Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-334-450/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-19Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-11Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2021-11-17Klaipėdos apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-01-20Lietuvos apeliacinis teismas
  6. I-a instancijaNutartis · 2022-02-28Klaipėdos apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-04-14Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-16Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-08-18Lietuvos apeliacinis teismas
  11. KasacijaNutartis · 2022-10-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-06-12Lietuvos apeliacinis teismas
  13. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-10-19Lietuvos apeliacinis teismas
  14. eB2-605-730/2023Nutartis · 2023-11-27Klaipėdos apygardos teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-02-06Lietuvos apeliacinis teismas
  16. B2-4-524/2024Sprendimas · 2024-03-08Klaipėdos apygardos teismas
  17. ApeliacijaNutartis · 2024-05-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-30
Bylos Nr.
2A-334-450/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00719-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Irmantas Šulcas
Kreditorius
S. L.
Civilinė byla Nr. 2A-334-450/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00719-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ veikla pripažinta pasibaigusia ir įmonę nuspręsta išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jurtinga Shipping“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto byla, bankroto administratore paskirta I. B., kuri 2021 m. spalio 8 d. nutartimi pakeista nemokumo administratore O. P., o pastaroji 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi pakeista – UAB „Valnetas“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. sausio 30 d.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. kovo 3 d., 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2020 m. kovo 5 d., 2022 m. gegužės 20 d., 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimis patvirtintas (ir patikslintas) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

4. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama priimti sprendimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jurtinga Shipping“ veiklos pabaigos. Nurodė, kad 2024 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimas balsų dauguma, t. y. 99,88 proc. dalyvavusių susirinkime kreditorių, priėmė nutarimą pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusia; pateikė bendrovės kreditorių sąrašą pagal 2024 m. vasario 14 d. duomenis.

Atsiliepimas

5. Kreditorius S. L. (toliau – ir kreditorius) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nemokumo administratorės prašymo netenkinti, jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją, buvusią bankroto administratorę I. B., įpareigoti nemokumo administratorę ištirti ir įvertinti aplinkybes dėl bendrovės turto nurašymo bei realizavimo, administravimo lėšų panaudojimo. Nurodė, kad turėtų būti įvertinta kreditorės „AS Skinest Rail“, jos vadovų ir savininkų teisinė padėtis, jų tikslai dalyvaujant teismo procesuose prieš bendrovę .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu BUAB „Jurtinga Shipping“ veiklą pripažino pasibaigusia ir nusprendė bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro bei patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

7. Teismas, įvertinęs, kad 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) įsigaliojimo, nusprendė klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis.

8. Teismas pažymėjo, kad bendrovės bankroto procesas vyksta nuo 2016 m. pradžios, kreditorius aktyviai dalyvavo bankroto procese. Kaip nurodyta kreditorių 2024 m. vasario 14 d. susirinkime patvirtintoje nemokumo administratorės veiklos ataskaitoje, teismuose buvo išnagrinėta iš viso 17 civilinių bylų pagal kreditoriaus pareiškimus (skundus). Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-605-730/2023 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-52-934/2024) buvo išnagrinėtas S. L. iškeltas ginčas dėl kreditorės „AS Skinest Rail“ („AS Spacecom Trans“), jos vadovų ir savininkų teisinės padėties.

Atsiliepimas

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant kreditoriaus aktyvumo bankroto procese, teikdamas atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės veiklos pabaigos, jis nurodė deklaratyvius teiginius bei neįvardijo objektyvių faktinių aplinkybių, leidžiančių vertinti, jog kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Teismas pažymėjo, kad ir išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro, kreditorius gali prašyti paskirstyti naujai atsiradusį turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020). Nurodė, kad, jei kreditorius mano, jog esamos ar buvusių nemokumo administratorių veiksmais ir (ar) neveikimu jam buvo padaryta žala, kreditorius turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo vertinimu, formalus bendrovės bankroto procedūrų tęsimas, nesant duomenų apie galimybę didesniu mastu patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, neužtikrintų nei kreditorių, nei bendrovės interesų bei pažeistų bankroto proceso tikslus.

11. Teismas atmetė kreditoriaus prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos, buvusios bankroto administratorės I. B., apklausos, kadangi kreditorius nenurodė svarbių aplinkybių, kurias galėtų paaiškinti I. B., kurios galėtų turėti reikšmės sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos (ne)priėmimui.

12. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė kartu su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos pateikė likusio turto nurašymo aktus (ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktas) ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad bendrovės kreditorių 2024 m. vasario 14 d. susirinkime patvirtintoje nemokumo administratorės veiklos ataskaitoje išsamiai nurodomos bankroto procese iki nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ administravimo pradžios nustatytos ir (ar) gautos pajamos bei patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos, pirmosios eilės kreditoriams išmokėta suma; nuo nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ administravimo pradžios iki ataskaitos parengimo dienos gautos pajamos ir (ar) patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, teismas nustatė, kad užvestų ir vykstančių bylų, kuriose bendrovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra. Bendrovės likvidavimo procesas yra baigtas, bendrovė veiklos nevykdo, neturi darbuotojų, turto, debitorinių įsiskolinimų. Atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Kreditorius S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės veiklos pabaigos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-360/2022 liudytoja I. B. nurodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, įgaliojimų nesuteikė ir atstovavimo sutarties advokatui J. V. nepasirašė, todėl nemokumo administratorės veiklos ataskaitoje nurodyti 4 160,20 Eur (teisinės išlaidos), 1 786,96 Eur (transporto išlaidos), 1 022,18 Eur (kitos išlaidos) galėjo būti nepagrįstai išmokėti.

13.2. Tame pačiame teisiamajame posėdyje liudytoja I. B. nurodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ nepasirašė pavedimo I. K., nedalyvavo kreditorių susirinkimuose, asmeniškai niekur nepasirašė, nežino apie bendrovės turto nurašymo aktus, todėl 2020 m. gruodžio 29 d. turto nurašymo akte dėl 6 894 406,36 JAV dolerių reikalavimo teisės nurašymo, 2021 m. vasario 9 d. turto nurašymo akte dėl 196 187,96 JAV dolerių reikalavimo teisės nurašymo, 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo akte dėl 1 364 137,81 Eur reikalavimo teisės nurašymo gali būti nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

13.3. Liudytoja I. B. taip pat nurodė, kad ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neteikė, joje nesilankė, su VMI 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktu yra nesusipažinusi. Darytina išvada, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo procese buvo vertinami dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Teismas netyrė ir nevertino, ar byloje nebuvo pateikta suklastotų duomenų, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. e3K-3-445-421/2017 suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.

13.4. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar yra reali galimybė bendrovei gauti papildomų lėšų ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus didesne apimtimi, jeigu būtų pripažinta, kad 6 989,97 Eur dydžio bankroto proceso administravimo išlaidos galėjo būti išmokėtos nepagrįstai; kad 2020 m. gruodžio 29 d. turto nurašymo aktu 6 894 406,36 JAV dolerių reikalavimo teisė, 2021 m. vasario 9 d. turto nurašymo aktu 196 187,96 JAV dolerių reikalavimo teisė, 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktu 1 364 137,81 Eur reikalavimo teisė galėjo būti nurašytos nepagrįstai, todėl sprendimas dėl bendrovės veiklos pabaigos priimtas nenustačius būtinųjų materialiųjų sąlygų jam priimti.

13.5. Teismas netenkino apelianto prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir buvusią bankroto administratorę I. B. apklausti kaip liudytoją, todėl buvo padarytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalies pažeidimas, nulėmęs neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

13.6. „AS Skinest Rail“ („AS Spacecom Trans“) inicijavo bankroto procesą prieš BUAB „Jurtinga Shipping“, ji yra dominuojanti kreditorė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 nustatyta, kad Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, tačiau BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso metu nebuvo įvertinta, ar turi būti taikomos 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 269/2014 bei 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 833/2014 nurodytos sankcijos, ar yra pagrindas spręsti klausimus dėl taikomų sankcijų veiksmingo įgyvendinimo priemonių nustatymo (pvz., dėl balsavimo kreditorių susirinkimuose ar kitų panašaus pobūdžio teisių ribojimo) .

Atsiliepimas

14. Atsakovė BUAB „Jurtinga Shipping“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; apelianto ir jo atstovo A. Ivanciaus atžvilgiu taikyti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

14.1. Bendrovės 2020 m. gruodžio 29 d. turto nurašymo aktas surašytas vadovaujantis 2020 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, 2021 m. vasario 9 d. turto nurašymo aktas surašytas vadovaujantis 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas surašytas vadovaujantis 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Šie kreditorių susirinkimų nutarimai nebuvo skundžiami, yra galiojantys, todėl teisėti ir vykdytini. Turto pardavimo procedūros vykdytos laikantis kreditorių susirinkimo nutarimuose patvirtintos tvarkos.

