Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-11-17 · Civilinė byla Nr. eA2-838-459/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-19Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-11Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2021-11-17Klaipėdos apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-01-20Lietuvos apeliacinis teismas
  6. I-a instancijaNutartis · 2022-02-28Klaipėdos apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-04-14Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-16Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-08-18Lietuvos apeliacinis teismas
  11. KasacijaNutartis · 2022-10-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-06-12Lietuvos apeliacinis teismas
  13. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-10-19Lietuvos apeliacinis teismas
  14. eB2-605-730/2023Nutartis · 2023-11-27Klaipėdos apygardos teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-02-06Lietuvos apeliacinis teismas
  16. B2-4-524/2024Sprendimas · 2024-03-08Klaipėdos apygardos teismas
  17. ApeliacijaNutartis · 2024-05-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-17
Bylos Nr.
eA2-838-459/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00719-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
S. L.
Atsakovas
BUAB „Juritnga Shipping“
Suinteresuotas asmuo
R. Ž., S. L., A. S., AS Spacecom Trans.
Civilinė byla Nr. eA2-838-459/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00719-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.1; 3.3.4.2.9. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ prašymą dėl atsakovės BUAB „Juritnga Shipping“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. Ž., S. L., A. S. ir AS Spacecom Trans.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo teismo prašo: 1) atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu būtų nustatyta, kad šis terminas yra praleistas; 2) atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019; 3) 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį pakeisti - iš 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, kad bankrutavusios įmonės vadovas S. L. pažeidė pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto. Pagrindiniai prašymo argumentai:

Šalies argumentai

1.1. 2021 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė Teisės tyrimų grupės parengtą „Praktikos apžvalgą“. Šioje apžvalgoje, be kita ko, nurodyta, kad teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau - JANĮ). Konstatavęs, kad šioje byloje prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėtas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatas, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismas nutartimi, kuria išspręstas šis prašymas, neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

1.2. Šiuo atveju, po paminėtos apžvalgos paskelbimo pareiškėjui S. L. naujai paaiškėjo esminė aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla buvo išnagrinėta neteisingai, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019.

1.3. 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad bankrutavusios įmonės vadovai S. L. ir R. Ž. sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, tačiau tokia teismo išvada, aiškiai konstatuojant, jog už nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos nemokiai BUAB „Jurtinga Shipping“ iškėlimo, atsiskaitymo tvarkos pažeidimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko, atsakingas suinteresuotas asmuo S. L., laikytina nepagrįsta, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė.

1.4. 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ĮBĮ ir buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, ši nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019.

1.5. Klaipėdos apygardos teismui nustačius, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas procesui atnaujinti yra praleistas, vadovaujantis CPK 78 straipsniu šis terminas turėtų būti atnaujintas, nes iki naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 36 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 54 punktas) paskelbimo nei Lietuvos Respublikos teismams, nei S. Lenkauskiui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie neteisingą IBĮ taikymą teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo BUAB „Jurtinga Shipping“ teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo teismo prašo: 1) pareiškėjo S. L. prašymą dėl senaties termino atnaujinimo atmesti; 2) pareiškėjo S. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Proceso atnaujinimo institutu galima pasinaudoti tik išimtiniais atvejais susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms. Tam, kad pareiškėjo nurodoma civilinė byla būtų atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, galėjusios turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, pareiškėjas turėjo įrodyti ne tik tai, kad buvo padaryta aiški ir esminė klaida, bet ir tai, kad ši klaida turėjo esminę reikšmę priimto sprendimo neteisėtumui. Kitaip tariant, šio proceso atnaujinimo pagrindo taikymui būtinas 2 sąlygų pagrindimas.

