- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- 2K-55-689/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- P. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 75 MGL (2850 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš P. S. valstybės naudai konfiskuota 50 Eur, kurie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas: P. S. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas 75 MGL (2824,5 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, P. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir kitose valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse trejiems metams; kita Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. S. nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) ligoninės generalinis direktorius, 2015 m. gegužės 11 d. apie 9.22 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. Š. priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad šiam būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas. Veikdamas pagal susitarimą, 2015 m. gegužės 11 d. apie 9.48 val. tose pačiose patalpose P. S. nurodė jam pavaldžiai (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai – (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjai, kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išduoti V. Š. trijų dienų nedarbingumo pažymėjimą ir atlikti kraujo tyrimus bei surašyti reikiamus dokumentus. Vykdydama P. S. nurodymą, (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėja tą pačią dieną ligoninės patalpose užpildė V. Š. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, paciento apžiūros protokolą ir atliko kraujo tyrimus bei nustatant sveikatos būklės sutrikimą dėl opaligės išdavė nedarbingumo pažymėjimą EE2217746 nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių esmė
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. S. buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad savo naudai tiesiogiai priėmė 50 eurų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) ligoninės generalinis direktorius, 2015 m. gegužės 11 d. apie 9 val. 22 min. savo darbo kabinete adresu: (duomenys neskelbtini), priėmė iš V. Š. 50 eurų kyšį už tai, kad pastarajam būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas, nefiksuojant ir kaip nedarbingumo priežasties nenurodant alkoholio vartojimo. Veikdamas pagal susitarimą, 2015 m. gegužės 11 d. apie 9 val. 48 min. tose pačiose patalpose P. S. nurodė jam pavaldžiai (duomenys neskelbtini ligoninės darbuotojai – (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjai D. J. dėl ilgą laiką vartoto alkoholio sutrikdytos sveikatos būklės išduoti V. Š. trijų dienų nedarbingumo pažymėjimą ir atlikti kraujo tyrimus bei surašyti reikiamus dokumentus, nefiksuojant V. Š. alkoholio vartojimo. Vykdydama P. S. nurodymą, D. J. tą pačią dieną ligoninės patalpose užpildė V. Š. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, paciento apžiūros protokolą ir atliko kraujo tyrimus bei, nenustatant alkoholio kiekio kraujyje ir nustatant sveikatos būklės sutrikimą dėl opaligės, išdavė nedarbingumo pažymėjimą EE2217746 nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.
3. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir P. S. veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 225 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad P. S. priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad V. Š. būtų atliktas sveikatos patikrinimas išduodant nedarbingumo pažymėjimą, ir tokie P. S. veiksmai atitinka BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis yra vyresnio amžiaus, nedirba (pensininkas), nustatė ilgesnį terminą (šešis mėnesius) baudai sumokėti ir, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, P. S. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę dirbti vadovaujamą darbą (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir kitose valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse trejiems metams, nes jis padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką atlikdamas profesines pareigas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Teismų nuosprendžių prieštaringumas kvalifikuojant tariamai nustatytą jo veiką atskleidžia esminius veikos juridinio vertinimo trūkumus, teismų sprendimų nenuoseklumą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
4.2. BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – įgaliojimais, todėl privaloma nustatyti, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. Teismų nuosprendžiuose jo (kasatoriaus) konkretūs įgaliojimai, teisės ir pareigos, už kurių atlikimą galimai priimtas kyšis, neįvardijami, nors inkriminuojamo straipsnio dispozicijos konstrukcija ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies nuostatos to, atsižvelgiant į jo (P. S.) teisinį statusą, reikalauja. Iš teismų nuosprendžių galima daryti prielaidą, kad jis nuteistas už tai, jog priėmė 50 Eur kaip ligoninės vadovas, tačiau nustatyta, kad asmuo, perdavęs 50 Eur, V. Š. buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės pacientas, kuris jo (P. S.) buvo nusiųstas pas specialistą. Jis (kasatorius) buvo ne tik gydymo įstaigos vadovas, bet ir šioje gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas. Jo kaip vadovo ir kaip gydytojo įgalinimai skyrėsi. Nepaneigta prielaida, kad V. Š. kreipėsi į jį (P. S.) kaip į mediką. Teismai nuosprendžiuose patvirtino, kad V. Š. buvo reikalinga skubi medicinos pagalba. Ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėja bet kuriuo atveju būtų arba pati suteikusi gydymo paslaugas V. Š., arba organizavusi tokių paslaugų suteikimą, pastarajam pagal nustatytos ligos pobūdį visais atvejais būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
4.3. Esminę reikšmę situacijos teisiniam vertinimui turi tai, ar jis (P. S.) bendraudamas su V. Š. veikė kaip gydymo įstaigos vadovas, ar kaip medikas, jis (kasatorius) negalėtų būti inkriminuojamo nusikaltimo vykdytojas, kadangi jokių viešųjų paslaugų V. Š. neteikė, jo negydė, administracinių įgaliojimų neturėjo, tik nusiuntė ligoninės pacientą pas reikalingą specialistą. Konkrečių jo (P. S.) teisės aktais nustatytų įgaliojimų, kuriais remdamasis jis veikė, nenurodymas ir neatskleidimas teismų sprendimuose rodo esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su kaltinamojo teisės veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo apribojimais bei apsunkinimu, ir netinkamą veikos kvalifikavimą bei neišsamiai nustatytas inkriminuotos veikos aplinkybes.
