- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2-74-407/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00719-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., S. L., A. S., AS Spacecom Trans.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo S. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juritnga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. Ž., S. L., A. S. ir AS Spacecom Trans.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jurtinga Shipping“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą pripažino tyčiniu. Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas S. L. 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu būtų nustatyta, kad šis terminas yra praleistas; 2) atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019; 3) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį – iš jos motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, kad bankrutavusios įmonės vadovas S. L. pažeidė pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė Teisės tyrimų grupės parengtą „Praktikos apžvalgą“. Šioje apžvalgoje, be kita ko, nurodyta, kad teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Konstatavęs, kad šioje byloje prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėtas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismas nutartimi, kuria išspręstas šis prašymas, neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
4. 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1009-450/2021 suformavo precedentą, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turi būti pašalinami motyvai, kuriais suinteresuoti asmenys nustatyti už įmonės tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbus Teisės tyrimų grupės parengtą „Praktikos apžvalgą“, S. L. naujai paaiškėjo esminė aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla buvo išnagrinėta neteisingai, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019.
5. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė IBĮ ir buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, ši nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019.
6. Anot pareiškėjo, CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas procesui atnaujinti skaičiuojamas nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 36 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 54 punktas) paskelbimo. Teismui nustačius, kad šis terminas praleistas, vadovaujantis CPK 78 straipsniu šis terminas turėtų būti atnaujintas, nes iki naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos paskelbimo nei Lietuvos Respublikos teismams, nei S. L. nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie neteisingą IBĮ taikymą teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, kuria pareiškėjas grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, priimta 2021 m. liepos 8 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 27 d., konstatavo, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
9. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui c) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jei aiški teisės normos taikymo klaida padaryta būtent pirmosios instancijos teismo nutartyje, o ne apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė antrosios bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu sąlygos. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė ir neįvardino kaltų asmenų už Bendrovės tyčinį bankrotą. Motyvuojamoje teismo nutarties dalyje, aptariant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai, tai atliekama atitinkamų išvadų dėl bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu suformulavimui ir bylos išnagrinėjimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 – nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas pažymėjo ir tai, kad tokia klaida (asmenų, atsakingų už Bendrovės tyčinį bankrotą, įvardinimas nutarties motyvuose) nebūtų reikšminga nutarties teisėtumo prasme, nes tokia klaida nedaro minėtos nutarties neteisėta, pareiškėjas niekaip nepagrindžia neva padarytos teisės normos taikymo klaidos esminės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui. Dėl to teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėjas S. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 netinkamą ĮBĮ taikymą nepagrįstai atsisakė pripažinti teismo padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, todėl spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą ir dėl 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje nustatytų aplinkybių reikšmės visų byloje esančių įrodymų kontekste (skundžiamos nutarties 21 punktas), kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo bylą nagrinėjant CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
11.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė ir neįvardino kaltų asmenų už Bendrovės tyčinį bankrotą, todėl nėra pagrindo peržiūrėti priimtus sprendimus, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 padarytoms išvadoms. Šia nutartimi kasacinis teismas nutarė iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, kuriais nustatyti už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingi asmenys. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1009-450/2021 taip pat nutarė pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, kuriais suinteresuoti asmenys nustatyti už įmonės tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 padaryta išvada, aiškiai konstatuojant, jog už nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos nemokiai BUAB „Jurtinga Shipping“ iškėlimo, atsiskaitymo tvarkos pažeidimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atsakingas suinteresuotas asmuo S. L., laikytina neteisėta bei nepagrįsta ir turėtų būti pašalinta.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-379-889/2021 nusprendė priteisti iš atsakovo S. L. ieškovei BUAB „Jurtinga Shipping“ 429 943,29 Eur žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas yra grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 motyvuojamoje dalyje padarytomis išvadomis, kad būtent S. L. ir R. Ž. – buvę ieškovės vadovai – savo kaltais veiksmais, tyčia sąmoningai privedė įmonę prie bankroto, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos pašalinimas turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AS Spacecom Trans atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Apeliantas turėjo ne tik nurodyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje buvo padaryta klaida, tačiau taip pat turėjo pagrįsti, jog tokia klaida buvo esminė ir itin reikšminga jo teisėms ir pareigoms. Apeliantas tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde tik formaliai konstatuoja, kad yra pagrindas procesui atnaujinti, tačiau esminės tariamos klaidos reikšmės niekaip neįrodinėja.
