pirminis pasiūlymas, tiek ir jų susitarimas su gydytojais dėl atitinkamo neteisėto atlygio jiems davimo (atsiskaitymo, parėmimo, paskatinimo ar pan.) už konkrečių jų veiksmų atlikimą – bendrovės platinamos produkcijos rekomendavimą pacientams ir vėliau suleidimą, yra svarbi aplinkybė, kuri patvirtina, jog ir minimu būdu duodamas neteisėtas atlygis yra papirkimo ir kyšininkavimo, kaip nusikalstamų veikų, o ne kokio nors kitokio neteisėto veikimo, dalykas. Į šias aplinkybes apygardos teismas, neatsižvelgė, todėl skundžiamojoje nutartyje kategoriškas teismo pateiktas vertinimas dėl galimo kaltinimo prieštaravimo bylos duomenims yra akivaizdžiai nesavalaikis ir negali būti pripažintas esminiu BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimu, trukdančiu bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3.9. Prokuroras taip pat nurodo, kad remiantis naujausia teismų praktika, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti ir tinkamai motyvuoti, kurį BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatytą alternatyvųjį požymį atitinka asmuo, dėl ko jis pripažįstamas valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2021). Taigi, teismas tai privalo padaryti ne parengimo nagrinėti bylą teisme proceso metu, o tik bylą jau išnagrinėjęs, įvertinęs visus surinktus duomenis ir priimdamas galutinį proceso sprendimą (nuosprendį). Kita vertus, prokuroras pastebi, kad teismų praktikoje ir nėra laikomasi nuostatos, kad kaltinimuose pagal BK 227 ar 225 straipsnius, nurodžius, kad galimai buvo papirktas atitinkamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo arba toks asmuo kyšininkavo, be jo užimamų pareigų dar privalomai turi būti nurodomas BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytas ir tokį asmens statusą apibūdinantis požymis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-689/2019, Nr. 2K-269-719/2019, Nr. 2K-107-628/2020 ir kt.). Be to, koks požymis bus įrodinėjamas teisme, akivaizdžiai matosi iš šioje byloje pareikštų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kaltinimų gydytojams (M. Š., B . R. S., R. I., R. A.), todėl negalima sutikti su skundžiamoje nutartyje išsakytomis pretenzijomis, jog proceso dalyviai ar net teismas turės spėlioti, pagal kokį BK 230 straipsnio 3 dalies numatytą požymį papirkti gydytojai yra laikytini valstybės tarnautojui prilyginamais asmenimis.

3.10. Remdamasis išdėstytu, prokuroras teigia, jog skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ir turi tokių trūkumų, kurių nebūtų galima pašalinti teisme ar tokių trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti baudžiamąją bylą.

Atsiliepimų į prokuroro skundą argumentai ir prašymai

4. Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamojo R. Š. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda, prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

4.1. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje pagrįstai sprendė, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų ir kad bylą dėl to negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Advokato manymu, kaltinamasis aktas yra aiškus, kai jo nereikia papildomai aiškinti, o tai, kad prokuroras savo skunde iš anksto atkreipia dėmesį į galimą kaltinimo keitimą, tik patvirtina pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Be to, skunde išdėstyta, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, prokuroro pozicija kaltinimo formuluočių aiškinimo prasme, kaltinamojo akto trūkumų neištaiso.

4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybė, jog kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išreiškęs savo nuomonės dėl jam pareikšto kaltinimo aiškumo/neaiškumo ir nėra pateikęs pastabų dėl kaltinamojo akto, savaime nereiškia, kad kaltinamasis aktas jam yra suprantamas. R. Š. yra pasinaudojęs teise neduoti parodymų, todėl šiuo klausimu proceso metu nėra išreiškęs savo pozicijos jokia forma, o tai savaime nesuponuoja išvados dėl jam pareikšto kaltinimo aiškumo ar supratimo.

5. Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamojo L. K. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius prašo prokuroro skundą palikti nenagrinėtą, priešingu atveju – skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad skundžiama nutartis buvo priimta ne teismo iniciatyva, o patenkinus kaltinamojo L. K. gynėjo prašymą, todėl ji patenką į BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytą neskundžiamų nutarčių sąrašą.