4.4. Pagal teismų praktiką, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas.
4.5. BK 225 straipsnyje nurodytas nusikaltimas (kyšininkavimas) padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, todėl teismai privalėjo išsiaiškinti visus asmens psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais V. Š. atžvilgiu, t. y. išsiaiškinti, kaip kasatoriaus sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymiai.
4.6. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Veikos kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnį svarbu tai, kaip veikos pobūdį suvokė galimai kyšį priėmęs asmuo, o ne papirkėjas. Vien tai, kad papirkėjas pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnį (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais – vienas tokių nustatytas BK 40 straipsnyje, pagal kurį ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š.), savaime nereiškia, kad papirkimo dalykas tolygus priimtam kyšiui, nes materialinį atlygį priėmęs asmuo to sąžiningai ir subjektyviai gali nesieti su savo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, įgaliojimų vykdymu. Teismai nenustatė tikrojo motyvo, dėl ko V. Š. jam (P. S.) galimai davė 50 Eur. Teismai jo (P. S.) kaltės formą konstatavo išsamiai neišsiaiškinę, kaip jis suvokė visus inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, kokie buvo jo (kasatoriaus) valinis ir intelektinis tyčios momentai, ar jeigu jis (P. S.) iš V. Š. ir paėmė pinigus, kaip tai paveikė tolesnį V. Š. gydymą, – bylos duomenys leidžia teigti priešingai, kad jokios įtakos tai tam neturėjo. Jo (kasatoriaus) veika kvalifikuota netinkamai, nes jo veiksmuose nenustatyti visi būtini BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymiai: objektyvusis požymis – veika (nusikalstamas veikimas ar neveikimas vykdant konkrečius teisės aktais nustatytus įgalinimus) ir subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.
4.7. Jis (kasatorius) nuteistas remiantis prielaidomis, o ne neginčijamais ir patikimais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas jo (kasatoriaus) suvokimą apie pinigų iš V. Š. paėmimo priežastis, vartoja tikimybinio pobūdžio lingvistinę konstrukciją – galima daryti išvadą (cit.), kad jis (P. S.) suprato, jog iš V. Š. priėmė kyšį už siuntimą gydytis pas D. J. išduodant nedarbingumo pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis (P. S.) priėmė atlygį neva už konkrečius tarnybinius veiksmus – būdamas ligoninės direktorius pasirūpino paciento priežiūra ir tinkamu jo gydymo užtikrinimu, prieštaringa, nes gydymo įstaigos vadovo ir gydytojo tarnybinės funkcijos skiriasi, ir tai patvirtina, jog teismas konkrečių jo (kasatoriaus) įgaliojimų neįvardijo, nepaminėjo juos reglamentuojančių teisės aktų ir taip pažeidė jo (kasatoriaus) teisę į gynybą. Netikslus kaltinimas ir neaiškios teismo nuosprendžiu nustatytos veikos aplinkybės, neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, prielaidomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrindas pripažinti jo (P. S.) teisės į teisingą teismą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.8. Apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys buvo skirtas kriminalinės žvalgybos metu gautų faktinių duomenų pripažinimo įrodymais ir liudytojo V. Š. parodymų vertinimo klausimams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priimdamas nuosprendį nesivadovauja 2015 m. rugsėjo 18 d. kriminalinės žvalgybos protokolais bei duomenimis, gautais iš vaizdo įrašo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus P. S. darbo kabinete, nes iš Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, negalima daryti išvados, jog kriminalinės žvalgybos veikos subjektams buvo duotas leidimas įrengti P. S. darbo kabinete slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą. Nepripažinus leistinais įrodymais 2015 m. rugsėjo 18 d. kriminalinės žvalgybos protokolų bei duomenų, gautų iš vaizdo įrašo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus jo (P. S.) darbo kabinete, nelieka jokių patikimų duomenų dėl jo (kasatoriaus) kaltumo, todėl turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas veikos kvalifikaciją, vadovaudamasis BPK 331 straipsniu, privalėjo įvertinti kitus byloje surinktus įrodymus arba bent juos išvardyti ir konstatuoti, jog jų pakanka jam (kasatoriui) pripažinti kaltu, ir pateikti motyvuotas, pagrįstas ir patikimas išvadas dėl apkaltinamąjį nuosprendį patvirtinančių įrodymų, bet to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio pažeidimą, nepatikrinęs kitų įrodymų patikimumo ir jų iš naujo, pasikeitus teisinėms aplinkybėms, neįvertinęs. Dauguma byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įskaitant nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą (kas, remiantis BPK 305 straipsnio nuostatomis, yra būtinos apkaltinamajame nuosprendyje nurodomos įrodyta pripažintos aplinkybės), byloje nustatytos būtent remiantis jo (P. S.) kabinete padarytais vaizdo ir garso įrašais bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino niekiniais. Neteisėti įrodymai negali suteikti jokios įrodomosios informacijos, taigi, visos nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti aiškios iš kitų įrodymų, o tokių, neskaitant nekonkrečių V. Š. parodymų, byloje nėra. Be to, V. Š. parodymus davė remdamasis vaizdo įrašu, nes pats aplinkybių gerai neprisiminė, todėl jo parodymai yra išvestiniai ir jam grėsė baudžiamoji atsakomybė. Galima daryti prielaidą, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras manipuliavo valstybės tarnautojo papirkimu įtariamu asmeniu ir taip išgavo reikiamus parodymus, leisdamas jam peržiūrėti vaizdo įrašą ir nurodydamas, kad jis gali palengvinti savo teisinę padėtį. Toks įrodymų gavimo būdas nenustatytas BPK, todėl tokiu būdu surinkti įrodymai teismų turėjo būti vertinami kritiškai, nes pagal teismų praktiką liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Nepripažinus įrodymais kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų, patikrinti V. Š. parodymų patikimumą nėra kuo. Apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė jo (kasatoriaus) teises ir sukliudė priimti teisingą nuosprendį.
4.9. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 67 straipsnį), nes, demonstruodamas nepalankų nusistatymą prieš jį (kasatorių) ir akivaizdų šališkumą prokuratūros atžvilgiu, jam (P. S.) prokuroro prašymu skyrė griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti vadovaujamą darbą (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir kitose valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse trejiems metams, nors tai neatitinka proporcingumo principų, reiškia BPK 7 straipsnio (rungtyniškumo principo) ir kaltinamojo teisės į teisingą procesą pažeidimą.
4.10. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą patikrinti bylą tiek, kiek prašyta apeliaciniame skunde, o išvados dėl jo (P. S.) kaltumo grįstos prielaidomis, nuosprendis prieštaringas. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose. Teismų išvados dėl jo (P. S.) nuteisimo padarytos nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų (BPK 7 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 44 straipsnio 5, 6 dalys, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai, 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1, 4 dalys), šie pažeidimai laikytini esminiais, o jo (P. S.) veikos kvalifikacija neatitinka tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimų.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo P. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo P. S. veiką, išsamiai aptarė kyšio priėmimo požymius, išanalizavo nuteistojo veiksmų atitiktį BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektyviesiems ir objektyviesiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Teismai pagrįstai konstatavo, kad P. S., būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninės generalinis direktorius ir turėdamas administracinius įgaliojimus, veikė ne kaip gydymo paslaugas teikiantis medikas, o kaip gydymo paslaugas teikiančios įstaigos vadovas, kurio einamos pareigos prilyginamos valstybės tarnautojui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad P. S. paėmė kyšį už tai, kad V. Š. būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodydamas jam pavaldžiai darbuotojai išduoti trijų dienų nedarbingumo pažymėjimą ir atlikti kraujo tyrimus bei surašyti reikiamus dokumentus. Kas, vykdant gautą nurodymą, ir buvo padaryta. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog P. S. kyšį paėmė už teisėtą veikimą, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog P. S. kyšį paėmė už neteisėtą veikimą, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą V. Š., kuris neturėjo nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo ir nebuvo nustatyta tvarka užsiregistravęs ligoninės registratūroje, nurodydamas jam pavaldžiai gydytojai išduoti nedarbingumo pažymėjimą, nefiksuojant ir kaip nedarbingumo priežasties nenurodant alkoholio vartojimo, nekeičia paties kyšio paėmimo fakto buvimo P. S. veiksmuose. P. S. teisme neneigė, kad buvo kalbama ne tiek apie gydymą, kiek apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, tai patvirtino ir liudytojai. P. S., iškėlęs gynybinę versiją, kad pinigus iš V. Š. paėmė nenorėdamas jo suerzinti, o vėliau grąžino, tiek kyšio paėmimo metu, tiek ir baudžiamojo proceso metu suvokė, kad, neturėdamas teisės už savo veiksmus imti neteisėtą atlygį ir paimdamas pinigus, padarė nusikaltimą, todėl visais būdais bandė išvengti už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs surinktus įrodymus konstatavo, kad slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis kaltinimo nuteistajam P. S. apimtį. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų, taip pat BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų išnagrinėjęs esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl nepadarė esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir tai, kad nuteistasis P. S. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką atlikdamas profesines pareigas, pagrįstai skyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę. Apkaltinamieji nuosprendžiai priimti pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes ir tinkamai motyvuojant padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo P. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių taikymo
7. Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnio 1, 4 dalyse, taip pat BPK 44 straipsnio 5, 6 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimai argumentuojami tuo, kad P. S. nuteistas remiantis prielaidomis, o ne patikimais įrodymais, apeliacinės instancijos teismui kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis pripažinus neleistinais įrodymais, neliko jokių kitų P. S. kaltės įrodymų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neišdėstytos motyvuotos išvados dėl apkaltinamąjį nuosprendį patvirtinančių įrodymų. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2015 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinės dalies negalima daryti išvados, jog kriminalinės žvalgybos veikos subjektams buvo duotas leidimas P. S. darbo kabinete įrengti slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą, todėl kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis pripažino neatitinkančiais įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų ir priimdamas sprendimą byloje jais nesivadovavo. Teismas taip pat konstatavo, kad slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis kaltinimo šioje byloje nuteistajam apimtį, ir, išnagrinėjęs kitus baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė nuosprendį, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kaip visumą, lygino iš įvairių šaltinių gautus duomenis, vertino tiek kaltinančius įrodymus, tiek ir teisinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 7.1 ir 7.2 punktuose išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiama P. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, o nuosprendžio 7.4 punkte konstatuota: „Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad P. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, pirmiau nurodytomis aplinkybėmis vykdydamas įgaliojimus iš V. Š. priėmė kyšį.“ Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus.
9. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti ir tuo, jog nuosprendis grindžiamas liudytojo V. Š. parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, nes ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras manipuliavo valstybės tarnautojo papirkimu įtariamu asmeniu ir taip išgavo reikiamus parodymus, leisdamas jam peržiūrėti vaizdo įrašą ir nurodydamas, kad jis gali palengvinti savo teisinę padėtį, o kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų nepripažinus įrodymais, patikrinti V. Š. parodymų patikimumą nėra kuo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas liudytojo V. Š. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje. Duomenų apie tai, kad šie parodymai gauti neteisėtu būdu, byloje nėra. Tokie duomenys nenurodomi ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje akcentuota, kad liudytojas V. Š. tiesiogiai buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kad netikėti tokiais liudytojo V. Š. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, liudytojos D. J. parodymai ir iš dalies nuteistojo P. S. parodymai. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad liudytojo V. Š. parodymai gauti neteisėtu būdu, nepatikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
10. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek prašyta apeliaciniame skunde, pažeidimas kasaciniame skunde argumentuojamas tuo, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas tik Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo aspektu, o teismo išvados dėl P. S. kaltumo grįstos prielaidomis. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiama P. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai ne tik dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymo teisėtumo, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis dėl V. Š. sveikatos būklės ir jo parodymų patikimumo, dėl P. S. parodymų apie 50 Eur grąžinimą V. Š. atmetimo. Taigi nagrinėjant bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.
11. Kasaciniame skunde BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pademonstravo palankumą prokuratūrai ir nepalankumą nuteistajam, nes prokuroro prašymu nuteistajam paskyrė griežtą baudžiamojo poveikio priemonę, kurios nebuvo skyręs pirmosios instancijos teismas, – atėmė teisę dirbti vadovaujamą darbą (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir kitose valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse trejiems metams. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė P. S. buvo paskirta pagal prokuroro apeliacinį skundą. Taigi BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad P. S. korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė atlikdamas profesines pareigas, apeliacinės instancijos teismas P. S. kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti vadovaujamą darbą valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse atėmimą. Baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip šališkumo ar palankumo demonstravimas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsti.
