Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos D. K. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ sudarytos pavedimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2018 m. sausio 19 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kasdairas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankrotas“ sudarytą pavedimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi iškėlė BUAB „Kasdairas“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „BANKROTAS“. 2020 m. liepos 17 d. UAB „Bankrotas“ atstovas S. G. civilinėje byloje Nr. eB2-3036-432/2020 teismui pateikė suklastotą pavedimo sutartį, kurią 2020 m. liepos 13 d. pasirašė kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus atstovė B. K. ir S. G.. Pavedimo sutarties kreditorių susirinkimas niekada nederino ir B. K. įgaliojimų pasirašyti šį dokumentą nesuteikė. Pareiškėjos teigimu, sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes pažeistos teisės normos dėl sutarties turinio, kuris turėjo būti suderintas su kreditoriais. Taip pat B. K. neturėjo kreditorių susirinkimo suteiktų įgaliojimų – pavedimo pasirašyti ginčijamą sutartį. Pagal teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką pavedimo sutarties sudarymas yra įstatymo imperatyvas, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) buvo nurodyta, jog pavedimo sutartis tarp teismo paskirto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo paskirto asmens turi būti sudaryta per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos. BUAB „Kasdairas“ kreditoriai 2018 m. sausio 5 d. nusprendė sudaryti raštišką pavedimo sutartį, kuri įsigaliotų nuo jos pasirašymo dienos. BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2018 m. sausio 5 d., pirmininku buvo išrinkta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) atstovė, kuri per 10 darbo dienų sutarties su UAB „Bankrotas“ nepasirašė. Tam, kad BUAB „Kasdairas“ vardu būtų sudaryta pavedimo sutartis su UAB „Bankrotas“ nuo 2018 m. sausio 19 d., privalėjo būti šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas, kuris turėjo spręsti dėl naujų pavedimo sutarties sąlygų ir suteikti įgaliojimus pirmininkui pasirašyti naujos redakcijos pavedimo sutartį. Kadangi 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutartis nebuvo suderinta su kreditoriais, pavedimo sutartis buvo pasirašyta 2020 m. liepos 13 d. neįgalioto asmens ir atgaline data, todėl pavedimo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimas nebuvo pavedęs nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei jos darbuotojai B. K. pasirašyti pavedimo sutarties su UAB „Bankrotas“, todėl pavedimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.92 straipsnio pagrindu. B. K. 2020 m. liepos 13 d. pasirašydama 2018 m. sausio 19 d. sutartį šalių rekvizitų skiltyje melagingai patvirtino, kad ši sutartis buvo sudaryta 2018 m. sausio 19 d., t. y. tuo metu, kai ji net nedirbo VSDFV Vilniaus skyriuje. Nustačius, jog B. K. parašas buvo išgautas apgaule, šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas iš BUAB „Kasdairas“ 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatė, kad BUAB „Kasdairas“ kreditoriai, tarp kurių buvo ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei VSDFV Vilniaus skyrius, nepateikė pastabų dėl pavedimo sutarties turinio ir visi kreditoriai pritarė jos sąlygoms. Nė vienas iš kreditorių nepateikė pasiūlymų, todėl pavedimo sutartis buvo patvirtinta tokiomis sąlygomis, kokias pasiūlė BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorius.