5.2. Nurodoma, kad skunde prokuroras nepagrįstai kaltina teismą nesurengus gynėjo prašymo nagrinėjimui žodinio proceso ir kartu siekia gauti tam tikrų išimtinių teisių procese.

5.3. Gynėjo manymu, prokuroras skunde nėra atsakęs nė į vieną skundžiamoje nutartyje (taip pat ir gynėjo prašyme dėl kaltinamojo akto) nurodomą kaltinamojo akto trūkumą ar teisinį argumentą, kuriuo motyvuojamas kalinamojo akto ydingumas, o apeliuoja į abstrakčią kaltinimo ,,visumą“, kuri grindžiama tik formaliais teiginiais.

6. Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamojo M. Š. gynėjas advokatas Andrius Paulauskas prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamajame akte M. Š., kaltinamam pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškiai prieštarauja kaltinamajame akte esantiems duomenims, o būtent, yra daroma tik prielaida, kad pastarasis, kaip gydytojas paimdavo iš J. M. kaltinime įvardintus medicinos aparatus ir parduodavo savo pacientams brangiau, skirtumą pasiliekant sau. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad papirkimo dalyku, jeigu toks ir buvo M. Š. duotas, aiškiai nebuvo kaltinime nurodyti grynieji pinigai, nes grynieji pinigai nebuvo perduoti.

6.2. Gynėjas taip pat nurodo, kad kaltinime nėra užfiksuota, jog M. Š. savo pacientams apskritai suleisdavo iš J. M. gautus medicinos aparatus, išskyrus vieną atvejį, už kurį visi gauti pinigai buvo atiduoti ir tai yra tinkamai dokumentuota. Nors prokuroro surašytame kaltinamajame akte ir nurodoma, kad neva M. Š. gavo iš J. M. 3850,00 Lt (1115,04 Eur) kyšį, tačiau tokie teiginiai yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

6.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad skunde prokuroras nurodo, jog kyšį įrodo dauguma ikiteisminio tyrimo metu apklaustų gydytojų (išskyrus perduodamus teismui), kurie pripažino jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, taip apeliuojant į įrodymais nepagrįstą prezumpciją, kas baudžiamojoje teisėje negalima. Be to, prokuroro skunde nepagrįstai kvestionuojama teismo teisė vertinti kaltinamajame akte nustatytas aplinkybes, jų aiškumą, tikslumą ir konkretumą, nes BPK 233 straipsnis numato teismo pareigą susipažinti su byla ir nustatyti, ar nėra kliūčių jos nagrinėti teisme.

7. Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamosios R. T. gynėjas advokatas Giedrius Ulinskas prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

7.1. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su prokuroro skundo motyvais, apygardos teismo nutartyje yra įvardinti kaltinamojo akto esminiai trūkumai, t. y. kad kaltinamasis aktas yra iš esmės neaiškus, prieštaringas tarpusavyje, surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3, 4 punkto reikalavimus, šie trūkumai neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, pažeidžia rungtyniško, lygiateisio ir teisingo proceso principus bei kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami.

7.2 Atsiliepime gynėjas iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti L. K. gynėjo prašyme dėl kaltinamojo akto trūkumų bei kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais skundžiamoje nutartyje, todėl pakartotinai jie neperrašomi.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Dėl teisės skųsti nutartį BPK X dalyje nustatyta tvarka

8. Vieno iš kaltinamųjų gynėjo vertinimu, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis, kaip priimta patenkinus pateiktą prašymą byloje, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą neskundžiamų nutarčių sąrašą ir negali būti skundžiama BPK X dalies straipsnyje nustatyta tvarka. Su tokia pozicija aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

9. Žemesnės instancijos teismo nutarčių apskundimo aukštesnės instancijos teismui taisyklės reglamentuojamos BPK X dalyje (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.

10. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesnės instancijos teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai BPK nustato tam tikrą atskirą teismo nutarčių apskundimo tvarką arba nutartis skundžiamas apeliacine tvarka. Iš tiesų, dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00002-2015-3) su kaltinamuoju aktu 2021 m. kovo 25 d. buvo perduota nagrinėti teismui (t. 200, b. l. 122–123). 2021 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi, atsižvelgus į teismų krūvių rodiklius, ši byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui (t. 200, b. l. 130–132). Baudžiamojoje byloje, kuriai teisme buvo suteiktas Nr. 1-76-350/2021, 2021 m. balandžio 6 d. buvo gautas kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus rašytinis prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (t. 200, b. l. 139–155). Teismas, susipažinęs su baudžiamąją byla ir minėto gynėjo prašymu (kaip yra nurodyta nutarties įžanginėje dalyje), vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, priėmė 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria, konstatavus kaltinamojo akto neatitikimus BPK 219 straipsnio reikalavimams ir pripažinus šiuos pažeidimus esminiais, trukdančiais bylą nagrinėti teisme, buvo nuspręsta bylą perduoti prokurorui. Taigi, nutartimi buvo sprendžiamas ne tik proceso dalyvio prašymas, o teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui teisme, sprendė ar yra/nėra kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje.

12. Pirmosios instancijos teismo veiksmus gavus bylą su kaltinamuoju aktu ir galimus sprendimus reglamentuoja BPK 231-310 straipsniai. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas gali priimti BPK 232 straipsnyje nurodytus sprendimus, tarp kurių yra ir sprendimas perduoti bylą prokurorui.

13. Taigi, priimtas procesinis sprendimas, nors juo iš esmės ir buvo išspręstas vieno iš kaltinamųjų gynėjo prašymas, neprilygintinas paprasto procesinio prašymo išnagrinėjimui. Kaip minėta, skundžiama nutartis buvo priimta, teismui sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas nagrinėti bylą teisme, t. y. bylos parengimo nagrinėti teisme etape (BPK 232 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad ši nutartis nepatenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo sferą ir yra skundžiama.

Dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdo nagrinėti bylą

14. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinamos tinkamai įgyvendinus BPK 219 straipsnyje nustatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-532/2010, 2K-339/2010, 2K-7-648/2019). Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina paminėtas kaltinamojo teises ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, t. y. pagal kaltinamame akte suformuotą kaltinimą vyksta bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme.

15. Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi, teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).

16. Visgi esminiai kaltinamojo akto trūkumai ir jų įtaka bylos nagrinėjimui teisme yra vertinamojo pobūdžio, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų; antra, kaltinamojo akto trūkumai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018). Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto esminės neatitikties BPK reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2014, 2K-319/2014, 2K-8-699/2019, 2K-260-222/2019).

17. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Tačiau kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti, tik priimant nuosprendį.

18. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, surašyto kaltinamojo akto turinį bei prokuroro skundo argumentus, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte R. Š., V. D., L. K., J. M., V. K., S. Ž., M. Š., atitinkamai kiekvienam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaip beje ir kitiems šioje byloje kaltinamiems asmenims, aprašytos nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, veikų aprašymai atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 227 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 227 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 6 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 dalis) turinį. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų aprašymas pagal turinio apimtį – labai platus, detalus, tačiau priešingai nei teigė žemesnės instancijos teismas, pakankamai konkretus ir aiškus.

19. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje 227 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, be kita ko, jame yra nurodomas tokios veikos padarymo aplinkybės: kad kaltinamieji R. Š., V. D., L. K. veikė organizuotoje grupėje kartu su kitais šioje byloje kaltinamais asmenimis: UAB ,,V. P.“ (duomenys neskelbtini) R. T., Vilniaus (duomenys neskelbtini) J. M., Kauno (duomenys neskelbtini) V. K., Šiaulių (duomenys neskelbtini) S. Ž., marketingo projektų vadove A. A. (2013-2014 m. neoficialiai ėjusia (duomenys neskelbtini) pareigas) bei Vilniaus, Kauno, Panevėžio (duomenys neskelbtini) (L. B., L. M., K. V., K. D.), darydami pagal iš anksto parengtą ir suderintą planą tęstinę nusikalstamą veiką (papirkimą – kuris pasireiškė pasiūlius ir/ar susitarus duoti bei davus kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims siekiant pastarųjų teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – kad gydytojai savo pacientams rekomenduotų įsigyti, o vėliau suleistų būtent UAB „V. P.“ platinamus medicinos prietaisus) su UAB ,,V. P.“ (kurios interesais ir naudai buvo veikiama), buvo susieti darbiniais santykiais arba realiai valdydami šią įmonę tam tikrais laikotarpiais, kurie įvardyti, antai: ,,R. Š., dirbant UAB „V. P.“ direktoriumi nuo 2006-06-22 iki 2014-02-28, bei tęstinį laikotarpį – 2013 metų pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir 2014 metais <...>“; ,, V. D. – būdamas UAB „V. C.“ (šiuo metu – UAB „L“), kuri nuosavybės teise valdė 100 procentų UAB „V. P.“ akcijų, akcininku, valdybos nariu ir direktoriumi, o nuo 2014-03-01 dirbdamas UAB „V. P.“ direktoriumi bei tęstinį laikotarpį – 2013 metų pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir 2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais <...>“; ,,L. K. – būdamas UAB „V. C.“ (šiuo metu – UAB „L“), kuri nuosavybės teise valdė 100 procentų UAB „V. P.“ akcijų, akcininku ir valdybos pirmininku, dirbdamas UAB „V. P.“ rinkodaros vadovu bei tęstinį laikotarpį – 2013 metų pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir 2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais <...>“. Taip pat kiekvieno iš minėtų kaltinamųjų atžvilgiu, kaltinamosios veikos aprašymo pabaigoje yra aiškiai nurodytas laikotarpis, kurį kiekvienas iš jų veikė organizuotos nusikalstamos grupuotės sudėtyje, t. y. bendrai su visais kitais šios grupės nariais – „<...>2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais <...>“. Kaltinime yra nurodytas laikas nuo 2013 m. pabaigos, kai yra inkriminuojama, jog galimai organizuotos grupės nariai parengė nusikalstamos veikos schemą, neteisėtų veiksmų kontrolės mechanizmą, aptarė galimus kyšių dydžius ir jų davimo būdus, iki 2015 metų vasario mėnesio, kai inkriminuojamas paskutinio kyšio davimas.

20. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo akto turinys (ir V. D. bei L. K., ir R. Š.) išdėstytas taip ir tiek, kiek būtina nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą ir nagrinėjant bylą teisme atitinkamai teisiškai jas įvertinti. Prokuroras pagrįstai skunde nurodo, kad kaltinamajame akte kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas yra nurodytas toks, kokį jį nustatyti leido byloje esančių (ikiteisminio tyrimo metu surinktų) duomenų visuma. Iš tiesų, nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, padarymo laikas kaltinamajam R. Š. (nusikalstamos veikos aprašymo pradžioje) ir V. D. bei L. K. skiriasi, nors jiems inkriminuojamas bendras tęstinis veikimo organizuotoje grupėje laikotarpis, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties turinio nėra aišku, kaip joje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai apsunkina įrodinėtinų aplinkybių nustatymą ir kodėl jie negali būti (esant pagrindui) ištaisyti teisme bei trukdo nagrinėti bylą.

21. Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiksliai nenurodytas veikos padarymo laikas nebūtinai reiškia, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo iš esmės pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai. Tokios išvados negalima daryti ir analizuojant BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatas, kurios nereikalauja, kad kaltinamajame akte turi būti labai detaliai nurodoma nusikalstamos veikos padarymo data metais, mėnesiais ir dienomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokį būtinumą, be kita ko, lemia tiek konkretūs nusikalstami veiksmai, jų trukmė, pobūdis, tiek aplinkybės, susijusios su procesinėmis galimybėmis nustatyti (išsiaiškinti) atitinkamus duomenis. Kaip jau buvo minėta, svarbu, kad kaltinamajame akte būtų nurodytos tos faktinės aplinkybės, kurios būtinos teisingam sprendimui priimti. Atsižvelgus į tai kas aptarta, pagrindo teigti, kad, aprašant R. Š., V. D., L. K. (kaip ir kitiems šioje byloje kaltinamiems asmenims) inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas kaltinamajame akte nurodytas neaiškiai, neapibrėžtai bei kad iš pateikto aprašymo teismas negali suprasti kaltinimo apimties (laiko prasme), nagrinėjamu atveju nėra.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajame akte tiek R. Š., tiek V. D., tiek L. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje aprašyta atskirai, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad ji turi tam tikrą struktūrą, t. y. kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, kiekvienam kaltinamajam visų pirma nurodoma, kokias pareigas jis bei kiti organizuotos grupės bendrininkai užėmė UAB „V. P.“ ir kokiu laikotarpiu; toliau dėstoma kokį laikotarpį tęsėsi kiekvieno iš jų nusikalstami veiksmai; po to – kokią nusikalstamą veiką buvo susitarę daryti ir kuo ji pasireiškė (pvz., <...> ,,...daryti bendrą tęstinį nusikaltimą – papirkimą, o būtent veikiant UAB „V. P.“ naudai ir interesais pasiūlyti, susitarti duoti ir duoti kyšius valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – Vilniaus, Kauno, Šaulių ir Panevėžio regiono gydymo įstaigose dirbantiems gydytojams, siekiant pastarųjų teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad gydytojai savo pacientams rekomenduotų įsigyti, o vėliau suleistų būtent UAB „V. P.“ platinamą produkciją – medicinos prietaisus ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“. <...>); tuomet aprašoma, kokias konkrečias užduotis atliko kiekvienas iš organizuotos grupės narių, koks vaidmuo kiekvieno iš jų buvo; pabaigoje – kokio dydžio kyšis galimai buvo duotas (bendras didesnės nei 250 MGL vertės, t. y. ne mažesnės kaip 254835,55 Lt (73805,48 Eur) ir 300 Eur, bendrai – 74105,48 Eur vertės) ir per kokį laikotarpį buvo realizuota organizuotos grupės nusikalstama veika. Nurodytos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, konkrečiu atveju pakankamai atskleidžia kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, yra pakankamai aiškios ir nesudaro kliūčių bylą nagrinėti teisme bei spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.

24. Nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, kad iš kaltinimo neaišku, kokia yra R. Š. kaltinimų apimtis. Kaltinamajame akte R. Š. vaidmuo organizuotoje grupėje yra aprašytas, nurodyta, kaip jis pasireiškė, t. y. kad jis suorganizavo ir kartu su UAB „V. P.“ marketingo projektų vadove A. A. parengė nusikalstamos veikos – sistemingo gydytojų papirkimo bei apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo schemą, šių veiksmų kontrolės mechanizmą (duodamų kyšių dydžius, kyšių davimo būdus), o mechanizmo koordinavimą ir kontrolę vykdė per marketingo projektų vadovę A. A.. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, kitos svarbios aplinkybės, kurios parodo objektyviųjų veikos požymių buvimą, pagal prokuroro pasirinktą kaltinimo aprašymo struktūrą, siekiant išvengti pasikartojimo, yra nurodytos kitose R. Š. pareikšto kaltinimo aprašomosios dalies pastraipose (pvz., ne tik pradinėje, bet ir aprašant K. D., L. K., vadybininkių (J. M., V. K., S. Ž., L. B., L. M., K. V., K. D.), marketingo projektų vadovės A. A., bendrovės apskaitininkės R. T., kaip organizuotos grupės narių užduotys ir pan.). Iš pateikto kaltinimo akivaizdu kokia bendrininkavimo forma jam yra inkriminuota, t. y. kad jis veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis), galimai kaip nusikalstamos veikos organizatorius – parengęs nusikalstamą veiką ir koordinavęs bei kontroliavęs jos vykdymą (BK 24 straipsnio 4 dalis), t. y. galimai atliko kaltinime nurodytus veiksmus, sudarančius, jam vienos iš inkriminuojamų veikų, objektyviąją pusę. Beje, pritartina prokuroro skundo argumentams, kad skundžiamos nutarties teiginiai, jog šio kaltinamojo (R. Š.) teisė į gynybą yra pažeista, deklaratyvūs. Apie tai leidžia spręsti ir R. Š. bei jo gynėjo procesinis elgesys – prašymo perduoti bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto jie nėra pareiškę.

