Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2012-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-596/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
2K-596/2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-09007-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Armanas Abramavičius (pirm.), Vytautas Piesliakas, Albinas Sirvydis (pran.)
Nuteistasis
P. Z., ir V
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-596/2012 nuasmenintaTeisminio proceso Nr. 1-06-1-09007-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.1.1.5.3; 2.1.7.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Z. ir nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Kęstučio Rakausko kasacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu P. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda. UAB (duomenys neskelbtini) nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 320 MGL dydžio (41 600 Lt) bauda. Šiuo nuosprendžiu nuteista ir V. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalis dėl P. Z. ir V. Č. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei UAB (duomenys neskelbtini) pripažinimo kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį panaikinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu; P. Z. ir UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmių bendrinimas panaikintas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą ir susipažinusi su byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

P. Z. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004 m. spalio 5 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu paskirtas į direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 4 straipsnį, nurodantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 punktą, nurodantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d., siekdamas panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) prievolę sumokėti įmokas ir mokesčius, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nepateikė objektyvių duomenų dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojoms K. G. (buvusiai B.), A. P., S. I., S. J., A. P., D. P. ir I. M. išmokėto 9046,45 Lt darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų ir šios įvykusios ūkinės operacijos neįtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ir nepagrįstos apskaitos dokumentais, taip pat nepateikta informacija, ar šie išmokėti pinigai yra UAB (duomenys neskelbtini) pajamos, ar skolintos lėšos ar kita, pagal kurią galima būtų nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą bei jų struktūrą. Dėl šių priežasčių nebuvo galima iš dalies nustatyti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip pat, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje pateikė kasos išlaidų orderius (2008 m. sausio 31 d. Nr. 3 – 1000 Lt; 2008 m. gegužės 31 d. be Nr. – 17 000 Lt; 2008 m. birželio 30 d. Nr. 47 – 10 000 Lt; 2008 m. liepos 31 d. be Nr. – 25 000 Lt; 2008 m. lapkričio 30 d. be Nr. – 35 000 Lt; 2008 m. gruodžio 1 d. be Nr.– 25 000 Lt; 2008 m. gruodžio 5 d. be Nr. – 11 185,55 Lt; 2008 m. gruodžio 12 d. be Nr. – 30 000 Lt; 2008 m. gruodžio 31 d. be Nr. – 24 139,85 Lt; 2009 m. vasario 27 d. be Nr. – 8500 Lt; 2009 m. kovo 31 d. be Nr. – 1300 Lt) dėl 188 125,40 Lt išmokėjimo V. Č. atsiskaitymams ir 2009 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderį be Nr. dėl 1667,32 Lt išdavimo V. Č. išmokėti atlyginimus, kuriuose ties įrašais „Gavėjo parašas“ nėra pinigus gavusio asmens parašų; negalima nustatyti, ar visi minėti 189 792,72 Lt buvo išmokėti, kam atsirado įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad jis, atstovaujamas P. Z., nuo 2004 m. spalio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu paskirto į direktoriaus pareigas, turinčio teisę atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, būdamas pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas BAĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d., siekdamas panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) prievolę sumokėti įmokas ir mokesčius, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nepateikė objektyvių duomenų dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojoms K. G. (buvusiai B.), A. P., S. I., S. J., A. P., D. P. ir I. M. išmokėto 9046,45 Lt darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų ir šios įvykusios ūkinės operacijos neįtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą bei nepagrįstos apskaitos dokumentais, taip pat nepateikta informacija, ar šie išmokėti pinigai yra UAB (duomenys neskelbtini) pajamos, ar skolintos lėšos, ar kita, pagal kurią galima būtų nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą bei jų struktūrą. Dėl šių priežasčių nebuvo galima iš dalies nustatyti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat P. Z., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje pateikė kasos išlaidų orderius dėl 188 125,40 Lt išmokėjimo V. Č. atsiskaitymams ir 2009 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderį be numerio dėl 1 667,32 Lt išdavimo V. Č. išmokėti atlyginimus, kuriuose ties įrašais „Gavėjo parašas“ nėra pinigus gavusio asmens parašų; negalima nustatyti, ar visi 189 792,72 Lt buvo išmokėti, kam atsirado įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis P. Z. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartį dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jį išteisinti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad K. G. ir A. P. atsisakė vykdyti direktoriaus įsakymus, klastojo inventorizacijos duomenis, pardavė neženklintas prekes, K. G. buvo bausta drausminėmis nuobaudomis už netinkamą pareigų vykdymą ir atleista iš darbo – esant šioms aplinkybėms, buvo siekiama pakenkti darbdaviui. K. G. kreipėsi į FNTT, mokesčių ir darbo inspekcijas, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją. Ikiteisminio tyrimo metu K. G. ir A. P. liudijo tais pačiais žodžiais apie tariamas veikos padarymo aplinkybes, teisme liudijo prieštaringai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kratų metu 2009 m. gegužės 16 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. nebuvo rasta jokių daiktinių įrodymų apie nusikalstamą veiką, neapskaitytų priedų mokėjimą patvirtinančių įrodymų. Teismas, anot kasatoriaus, neatsižvelgė, kad nėra patvirtinančių duomenų apie tai, jog jis mokėjo atlyginimą pardavėjoms, taip pat priedus ar žadėjo juos mokėti, nes beveik visos pardavėjos, apklaustos kaip liudytojos, parodė, kad atlyginimą mokėjo V. Č.; tai užfiksuota ir 2009 m. gegužės 16 d. FNTT atlikto patikrinimo metu, matyti ir vaizdo medžiagoje. Kasaciniame skunde nuteistasis P. Z. teigia, kad kaltinimas jam remiasi FNTT specialistės apskaičiavimais, kurie pagrįsti liudytojų tvirtinimu, jog V. Č. žadėjo joms mokėti 5–6 proc. priedus prie atlyginimo, tačiau teismo posėdžio metu nė viena iš pardavėjų negalėjo patvirtinti, kad tokią sumą tą mėnesį gavo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos pardavėjos A. P., S. I., S. J., D. P., A. P. tiksliai neparodė, kiek pinigų jos realiai gavo ir kiek priklausė pagal žiniaraštį; kasatoriaus nuomone, nežinant šių dviejų parametrų, neįmanoma apskaičiuoti ir vadinamųjų priedų. Nuteistasis P. Z. pažymi, kad FNTT specialistė nustatė, jog visi inkasuoti pinigai buvo užpajamuoti bendrovėje ir kad neapskaityti priedai nebuvo mokami iš įmonės pinigų. FNTT atliktas patikrinimas parduotuvėje nepatvirtino 5-6 proc. schemos, apie kurią kalbėjo pardavėjos. Nėra jokių duomenų apie išankstinį susitarimą su V. Č. vykdyti nusikalstamą veiklą, o įprasta darbo veikla nepagrįstai interpretuota kaip nusikalstamas bendrininkavimas. Pinigų davimas atlyginimams išmokėti negali būti įvardijamas kaip nusikalstamas bendrininkavimas. Nebuvo nustatyta, kad kasatorius būtų davęs V. Č. nusikalstamus nurodymus, perdavęs jai neapskaitytus priedus, dalyvavęs išmokant pinigus ar užsiėmęs kita nusikalstama veikla. FNTT specialistė nurodė, kad duomenų apie tai, jog įmonėje būtų buvę slepiamos pajamos, nėra. Kasatoriaus nuomone, akivaizdu, kad 9046,45 Lt nėra UAB (duomenys neskelbtini) pinigai; nesuprantama, kokią informaciją jis turėjo pateikti, jei šie pinigai nebuvo išmokėti iš UAB (duomenys neskelbtini) ir nėra nei įmonės pajamos, ar skolintos lėšos ir pan. Anot P. Z., neaiškus kaltinimas, kad juridinis asmuo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. pardavėjoms išmokėjo 9046,45 Lt darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų ir šios įvykusios operacijos neįtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Teismas neatsižvelgė į FNTT specialistės nustatytą faktą, kad 9046,45 Lt įmonėje nebuvo, taip pat nenustatyta, iš kur šie pinigai ir kam priklauso, neturėdama pagrindo, nepagrįstai apkaltino kasatorių neegzistuojančių pinigų slėpimu, nedeklaravimu, mokesčių nesumokėjimu ir pan. Taip pat teismai, kaltindami kasatorių tuo, jog ant 188 125,40 Lt sumai išrašytų kasos išlaidų orderių nėra gavėjos V. Č. parašo, neatsižvelgė į tai, kad FNTT specialistės teiginiuose yra esminių prieštaravimų ir kad tarp „gavėjo parašo“ nebuvimo išlaidų orderiuose ir FNTT specialistės pateiktos išvados nėra loginio ryšio. FNTT specialistei ir teismui buvo pateikti dokumentai (sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderiai ir kt.), šių dokumentų sąrašas, iš kurių matyti, kad V. Č. pirko nurodytu laikotarpiu prekių ir paslaugų už maždaug 188 000 Lt. Parašo nebuvimas nėra ta kliūtis, dėl kurios nebūtų galima iš dalies nustatyti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes visi kiti duomenys yra. Gavėjo parašo nebuvimas nesukelia žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Kasatorius taip pat pažymi, kad Utenos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog būtina nustatyti nusikalstamos veikos tikslą ir motyvą, t. y. įrodyti naudą, kurią turi juridinis asmuo iš fizinio asmens veiklos. Darbo sutartyse su darbuotojomis buvo numatytas minimalus tarifinis valandinis atlyginimas. Taigi teismas neatkreipė dėmesio, kad mokėdami didesnį nei numatyta darbo sutartyje atlyginimą įmonė ar fizinis asmuo didina savo ar įmonės išlaidas. Didėjant išlaidoms, mažėja įmonės pelnas. Teismas nesilaikė nuostatos, kad prieštaravimai sprendžiami kaltinamojo naudai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pasak kasatoriaus, buvo surašytas kopijuojant atskiras kaltinamojo akto dalis, vadinasi, teismas nevertino gynybos argumentų ir įrodymų, išliko šališkas teismo nuosprendžio surašymo metu, taip pažeistas BPK 44 straipsnis. Teismai, anot P. Z., neįvertino specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyginio pobūdžio, teismas savo iniciatyva turėjo skirti ekspertizę, ekspertas yra kompetentingesnis, specialisto išvada dėl savo turinio ir galutinio tyrimo rezultato kelia abejonių, nes išvadas pateikęs specialistas pats ėmėsi pateiktų jam dokumentų teisinio vertinimo. Pasak kasatoriaus, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. buvo galima nustatyti bendrovės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį. Nuosprendyje nenurodyta, kaip reiškėsi apgaulė, nepagrįstai neatliktas įrodymų tyrimas.