6. Teismas pripažino, kad BUAB „Kasdairas“ kreditoriai 2018 m. sausio 5 d. susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimo pirmininką įpareigojo ne „sudaryti“ pavedimo sutartį, o ją „pasirašyti“, t. y. įforminti. Taip pat susirinkimo nutarime nėra personalizuotas kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuriam pavesta pasirašyti pavedimo sutartį. Dėl to pavedimo sutartį galėjo (ir turėjo) pasirašyti BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuris tokias pareigas ėjo sutarties pasirašymo metu. Visas šias sąlygas atitinka sutartį pasirašiusi VSDFV Vilniaus skyriaus specialistė B. K., kuri dėl užimamų pareigų turėjo, galėjo suprasti ir suprato, kokį dokumentą pasirašo. Dėl to nėra skunde nurodytų pagrindų (CK 1.91 ir 1.92 straipsniai) pavedimo sutartį pripažinti negaliojančia.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi buvusi kreditorių susirinkimo pirmininkė Valstybinė mokesčių inspekcija kreditorių sąraše buvo pakeista jos teisių perėmėju valstybės įmone (toliau – VĮ) Turto banku ir pasitraukė iš bankroto procedūrų. BUAB „Kasdairas“ 2018 m. spalio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta susirinkimo pirmininku išrinkti VSDFV Vilniaus skyrių. Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms, išrinkto kreditorių susirinkimo pirmininko VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė B. K., turinti 2019 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimą, buvo tinkama atstovė kreditorių susirinkimo vardu pasirašyti pavedimo sutartį su nemokumo administratore.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad pavedimo sutartis pasirašyta, viršijus pavedimo sutartį pasirašiusiam BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininkui VSDFV Vilniaus skyriui suteiktas teises. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, BUAB „Kasdairas“ kreditoriai 2018 m. sausio 5 d. susirinkime septintuoju darbotvarkės klausimu įgaliojo BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį su UAB „Bankrotas“, o BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininku VSDFV Vilniaus skyrius buvo išrinktas BUAB „Kasdairas“ kreditorių 2018 m. spalio 3 d. susirinkime. Taigi, VSDFV Vilniaus skyrius, pasirašydamas pavedimo sutartį, neviršijo įgaliojimų.

9. Teismas konstatavo, kad BUAB „Kasdairas“ pavedimo sutartis su nemokumo administratoriumi UAB „Bankrotas“ sudaryta 2018 m. sausio 5 d., BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimui nutarus patvirtinti pavedimo sutartį ir pavesti kreditorių susirinkimo pirmininkui šią sutartį pasirašyti. Ši veiksmų visuma buvo pakankama pagal CK 1.64, 1.71 straipsnių, XXXVI skyriaus („Pavedimas“) ir ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatas laikyti, kad BUAB „Kasdairas“ kreditoriai sudarė pavedimo sutartį su nemokumo administratoriumi UAB „Bankrotas“, kreditorių susirinkimo metu pritardami visoms pavedimo sutarties sąlygoms ir pavesdami kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad nors pavedimo sutartis pasirašyta vėliau, negu ji buvo sudaryta, tačiau šios aplinkybės nedaro sutarties nuostatų negaliojančių, nes kreditorių valia dėl šios sutarties sudarymo buvo tinkamai ir aiškiai išreikšta 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėja D. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismas be ieškovės sutikimo bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Į bylą nebuvo pateikti šalių paruošiamieji dokumentai, todėl bylos nagrinėjimui nebuvo tinkamai pasirengta. Byloje nebuvo apklausti nei UAB „Bankrotas“ darbuotojas S. G., kuris pasirašė pavedimo sutartį, nei B. G., kuri nurodė, kad yra pasirašiusi (suderinusi) tik pavedimo sutarties projektą, o ne pačią sutartį. Todėl laikytina, kad byloje nebuvo ištirti svarbūs bylai įrodymai. Be to, bylos šalims nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka.

10.2. Teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų ir neįvertino, kad 2018 m. sausio 5 d. kreditorių patvirtintas pavedimo sutarties projektas nesutampa su 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutartimi. Pavedimo sutarties projekte yra nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, kai tuo tarpu ginčijamoje pavedimo sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2018 m. sausio 5 d. Tai yra esminis sutarties projekto teksto pakeitimas.

10.3. BUAB „Kasdairas“ kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad B. K. pasirašė tik ant pavedimo sutarties projekto, siekdama patvirtinti, kad projektas su ja suderintas, o ne pačią sutartį. Ir tuomet, kai B. K. sužinojo, kad jai buvo pateiktas suklastotas projektas, VSDFV Vilniaus skyrius aiškiai nurodė, kad B. K. parašas laikytinas negaliojančiu.

10.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ĮBĮ nuostatas, kuriose nurodyta, kad pavedimo sutartį galima buvo pasirašyti per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo 2018 m. sausio 5 d.

