- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-16
- Bylos Nr.
- 2K-645/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Josifas Tomaševičiaus (pran.)
- Nuteistasis
- V. K., ir D
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams. Priteista: iš V. K. E. V. 84 Lt turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš V. K. ir D. R. 150 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš V. K. – Š. T. 600 Lt turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš V. K. ir D. R. – G. T. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš V. K. ir D. R. nukentėjusiųjų turėtas advokato atstovavimo išlaidas: 150 Lt E. V., 150 Lt Š. T., 150 Lt G. T.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartis, kuria V. K. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. R., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 23 d., apie 3.00 val. nakties, apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas grupe kartu su D. R., dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – D. R. tyčia koja išdaužė poilsio namelio, esančio Molėtų raj., (duomenys neskelbtini), lango stiklą, abu įsibrovė į jo vidų, kur ilsėjosi poilsiautojai, vartojo necenzūrinius žodžius, V. K. kumščiu sudavė Š. T. į veidą, o D. R. E. V. į veidą, sukeldami jiems fizinį skausmą. Šiais veiksmais nuteistieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. K. toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu atvirai pagrobė E. V. 250 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 60 Lt, šešis pakelius cigarečių „Marlboro“, kurių vertė – 24 Lt ir slaptai Š. T. sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 600 Lt. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartį, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti: pagal BK 178 straipsnio 1 d. – bylą nutraukti, o pagal BK 284 straipsnio 1 d. – paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atmesti E. V. ir Š. T. civilinius ieškinius, sumažinti G. T. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Kasatorius nurodo, kad teismai neištyrė ir neįvertino esminių bylos aplinkybių, nepašalino tarp jos įrodymų esančių prieštaravimų, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus nuosprendį bei nutartį.
Kasatoriaus teigimu, jis nepavogė nei E. V., nei Š. T. daiktų. E. V. rankinę paėmė tik norėdamas pažiūrėti, ar joje nėra dviejų prapuolusių mobiliojo ryšio telefonų, o šiam pareikalavus grąžinti rankinę, V. K. tuoj pat ją ir atidavė.
V. K. pažymi, kad jo raštiškas nuoširdus prisipažinimas, taip pat parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina jo nuoširdų apgailestavimą dėl jo veiksmų. Jo nuoširdus gailėjimasis turėjo būti įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet teismai į tai visiškai neatsižvelgė.
Pasak kasatoriaus, jam paskirta bausmė yra neadekvati jo veikai.
Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo vagyste ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai turi atitikti bent vieną iš minėtų būdų ir veika turi būti padaryta viešoje vietoje.
Nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes V. K. veikdamas grupe kartu su D. R., apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais ir vandališkais veiksmais ‑ dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje Molėtų raj., (duomenys neskelbtini), D. R. išdaužus poilsiavietės lango stiklą, V. K. su D. R. įsibrovė į namelį, kur, vartodami necenzūrinius žodžius, V. K. sudavė kumščiu Š. T. į veidą, o D. R. E. V. į veidą, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį – veika padaryta apie 3.00 val. nakties poilsio zonoje, kurioje buvo pašalinių žmonių kuriems pažeista teisė į ramią aplinką.
Jo kaltumas įrodytas byloje surinktais duomenimis – paties nuteistojo V. K. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų E. V., Š. T., G. T. parodymais, liudytojų L. R., V. M., A. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt. byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.
Kasatorius V. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.
Dėl BK 178 straipsnio 1dalies taikymo
V. K. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo teigimu, jis ėjęs ieškoti prapuolusių dviejų mobiliojo ryšio telefonų, ketinimų ką nors pavogti jis neturėjo. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šį nusikaltimą padarė kasatorius. Teismai pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo nuoširdžiu prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų nuosekliais parodymais ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. įlipo pro išdaužtą namelio langą į vidų, ir iš namelio pagrobė E. V. priklausančią rankinę ir joje buvusius 60 Lt, 6 cigarečių „Marlboro“ pakelius ir Š. T. priklausančią sidabrinę grandinėlę.
V. K. nuteistas pagrįstai, jo veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus.
V. K. anksčiau teistas tris kartus, iš teistumų išvadų nepadarė, toliau girtavo, nedirbo, padarė du tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas, taigi pagal BK 56 straipsnį, jam teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Be to, nustatyta nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). V. K. bausmė pagal konkrečius BK straipsnius paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.
Dėl BPK 109 straipsnio taikymo
Pagal BPK 109 straipsnio nuostatą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal šį straipsnį civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Iš V. K. priteista E. V. ir Š. T. nusikalstama veika padarytai tiesioginei turtinei žalai atlyginti piniginės sumos. Tai yra materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė E. V. ir Š. T. dėl padarytos vagystės, už kurios padarymą V. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
E. V. ir G. T. priteistos ir atitinkamos piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad V. K. nusikalstamais veiksmais (BK 284 straipsnio 1 dalis) nukentėjusiems padaryta neturtinė žala. Savo sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrindo ir dydžio apylinkės teismas nuosprendyje argumentavo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimai iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas. Šioje byloje jos įgyvendintos, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Dėl BPK 332 straipsnio reikalavimų
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, be to, šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamojo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartyje išdėstė motyvuotas teismo išvadas dėl V. K. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Be to, pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.