Anot nuteistojo P. Z., teismai netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Įrodymai buvo vertinami selektyviai ir atskirai vieni nuo kitų, pirmenybė teikiama kaltinimui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetami kiti įrodymai, t. y. P. Z. parodymai. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. kovo 12 d. Panevėžio apygardos teismui jis pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės suvaržytos jo teisės į gynybą, nes beveik visas procesas vyko jam neturint gynėjo.

Nuteistasis P. Z. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo. P. Z. teigia, kad įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (A), ji ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vykdymo tinkamumą, kasatorius gi – tik už jos organizavimą, kuris neprilyginamas buhalterinės apskaitos vedimui ar tvarkymui.

Taip pat kasatorius pažymi, kad šioje byloje jis du kartus baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką – kaip fizinis asmuo ir kaip vienintelis įmonės akcininkas. Taip pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių konvencijos septintojo protokolo 4 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jau buvo išteisintas ar nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.

Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Kęstutis Rakauskas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartį dėl juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir priimti byloje naują nuosprendį, kuriuo juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) išteisinti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik išdėstė apeliacinio skundo motyvus, tačiau daugelio skunde išdėstytų argumentų, kuriais remiantis prašė naikinti Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, neišnagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Panevėžio apygardos teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino UAB (duomenys neskelbtini) ir K. G., A. P., S. I., S. J., A. P., D. P. ir I. M. darbo sutarčių, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų darbo užmokesčio išmokėjimo šioms darbuotojoms žiniaraščių; liudytojų parodymų, kad joms sudarant darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorius P. Z. nieko apie papildomo atlyginimo mokėjimą nekalbėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. Z. joms tiesiogiai papildomo atlyginimo nemokėjo, kad jos negalinčios nurodyti, koks jų darbo laikotarpiu buvo priskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas, tų pačių liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo rezultatų, kurie tiesiogiai neigia minėtų liudytojų parodymus apie papildomą uždarbį, argumentus, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje pateikti kasos išlaidų orderiai dėl 188 125,40 Lt išmokėjimo V. Č. atsiskaitymams ir 2009 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderis be numerio dėl 1 667,32 Lt išdavimo V. Č. išmokėti atlyginimams, kuriuose ties įrašais „Gavėjo parašas“ nėra pinigus gavusio asmens parašų, netrukdo nustatyti, ar visi 189 792,72 Lt buvo išmokėti ir kam atsirado įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB (duomenys neskelbtini) pinigus ir dėl to galima nustatyti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, bendrovės vedamų apskaitos registrų pagrindu, kurių specialistė S. Spietinienė nenagrinėjo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik atskirais jų fragmentais ir išsamiai nepatikrintais, neištirtais duomenimis. Nagrinėdami šią bylą, teismai pirmenybę teikė kaltinimui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetė, ar iš viso netyrė įrodymų: dokumentų, liudytojų parodymų, atmetė prašymus skirti teismo buhalterines ekspertizes.

Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai padarė klaidingą išvadą, jog bendrovės direktorius P. Z. yra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrovės direktorius buhalterinės apskaitos įmonėje netvarkė. Tokia teismų pozicija, pasak pareiškėjo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 29 punkto nuostatoms. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkė apskaitos paslaugas teikianti UAB (A), o ne direktorius P. Z. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad UAB (A) finansininkas V. K. bendrininkavo su bendrovės direktoriumi P. Z. šiam nesurašant kai kurių apskaitos dokumentų ar nepaimant vadybininkės V. Č. parašų kasos išlaidų orderiuose, todėl P. Z. veiksmų negalima vertinti kaip bendrininkavimo ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Teismai taip pat nepagrįstai ribojo gynybos teises reikalauti ištirti kitus įrodymus, byloje skirti teismo buhalterinę ekspertizę bei ištirti visus bendrovės dokumentus, apskaitos registrus, nes ekspertų išvados būtų suteikusios galimybę nustatyti bendrovės turto (pinigų), įsipareigojimų dydį ir struktūrą, objektyviai ir tiesiogiai patvirtintų ar paneigtų aukščiau minimą nusikaltimo sudėties elementą – nusikalstamus padarinius. Kasatorius, remdamasis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, jog pinigai neišmokėti, todėl parašo nebuvimas apskaitos dokumentuose reiškia, kad pinigai pagal tokius kasos išlaidų orderius arba mokėjimo žiniaraščius yra neišmokėti. Tai tiesiogiai neigia specialistės S. Spietinienės išvadas ir paaiškinimus teismuose, kad dėl to, jog kasos išlaidų orderiai yra be V. Č. parašų, neįmanoma nustatyti tikros pinigų sumos, turėjusios būti įmonės kasoje, neaišku, ar 189 792,72 Lt buvo sumokėti, kam kilo įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, o dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Išmokėdama didesnį negu numatytas darbo sutartyje atlyginimą įmonė didina savo išlaidas, o didėjant išlaidoms, mažėja įmonės pelnas, be to, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos yra išskaičiuojamos iš pačių darbuotojams priskaičiuotų darbo užmokesčių sumų, tai negali būti vertinama kaip juridinio asmens nauda.

Atsiliepimu į nuteistojo P. Z. ir nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Kęstučio Rakausko kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo kasacinius skundus atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad daugelis kasacinio skundo argumentų susiję su įrodymų vertinimu byloje ir faktinių aplinkybių nustatymu, tad tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nepagrįsti kasacinių skundų teiginiai, kad teismų išvados paremtos prielaidomis, nepašalinti tam tikri prieštaravimai, kuriuos galbūt būtų ištaisiusi gynybos prašoma atlikti, tačiau taip ir neatlikta, finansinė ekspertizė. Abiejų instancijų teismai išsamiai išanalizavo ne tik liudytojų – įmonės darbuotojų parodymus, bet juos sugretino ir su kita rašytine bylos medžiaga – specialisto išvada, specialisto paaiškinimais, paimtų įmonėje dokumentų turiniu, kita bylos medžiaga. Prokuroras atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas savo išvadoje konstatavo tokius buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimus, dėl kurių negalima nustatyti ne tik įmonės turto (t. y. piniginių lėšų), bet ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims (iš jų ir valstybei) dydžio bei struktūros. Specialisto išvada motyvuota, ją patvirtino specialistė, duodama parodymus pirmosios instancijos teisme. Specialistės kompetencija nėra pagrindo abejoti. Nuosprendyje teismo aptartais įrodymais buvo paneigta pareiškėjų versija dėl tariamo samdomo finansų tvarkytojo – UAB (A) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl to jai taikytinos atsakomybės. Tiek nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuoti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs visus bylos duomenis, padarė teisingą išvadą apie tai, jog pats P. Z. nepateikė finansinėje apskaitoje objektyvių duomenų apie tam tikrą užmokesčio išmokėjimą septynioms įmonės darbuotojoms, dėl to buvo iškreipta tikroji apskaita, taip pat apskaitoje pateikė finansų tvarkytojo nepasirašytus kasos išlaidų orderius be lėšų gavėjo parašo. Visos šios aplinkybės pagrindžia P. Z. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimo P. Z. dispozicijoje numatyto subjekto aspektu klausimų nekyla. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti du skirtingi asmenys, kurių tapatinti negalima, non bis in idem principas pažeistas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos subjekto