14.2. Bankroto administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 6 d. įvykusiuose kreditorių susirinkimuose, o nemokumo administratorės ataskaitos apie patirtas administravimo išlaidas buvo teikiamos kreditorių susirinkimams, kurie įvyko 2016 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 6 d., 2021 m. liepos 14 d. Nei tuometė nemokumo administratorė, nei teismas negavo iš apelianto prašymo paaiškinti patirtas išlaidas ar pateikti papildomą informaciją, apeliantas neginčijo kreditorių susirinkimų nutarimų.

14.3. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-360/2022 priėmė 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį. Teismas nustatė, kad apeliantas, kaip formalus bendrovės vadovas, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., sąmoningai blogai valdydami bendrovę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-627/2023 apelianto ir R. Ž. apeliacinius skundus atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 d. balandžio 17 d. nutartimi atsakovės bankrotą pripažino tyčiniu dėl buvusių bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų (ir apelianto). Apeliantas siekia vilkinti bankroto procesą, teikdamas nepagrįstą apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo teismų išnagrinėti ir atmesti. Toks apelianto elgesys yra nesąžiningas ir laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos priėmė įvertinęs, kad nepaisant kreditoriaus S. L. aktyvumo bankroto procese, kreditorius nenurodė objektyvių faktinių prielaidų, suponuojančių, jog bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas; teismas nustatęs, kad nemokumo administratorė atliko visus ĮBĮ nustatytus veiksmus, BUAB „Jurtinga Shipping“ turto neturi (pateikti likusio turto nurašymo aktai), viso bankroto proceso metu gautos lėšos paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka, pateikta išsami atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų detalizacija, likvidavimo procedūros baigtos, aplinkos apsaugos institucijos pretenzijų atsakovei neturi, neišnagrinėtų bylų, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu būtų BUAB „Jurtinga Shipping“, nėra. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantas grindžia tuo, kad teismas, nuspręsdamas BUAB „Jurtinga Shipping“ veiklą pripažinti pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto, neįvertino buvusios bankroto administratorės I. B. administravimo laikotarpiu atliktų bankroto veiksmų (bendrovės turto nurašymo, administravimo lėšų panaudojimo), kurie, anot apelianto, yra neteisėti, nes I. B., kaip bankroto administratorė – fizinis asmuo, negalėjo perleisti kitam nemokumo administratoriui teisės administruoti teismo nutartimi jai paskirto BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso (ar jo dalies). Nurodė, kad liko neįvertinti atsakovės bankroto procesą inicijavusios „AS Skinest Rail“ („AS Spacecom Trans“) savininko O. O. sąsajos su užsienio valstybių institucijomis ir tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, didinančios riziką ar keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, apeliantas skunde kelia procesinį klausimą, kad prašymas dėl bendrovės veiklos pabaigos turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo, kreditoriui nepritariant sprendimo dėl juridinio asmens veiklos pabaigos priėmimui.

Dėl prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

18. Kreditorius apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoja buvusią bankroto administratorę I. B., pažeidė CPK 235 straipsnio 6 dalį, tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

19. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą rengti žodinį bylos nagrinėjimą ir jo metu apklausti buvusią bankroto administratorę I. B., tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, nustatęs, jog kreditorius nenurodė, kokias svarbias aplinkybes, turinčias įtakos sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos priėmimui, t. y. kokias aplinkybes apie galimybę didesniu mastu patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (ir (ar) kitas), turėtų paaiškinti buvusi bankroto administratorė ir (ar) kiti teismo posėdyje dalyvausiantys asmenys.

20. Tiek ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, tiek JANĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto (nemokumo) bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus nustatytas išimtis. Tokią taisyklę įtvirtina ir CPK 1 straipsnio 1 dalis, leidžianti bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustatyti kituose įstatymuose. Tiek ĮBĮ, tiek JANĮ teikia prioritetą rašytiniam teismo procesui nagrinėjant bankroto byloje sprendžiamus klausimus, o klausimas dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka paliekamas spręsti teismo diskrecijai, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus, įvertinus byloje sprendžiamo klausimo sudėtingumą ar kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

21. Taigi, tik teismas, nagrinėdamas prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos, turi teisę nuspręsti, ar tikslingas žodinis teismo procesas, nepriklausomai nuo jį pateikusio asmens procesinės padėties.