25. Skundą nagrinėjantis teismas, pasisakydamas dėl kaltinamojo akto trūkumų, taip pat nurodė, kad ir kaltinamųjų J. M., V. K. (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 3 dalį) ir S. Ž. (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 1 dalį) nusikalstami veiksmai aprašyti prieštaringai, jų apimtis nėra aiški, nes jos yra kaltinamos tik dėl dalies organizuotos grupės asmenų bendrai padarytos veikos. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta ir prokuroro skunde, vertinant kiekvieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę, BK 26 straipsnyje įtvirtintos principinės tokios atsakomybės nuostatos turi būti derinamos ir su asmeninės kaltės bei atsakomybės diferencijavimo principais. LAT yra pasisakęs, jog tai, kad bendrininkų veikos įvertinimas priklauso nuo vykdytojo padarytos veikos, nereiškia, kad bendrininkų atsakomybė visiškai priklauso nuo vykdytojo atsakomybės. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Taigi ir vykdytojas, ir kiti bendrininkai atsako ne už kitų, o už pačių asmeniškai padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2012). Taigi tokia aplinkybė nėra kliūtis nagrinėti bylą teisme, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių, arba nustatęs kitokias veikos aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, laikydamasis BPK 256 straipsnyje nustatytos procedūros, gali pakeisti tiek kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, tiek veikos kvalifikavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

26. Pirmosios instancijos teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui nepagrįstai motyvuoja ikiteisminio tyrimo neišsamumu, nurodydamas, kad aprašant kaltinimą pagal BK 227 straipsnį ir 225 straipsnio 1 dalį, šių nusikalstamų veikų dalykas nėra grynieji pinigai, kaip tai įvardijama kaltinime, nes gydytojams buvo paliekami organizuotos grupės narių ir nusikaltimo vykdytojų (J. M., V. K., S. Ž., L. B., L. M., K. V., K. D.) platinami medicininiai prietaisai ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“. Apie tai užsimenama ir kaltinamųjų (R. T., L. K. bei M. Š.) gynėjų atsiliepimuose į prokuroro skundą. Aukštesnysis teismas, visų pirma atkreipia dėmesį, jog kyšiu, kaip papirkimo (ar kitų skirtingų kyšininkavimo formų) dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012). Kaip pažymėta ir prokuroro skunde, teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu, spręsdamas, ar nėra kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi vertinti kaltinamojo akto atitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams, o ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą, jų įrodomąją reikšmę. Teismas, tik įrodymų tyrimo metu tiesiogiai ištyręs visus byloje esančius duomenis, gali spręsti, ar ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys laikytini įrodymais ir, ar jų pakanka kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltei pagal vieną ar kitą BK straipsnį pagrįsti. Teismas, vertindamas kaltinamąjį aktą, nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, o vertina ar nėra kliūčių bylai nagrinėti, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas.

27. Esminiu kaltinamojo akto trūkumu, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nelaikytina ir tai, kad iš nusikalstamų veikų aprašymo nėra aišku, pagal kokį BK 230 straipsnio požymį kaltinime nurodyti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio regionų gydymo įstaigose dirbantys gydytojai laikytini valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis. Pažymėtina, kad iš BPK 219 straipsnio kylantys reikalavimai nusikalstamos veikos aprašymui neįpareigoja išaiškinti pačią inkriminuojamo BK straipsnio dispoziciją, nusikalstamos veikos sudėtyje vartojamas sąvokas. Kaip ir buvo minėta šios nutarties 17 punkte, padaryta veika yra kvalifikuojama pagal vieną ar kitą BK straipsnį nurodant faktines bylos aplinkybes ir atskleidžiant nusikalstamos veikos požymius. Tokia pozicija dėl kaltinimo formulavimo išreikšta ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009). Šio skundžiamos nutarties argumento kontekste yra aktualu atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės tarnautojui prilyginamų asmenų sąrašas teisės aktais nėra apibrėžtas, todėl LAT yra pasisakęs, kad iš to išplaukia, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti ir tinkamai motyvuoti, kurį minėtoje normoje nustatytą alternatyvųjį požymį atitinka asmuo, dėl ko jis pripažįstamas valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-9-719/2021).

28. Kaltinamojo akto turinys rodo, kad kaltinamajam L. K. kaltinimas dėl apgaulingos teisės buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) nėra pareikštas, todėl skundžiamojoje nutartyje išreikštos pirmos instancijos teismo abejonės, ar šis kaltinamasis laikytinas paminėtos nusikalstamos veikos bendrininku, yra nepagrįstos, juo labiau, kad teismas yra nurodęs, jog šioje kaltinamojo akto dalyje esminių BPK 219 straipsnio pažeidimų nėra nustatęs.

29. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-319/2014, 2K-260-222/2019). Kaip ir buvo paminėta pirmiau, baudžiamoji byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis neteisėta, nes joje padaryta nepagrįsta išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.