Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkinti suinteresuoto asmens S. L. prašymai dėl paskirtos baudos panaikinimo ir kitos baudos išdėstymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės I. B. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. Ž., S. L., A. S. ir AS Spacecom Trans,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Suinteresuotas asmuo S. L. 2019 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku informavo teismą, kad į 2019 m. sausio 25 d. paskirtą teismo posėdį neatvyks, kadangi yra išvykęs į komandiruotę.

7. Suinteresuotas asmuo S. L. pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtą baudą ir išdėstyti 150 Eur baudos, paskirtos 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi, mokėjimą dalimis iki 2019 m. kovo 20 d. Nurodė, kad jis teismą elektroniniu laišku informavo, kad yra komandiruotėje Olandijoje, ir šią informaciją elektroniniu laišku patvirtino jo darbdavys UAB „Danės perlas“. Kartu pateikė darbo sutartį ir įsakymą dėl komandiruotės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl jam 2019 m. sausio 25 d. paskirtos baudos sumažinimo ir 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl baudos panaikinimo

14. Pagal CPK 103 straipsnį, teismas gali byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams paskirti nuobaudas, tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis).

15. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

16. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Todėl CPK 246 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė atidedant bylos nagrinėjimą neatvykusiai šaliai paskirti iki 300 Eur baudą, jeigu teismas yra pripažinęs tos šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis naudojosi pažeisdamas pirmiau aptartus sąžiningo procesinio elgesio reikalavimus bei draudimus piktnaudžiauti procesu ir vilkino bylą, kadangi nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo išvykimą į komandiruotę, todėl dėl apelianto neatvykimo teismo posėdis buvo atidedamas jau antrą kartą, dėl ko taikė jam vieną iš CPK numatytų nuobaudų – 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paskyrė piniginę baudą už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties. Tokios teismo nutarties formuluotės suponuoja vertinimą, kad baudos paskyrimą apeliantui šiuo konkrečiu atveju lėmė dviejų sąlygų sutaptis: nedalyvavimas teismo posėdyje dėl priežasties, teismo pripažintos nesvarbia (t. y. dėl komandiruotės); duomenų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nepateikimas.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuoto asmens R. Ž. atstovo prašymo pagrindu apelianto dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. protokoline nutartimi. Byloje nėra ginčo, kad apeliantui buvo žinoma, jog jo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo įvardijamą priežastį, kliudančią jam atvykti į 2019 m. sausio 25 d. 10.00 val. vyksiantį posėdį – išvykimą į komandiruotę – šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai įvertino kaip nepateisinančią neatvykimo priežastį ir kartu proceso vilkinimą, dėl ko 2019 m. sausio 25 d. nutartimi apeliantui buvo paskirta bauda, o skundžiama 2019 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakyta šią baudą panaikinti.

19. Visų pirma pažymėtina, kad apie nesąžiningą naudojimąsi procesu bei piktnaudžiavimą CPK 7 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo kontekste gali būti kalbama tik tuomet, kai yra nustatyta, jog asmuo tyčia nevykdo pareigos rūpintis proceso skatinimu, procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai siekiama sukliudyti operatyviai ir greitai išspręsti šalių ginčą. Tuo tarpu faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad apeliantas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

20. Nustatyta, kad prašymą bylą nagrinėti apeliantui nedalyvaujant, apeliantas pateikė elektroniniu paštu 2019 m. sausio 23 d., nors jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų ir nepateikė. 2019 m. sausio 24 d. elektroniniu laišku apelianto darbdavio atstovė O. G. taip pat informavo teismą, kad UAB „Danės perlas“ darbuotojas S. L. yra išvykęs į komandiruotę Olandijoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 7 d., tačiau taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių UAB „Danės perlas“ ir apelianto darbo teisinius santykius bei darbdavio įsakymo dėl komandiruotės skyrimo. Informaciją apie apelianto darbo teisinius santykius bei komandiruotės laikotarpį apeliantas pateikė su prašymu dėl baudos panaikinimo. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad komandiruotė nėra svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį, nepaisydamas aplinkybės, kad komandiruotėje apeliantas buvo jau dvi savaites ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, be to, neatsižvelgė, kad tokių dokumentų apeliantas savalaikiai galimai neturėjo galimybės pateikti, būdamas užsienio valstybėje, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nagrinėjamu atveju pernelyg formalūs ir neatitinkantys susiklosčiusios šioje byloje konkrečios procesinės situacijos.

21. Pažymėtina, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, šalių ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl apelianto neatvykimo du kartus buvo atidėti teismo posėdžiai, atitinkamai buvo vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas, gaišinamas teismo ir bylos šalių laikas, kadangi siekiant išsiaiškinti svarbias bylos aplinkybes suinteresuotas asmuo R. Ž. apeliantui ketino užduoti klausimus. Tačiau dėl tokio apelianto procesinio elgesio 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi jam jau buvo paskirta 150 Eur dydžio bauda. Be to, kaip jau aptarta, sutiktina su apeliantu, kad apie neatvykimą į teismo posėdį 2019 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku teismą jis informavo tinkamai (įskaitant ir darbdavio pranešimą), nors ir savalaikiai nepateikdamas įrodymų apie išvykimą į komandiruotę.

23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs esamą padėtį šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo pricipus, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta maksimali 300 Eur bauda nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnį, vertindamas apelianto neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas tyčia nevykdė pareigos atvykti į teismo posėdį 2019 m. sausio 25 d., procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus ir iš anksto pranešęs apie nedalyvavimą teismo posėdyje siekė sukliudyti operatyviai ir greitai išnagrinėti bylą. Tokiu atveju atskirasis skundas tenkinamas, patenkinant apelianto prašymą ir panaikinant pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti 300 Eur baudą, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi, klausimą išsprendžiant iš esmės: patenkinant apelianto prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtos 300 Eur baudos panaikinimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl baudos mokėjimo išdėstymo

24. Nagrinėjamu atveju, apeliantas taip pat prašė išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirtos 150 Eur baudos mokėjimą iki 2019 m. kovo 20-25 d., kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė, nurodydamas, kad prašymas nėra grindžiamas jokiais motyvais.

25. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

27. Sprendžiant klausimą dėl teismo procesiniu sprendimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, svarbu atsižvelgti tiek į pačios baudos kaip nuobaudos tikslą, tiek asmens, kuriam bauda paskirta objektyvias galimybes sumokėti baudą iš karto, ar teismo nustatyta tam tikra tvarka. Tam, kad nebūtų paneigtas baudos, kaip procesinės teisinės atsakomybės priemonės, esmė, asmuo, prašantis baudos mokėjimą išdėstyti, turėtų pateikti motyvuotą, konkrečiais įrodymais pagrįstą prašymą, kuris sudarytų pagrindą tokį prašymą tenkinti.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktą prašymą, atskirąjį skundą bei byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su teismo paskirtos 150 Eur baudos mokėjimo išdėstymu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

29. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas ne tik kad nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, tačiau ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sunkią apelianto turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kliudančias sumokėti baudą. Be to, apeliantas teikė prašymą baudos mokėjimą išdėstyti iki 2019 m. kovo 20-25 d., t. y. termino, kuris atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau yra pasibaigęs. Vadinasi, ir priežastys, sąlygojusios apelianto prašymą, turėjo būti išnykusios. Be to, bylos duomenimis apeliantas dirba UAB „Danės perlas“, todėl ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog apeliantas yra dirbantis asmuo ir pajėgus sumokėti paskirtą 150 Eur baudą.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes bei byloje esančius duomenis, tinkamai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta išdėstyti apeliantui paskirtos 150 Eur baudos mokėjimą dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas suinteresuoto asmens S. L. prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtą 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą, ir klausimą išspręsti iš esmės – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi S. L. paskirtą 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą panaikinti.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.