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju apelianto teisė į teisingą klausimo dėl bendrovės veiklos pabaigos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista. Minėta, kokia teismo posėdžio forma (rašytinio ar žodinio proceso tvarka) bus nagrinėjamas vienas ar kitas klausimas bankroto procese (ir dėl juridinio asmens veiklos pabaigos), kiekvienu atveju teismas turi spręsti individualiai pagal konkrečias bylos aplinkybes, todėl šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus kreditoriaus prašymo turinį, jame nurodytą aplinkybę (prašymą kviesti liudytoją) nesuponavo teismo pareigos rengti žodinį teismo procesą. Apeliantas, realizuodamas teisę būti išklausytam, pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-3201), kuriame nurodė argumentus dėl pareikšto prašymo, tačiau nepagrindė, kokias aplinkybes turėtų paaiškinti prašoma apklausti liudytoja, kas lemtų prašymo dėl bendrovės veiklos pabaigos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Kreditorius teikiamame apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išsakęs, pateikdamas pirminį prašymą dėl klausimo dėl bendrovės veiklos pabaigos pripažinimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis išsamiai išdėstė savo poziciją raštu dėl bendrovės veiklos (ne)pripažinimo pasibaigusia, be kita ko, ir dėl buvusios bankroto administratorės I. B. administravimo laikotarpiu atliktų bankroto veiksmų ir jų įvertinimo (rėmėsi liudytojos parodymais baudžiamojoje byloje, jų pagrindu formulavo argumentus).

23. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išspręsdamas atsakovės veiklos pabaigos klausimą, nepažeidė apelianto procesinių teisių ar civilinio proceso nuostatų.

Dėl bendrovės veiklos pabaigos

24. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad, gavus bankrutavusios bendrovės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant juridinio asmens veiklos pabaigos klausimą, teismas gali priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai užbaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo. Taigi, bankroto procedūros gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui įstatyme nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialiojo pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų yra objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų apie egzistuojančią realią galimybę bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus patenkinti didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022). Taigi, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, svarbu šį institutą taikyti ne formaliai, o atsižvelgiant į jo paskirtį ir bankroto proceso tikslus.

26. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, tačiau apeliantas teigia, jog pateiktuose turto nurašymo aktuose gali būti nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes buvusi bankroto administratorė I. B. baudžiamojoje byloje nurodė, kad ji pati bankroto administratorės funkcijų nevykdė, įgaliojimų administruoti bendrovę niekam nesuteikė ir nepasirašė.

27. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta ir nurodo, kad kreditorius, teigdamas, jog turto nurašymo aktuose galimai nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, plačiau tokios pozicijos nepagrindžia. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto bylos duomenys pagrindžia, kad 2020 m. gruodžio 29 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, 4–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai nutarė dėl reikalavimo teisių nurašymo, pritardami kreditoriaus „AS Spacecom Trans“ pasiūlymui lentelėje nurodytus išregistruotus juridinius asmenis (debitorius) ir BUAB „Luna Capital Group“ nurašyti bei atlikti kitų debitorių (skolų perėmėjų) mokumo analizę ir pateikti kreditorių susirinkimui siūlymą dėl reikalavimo teisių į šiuos debitorius pardavimo; vadovaujantis aptartu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo sudarytas 2020 m. gruodžio 29 d. turto nurašymo aktas. Atitinkamai, 2021 m. vasario 9 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, 4–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai nutarė dėl reikalavimo teisių nurašymo, pritardami „Moon Group“ debitorinio įsiskolinimo nurašymui; vadovaujantis nurodytu kreditorių susirinkimo nutarimu 2021 m. vasario 9 d. buvo sudarytas turto nurašymo aktas. 2021 m. liepos 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, 3–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai nutarė dėl reikalavimo teisių nurašymo, pritardami kreditoriaus „AS Spacecom Trans“ pasiūlymui nurašyti debitorių, išskyrus S. L. ir R. Ž., skolas; vadovaujantis aptartu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo surašytas 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad turto nurašymo aktai buvo sudaryti remiantis kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, kurie, kaip pagrįstai nurodo nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą, nebuvo skundžiami ir yra galiojantys, todėl teisėti ir vykdytini. Todėl vienašališka buvusios BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės I. B. nuomonė (jos parodymai baudžiamojoje byloje) negali pakeisti įsiteisėjusių kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptariamais turto nurašymo aktais.

29. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. kreditoriaus S. L. atstovas (advokatas) pateikė prašymą spręsti klausimą, ar byloje teismui pateikti BUAB „Jurtinga Shipping“ procesiniai dokumentai nėra suklastoti. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi kreditoriaus atstovo prašymą patenkino ir perdavė prokurorui spręsti klausimą, ar nėra suklastoti teismui pateiktas 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimas, kuriuo buvusi bankroto administratorė I. B. įgaliojo V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“, ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimas, kuriuo buvusi bankroto administratorė I. B. įgaliojo darbuotoją I. K.–R. atlikti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus. Ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00024-22 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad jokie objektyvūs duomenys nepagrindžia dokumentų klastojimo bei žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo fakto. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus I. B., ji nurodė, kad dokumentų, susijusių su BUAB „Jurtinga Shipping“, nepasirašinėjo ir niekam neteikė, tačiau 2022 m. balandžio 4 d. nutarime padaryta išvada, jog visos procedūros, įskaitant ir ginčijamų dokumentų pasirašymą bei pateikimą teismui, buvo atliekamos su bankroto administratorės valia. Duomenų, kad šis nutarimas būtų apskųstas, apeliantas nepateikė.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, apelianto argumentus, susijusius su galimai suklastotais dokumentais, atmeta kaip nepagrįstus. Ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-2-00024-22, pradėtam dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), esant nutrauktam, bei apeliantui, apart deklaratyvių argumentų, nepagrindus savo pozicijos dėl galimai suklastotų dokumentų fakto, apeliaciniame skunde įvardintų aplinkybių nėra pagrindo įvertinti kitaip, nei jos jau buvo įvertintos tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir bankroto byloje.

31. Apeliantas, remdamasis buvusios BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės I. B. parodymais baudžiamojoje byloje, nurodo, kad ji VMI bendrovės suvestinių apskaitos registrų už 2014 m. neteikė, taip pat, jog VMI nesilankė, su VMI 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktu, kuriuo buvo remiamasi pripažįstant BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu, nėra susipažinusi, todėl apeliantas daro išvadą, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procese buvo panaudoti dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino.

32. Remiantis LITEKO duomenimis, apeliantas net tris kartus siekė atnaujinti procesą BUAB „Jurtinga Shipping“ tyčinio bankroto byloje (žr. Klaipėdos apygardos teismo civilines bylas Nr. B2-514-265/2019; eA2-838-459/2021; eA2-513-460/2022; eA2-517-730/2022), be kita ko, teigdamas, kad teismai netyrė, ar byloje nėra pateikta suklastotų įrodymų; visus tris kartus apelianto pareiškimai dėl proceso atnaujinimo buvo atmesti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo. Taigi, apelianto teiginiai dėl galimai suklastotų dokumentų jau ne kartą buvo įvertinti teismų ir aplinkybių dėl suklastojimo fakto nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvusi BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorė I. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji VMI bendrovės suvestinių apskaitos registrų už 2014 m. neteikė, su VMI 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktu nėra susipažinusi, tačiau tokie liudytojos teiginiai pateikti neįvertinant jos pateiktų parodymų visumos, todėl negali būti laikomi pagrindžiančiais, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procese buvo panaudoti suklastoti dokumentai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie apelianto nurodomą dokumentų klastojimo faktą. Apeliantas, pakartodamas apeliaciniame skunde teiginius apie suklastotus įrodymus, jų taip pat nepagrindė.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl bendrovės veiklos pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apelianto skunde nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos.

34. Apeliantas skunde be procesinių kliūčių nurodo ir materialaus pobūdžio sąlygą, kuri, anot jo, objektyviai kliudė priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar yra reali galimybė bendrovei gauti papildomų lėšų ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus didesne apimtimi, nes pripažinus, kad 6 989,97 Eur kaip bankroto proceso administravimo išlaidos galėjo būti išmokėtos nepagrįstai, taip pat, jog turto nurašymo aktais reikalavimo teisės galėjo būti nurašytos nepagrįstai, atsirastų galimybė kreditorių finansinius reikalavimus patenkinti didesne apimtimi.

35. Teisėjų kolegija nutarties 34 punkte išvardintus apelianto argumentus dėl realių galimybių bendrovei gauti papildomų lėšų ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus didesne apimtimi egzistavimo laiko nepagrįstais dėl toliau nurodomų priežasčių.

36. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto bylos duomenys pagrindžia, kad 2016 m. birželio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, 5–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai nutarė dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pritardami kreditoriaus „AS Spacecom Trans“ pasiūlymui patvirtinti mėnesinę 300 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)) administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2016 m. sausio 29 d.) iki artimiausio kreditorių susirinkimo, kuriam turi būti pateikta administravimo ataskaita. 2016 m. spalio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo, 2–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai nutarė patvirtinti nuo 2016 m. spalio 3 d. iki bendrovės pabaigos (likvidacinio balanso tvirtinimo) bankroto procedūrai trunkant iki 24 mėn. 10 000 Eur (plius PVM (kiti mokesčiai)) administravimo sąmatą. 2018 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime 4–uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai, pritardami kreditoriaus „AS Spacecom Trans“ pasiūlymui, patvirtino papildomą administravimo išlaidų sąmatą – 4 000 Eur (plius PVM (kiti mokesčiai)) administratoriaus atlyginimą, o buhalterinės paslaugos, kanceliarinės ir pašto išlaidos bei kitos išlaidos bus atlygintos pagal faktą. 2018 m. balandžio 12 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, 2–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai patvirtino papildomas išlaidas turto vertinimui pagal faktą. Atitinkamai, 2016 m. spalio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratorė pateikė administravimo ataskaitą, kurią kreditoriai 1–uoju darbotvarkės klausimu patvirtino; 2018 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime, 4–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriams tvirtinant papildomą administravimo išlaidų sąmatą, nemokumo administratorė pateikė išsamią savo išlaidų ataskaitą; 2021 m. liepos 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu tuometė nemokumo administratorė pateikė galutinę bankroto ataskaitą; bendrovės kreditorių 2024 m. vasario 14 d. susirinkime buvo patvirtinta nemokumo administratorės veiklos ataskaita, kurioje išsamiai nurodomos bendrovės bankroto procese tiek iki nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ administravimo pradžios nustatytos ir (ar) gautos pajamos bei patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos, tiek ir nuo nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ administravimo pradžios iki ataskaitos parengimo dienos gautos pajamos ir (ar) patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, nurodo, kad bankroto proceso administravimo išlaidos buvo patvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimais, kurie nebuvo skundžiami ir yra galiojantys, todėl teisėti ir vykdytini. Kita vertus, bendrovės kreditorių susirinkimams buvo pateiktas išsamus bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimas ir paaiškinimai, kiek ir už ką konkrečios bankroto proceso administravimo išlaidos buvo skirtos ir kam panaudotos. Kaip teisingai pažymi nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas nei tuometei nemokumo administratorei, nei dabartinei nemokumo administratorei, nei teismui neteikė prašymų paaiškinti patirtas išlaidas ar pateikti papildomą informaciją, susijusią su administravimo išlaidomis (jų dydžiu ir (ar panaudojimu)), apeliantas neginčijo kreditorių susirinkimų nutarimų, susijusių su tokių išlaidų patvirtinimu. Įvertinusi tai, kad visiems kreditoriams buvo pateikti detalūs duomenys ir skaičiavimai apie bankroto proceso išlaidas, t. y. tiek apie bazinį ir kintamąjį atlygį, tiek apie kitas bankroto proceso administravimo išlaidas, teisėjų kolegija apelianto argumentus, jog bankroto proceso administravimo išlaidos galėjo būti išmokėtos nepagrįstai, atmeta kaip nepagrįstus.

38. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad turto nurašymo aktais reikalavimo teisės galėjo būti nurašytos nepagrįstai, tačiau motyvų dėl šių argumentų nebekartoja, kadangi jie nurodyti šios nutarties 29–32 punktuose.

39. Anot apelianto, BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso metu nebuvo įvertinta, ar Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, kuri inicijavo bendrovės bankroto procesą, savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl to turėtų būti taikomos 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 269/2014 bei 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 833/2014 nurodytos sankcijos, taip pat ar yra pagrindas spręsti klausimus dėl taikomų sankcijų veiksmingo įgyvendinimo priemonių nustatymo (pvz., dėl balsavimo kreditorių susirinkimuose ar kitų panašaus pobūdžio teisių ribojimo).

