- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 2-672-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00719-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- S. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-836-524/2016 bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Jurtinga Shipping“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, likvidatoriaus funkcijas pavedė atlikti I. B.. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi I. B. atstatydino iš BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės pareigų, o 2021 m. spalio 11 d. nutartimi šias pareigas pavedė vykdyti O. P.. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi, atsižvelgdamas į O. P. prašymą, atstatydino O. P. iš BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės pareigų, o 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi nemokumo administratorės pareigas pavedė vykdyti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Valnetas“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. kovo 3 d., 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2020 m. kovo 5 d. nutartimis patvirtino BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita, ko, kreditoriaus S. L. finansinį reikalavimą.
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) S. L. 2022 m. gegužės 19 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje Nr. B2-19-524/2022 pateikė skundą, kuriuo prašė teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento): 1) tarp I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytą 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/12/02-01 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis); 2) 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimą, kuriuo I. B. įgaliojo V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“ (toliau – Įgaliojimas); 3) 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą, kuriuo I. B. įgaliojo I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus (toliau – Pavedimas).
3. Skunde suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi BUAB „Jurtinga Shipping“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta I. B.. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-360/2022 apklausiama liudytoja I. B. nurodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis su UAB „Admivita“. Suinteresuoto asmens vertinimu, galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, taip pat galiojančios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio, šių nuostatų reikalavimai negali būti keičiami pavedimo sutartimi, todėl I. B. negalėjo perduoti BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės funkcijų bei įgaliojimų UAB „Admivita“ ir tarp I. B. bei UAB „Admivita“ sudaryta Jungtinės veiklos sutartis yra niekinė bei negaliojanti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. teisiamajame posėdyje I. B. nurodė, jog BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, Įgaliojimo ir Pavedimo nepasirašė, todėl šie aktai taip pat pripažintini niekiniai bei negaliojantys.
4. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-727-790/2021) ginčai dėl pavedimo sutarties negaliojimo nagrinėjami kaip ginčai, kilę nemokumo procese. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. savo iniciatyva). Kadangi niekinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, senaties termino taikymo klausimas dėl šio akto yra nereikšmingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi S. L. skundą atsisakė priimti.
6. Teismas nurodė, kad skunde reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tačiau JANĮ, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos nenumato, jog apygardos teismai pirmąją instancija turi nagrinėti ieškinius dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Nors skunde reiškiami reikalavimai yra susiję su likviduojamos dėl bankroto buvusios nemokumo administratorės veiksmais, tačiau pagal bendrąsias teismingumo taisykles turėtų būti nagrinėjami apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinės adresą (CPK 29 straipsnis). Ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės, jų galiojimas yra įrodinėjimo dalykas atskiroje civilinėje byloje, nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka, o ne bankroto byloje, todėl kreditorius turėtų kreiptis į teismą tinkama procesine forma, t. y. inicijuoti teisminį ginčą ir kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne reikšti ieškinio teisena nagrinėtiną ginčą bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Suinteresuotas asmuo S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nemokumo administratore paskirta I. B. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. balandžio 15 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nurodė, kad veiksmų administruojant BUAB „Jurtinga Shipping“ neatliko, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar teisėtai BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratoriaus funkcijos ir įgaliojimai buvo perduoti UAB „Admivita“ bei šios bendrovės darbuotojoms V. V. ir I. K.-R.
7.2. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-727-790/2021 suformuotą praktiką, prašymas pripažinti negaliojančia nemokios įmonės vardu su administratore sudarytą sandorį turi būti nagrinėjamas kaip ginčas nemokumo procese. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o tokios pačios (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Todėl laikytina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-727-790/2021 suformuoto precedento, pagal kurį prašymas pripažinti negaliojančia nemokios įmonės vardu su administratore sudarytą sandorį turi būti nagrinėjamas nemokumo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti suinteresuoto asmens S. L. skundą, reiškiamą BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Jungtinės veiklos sutarties su priedais kopiją. Prašyme dėl naujų įrodymų prijungimo suinteresuotas asmuo nurodė, kad, paduodamas skundą Klaipėdos apygardos teismui, naujai teikiamų įrodymų neturėjo, skunde reiškė procesinį prašymą teismui išreikalauti Jungtinės veiklos sutartį, o pats šios sutarties ir jos priedų kopiją gavo 2022 m. birželio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-360/2022 prokurorei pateikus minėtus dokumentus dalyvaujantiems byloje asmenims.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
11. Įvertinęs suinteresuoto asmens teikiamų naujų įrodymų pobūdį, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens teikiami nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje vertinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens skundą, teisėtumas, todėl nagrinėjamoje byloje nebus sprendžiamas suinteresuoto asmens ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties ar kitų ginčijamų aktų galiojimo klausimas. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės apie I. B. su UAB „Admivita“ sudarytos Jungtinės veiklos sutarties egzistavimą (ši aplinkybė nustatyta iš įrodymų, kurie buvo pateikti kartu su skundu Klaipėdos apygardos teismui – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas), o iš suinteresuoto asmens skundo, atskirojo skundo turinio matyti, kad Jungtinės veiklos sutartį, taip pat Įgaliojimą ir Pavedimą suinteresuotas asmuo siekia ginčyti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje.
12. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas procesinis suinteresuoto asmens teisės ginčyti aktus bankroto byloje klausimas ir nėra vertinamos ginčijamų aktų galiojimo aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti suinteresuoto asmens skundą, neturėjo teisinio pagrindo suinteresuoto asmens skundžiamą Jungtinės veiklos sutartį išreikalauti į bylą, o apeliacinės instancijos teismui šių naujai teikiamų įrodymų turinys ginčo rezultatui įtakos neturės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes suinteresuoto asmens naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens skundą, reiškiamą BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje, motyvuodamas, kad nors suinteresuoto asmens reiškiami reikalavimai dėl Jungtinės veiklos sutarties, Įgaliojimo, Pavedimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais yra susiję su buvusios BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės I. B. veiksmais, tačiau pagal bendrąsias teismingumo taisykles turėtų būti nagrinėjami apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas nemokumo procese veikia aktyviai ir užtikrina nemokumo proceso dalyvių veiksmų kontrolę, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką suinteresuoto asmens skundas turi būti nagrinėjamas būtent nemokumo bylos procese.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).
15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis pagal kurio 2 dalies 2 punktą teismas, nustatęs, kad pareikštas ieškinys yra neteismingas tam teismui, ieškinį priimti atsisako. Taigi, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
16. Vadovaujantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi, nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens (kreditoriaus) bankroto byloje 2022 m. gegužės 19 d. paduotą skundą, todėl nagrinėjamas ginčas spręstinas taikant JANĮ nuostatas.
17. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
18. JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Pažymėtina, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-370/2020).
19. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo skundu, paduotu BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje, reiškė reikalavimus dėl Jungtinės veiklos sutarties, Įgaliojimo, Pavedimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, suinteresuotas asmuo neįrodinėjo aplinkybių, kad tokie jo reiškiami reikalavimai, nukreipti minėtus aktus pasirašiusios I. B. atžvilgiu, būtų susiję su BUAB „Jurtinga Shipping“ turtu ir būtų laikomi turtinio pobūdžio reikalavimais JANĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme.
20. Pažymėtina, kad bankroto byla BUAB „Jurtinga Shipping“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, o suinteresuotas asmuo 2022 m. gegužės 19 d. skundu reiškė reikalavimą dėl 2015 m. gruodžio 2 d. buvusios BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytos Jungtinės veiklos sutarties negaliojimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad I. B. buvo paskirta BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratore Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, taigi jau po suinteresuoto asmens ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties sudarymo.
21. Suinteresuotas asmuo nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad dėl skundžiamos Jungtinės veiklos sutarties yra pradėtas nagrinėti ginčas, kurio nagrinėjimas, vadovaujantis JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti perduotas nagrinėti ir tęsiamas BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje. Taigi suinteresuotas asmuo nepagrindė aplinkybių, kurių pagrindu jo 2022 m. gegužės 19 d. skundu reiškiami reikalavimai turėtų būti nagrinėjami BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta 2021 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-727-790/2021. Nors suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas suformavo praktiką, jog prašymai pripažinti negaliojančia nemokios įmonės vardu su administratore sudarytą sandorį turi būti nagrinėjami nemokumo procese, su tokiais suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais nesutiktina. Pirmiausiai, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje suinteresuoto asmens nurodytos teisės aiškinimo taisyklės nesuformulavo. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-727-790/2021 nagrinėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl bankrutuojančios bendrovės vardu su nemokumo administratoriumi sudarytos pavedimo sutarties (kurios sudarymas buvo numatytas ĮBĮ) pripažinimo negaliojančia. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo skundu siekė ginčyti Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą dar iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Jurtinga Shipping“ ir šios bendrovės nemokumo administratorės paskyrimo, todėl taip pat skiriasi suinteresuoto asmens nurodytos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (liet. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos vienodai, tačiau suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyta faktinė bei teisinė situacija, buvusi sprendžiant ginčą civilinėje byloje Nr. e2-727-790/2021, skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos.
23. CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja tik šiame straipsnyje išvardintas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. Vadovaujantis CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad suinteresuoto asmens pateiktas skundas nėra teismingas apygardos teismui, pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė jį priimti, nurodydamas, jog suinteresuotas asmuo turėtų kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo buveinės vieta ar buveinės adresas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 137 straipsnio 3 dalis).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad teismo aktyvus vaidmuo nemokumo procese yra susijęs su nemokumo proceso dalyvių (be kita ko, nemokumo administratoriaus) veiksmų kontrole, minėtos apeliacinio teismo išvados dėl suinteresuoto asmens reiškiamo skundo teismingumo nepaneigia. Pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti CPK, JANĮ įtvirtintų teismingumo taisyklių. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje nagrinėti suinteresuoto asmens reikšto skundo, suinteresuoto asmens minėti argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją ir teisingai pritaikė civilinių bylų teismingumą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.