- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2-641-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00287-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alfa idėjos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2714-853/2020, kuria atsisakyta priimti BUAB „Alfa idėjos“ ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Alfa idėjos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui I. K., ieškinyje nurodė reikalavimus: pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžios) ir / arba neteisėtai pažeidus imperatyviąsias įstatymo normas atsakovo I. K. naudai atliktus 2018 m. gegužės 3 d. bankinį pavedimą 5 000 Eur sumai, 2018 m. liepos 20 d. bankinį pavedimą 5 000 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 3 d. bankinį pavedimą 15 000 Eur sumai, 2018 m. spalio 3 d. bankinį pavedimą 10 000 Eur sumai ir 2018 m. spalio 15 d. bankinį pavedimą 16 000 Eur sumai ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei BUAB „Alfa idėjos“ iš viso 51 000 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2020 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės BUAB „Alfa idėjos“ ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas konstatavo, kad ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytą ieškinyje aplinkybę, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovei UAB „Alfa idėjos“ iškelta bankroto byla (byla Nr. eB2-436-252/2019) ir vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje, teismas darė išvadą, kad bankrutuojančio juridinio asmens ieškiniai pagal išimtinio teismingumo taisyklę yra teismingi bankroto bylą iškėlusiam teismui, šiuo atveju – Panevėžio apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė BUAB „Alfa idėjos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos nesutikimo argumentus:
4.1. Vilniaus apygardos teismas klaidingai vertino procesines teisės normas, nes įstatymų leidėjo tikslas yra iki nemokumo bylos iškėlimo pradėtų bylų perdavimas nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Todėl, jau esant iškeltai bankroto bylai, ieškovė galėjo inicijuoti bylą Vilniaus apygardos teisme.
4.2. Ieškovė pažymi, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje, jos 14 straipsnio 3 dalyje, buvo numatyta: „Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą <..>“. Analogiškos nuostatos šiuo metu galiojančiame JANĮ nėra, dėl to, ieškovės vertinimu, sprendžiant klausimą dėl naujų, po bankroto bylos bendrovei iškėlimo inicijuojamų civilinių bylų teismingumo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Kadangi Ieškovės pareikšto ieškinio suma yra 51 000 Eur, ieškinys teismingas apygardos teismui pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), t. y. Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti bankrutavusio juridinio asmens, atstovaujamo bankroto (nemokumo) administratoriaus, ieškinį dėl sandorių ginčijimo pagal atsakovo gyvenamąją (deklaruotą) vietą kaip neteismingą tam teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl ieškovės pareikšto ieškinio teismingumo
6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pagal tuo metu galiojusį Įmonių bankroto įstatymą iškelta bankroto byla, minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 13 d.
8. Ieškovė, atstovaujama teismo paskirtojo bankroto (nemokumo) administratoriaus, 2020 m. vasario 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 51 000 Eur sumos sandorių ginčijimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tai yra pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles.
9. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (straipsnio 9 punktas).
10. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles.
11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 64 straipsnis numato atvejus, kai nemokumo administratorius, atlikdamas savo pareigas (JANĮ 59 straipsnio 6 punktas) gali kreiptis į teismą su ieškiniais dėl sandorių ginčijimo, tačiau šiame straipsnyje nėra nuostatos dėl tokių ieškinių teismingumo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, taikė JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
12. Iki JANĮ įsigaliojimo, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.
13. JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs JANĮ 29 straipsnio 1 dalies turinį, jau teisminėje praktikoje yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (žr. pvz: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).
14. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Teismas konstatavo, kad pagal išimtinį teismingumą, šios bylos nagrinėjimas priskirtinas tam teismui, kuriame yra nagrinėjama įmonės bankroto byla. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą, apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėtini pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles. Ieškovės ieškinys gali būti teikiamas nagrinėti atitinkamam apygardos teismui (atsižvelgiant į ieškinio dydį) jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.
15. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamai aiškintos ir taikytos proceso teisės normos naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 d., 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.