12.2. Teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo pasisakyta dėl apelianto ar kito asmens, lėmusių Bendrovės tyčinį bankrotą, konstatuota tik tai, jog Bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Teismas, tirdamas tyčinio bankroto fakto (ne)buvimą, buvo įpareigotas vertinti atskirus Bendrovės veiklos epizodus ir jos valdymo organų (tarp jų ir apelianto) veiksmus, galinčius turėti reikšmės tyčinio bankroto nustatymui. Tokie teismo veiksmai ne tik kad apskritai negali būti laikomi teismo sprendimo klaida, tačiau taip pat atspindi tik pagrįstą teismo siekį visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes ir nustatyti tiesą. Atitinkamai, nėra jokio teisėto pagrindo teigti, jog vien tai, kad teismo motyvuojamojoje dalyje nustatyti faktai gali lemti tolesnius teisėtus veiksmus (nagrinėjamu atveju – žalos priteisimą iš apelianto ir kito suinteresuoto asmens), yra priežastis tokią teismo sprendimo dalį apskritai pašalinti iš sprendimo.
12.3. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
12.4. Teismas neturi pagrindo atnaujinti procesą byloje remdamasis vien naujai suformuota kasacinio teismo praktika, nes nauja teismų praktika gali būti taikoma tik į ateitį. Priešingu atveju būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas.
13. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas <…> bankroto <…> bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).
16. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
17. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dviem pagrindais: 1) dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) dėl teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą
19. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismo pripažįstamos tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Apeliantas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 suformuotą praktiką, kad kai prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas pagal anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatas, teismo nutartyje neturi būti nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingi asmenys, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nebuvo nustatyta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą nepasisakė. Pareiškėjo atskirajame skunde jokių argumentų dėl to, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą minėtu pagrindu, nenurodyta.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
22. Kadangi apelianto prašyme nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka požymių, nurodytų šios nutarties 19 punkte, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą
23. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 pripažinęs BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog Bendrovės vadovas S. L. pažeidė pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningais veiksmais siekė Bendrovės bankroto, nors pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ nebuvo reikalaujama teismo nutartyje nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis. Apeliantas remiasi vėliau, t. y. jau po minėtos nutarties priėmimo, suformuota teismų praktika, kad kai klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas taikant ĮBĮ nuostatas, iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies turi būti pašalinti motyvai, kuriais nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1009-450/2021).
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 buvo paduoti atskirieji skundai, kuriais buvo skundžiama tik nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį – priteisė suinteresuotam asmeniui AS Spacecom Trans po 992,96 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuotų asmenų S. L. ir R. Ž.; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumą ir pagrįstumą, laikytina, kad minėta nutartis, kuria BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotas pripažintas tyčiniu, iš esmės apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta.
27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto prašymo atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad proceso atnaujinimo institutu galima pasinaudoti tik išimtiniais atvejais susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, o tokia klaida (asmenų, atsakingų už Bendrovės tyčinį bankrotą, įvardinimas nutarties motyvuose) nėra esminė nutarties teisėtumo prasme. Pažymėtina, kad tokia klaida neturi įtakos nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotam teismo procesiniam sprendimui – pripažinti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu, t. y. jos ištaisymas negalėtų būti pagrindas priimti kitokį teismo procesinį sprendimą dėl ginčo dalyko.
28. Apeliantas kaip vieną iš argumentų atskirajame skunde nurodo tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-379-889/2021 priteisė iš atsakovo S. L. ieškovei BUAB „Jurtinga Shipping“ 429 943,29 Eur žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas, anot apelianto, yra grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 motyvuojamoje dalyje padarytomis išvadomis, kad būtent S. L. ir R. Ž. – buvę ieškovės vadovai – savo kaltais veiksmais, tyčia sąmoningai privedė Bendrovę prie bankroto, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos pašalinimas turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pažymėtina, kad apeliantas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl apelianto nurodytos aiškios teisės normos taikymo klaidos įtaka turi būti vertinama būtent šioje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumui. Kaip minėta, apeliantas nepagrindė, kad dėl jo nurodytos teisės normos taikymo klaidos atnaujinus procesą civilinėje byloje, kurioje BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotas pripažintas tyčiniu, joje būtų galima priimti kitokį teismo procesinį sprendimą dėl ginčo dalyko.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. dėl esminės teisės taikymo klaidos. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia, todėl skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.