2.2. Kaip matyti iš prašymo teksto, pareiškėjas S. L. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlygą – aiškią teisės normos taikymo klaidą – grindžia aplinkybe, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigojo įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens už tyčinį bankrotą, o tuo tarpu byloje priimtu sprendimu tai buvo padaryta. Su nurodyta pareiškėjo S. L. pozicija nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė ir neįvardino nei pareiškėjo S. L., nei jokio kito asmens kaip kaltojo asmens už bendrovės tyčinį bankrotą. Be to, kaip matyti iš priimto sprendimo, teisinį pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu sąlygojo teismo nustatyta byloje aplinkybių visuma – nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; atsiskaitymo tvarkos pažeidimai ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu niekaip tiesiogiai neįtakojo S. L. teisių ir interesų, nes pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu, atsirado ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo ir kita. Kaip matyti, būtent tai ir vykdė bendrovės bankroto administratorė kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-379-889/2021, 2021 m. birželio 22 d. sprendimu tenkino ieškinį bei priteisė bendrovės naudai 429 943,29 Eur iš pareiškėjo S. L. bei 111 938,77 Eur iš R. Ž. Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinės bylos Nr. e2-379-889/2021). Akivaizdu, kad tokiu pareiškėjo S. L. prašymu dėl proceso atnaujinimo yra siekiama išimtinai vilkinimo ir atitolinimo sprendimų priėmimo žalos bylose ir šis išskirtinis institutas naudojamas būtent tokiam tikslui.

2.3. Tiek ankstesnėje praktikoje, tiek dabartinėje praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog motyvuojamoje teismų sprendimų dalyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai ir akivaizdu, pats motyvavimo faktas negali būti vertinamas kaip neva „kaltų asmenų įvardinimas“ kas ir bandoma nepagrįstai teigti prašyme.

2.4. Teismas priimdamas nutartį aiškiai vadovavosi ĮBĮ nuostatomis ir jų nepažeidė. Galiausiai, teismas net negalėjo padaryti teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidos, nes nebuvo aktualus JANĮ ir ĮBĮ taikymo koliziniu atveju klausimas.

2.5. Pareiškėjo S. L. bandymas atnaujinti bylos nagrinėjimą remiantis formuojama teismų praktika, kuri buvo priimta jau gerokai po sprendimo byloje priėmimo (beveik po 2,5 metų), apskritai yra ydingas. Akivaizdu, kad naujai formuojama teismų praktika tampa aktuali ir taikoma tik į ateitį, t. y. ja galima remtis išimtinai nagrinėjamose bylose, kurios nagrinėjamos ir kuriose yra aktualūs klausimai jau po šios naujos teismų praktikos suformavimo. Dar daugiau, formuojama nauja teismų praktika negali būti laikoma pagrindu bylos atnaujinimo instituto taikymui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes pritarus tokiai pozicijai būtų pažeistas bet koks civilinių teisinių santykių stabilumas, būtų pamintas pats šio instituto tikslas ir būtų atnaujinama vos ne kas antra byla.

Šalies argumentai

2.6. Pareiškėjas S. L. nepagrįstai teigia, jog iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties jam negalėjo būti žinoma apie ĮBĮ taikymo aiškinimą. Kaip detaliai buvo pagrįsta suinteresuoto asmens, pats prašymas iš esmės yra nepagrįstas, tačiau analizuojant senaties taikymo klausimą yra daugiau nei akivaizdu, kad toks prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

3. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-265/2004, 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012). Siekiant atnaujinti procesą turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo senaties.

4. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

5. Viena iš sąlygų prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti – įstatyme nustatytas terminas tokio pobūdžio prašymų pateikimui. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

6. Prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu būtų nustatyta, kad šis terminas yra praleistas.

7. Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (4 dalis); atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją; atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (5 dalis).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Šiuo atveju pareiškėjas proceso atnaujinimo civilinėje byloje B2-514-265/2019 galimybę sieja su tuo, jog 2021 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė Teisės tyrimų grupės parengtą „Praktikos apžvalgą“, kurioje nurodyta, kad teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ. Konstatavęs, kad šioje byloje prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėtas pagal ĮBĮ nuostatas, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismas nutartimi, kuria išspręstas šis prašymas, neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Būtent po paminėtos apžvalgos paskelbimo pareiškėjui S. L. naujai paaiškėjo esminė aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla buvo išnagrinėta neteisingai, todėl pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, kurioje yra suformuluota prieš tai paminėta teisės taikymo taisyklė, kuria pareiškėjas ir grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, priimta dar 2021 m. liepos 8 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo atstovo teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 27 d., laikytina, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

