Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Žemesnysis teismas, šioje baudžiamojoje byloje baigęs įrodymų tyrimą, išklausęs proceso dalyvių baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutiniuosius žodžius, 2023 m. spalio 12 d. teismo posėdyje informavo, kad 2024 m. sausio 31 d. baudžiamojoje byloje bus skelbiamas procesinis sprendimas. 2024 m. sausio 31 d. apygardos teismas paskelbė skundžiamą nutartį, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 3 dalimi, nutarė baudžiamą bylą perduoti prokurorui, nes, pasak teismo, ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą iš esmės. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas taip pat nustatė 4 mėnesių terminą nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.19. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, esant išsamiai ištirtoms visoms reikšmingoms aplinkybėms, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atliktas tyrimas yra neišsamus, o tai iš esmės trukdo išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Anot prokuroro, teismas net peržengia jam baudžiamajame procese numatytų įgaliojimų ribas, nepagrįstai kvestionuodamas tik prokuroro išimtinėje kompetencijoje esančius sprendimus, šioje byloje priimtus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo apimties, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir konkrečių kaltinimų pareiškimo. Teismo nurodyti deklaratyvūs argumentai, kad šioje byloje tik atlikus atitinkamus (kokius konkrečiai, teismas nenurodė) ikiteisminio tyrimo veiksmus, galima būtų patvirtinti ar paneigti asmenų, kurie nėra šios bylos kaltinamieji, parodymus bei tinkamai kvalifikuoti kitų asmenų – šios bylos kaltinamųjų veiksmus, negali būti pripažinti pagrįstais. Pažymi, kad teismas bylą nagrinėti turi tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teismui. Išnagrinėjus bylą ir paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas gali motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui vadovaudamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi. Prokuroro įsitikinimu, teismo priimtas sprendimas esamoje proceso stadijoje, praėjus 9 metams po nusikalstamos veikos padarymo, bylą perduoti prokurorui ir dar kažką tirti, yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, niekaip nesiderina su skundžiamojoje nutartyje nurodomais siekiais nustatyti tikrąsias, pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis nusikaltimų padarymo aplinkybes, bei visiškai prieštarauja proceso greitumo ir ekonomiškumo principams.

Atsiliepimo į prokuroro skundą argumentai ir prašymai

5. Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamojo R. I. gynėjas advokatas V. P. prašo prokuroro skundą atmesti. Pritardamas skundžiamos nutarties išvadoms dėl kaltinamojo akto trūkumų kaltinamojo gynėjas teigia, kad R. I. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį inkriminuojamuose kaltinimuose nurodoma, jog jis galimai rekomendavo keturiems VšĮ „Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ pacientams tiesiogiai iš L. B. įsigyti šešis medicinos prietaisus „Versan Fluid“ bei du medicinos prietaisus „Versan Fluid Uno“, o pacientams šiuos medicinos prietaisus įsigijus, suleido jiems į sąnarius, ir 2014 metų birželio ir spalio–gruodžio mėnesių laikotarpiais per ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų iš juridinio asmens – UAB „Valentis Pharma“, per šios bendrovės atstovę Vilniaus regiono vadybininkę L. B., už tokį jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį, tai yra už jo rekomenduotus ir pacientams suleistus medicinos prietaisus grynais pinigais priėmė bendrą 1120,00 Lt (324,37 Eur) kyšį. Tačiau, anot kaltinamojo gynėjo, kaltinimo akte yra nurodyti ir įvardinti tik du iš keturių pacientai, kuriems jis neva rekomendavo ir suleido minėtus medicinos prietaisus. Teisminio nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti ir išsiaiškinti likusių dviejų pacientų ir tariamo R. I. tarpininkavimo bei kyšio iš šių dviejų pacientų gavimo aplinkybių ir laiko.

IV. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkinamas.

6. Teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, taip pat susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-5-870/2024 duomenimis, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji yra naikinama, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla prokurorui gali būti perduota tik dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, kai to pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Visgi esminiai kaltinamojo akto trūkumai ir jų įtaka bylos nagrinėjimui teisme yra vertinamojo pobūdžio, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų; antra, kaltinamojo akto trūkumai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018). Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto esminės neatitikties BPK reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2014, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-8-699/2019, Nr. 2K-260-222/2019).

8. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Tačiau kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

9. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad, priešingai nei nustatė žemesnysis teismas, šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

10. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, be kita ko, jame yra nurodomas tokios veikos padarymo aplinkybės: kad kaltinamieji R. Š., V. D., L. K. veikė organizuota grupe kartu su kitais šioje byloje kaltinamais asmenimis: UAB ,,Valentis Pharma“ apskaitininke R. T., Vilniaus regiono vadybininke J. M., Kauno regiono vadybininke V. K., Šiaulių regiono vadybininke S. Ž., marketingo projektų vadove A. A. (2013–2014 m. neoficialiai ėjusia regiono vadybininkių vadovės pareigas) bei Vilniaus, Kauno, Panevėžio regionų vadybininkėmis (L. B., L. M., K. V., K. D.), darydami pagal iš anksto parengtą ir suderintą planą tęstinę nusikalstamą veiką (papirkimą – kuris pasireiškė pasiūlius ir/ar susitarus duoti bei davus kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims siekiant pastarųjų teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – kad gydytojai savo pacientams rekomenduotų įsigyti, o vėliau suleistų būtent UAB „Valentis Pharma“ platinamus medicinos prietaisus) su UAB ,,Valentis Pharma“ (kurios interesais ir naudai buvo veikiama), buvo susieti darbiniais santykiais arba realiai valdydami šią įmonę tam tikrais laikotarpiais, kurie įvardyti, antai: ,,R. Š., dirbant UAB „Valentis Pharma“ direktoriumi nuo 2006 m. birželio 22 d. iki 2014 m. vasario 28 d., bei tęstinį laikotarpį – 2013 metų pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir 2014 metais <...>“; ,,V. D. – būdamas UAB „Valentis Capital“ (šiuo metu – UAB „Litnovia“), kuri nuosavybės teise valdė 100 procentų UAB „Valentis Pharma“ akcijų, akcininku, valdybos nariu ir direktoriumi, o nuo 2014 m. kovo 1 d. dirbdamas UAB „Valentis Pharma“ direktoriumi bei tęstinį laikotarpį – 2013 metų pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir 2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais <...>“; ,,L. K. – būdamas UAB „Valentis Capital“ (šiuo metu – UAB „Litnovia“), kuri nuosavybės teise valdė 100 procentų UAB „Valentis Pharma“ akcijų, akcininku ir valdybos pirmininku, dirbdamas UAB „Valentis Pharma“ rinkodaros vadovu bei tęstinį laikotarpį – 2013 metų pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir 2014 metais ir 2015 metų sausio – vasario mėnesiais <...>“.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo akto atitiktis BPK 219 straipsnio reikalavimams šioje byloje jau buvo nagrinėta. Iš bylos duomenų matyti, kad perdavus šią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui teisėjas 2021 m. gegužės 6 d. priėmė nutartį, kuria nutarė šią baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (t. 201, b. l. 1–46). Tačiau išnagrinėjęs prokuroro skundą ir nenustatęs iš esmės jokių esminių BPK 219 straipsnyje numatytų pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti tam pačiam teismui (t. 201, b. l. 164–178). Kaip matyti, dalis skundžiamoje 2024 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų (išdėstytų nutarties 5–9 punktuose) yra visiškai identiški kaip ir to paties teismo 2021 m. gegužės 6 d. priimtoje nutartyje (t. 201, b. l. 43), dėl kurių pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje (t. 201, b. l. 173–176, nutarties 18–25 punktai). Todėl, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas jokių naujų aplinkybių šiuo aspektu neišdėstė, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartyje padarytomis išvadomis ir šių argumentų nekartoja.