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinė apskaita UAB (duomenys neskelbtini) buvo tvarkoma sutartį su ja sudariusios UAB (A). Formaliai ji ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Tačiau byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės tyčinių neteisėtų veiksmų. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012). Byloje nustatyta, kad P. Z. pateikdavo UAB (A) finansinius dokumentus, dokumentai buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasirašomi P. Z., taigi viskas buvo daroma su jo žinia ir pagal jo nurodymus. UAB (A) nežinojo apie buhalterinės apskaitos duomenų neobjektyvumą. Taigi P. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei nepateikdamas objektyvių duomenų dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų, nepagrįsdamas šių įvykusių ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, taip pat pateikdamas gavėjo nepasirašytus kasos išlaidų orderius, sąmoningai siekė, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų. P. Z. pagrįstai pripažintas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

Dėl draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem) principo

Pagal BK 222 straipsnio 2 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako ir juridinis asmuo. BK nenumatytos išimtys, kada fizinio asmens, esančio vieninteliu įmonės akcininku, baudžiamoji atsakomybė paneigtų juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti du atskiri asmenys: fizinis asmuo – P. Z. ir juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime numatyta, kad non bis in idem principas nepaneigia galimybės už tą pačią nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patraukti du ar daugiau asmenų, kurių kaltė įrodyta. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už tam tikrus požymius turinčio fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką tą veiką padariusį fizinį asmenį ir juridinį asmenį, kuris pripažįstamas kaltu dėl to, kad tam tikrus požymius turintis fizinis asmuo jo naudai (ar interesais) padarė nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn už vieną veiką yra traukiami skirtingi subjektai: fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Jie negali būti tapatinami. Apgaulingai buhalterinę apskaitą tvarkė pats UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir tai neabejotinai buvo daroma bendrovės naudai ir jos interesais. Būtent dėl to, kad įmonės darbuotojoms buvo mokamas neoficialus atlyginimas, bendrovė galėjo išvengti mokesčių į valstybės biudžetą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisės taikymo klaidos dėl to, kad byloje už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn patraukė tiek fizinį asmenį – P. Z., tiek ir juridinį asmenį – UAB (duomenys neskelbtini), nepadarė.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Taigi kasacinės instancijos teismas iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nevertina. Kaltinimas P. Z. ir UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstas įrodymų visuma. Specialisto išvados kaip įrodymo tinkamumu ir specialistės paaiškinimais teismų posėdžių metu nėra pagrindo abejoti.

Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2009, 2K-494/2012). Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato.

Byloje pateikta specialisto išvada, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė S. Spietinienė, paaiškinusi specialisto padarytas išvadas, atsakiusi į jos kompetencijai priskiriamus klausimus, reikalaujančius buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo išmanymo žinių. Specialisto išvados išsamumu ir specialistei tirti pateiktų dokumentų pakankamumu nėra teisinio pagrindo abejoti, ekspertizės skyrimo būtinybė paneigta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo P. Z. kasaciniame skunde nurodytas tikslas ir motyvas nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis. P. Z. savo kasaciniame skunde teigia, kad teismas nenurodė, kaip reiškėsi jo apgaulė, tačiau jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, o apgaulės panaudojimas nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Kasatorius P. Z. savo skunde nurodo savą veikos padarymo mechanizmą, dviejų liudytojų galimą suinteresuotumą šios bylos eiga ir baigtimi, tačiau pažymėtina, kad nuosprendis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo grįstas septynių liudytojų neprieštaringais parodymais dėl neįtraukto į apskaitą joms priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo.

Taip pat kasatorius P. Z. savo skunde teigia, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko nedalyvaujant gynėjui. Pažymėtina, kad iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistojo P. Z. buvo klausiama apie jo pasirinktą gynybos būdą – jis pasirinko gintis pats, taigi jo procesinės teisės, nesant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindų, nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo P. Z. ir nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Kęstučio Rakausko kasacinius skundus atmesti.

Armanas AbramavičiusVytautas PiesliakasAlbinas Sirvydis