40. LITEKO duomenimis, kreditorius S. L. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus BUAB ,,Jurtinga Shipping“ bankroto byloje, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimis atmetė. Kreditoriaus atstovas, nagrinėjant bylą, prašė išspręsti klausimą, ar ,,AS Spacecom Trans“ taikomos 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 269/2014 bei 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 833/2014 nurodytos sankcijos, ar tuo pagrindu nedraudžiama tenkinti kreditoriaus ,,AS Spacecom Trans“ reikalavimo BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos yra priėmusios sprendimus, susijusius su sankcijų taikymu pagal nurodytus Tarybos Reglamentus, ,,AS Spacecom Trans“ atstovui O. O. bei ,,AS Skinest Rail“. Nustatė, kad O. O. bei ,,AS Skinest Rail“ (,,AS Spacecom Trans“) nėra įtraukti į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede išvardijamų fizinių asmenų sąrašą, t. y. jiems Europos Sąjungos Tarybos sankcijos pagal nurodytą reglamentą nėra taikomos. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog O. O. bei ,,AS Skinest Rail“ (,,AS Spacecom Trans“) veikla yra susijusi su tam tikromis technologijomis, tinkamomis naftos pramonei ir skirtomis naudoti giliavandenei naftos žvalgybai ir gamybai, naftos žvalgybai ir gamybai Arktyje arba skalūnų naftos projektams Rusijoje, ar kad O. O. bei ,,AS Skines Rail“ (,,AS Spacecom Trans“) yra susiję su 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 III priede nurodytais subjektais. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-52-934/2024 apelianto atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023), nesikreipė į kompetentingus subjektus – Lietuvos Respublikos institucijas, taip pat į Europos Komisiją dėl jų turimos informacijos apie taikomas sankcijas gavimo, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 70 punkte nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas prašė išspręsti klausimą, ar ,,AS Skinest Rail“ (,,AS Spacecom Trans“) ir jos atstovui O. O. taikomos 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 269/2014 bei 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 833/2014 nurodytos sankcijos, patikrino minėtas aplinkybes ir nustatė, jog nei O. O., nei ,,AS Skinest Rail“ (,,AS Spacecom Trans“) sankcijos nėra taikomos. Objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, apeliantas nepateikė. Antra, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi perduodamas bylos dalį nagrinėti iš naujo nurodė, kad ginčo finansinis reikalavimas kildinamas iš sutarties vykdymo iki 2013 m. birželio mėn., kuomet ji buvo nutraukta, ir vėliau iki 2015 m. rugsėjo mėn., kai buvo grąžintos Rusijos Federacijos muitinės areštuotos cisternos (vagonai), todėl atskirajame skunde pateikiamos aplinkybės ir dokumentai, kurie užfiksuoti 2018–2022 m. (prašoma įvertinti duomenis apie O. O. turimus ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis nuo 2018 m.), negali turėti įtakos teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2018 m. Pažymėjo, kad duomenų, kurių pagrindu aptariama situacija galėtų būti vertinama kitaip, nei ji buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartyje, teismas nenustatė.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pažymi, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kurie jau buvo įvertinti tiek BUAB ,,Jurtinga Shipping“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-52-934/2024. Apeliantas nagrinėjamoje byloje naujų duomenų ir įrodymų, susijusių su „AS Skinest Rail“ („AS Spacecom Trans“), jos vadovų ir savininkų teisine padėtimi, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, jog kreditoriaus S. L. iškeltas ginčas dėl kreditorės „AS Skinest Rail“ („AS Spacecom Trans“), jos vadovų ir savininkų teisinės padėties teismų jau yra išnagrinėtas.

42. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, jog šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei pačios bedrovės interesų apsaugos, o sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo

43. Nemokumo administratorė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui ir jo atstovui prašo skirti 5 000 Eur baudą. Prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantas, kuriam atstovauja advokatas, visokiais būdais siekia vilkinti atsakovės bankroto procesą, teikdamas nepagrįstą apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie jau buvo teikiami kitose bylose ir teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Anot nemokumo administratorės, toks apelianto ir jo atstovo elgesys yra nesąžiningas ir laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

44. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

45. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas).

46. Teisėjų kolegija, remdamasi nemokumo administratorės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju apeliantas ir (ar) jo atstovas elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl vien nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas (netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas) savaime nesudaro pagrindo taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, o aplinkybės, susijusios su apelianto ir (ar) jo atstovo procesiniu elgesiu kitose bylose, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ pabaigos, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos bankroto byloje priėmimo klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

48. Atmetus apelianto (kreditoriaus) S. L. apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir nepateikė tokių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, dėl to šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta RadzevičienėIrmantas ŠulcasNeringa Švedienė