12. Be to, šiame kontekste svarbu ir tai, kad aukštesnysis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje nors ir nepripažino to esminiu trūkumu, tačiau atkreipė dėmesį, jog „inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, padarymo laikas kaltinamajam R. Š. (nusikalstamos veikos aprašymo pradžioje) ir V. D. bei L. K. skiriasi, nors jiems inkriminuojamas bendras tęstinis veikimo organizuotoje grupėje laikotarpis“ (t. 201, b. l. 174, nutarties 20 punktas). Iš aukštesniajam teismui su skundu pateiktos medžiagos matyti, kad atsižvelgdamas, be kita ko, ir į 2021 m. birželio 15 d. nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo nurodytus kaltinamojo akto netikslumus, 2023 m. gegužės 17 d. prokuroras teismui pateikė prašymą dėl kaltinamojo akto pakeitimo baudžiamojoje byloje, kuriame ne tik patikslino kaltinamajam R. Š. inkriminuotą nusikalstamos veikos padarymo laiką, bendrą duoto kyšio sumą, bet ir prašė pakeisti veikos kvalifikaciją R. Š. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei 227 straipsnio 1 dalį (t. 203, b. l. 56–171). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nors teismas ir užsiminė apie prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą, veikos kvalifikaciją, tačiau savo vertinimo dėl šio kaltinimo pakeitimo, jo atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams nepateikė.

13. Žemesnysis teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui taip pat motyvavo tuo, kad kaltinamajame akte kaltinamosioms J. M., V. K. ir S. Ž., kaltinamoms pagal BK 227 straipsnį, ir kaltinamajam M. Š., kaltinamam pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, surašytuose kaltinimuose dalis nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių aiškiai prieštarauja kaltinamajame akte esantiems duomenims. Žemesniojo teismo teigimu, iš byloje apklaustų asmenų – kaltinamųjų J. M., V. K. ir S. Ž., bei kaltinime minimų gydytojų apklausų matyti, kad UAB „Valentis Pharma“ vadybininkės gydytojams perduodavo ne grynuosius pinigus, o medicininius prietaisus ,,Versan Fluid“ ir ,,Versan Fluid Uno“, kuriuos pardavę gydytojai dalį iš pacientų gautų pinigų perduodavo minėtus prietaisus palikusioms vadybininkėms. Žemesniojo teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kyšio dalykas yra aiškiai ne kaltinime nurodyti grynieji pinigai. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie teismo argumentai nėra pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų. Teismų praktikoje kyšiu, kaip papirkimo (ar kitų skirtingų kyšininkavimo formų) dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-416/2012). Baudžiamojoje byloje atlikus ikiteisminį tyrimą prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, kartu pateikė ir savo poziciją nurodydamas, kad šiuo atveju inkriminuotų nusikalstamų veikų kyšio dalykas yra grynieji pinigai. Taigi tokiu būdu aprašydamas kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas prokuroras pateikė savo teisinį vertinimą, kuriuo vadovaudamasis jis palaikė ir valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, teismas be kitų argumentų taip pat nurodė ir tai, kad kyšio dalyku nėra kaltinime nurodyti grynieji pinigai. Prokuroras, 2021 m. gegužės 14 d. apskųsdamas šią nutartį, be kita ko, nesutiko ir su šiuo žemesniojo teismo vertinimu (t. 201, b. l. 107–120). Taigi prokurorui bylos nagrinėjimo teisme metu buvo žinoma teismo pozicija dėl kaltinime galimai netiksliai inkriminuoto kyšio dalyko. Tačiau, nepaisant to, prokuroras vertindamas, kad kaltinime aprašytos faktinės veikos padarymo aplinkybės teisingos, savo nuomonės bylos nagrinėjimo teisme metu nepakeitė ir šios kaltinimo dalies nekeitė, ir, kaip matyti iš skundo turinio, neketina to daryti ir ateityje. Tokiu atveju teismas, ištyręs bei įvertinęs visus įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, turėjo priimti galutinį teismo sprendimą ir jame motyvuotai pasisakyti, ar pateikti duomenys iš tiesų atitinka prokuroro pareikšto kaltinimo turinį, ir ar šie duomenys yra pakankami pripažinti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

14. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek įstatymas, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu matydamas, kad kaltinime inkriminuotas kyšio dalykas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad kyšio perdavimo ir priėmimo forma buvo ne grynieji pinigai, turėjo teisę, laikydamasis BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros, šią kaltinimo aplinkybę pakeisti. Tačiau žemesnysis teismas bylos nagrinėjimo metu to nepadarė, o ir skundžiamoje nutartyje motyvų, kas sutrukdė jam šiuos galimus kaltinamojo akto trūkumus ištaisyti pačiam, nenurodė.

15. Nepagrįsti ir skundžiamos nutarties argumentai, kad ikiteisminis tyrimas, susijęs su atskiriems kaltinamiesiems inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra neišsamus, o kaltinime deklaratyviai nurodomos šios veikos padarymo aplinkybės yra svarbios norint teisingai įvertinti ir kvalifikuoti kaltinamų R. Š., V. D. ir R. T. atliktus veiksmus bei galimai nustatyti ir kitus su šia veika susijusius asmenis.

16. Kaip pagrįstai nurodoma prokuroro skunde, pagal Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad šios funkcijos priklauso išimtinei prokuroro kompetencijai: vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir šio tyrimo kontrolė yra iš esmės kitokie nei teismo vykdoma konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas. Prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė, todėl negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti ir palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi, teismas niekaip negali perimti diskrecinės prokuroro teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo apimties ir negali nurodyti prokurorui, kaip įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, kuriems priskiriamas ir prokuroro sprendimas dėl įtarimų ar kaltinimų pareiškimų ir bylos perdavimo teismui, be kita ko, apibrėžiant ir asmeniui pareikšto kaltinimo apimtį ir ribas.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama, ar UAB „Valentis Pharma“ buhalteris N. V. ir vyriausioji buhalterė A. Š. žinojo apie R. Š., V. D., A. A. ir R. T. galimai vykdytus nusikaltimus. Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 5 d. buvo priimti prokuroro nutarimai apklausti tiek N. V., tiek A. Š. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. 30, b. l. 26–27, 35–36). Tačiau A. Š. būti apklausta specialiąja liudytoja nesutiko (t. 30, b. l. 26–27), o 2019 m. lapkričio 18 d. apklaustas N. V. neigė padaręs nusikalstamas veikas, taip pat nurodė nežinantis ir apie kitų asmenų padarytus kokius nors galimus nusikaltimus, teigė, jog vyriausiojo buhalterio pareigas vykdė laikydamasis teisės aktų reikalavimų (t. 30, b. l. 42–43). Be to, kaip pagrįstai nurodoma ir prokuroro skunde, ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui priimant sprendimus dėl įtariamųjų statuso suteikimo konkretiems asmenims, buvo žinomi ir skundžiamoje nutartyje nurodyti bylos duomenys, t. y. A. A. namuose rastų dokumentų turinys, kaltinamųjų A. A. ir S. Ž., M. Š. ir J. M. telefoniniai pokalbiai, kadangi visi šie duomenys buvo nurodyti ir teismui pateiktame kaltinamajame akte. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų visumos, šiems buhalteriais UAB „Valentis Pharma“ dirbusiems asmenims jokie įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareikšti nebuvo, nes, kaip nurodoma prokuroro skunde, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų dalyvavimą šios nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti ne visi galimi ir reikiami proceso veiksmai.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konstatuodamas ikiteisminio tyrimo neišsamumą žemesnysis teismas nenurodo, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai dar turėtų būti atlikti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas siekia, jog prokuroras iš naujo įvertintų iš esmės tuos pačius byloje surinktus duomenis ir dar kartą svarstytų klausimą, ar N. V. ir A. Š. galėjo būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 122 straipsnio 1 dalyje, vykdytojai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas Konstitucijoje įtvirtintas išimtines prokuroro funkcijas, toks žemesniojo teismo elgesys akivaizdžiai nepriimtinas. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, baudžiamąją bylą teismui perdavus su kaltinamuoju aktu, yra betarpiškai saistomas BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti. Šiuo atveju pažymėtina tai, jog kasacinė praktika formuojama ta linkme, kad neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, Nr. 2K-205/2009, Nr. 2K-575/2011, Nr. 2K-33-303/2017). Juo labiau, jog teisme, ištyrus ir įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką visgi gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai turi teisę pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

19. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tuo tarpu byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus keliamus reikalavimus, jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, nenustatyta. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.