10.5. BUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorė UAB „Bankrotas“, teikdama atsiliepimą, prie jo pridėjo nebegaliojančią teisinių paslaugų sutartį, todėl teismas nepagrįstai iš pareiškėjos atsakovei UAB „Bankrotas“ priteisė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Bankrotas“ prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pavedimo sutartyje nurodyta 2018 m. sausio 19 d. data, t. y. ta diena, kada ši pavedimo sutartis buvo paruošta pasirašymui ir elektroniniu paštu išsiųsta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pavedimo sutartyje buvo nurodyta, kad ji įsigalioja 2018 m. sausio 5 d. todėl, kad ji tą dieną buvo patvirtinta BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkime (buvo susitarta dėl esminių jos sąlygų) ir tą pačią dieną turėjo būti įforminta, bet nebuvo įforminta ne dėl nuo BUAB „Kasdairas“ priklausančių priežasčių.

11.2. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 2 dalimi, teismo posėdžiai nemokumo proceso bylose vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Be to, ieškovė D. K. savo procesiniuose dokumentuose ne tik nebuvo išreiškusi noro nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet ir nebuvo nurodžiusi tokio prašymo argumentų.

11.3. Kadangi pareiškėja D. K. neįrodė, kad pavedimo sutartis pažeidžia jos teises ir / ar teisėtus interesus, neįrodė, kad ji yra pavedimo sutarties šalis, kuri suklydo ar nukentėjo sudarydama pavedimo sutartį, pripažintina, kad ji neturėjo įstatyminės teisės reikšti ieškinio dėl pavedimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o tuo pačiu neturi teisės pateikti ir šio atskirojo skundo, kuriuo ginčija pavedimo sutarties teisėtumą.

11.4. Pareiškėja D. K. nepagrįstai teigia, kad pavedimo sutartis buvo „suklastota“ ir yra „netikras dokumentas“. Nors Vilniaus apygardos prokuratūra ir buvo inicijavusi ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00337-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnį dėl šios sutarties, tačiau, išsiaiškinus tikrąsias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas 2020 m spalio 22 d. buvo nutrauktas.

11.5. VSDFV Vilniaus skyrius BUAB „Kasdairas“ kreditoriumi buvo nuo pat bankroto bylos iškėlimo ir dalyvavo BUAB „Kasdairas“ kreditorių 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susirinkimuose, buvo susipažinęs su pavedimo sutarties turiniu, įsigaliojimo data, esminėmis sąlygomis, ir 2018 m. sausio 5 d. balsavo už pavedimo sutarties tarp BUAB „Kasdairas“ ir UAB „Bankrotas“ sudarymą bei įforminimą. VSDFV Vilniaus skyrius pripažino, kad pavedimo sutartis buvo sudaryta tuomet, kai buvo susitarta dėl visų esminių jos sąlygų, t. y. 2018 m. sausio 5 d., o vėliau tik buvo įforminama, taip pat kad VSDFV Vilniaus skyrius, pasirašydamas pavedimo sutartį, nesuklydo ir nebuvo apgautas, ir kad jam netinka tik pavedimo sutarties viršuje nurodyta pavedimo sutarties įforminimo data – visos kitos pavedimo sutarties sąlygos jam tinka.

11.6. Advokato teisinės paslaugos rengiant procesinius dokumentus BUAB „Kasdairas“ buvo suteiktos tinkamai ir jos buvo apmokėtos, todėl BUAB „Kasdairas“ turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą net ir tuo atveju, jeigu 2018 m. kovo 1 d. Teisinių paslaugų sutartis būtų pasibaigusi. Rašytinė teisinių paslaugų sutartis, kurioje numatyta ir atstovavimo teisme teisė, yra reikalinga tik vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui ir atstovaujant proceso šalį teisme – dėl kitų bylinėjimosi procese reikalingų paslaugų teikimo proceso šalis ir jos atstovas advokatas gali susitarti ir kita forma. BUAB „Kasdairas“ ir advokatas Č. D. K. 2020 m. vasario 28 d. pasirašė Susitarimą dėl 2018 m. kovo 1 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo minėta teisinių paslaugų sutartis buvo pratęsta tik su šiuo atstovu. Šis susitarimas teikiamas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus įvertino teisingai, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų

14. Atsakovė BUAB „Kasdairas“ apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2020 m. vasario 28 d. Susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo ir išrašą iš 2021 m. kovo 15 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties. Iš atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų matyti, kad šiais dokumentais atsakovė siekia atsikirsti į apeliantės argumentus dėl nepagrįstai jos naudai iš apeliantės priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pasak atsakovės, 2020 m. vasario 28 d. Susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo pagrindžia, kad jos pirmosios instancijos teismui pateikta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo buvo pratęsta, o išrašas iš 2021 m. kovo 15 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties patvirtina, kad pasikeitus advokato Č. D. K. darbo vietos adresui bei išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašo advokatus, kuriems buvo suteiktos teisės atstovauti BUAB „Kasdairas“, BUAB „Kasdairas“ ir advokatas Č. D. K. 2021 m. kovo 15 d. pasirašė Teisinių paslaugų sutartį, remiantis kuria ir toliau teikiamos teisinės paslaugos BUAB „Kasdairas“.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teikiami nauji rašytiniai įrodymai egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į dokumentų apimtį ir pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl bylos nagrinėjimo formos ir informavimo apie pirmosios instancijos teismo posėdį

18. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neapklausęs pavedimo sutartį pasirašiusių UAB „Bankrotas“ darbuotojo S. G. ir VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojos B. K.. Be to, pasak apeliantės, į bylą nebuvo pateikti šalių paruošiamieji dokumentai, todėl bylos nagrinėjimui nebuvo tinkamai pasirengta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

19. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų bankrotą reglamentuoja JANĮ. Remiantis JANĮ 31 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant ginčus nemokumo procese, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas. Rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

21. Šiuo atveju ginčas dėl pavedimo sutarties negaliojimo yra kilęs nemokumo procese, t. y. pareiškėja prašo pripažinti negaliojančia nemokios įmonės vardu su administratore sudarytą sandorį, kurio privalomas sudarymas buvo numatytas ĮBĮ. Taigi, pagal aptartas įstatymo nuostatas ir teismų praktiką pareiškėjos skundas galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neprašė byloje apklausti liudytojų. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, kad apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais apeliantė siekė pagrįsti byloje svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių byloje buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, proceso teisės normų nepažeidė.

22. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apeliantės argumentams, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį. Remiantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio CPK numatytais atvejais.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 21 d. 9 val. Teismas 2021 m. balandžio 15 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbė pranešimą apie paskirto teismo posėdžio datą ir laiką, taip pat tą pačią dieną dalyvaujantiems byloje asmenims, tarp jų ir apeliantei, per elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiuntė 2021 m. balandžio 15 d. nutartį. Šiuo būdu siunčiami dokumentai laikomi įteiktais kitą darbo dieną po jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pranešė apeliantei apie teismo posėdžio datą ir laiką laikydamasis proceso teisės normų, todėl pripažintina, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį.

Dėl pavedimo sutarties (ne)galiojimo

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. įvyko BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimas (pakartotinis), kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma Valstybinė mokesčių inspekcija buvo išrinkta BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininke. Minėtame kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl pavedimo sutarties ir jos sąlygų patvirtinimo. Kaip matyti iš BUAB „Kasdairas“ kreditorių 2018 m. sausio 5 d. susirinkimo protokolo, kreditoriai svarstė ne tik patį pavedimo sutarties pasirašymo faktą, bet ir jos sąlygas. Nė vienas iš kreditorių nepateikė pasiūlymų, todėl pavedimo sutartis buvo patvirtinta tokiomis sąlygomis, kokias pasiūlė BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorė. Bylos duomenys patvirtina, kad pavedimo sutartį su bankroto administratore pasirašė VSFDV Vilniaus skyriaus atstovė B. K.. Pavedimo sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta 2018 m. sausio 18 d., tačiau prie ją pasirašiusios B. K. parašo nurodyta, kad ji sutartį pasirašė 2019 m. rugsėjo 18 d.