9. Teismas kaip nepagrįstus vertina suinteresuoto asmens BUAB „Jurtinga Shipping“ atsiliepime nurodytus teiginius, apie tai, kad pareiškėjas S. L. nepagrįstai teigia, jog iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties jam negalėjo būti žinoma apie ĮBĮ taikymo aiškinimą, dėl ko šis prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 1 d., kadangi, konkreti, pareiškėjo nuomone, civilinės bylos Nr. B2-514-265/2019 atnaujinimui aktuali teisės aiškinimo taisyklė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota būtent 2021 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021.

10. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pareiškėjas S. L. nėra praleidęs trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Dėl proceso atnaujinimo.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/020).

12. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl to, kad šio manymu, civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią numatyta, kad teismas nutartimi, kuria išspręstas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė. Kai tuo tarpu, 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad bankrutavusios įmonės vadovai S. L. ir R. Ž. sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, tačiau tokia teismo išvada, aiškiai konstatuojant, jog už nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos nemokiai BUAB „Jurtinga Shipping“ iškėlimo, atsiskaitymo tvarkos pažeidimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko, atsakingas suinteresuotas asmuo S. L., laikytina nepagrįsta, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo nuomone, 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė IBĮ ir buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį.

14. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

15. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui c) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jei aiški teisės normos taikymo klaida padaryta būtent pirmosios instancijos teismo nutartyje, o ne apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, rezoliucinėje dalyje nurodyta: bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės I. B. prašymą tenkinti ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“, įmonės kodas 302429777, bankrotą pripažinti tyčiniu. Paminėtos nutarties motyvuojamosios dalies 51 punkte yra nurodyta, jog: vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų tyčinio bankroto požymių visuma – nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo; atsiskaitymo tvarkos pažeidimai ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovai S. L. ir R. Ž. sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu. Pareiškėjo teigimu, paminėta teismo išvada, laikytina nepagrįsta, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo nuomone, 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ĮBĮ ir buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį.

17. Teismo vertinimu, prieš tai nurodyti pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo spręsti, kad 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį ir, kad tuo pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) egzistuoja poreikis atnaujinti minėtos civilinės bylos nagrinėjimą.

18. Pakartotina, kad proceso atnaujinimo institutu galima pasinaudoti tik išimtiniais atvejais susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms. Tam, kad civilinė byla Nr. B2-514-265/2019 būtų atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, galėjusios turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, pareiškėjas turi įrodyti, kad: 1) nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka; 2) teismas nutartyje padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti esminę reikšmę neteisėtos nutarties priėmimui; 3) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą.

19. Teismo vertinimu pareiškėjas neįrodė antrosios bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu sąlygos - teismas nutartyje padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti esminę reikšmę neteisėtos nutarties priėmimui.

20. Sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytu teiginiu, kad nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė ir neįvardino kaltų asmenų už bendrovės tyčinį bankrotą. Pažymėtina, kad motyvuojamoje teismo nutarties dalyje aptariant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai, tai atliekama atitinkamų išvadų dėl bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu suformulavimui ir bylos išnagrinėjimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

21. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, kurioje nurodyta, kad teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ, <...>, o pagal ĮBĮ nuostatas, teismas nutartimi, kuria išspręstas prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustatė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu). Naujai suformuluota praktika taikytina į ateitį, sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjo prašymo pagrindu, teismas nustatytų, jog 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 yra padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, tokia klaida (asmenų atsakingų už bendrovės tyčinį bankrotą įvardinimas nutarties motyvuose) nebūtų reikšminga nutarties teisėtumo prasme, kadangi, tokia klaida nedaro minėtos nutarties neteisėta, pareiškėjas niekaip nepagrindžia neva padarytos teisės normos taikymo klaidos esminės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui. Pakartotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

22. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas vertina, jog kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos sprendimo dėl proceso atnaujinimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, pareiškėjo prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, pareiškėjo naudai šio patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 370 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė