- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2K-205/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Tomas Šeškauskas (pran.), Rimantas Baumilas
- Nuteistasis
- A. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2004 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. V. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gegužės 14 d., apie 20 val., Kupiškyje, L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje, t.y. viešoje vietoje, ranka sudavė vieną smūgį O. K. į galvos sritį, taip dėl minkštųjų audinių sumušimų kairiųjų vokų-skruosto srityje ir viršutinio antrojo kairiojo kandžio vainiko lūžio nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą ir šiais įžūliais veiksmais A. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad jis nepadarė nusikalstamų veiksmų, rodančių nepagarbą aplinkiniams ar kitaip pažeidžiančių viešąją tvarką, ir tai patvirtino teisme nukentėjusysis bei liudytojai M. J., A. K., M. B.. Kasatoriaus manymu, vieno smūgio sudavimas asmeniui, kuris pats konfliktą išprovokavo, nesant nustatytų jokių kitų neteisėtų veiksmų, neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl teismas jam nepagrįstai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas savo sprendimuose nenurodė ir neindividualizavo pagal inkriminuotą BK straipsnį būtinų nusikalstamos veikos požymių – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo bei visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Be to, teismas jį nuteisė už viešosios tvarkos pažeidimą, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, nors naujoji BK 284 straipsnio 1 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.) numato atsakomybę už viešoje vietoje įžūliu elgesiu atliktus veiksmus. Taip, kasatoriaus manymu, buvo iš esmės pažeista jo teisė į teisingą baudžiamąjį procesą, taip pat ir BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatos. Nuteistasis teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir teisingai bylą išnagrinėti teisme sukliudė tai, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo A. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad kasacinis skundas nepagrįstas. Priešingai nei teigia kasatorius, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, byloje nustatyti ir nuosprendyje nurodyti visi būtini šiame straipsnyje numatyto viešosios tvarkos pažeidimo požymiai. Nuteistojo veiksmai pagrįstai buvo pavadinti įžūliais, nes viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam padaryti kūno sužalojimai. Nuosprendžiu nustatyti A. V. nusikalstami veiksmai – smūgio sudavimas nukentėjusiajam – yra viena įžūlaus elgesio sudėtinių dalių, šiais veiksmais nuteistasis sutrikdė visuomenės rimtį ir taip pažeidė viešąją tvarką. Prokuroras nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, ir tuo pagrindu naikinti teismų priimtus sprendimus. Atsiliepime prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. argumentai apie tai, jog jis O. K. smūgio nesudavė ir jo nesužalojo, bei motyvai dėl nukentėjusiojo, liudytojų M. J., A. K., M. B. parodymų vertinimo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, todėl paliktini nenagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
Kasaciniame skunde nuteistasis neigia savo kaltę, nurodo jam inkriminuotų veiksmų neatlikęs ir padarytos veikos niekada nepripažinęs, savo teiginius grindžia nukentėjusiojo parodymais teisme ir liudytojų M. J., A. K. ir M. B. parodymais. Nors skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnį, tačiau toks teiginys kasatoriaus plačiau neargumentuojamas, konkrečios šiame straipsnyje esančios įrodinėjimą reglamentuojančios taisyklės skunde nekvestionuojamos. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas žemesnių teismų priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, o tai reiškia, kad faktinių aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nerenka ir iš naujo nevertina. Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl minėti nuteistojo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės nustatymo paliekami nenagrinėti.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo ir dėl skunde nurodytų baudžiamojo proceso teisės normų taikymo
A. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos, padarytos 2008 m. gegužės 14 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Šio BK straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešąją tvarką. Kasatorius savo teiginį, kad jam buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, motyvuoja tuo, kad teismas nuosprendyje klaidingai, ne pagal baudžiamąjį įstatymą, nurodė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, t.y. jį nuteisė už įžūliais veiksmais demonstruotą nepagarbą aplinkiniams ir pažeistą viešąją tvarką, o ne už įžūlų elgesį viešoje vietoje, kaip nurodyta BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.
Tokie nuteistojo argumentai apie nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos požymių neatitikimą baudžiamojo įstatymo numatytai nusikaltimo sudėčiai negali būti pripažinti teisingais.
Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 BK 284 straipsnio 1 dalis buvo pakeista dėl to, kad buvo siekta nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriam esant nusikalstami viešosios tvarkos pažeidimai apimtų galimus atvejus, kai jie padaromi neveikimu. Toks nusikaltimo objektyviojo požymio pakeitimas vietoje „įžūlių veiksmų“ nustatant platesnę „įžūlaus elgesio“ sąvoką nereiškia, kad buvo dekriminalizuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškiantis veikimu – t. y. padarytas įžūliais veiksmais.
Įžūlūs veiksmai ir yra suprantami kaip elgesys, kuris neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius, trikdantis visuomenės rimtį ar pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys paprastai atskleidžiamas per tam tikrus veiksmus. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad toks kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant nukentėjusiesiems smūgius kumščiu (kasacinės bylos Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakankamai aiškiai nurodė, kuo pasireiškė A. V. nusikalstamas elgesys, t.y. vieno smūgio nukentėjusiajam į veidą sudavimu ir danties išmušimu. Toks poelgis yra įžūlus, nes tyčinis be akivaizdžios priežasties smūgio sudavimas į veidą nepažįstamam asmeniui viešoje vietoje, aikštėje, matant aplinkiniams, yra agresyvus veiksmas, šiurkščiai pažeidžiantis ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir šokiruojantis aplinkui esančius žmones.
Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas neindividualizavo, kaip pasireiškė jo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau ir šie skundo teiginiai yra nepagrįsti. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje argumentavo, kad nepagarbą aplinkiniams rodė ne tik smurtinio veiksmo atlikimo priežasties nebuvimas, konkrečios jo padarymo aplinkybės, bei nurodė, kuo pasireiškė pasekmės. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo sužalojimas viešoje vietoje sukėlė ne tik nukentėjusiojo, bet įvykį mačiusių liudytojų S. P., K. B. išgąstį, nutraukė nukentėjusiojo ir jo draugų poilsį, sukėlė pavojų konfliktą mačiusių asmenų saugumo jausmui. Pažymėtina, kad veiksmai buvo atlikti vakaro metu miesto aikštėje, kur žmonėms įprasta ilsėtis ir elgtis nepažeidžiant visuomenėje priimtų elgesio ir bendravimo taisyklių. Nuteistasis be priežasties prikibo prie besiilsinčių ant suoliuko jaunuolių grupės ir tolesniais veiksmais viešai demonstruodamas smurtinį veiksmą siekė parodyti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį ir jo draugus bei šiurkščiai pažeminti O. K..
Kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju nebuvo atskleisti visi privalomi A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Aplinkybė, kad teismas nuteistojo viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus sukonkretino, nuosprendyje vartodamas ne tą sąvoką, kuri numatyta BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos BK 2 straipsnyje esančios pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos ar teisė į teisingą teismą, taip pat teigti, kad iš esmės pažeisti BPK 305 straipsnio reikalavimai. Viso baudžiamosios bylos proceso metu nuteistasis suprato, kuo yra kaltinamas, neigė patį smurtinio veiksmo atlikimą, nepareiškė prieštaravimų, kad kaltinimas jam nesuprantamas, neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties, tuo aspektu nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, bylą nagrinėjant teismuose realizavo savo teises, numatytas BPK 22 ir 44 straipsniuose.
Nuteistasis skunde teigia, kad teismui priimti teisingą nuosprendį sukliudė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti surašant kaltinamąjį aktą. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės: vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šioje byloje kaltinamajame akte nurodyta konkreti vieša vieta, kurioje įvyko konfliktas (Kupiškis, L. Stuokos-Gucevičiaus aikštė), įvardytas laikas (apie 20 val.), nusikalstamos veikos padarymo būdai (įžūliais veiksmais nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, vieno smūgio ranka sudavimas) ir padariniai (viešosios tvarkos pažeidimas, nežymus sveikatos sutrikdymas). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą teismuose.
Kolegija daro bendrą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. V. padarytai nusikalstamai veikai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kasacinio skundo argumentais panaikinti teismų sprendimus bei baudžiamąją bylą A. V. nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.