25. Apeliantė šioje byloje prašė pripažinti minėtą pavedimo sutartį negaliojančia, motyvuodama tuo, kad kreditorių susirinkimas neįgaliojo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės pasirašyti pavedimo sutarties, sutartis nebuvo suderinta su kreditoriais ir pasirašyta atgaline data, todėl pripažintina negaliojančia ab initio kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą, sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė B. K. buvo tinkama atstovė kreditorių susirinkimo vardu pasirašyti pavedimo sutartį su nemokumo administratore. Teismas padarė išvadą, kad nors pavedimo sutartis pasirašyta vėliau, negu ji buvo sudaryta, tačiau šios aplinkybės nedaro sutarties nuostatų negaliojančiomis, nes kreditorių valia dėl šios sutarties sudarymo buvo tinkamai ir aiškiai išreikšta 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo metu.

26. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog 2018 m. sausio 5 d. kreditorių patvirtintas pavedimo sutarties projektas nesutampa su 2018 m. sausio 19 d. VSDFV Vilniaus skyriaus ir bankroto administratorės pasirašyta pavedimo sutartimi. Apeliantės teigimu, pavedimo sutarties projekte buvo nurodyta, kad ji įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, tuo tarpu pavedimo sutartyje, kuri buvo pasirašyta VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės ir UAB „Bankrotas“ atstovo, nurodyta, kad ji įsigalioja nuo 2018 m. sausio 5 d. Pasak apeliantės, tai yra esminis sutarties projekto teksto pakeitimas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės akcentuojama aplinkybė dėl pavedimo sutarties ir jos projekto teksto neatitikimo nėra reikšminga, vertinant, ar su nemokumo administratore sudaryta pavedimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra galiojanti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad BUAB „Kasdairas“ kreditoriai 2018 m. sausio 5 d. susirinkimo darbotvarkės šeštuoju klausimu BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininką įpareigojo ne „sudaryti“ pavedimo sutartį, o ją „pasirašyti“, t. y. įforminti. Šiuo atveju kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai 2018 m. sausio 5 d. išreiškė valią dėl tokios sutarties sudarymo nuo 2018 m. sausio 5 d., todėl sutartis būtent nuo šios dienos galėjo būti pasirašyta ir įforminta. Tokiai sutarties įsigaliojimo datai kreditoriams pritarus, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pavedimo sutartyje nurodžius, kad ji įsigalioja nuo 2018 m. sausio 5 d., o ne nuo jos pasirašymo dienos, tokį sutarties tekstą iš naujo reikėjo derinti su bendrovės kreditoriais.

28. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės BUAB „Kasdairas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pavedimo sutartyje, kurią pasirašė VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė, buvo nurodyta, jog ji įsigalioja 2018 m. sausio 5 d. todėl, kad ji tą dieną buvo patvirtinta BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkime (buvo susitarta dėl esminių jos sąlygų) ir tą pačią dieną turėjo būti įforminta, bet nebuvo įforminta ne dėl nuo BUAB „Kasdairas“ priklausančių priežasčių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje, patikslino BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą ir Valstybinę mokesčių inspekciją pakeitė nauja kreditore VĮ Turto banku. Taigi, nuo 2018 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimo pirmininkė Valstybinė mokesčių inspekcija buvo išbraukta iš BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašo, todėl nebeturėjo teisės pasirašyti pavedimo sutartį.

29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarime šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo kreditorių surinkimo pirmininkas įpareigotas pasirašytas su bankroto administratore pavedimo sutartį, kreditorių susirinkimo pirmininkas nebuvo personalizuotas, dėl to pavedimo sutartį galėjo (ir turėjo) pasirašyti BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininkas. Į bylą pateiktas BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2018 m. spalio 3 d. protokolas patvirtina, kad susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo ir juo išrinktas VSDFV Vilniaus skyrius. Taigi, pavedimo sutarties pasirašymo dieną (2019 m. rugsėjo 18 d.) kreditorių susirinkimo pirmininku buvo VSDFV Vilniaus skyrius, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pavedimo sutartį su UAB „Bankrotas“ pasirašė kreditorių susirinkimo neįgaliotas asmuo.

30. Apeliantė skunde akcentuoja, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliantės skundą nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisės pasirašyti pavedimo sutartį, todėl, paaiškėjus pavedimo sutarties pasirašymo aplinkybėms, VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 24 d. raštu informavo BUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ įgaliotą asmenį S. K., kad vyriausiosios specialistės B. K. parašas ant 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutarties projekto yra negaliojantis dėl rašte išvardintų aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienai iš sutarties šalių raštu pareiškus, jog parašas ant sutarties yra negaliojantis, sutartis netampa negaliojančia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir jos darbuotojos B. K. nuomonės dėl parašo ant pavedimo sutarties galiojimo neturi reikšmės šios bylos išsprendimui, kadangi ieškinio dėl šio sandorio nuginčijimo šie subjektai nepareiškė.

31. Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusio ĮBĮ 23 straipsnio 10 punktą, kreditorių susirinkimas turėjo teisę įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to negali padaryti pats. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas į šią ĮBĮ nuostatą neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad pavedimo sutartis buvo pasirašyta praėjus daugiau nei 10 dienų nuo jos patvirtinimo. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad pavedimo sutartis buvo pasirašyta viršijus minėtą terminą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įgalioto asmens pavedimo sutarties sudarymas su bankroto administratoriumi iš esmės laikytinas techniniu veiksmu, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkimo jau išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-552-330/2016). Kreditoriai 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime aiškiai išreiškė valią sudaryti pavedimo sutartį, minėto kreditorių surinkimo nutarimai nėra nuginčyti, todėl vien aplinkybė, kad sutartis buvo įforminta praėjus daugiau nei 10 dienų nuo kreditorių susirinkimo pritarimo jos pasirašymui, nesudaro pagrindo pripažinti ją negaliojančia.

32. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindų 2018 m. sausio 19 d. VSDFV Vilniaus skyriaus ir UAB „Bankrotas“ sudarytą pavedimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria BUAB „Kasdairas“ priteistos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą, nurodo, kad BUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorė UAB „Bankrotas“, teikdama atsiliepimą, prie jo pridėjo nebegaliojančią teisinių paslaugų sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantės atsakovei UAB „Bankrotas“ priteisė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

34. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Kasdairas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ 2021 m. kovo 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į apeliantės skundą. Kartu su atsiliepimu į apeliantės skundą pirmosios instancijos teismui atsakovė pateikė ir 2018 m. kovo 1 d. sudarytą Teisinių paslaugų teikimo sutartį. Šios sutarties 7.4 punkte nurodyta, kad sutartis galioja du metus nuo jos pasirašymo. Apeliantė kartu su pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė advokato Č. D. K. išrašytas sąskaitas faktūras už teisinių paslaugų suteikimą ir mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina atsakovei suteiktų teisinių paslaugų faktą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė taip pat pateikė 2020 m. vasario 28 d. Susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuris patvirtina, kad 2018 m. kovo 1 d. sudaryta Teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo pratęsta ir paslaugų, už kurias patirtas išlaidas prašė atlyginti atsakovė, suteikimo metu galiojo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės priteistos nepagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Atmetus apeliantės D. K. atskirąjį skundą, atsakovei BUAB „Kasdairas“ iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovės pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir 2021 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius priteistinus dydžius už šių teisinių paslaugų suteikimą, todėl teismas jas mažina ir priteisia atsakovei 609,68 Eur (0,4 × 1524,2 Eur, Rekomendacijų 7 punktas, 8.15–8.16 papunkčiai) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“ (juridinio asmens kodas 124085483) iš pareiškėjos D. K. (asmens kodas D. K.) 609,68 (šešis šimtus devynis eurus, 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.