12. Nuteistasis P. S. kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti reikalavimai, tačiau šį teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų nepateikia. Taigi ši skundo dalis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nenagrinėjama. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės pažeidimas buvo argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį motyvavo kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne aplinkybėmis, kurias pats tiesiogiai ištyrė. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde ši apeliacinės instancijos teismo išvada neginčijama.
Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo
13. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 225 straipsnio 1 dalies – taikymas motyvuojamas tuo, kad kasatoriaus veiksmuose nenustatyti visi būtini BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai: objektyvusis požymis – veika (nusikalstamas veikimas ar neveikimas vykdant konkrečius teisės aktais nustatytus įgaliojimus) ir subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.
14. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) ligoninės generalinis direktorius, iš V. Š. priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad šiam būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas; veikdamas pagal susitarimą, P. S. nurodė jam pavaldžiai (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai – (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjai išduoti V. Š. trijų dienų nedarbingumo pažymėjimą ir atlikti kraujo tyrimus bei surašyti reikiamus dokumentus. Tokia P. S. veika atitinka nusikaltimo, nurodyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
15. Kasaciniame skunde teigiama, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – įgaliojimais, todėl privaloma nustatyti, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti, o nuosprendžiuose kasatoriaus konkretūs įgaliojimai, teisės ir pareigos, už kurių atlikimą galimai priimtas kyšis, neįvardijami, nors inkriminuojamo straipsnio dispozicijos konstrukcija ir BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos to, atsižvelgiant į P. S. teisinį statusą, reikalauja. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti teisės aktai, įtvirtinantys P. S. įgaliojimus, už kurių vykdymą jis priėmė kyšį, tik padaryta išvada, kad P. S. priėmė atlygį už konkrečius tarnybinius veiksmus – būdamas ligoninės direktorius pasirūpino paciento priežiūra ir tinkamu jo gydymo užtikrinimu – pagal savo įgaliojimų ribas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, tačiau neturėdamas teisės imti už tai jokio atlygio.
16. Veikos padarymo metu P. S. buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės generalinis direktorius, t. y. viešosios įstaigos vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Taigi viešosios įstaigos vadovas yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 230 straipsnio 3 dalis).
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-489/2016, 2K-288-696/2016, 2K-196-697/2018). Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad P. S. pasikvietė į kabinetą sau pavaldų (duomenys neskelbtini) ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėją A. L., pasakė, kad turi ligonį, kuriam yra blogai ir reikia padėti; kadangi kabinete esantis žmogus neturėjo siuntimo, A. L. P. S. pasakė, kad pagalbą galima suteikti priimamajame, ir tą žmogų nuvedė pas skyriaus vedėją. Byloje taip pat nustatyta, kad P. S. telefonu paskambino sau pavaldžiai (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjai D. J. ir pasakė, kad reikės apžiūrėti V. Š., padaryti tyrimus ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes P. S. pasirūpino paciento gydymo užtikrinimu, tačiau tai darydamas veikė ne kaip gydytojas, o kaip įstaigos vadovas. Tai darydamas P. S. neperžengė savo įgaliojimų ribų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti konkretūs kasatoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos, už kurių atlikimą priimtas kyšis, neįvardijami, nereiškia, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 225 straipsnio 1 dalis – ar pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai.
18. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad teismai nenustatė būtinojo nusikaltimo, įtvirtinto BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – P. S. kaltės (tiesioginės tyčios priimti kyšį) – ir veikos motyvo.
19. Pagal byloje nustatytas aplinkybes P. S. iš V. Š. priėmė kyšį už jo nusiuntimą gydytis išduodant nedarbingumo pažymėjimą. Taigi P. S. veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad priima kyšį už konkrečius savo veiksmus, ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje P. S. nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė apibūdinta taip: „Pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad P. S. suprato, jog jis iš V. Š. priėmė kyšį už V. Š. nukreipimą gydytis pas D. J. išduodant nedarbingumo pažymėjimą“. Nuosprendyje pavartotas išsireiškimas „galima daryti išvadą“ nėra „tikimybinio pobūdžio lingvistinė konstrukcija“, o yra teiginys, kuriuo apibendrinami teismo patikrinti ir įvertinti duomenys, pagrindžiantys nusikaltimo sudėties požymių buvimą P. S. veiksmuose, verstinio junginio „duoti pagrindą išvadai“ atitikmuo.
20. Pažymėtina, kad veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis, todėl jo nenurodymas nuosprendyje nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.
21. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikuodamas P. S. nusikalstamą veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, nes P. S. veiksmuose nustatyti visi būtinieji BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (dalykas, veika, specialusis subjektas, tiesioginė tyčia).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo P. S. kasacinį skundą atmesti.