Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamosios S. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. R. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-106-282/2020, kurioje S. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 225 straipsnio 3 dalyje, tai yra ji kaltinama tuo, kad:

1.1. ji, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus, B. K. naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: S. R., būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas būdama atsakinga už vadovaujamo skyriaus veiklos organizavimą bei būdama tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, veikdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai, kuris pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakingas už savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, turėjo įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priimti ir atleisti iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai susitarė priimti ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: S. R., veikdama iš anksto susitarusi su B. K. ir pastarojo naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. telefonu, asmeniniu el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su D. G. metu derino viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešojo pirkimo paskelbimo (iki 2018 m. gegužės 30 d.) bendravo su tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G., aptarė būsimą pirkimą, gavo iš jo parengtus dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatė perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 3.9.2.4. ir 3.9.4. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją, bei 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančiame poilsio kambaryje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G. susitarė, kad „iki kitų metų vasario mėnesio“ (iki 2019 m. vasario mėnesio) B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo 2018 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM) vertės be PVM, t. y. ne mažesnis nei 9 864 Eur kyšis, už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti minėtą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Po to B. K., veikdamas pagal ankstesnį S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir valdybos pirmininko A. G. priėmė anksčiau S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti „(duomenys neskelbtini)“ viešąjį pirkimą ir 2018 m. liepos 12 d. sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), pasirašymą. Tai yra ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, ji kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus, B. K. naudai tiesiogiai susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: S. R., būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas būdama atsakinga už vadovaujamo skyriaus veiklos organizavimą bei būdama tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, veikdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai, kuris, pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakingas už savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, turėjo įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priimti ir atleisti iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 13 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai susitarė priimti ne mažesnį nei 33 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomu Europos sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: S. R., veikdama iš anksto susitarusi su B. K. ir pastarojo naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 13 d. telefonu, asmeniniu el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su D. G. metu derino iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomo Europos sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ kylančių viešųjų pirkimų sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešųjų pirkimų paskelbimo (iki 2018 m. lapkričio 14 d.) bendravo su tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G. ir aptarė būsimus pirkimus, kilsiančius iš minėto projekto, bei gavo iš jo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų su projekto „(duomenys neskelbtini)“ administravimu susijusių mažos vertės pirkimų specifikacijas bei įmonių, kurias reikia kviesti į minėtus mažos vertės pirkimus, sąrašą, taip pat gavo iš jo parengtus projekto „(duomenys neskelbtini)“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatė perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 2.1.1., 2.2.2. ir 2.2.3. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją, taip pat pasirinko pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarką, neužtikrinančią objektyvaus bei skaidraus pasiūlymo vertinimo, skaidraus balų skyrimo vertinimo metu, suteikiančią perkančiajai organizacijai plačias galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir taip neužtikrinančią veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžiančią skaidrumo principą, ir 2018 m. gruodžio 12 d. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančiame poilsio kambaryje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G., atvertusi savo darbo knygos 2018 m. lapkričio 27 d. lapą ir rodydama jame surašytus skaičius bei paminėdama, jog „didysis projektas 10 procentų be PVM“, susitarė, kad B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomo Europos sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 405 904,19 Eur (335 458 Eur be PVM), vertės be PVM, t. y. ne mažiau nei 33 000 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Po to B. K., veikdamas pagal ankstesnį S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir valdybos pirmininko A. G. priėmė anksčiau S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. sutarto kyšio dalį, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį. Tai yra ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje.

1.3. Be to, ji kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, veikdama iš anksto susitarus bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi B. K. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėju A. Ž., tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo direktoriaus P. B. B. K. naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: S. R., pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas būdama atsakinga už vadovaujamo skyriaus veiklos organizavimą bei būdama tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui, B. K., kuris, pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakingas už savivaldybės administracijos darbo organizavimą, savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą bei turto administravimą ir savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, turėdamas įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priimti ir atleisti iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, naudai, per kartu taip pat pastarojo naudai veikusį A. Ž., kuris pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą buvo atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą bei buvo atskaitingas administracijos direktoriui, 2018 m. rugsėjo 5 d. A. Ž. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo direktoriaus priėmė 2 000 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už susitarimų 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-328 ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant darbus pagal įgyvendinamą projektą „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 24 508,34 su PVM (20 254,83 Eur be PVM), o būtent A. Ž., veikusiam kartu su S. R., 2018 m. rugsėjo 5 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo direktoriaus P. B. B. K. naudai priėmus 2 000 Eur kyšį, tą pačią dieną jį perdavus S. R., pastaroji 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 18.30 val., B. K. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), B. K. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiojo direktoriaus perduotą 2 000 Eur kyšį. Tai yra ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Be to, ji kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, savo naudai, netiesiogiai, per tarpininkę – savo motiną D. B. – priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: S. R. 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. per savo motiną D. B. priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais už neteisėtą palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „(duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „(duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „(duomenys neskelbtini) savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „(duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoja būtų pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidžiant sąžiningo, lygiaverčio tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tai yra ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

2. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi S. R. pritaikyta procesinė prievartos priemonė – jos laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigų 6 mėnesiams. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. liepos 23 d. nutartimis bei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi.

3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartimi kaltinamajai S. R. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigų paskirta iš naujo 3 mėnesiams, motyvuojant tuo, kad S. R., vykdydama savo pareigas, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, pasinaudodama savo pareigomis ir darbo vietoje prieinama informacija, gali trukdyti procesui bandydama paveikti jai pavaldžius ir kitus asmenis, pakreipti procesą sau palankia linkme. Be to, jos užimamos pareigos sudaro jai galimybę daryti naujas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi iki 2021 m. liepos 25 d.

4. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamosios S. R. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigų terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d., motyvuojant tuo, kad kaltinamosios laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų pagrindai neišnyko ir jai netaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, ji gali trukdyti procesui bandydama paveikti jai pavaldžius ir kitus asmenis bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Kaltinamoji S. R. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį, kuria jai paskirto laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Skundžiama nutartis yra deklaratyvi ir pagrįsta tik prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis, kad S. R., vykdydama savo pareigas, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, pasinaudodama savo pareigomis ir darbo vietoje disponuojama informacija, gali trukdyti procesui bandydama paveikti jai pavaldžius ir kitus asmenis, pakreipti procesą sau palankia linkme ar kad jos užimamos pareigos sudaro galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

5.2. Kiekvienu atveju taikant procesinę prievartos priemonę, būtina įvertinti, ar jos taikymas yra tikslingas, ar šia priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisiniai apribojimai asmeniui gali būti taikomi tik paisant protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo.

5.3. Būtina procesinių prievartos priemonių taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Žemesnės instancijos teismo procesiniame sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo kaltinama S. R., susijusios su jos tiesioginėmis pareigomis, naudojantis jai suteiktais įgaliojimais bei priemonėmis ir dėl to ji gali trukdyti procesui, bandydama paveikti jai pavaldžius ir kitus asmenis, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje darant šias išvadas buvo remiamasi prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji gali trukdyti procesui ar kad kokiomis nors priemonėmis bandė tą daryti ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Ji aktyviai dalyvauja baudžiamajame procese, ne kartą davė parodymus, atsakė į jai užduotus klausimus, dalyvauja teisiamuosiuose posėdžiuose.

5.4. Pasak kaltinamosios, ji neturi jokių galimybių paveikti jai pagal užimamas pareigas pavaldžius asmenis, kurie teisiamojo posėdžio metu jau buvo apklausti, ar kitus nepavaldžius kaltinamuosius – B. K., A. Ž., D. G., D. B. bei jai nepažįstamus, tik spėjamus, asmenis. Žemesnės instancijos teismas, darydamas priešingas išvadas, jų tinkamai nemotyvavo.

5.5. Skunde ginčijant procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo pagrindą, jog kaltinamoji gali daryti naujas nusikalstamas veikas, teigiama, kad vien faktas, jog asmuo, kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra valstybės tarnautojas, negali būti pakankamu išvadai, jog toks asmuo, pasinaudodamas savo pareigomis ir darbo vietoje disponuojama informacija, gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir kad jo pareigų vykdymas trukdys visapusiškai bei išsamiai išnagrinėti bylą, kurioje, kaltinamosios manymu, ji turi būti išteisinta.

5.6. Kaltinamoji, kaip procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimui spręsti aktualią teismų formuojamą praktiką nurodydama Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1N-150-307/2015, taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-671-557/2015, Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimtas baudžiamosiose bylose Nr. 1S-399-350/2015, 1S-707-350/2014, teigia, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, jog siekiant užkirsti kelią tolesniam nusikalstamų veikų darymui, jai būtina taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų bei kad tokia procesinė prievartos priemonė yra proporcinga ir nedaro žalos jos, kaip kaltinamosios interesams. Akivaizdu, kad neproporcingas nušalinimas nuo pareigų galėtų sudaryti pagrindą turtinei bei neturtinei žalai atlyginti.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios S. R. skundas atmetamas.

7. BPK XII skyriuje numatytos procesinės prievartos priemonės, kurios gali būti taikomos, be kita ko, baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims. Kadangi, kaip pagrįstai akcentuojama kaltinamosios skunde, šiomis procesinėmis prievartos priemonėmis suvaržomos kiekvienam asmeniui tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose garantuojamos teisės bei laisvės, todėl jos gali būti taikomos tik griežtai laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos bei egzistuojant tam tikriems juridiniams faktams, sąlygojantiems būtinybę svarstyti jų taikymo (ar termino pratęsimo) klausimą.

8. Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas – taikoma siekiant 1) greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar 2) užkirsti galimybę įtariamajam (ar kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas yra duomenys, leidžiantys pagrįsti jos taikymo būtinybę, atsižvelgiant į minėtame reglamentavime nurodytus tikslus. Priimant sprendimą dėl laikino nušalinimo nuo einamų pareigų skyrimo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, teismas privalo nustatyti, ar egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai, t. y. ar toliau eidamas savo pareigas asmuo turėtų galimybę trukdyti baudžiamajam procesui arba daryti naujas nusikalstamas veikas, bei šios priemonės taikymo sąlygos.

9. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors žemesnės instancijos teismas šios sąlygos skundžiamoje nutartyje nevertino ir dėl jos visiškai nepasisakė, tačiau aukštesniajam teismui patikrinus skundui nagrinėti pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog S. R. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Analogiška išvada buvo konstatuota ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje svarstant skundą dėl kaltinamajai taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktos informacijos, esančios baudžiamojoje byloje, S. R. 2018 m. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo paskirta į viešųjų pirkimų komisijas vykdyti projektų, paslaugų viešuosius pirkimus. Be to, 2017 m. liepos 21 d, įsakymu ji buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pirkimų iniciatorių ir jiems atstovaujančių asmenų sąrašą. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvadų, esančių byloje, matyti, jog galimai (duomenys neskelbtini) bei Projekto „(duomenys neskelbtini)“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai buvo dirbtinai ribojantys konkurenciją ir pritaikyti vienam konkrečiam tiekėjui, o S. R. buvo abiejų šių pirkimų komisijos nare bei perkančiosios organizacijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, kuri iki minėtų pirkimų pradžios bendravo su tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei aptarė būsimus pirkimus, gavo iš jo parengtus abiejų pirkimų dokumentus. Be to, specialisto išvadose teigiama, kad perkančioji organizacija galimai nustatė tokias pirkimo sąlygas ir/ar atliko veiksmus, kurie apribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė viešiesiems pirkimams taikomus principus ir galimai naudojo pirkimams skirtas lėšas neracionaliai, o komisijų nariai neteisėtai bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teikdami tokią pirkimų informaciją, kurios atskleidimas panaikino sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę. Duomenų, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas šiuo atveju grindžiamas ir kriminalinės žvalgybos, taip pat sankcionuotų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktais duomenimis, kurie sudaro pagrindą spręsti apie S. R. bendravimą su kaltinime nurodomų juridinių asmenų, dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose bei projektuose, atsakingais darbuotojais. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiuose dokumentuose (slapto sekimo, veiksmų neatskleidžiant tapatybės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose ir kt.) užfiksuoti galimi S. R. pokalbiai bei susitikimai su minėtais asmenimis. S. R. galimas dalyvavimas vykdant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas grindžiamas ir liudytojų parodymais, dalis kurių ikiteisminio tyrimo metu paaiškino apie jiems kilusius įtarimus dėl vykdytų pirkimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šios bendrovės atstovų bendravimo su S. R., taip pat pastarosios galimą aktyvų įsitraukimą inicijuojant ir vykdant kaltinime nurodytus viešuosius pirkimus bei projektus. Taigi, remiantis šia bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymais, darytina išvada, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai pateiktame kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina, kad svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o byloje surinkti duomenys nevertinami tokia apimtimi, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos, taikomos priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Duomenų pakankamumas yra vertinamasis kriterijus, todėl nėra pagrindo sutikti su kaltinamosios skundo argumentais, jog procesinės prievartos priemonės terminas jai neturėtų būti tęsiamas, kadangi jai turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama teisiamajame posėdyje, įrodymų tyrimas byloje nėra užbaigtas, o kaltinamosios pozicija dėl jai pareikštų kaltinimų vertintina priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Išvadų dėl asmens kaltės darymas yra išimtinai baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo, atlikusio įrodymų vertinimą laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų, diskrecijos teisė.

10. Nors BPK 157 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų) taikymui pakanka konstatuoti bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų alternatyvių pagrindų, t. y. kad galimybę greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba būtinybę užkirsti įtariamajam (kaltinamajam) galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė abu šiuos pagrindus S. R. pratęsti aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, t. y. teismas nustatė, kad kaltinamoji, ir toliau eidama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigas, turėtų galimybę trukdyti bylos nagrinėjimo procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, tokia skundžiamos nutarties išvada yra pagrįsta.

11. Nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo yra kaltinama S. R., yra tiesiogiai susijusios su jos, kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos, pareigomis, todėl šis faktorius (inkriminuotų veikų pobūdis, padarymo aplinkybės) sudaro pagrindą teigti, kad toliau eidama šias pareigas, S. R. gali daryti naujas nusikalstamas veikas arba organizuoti panašių veikų padarymą per kitus asmenis. Skundo argumentas, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad kaltinamoji darys naujas nusikalstamas veikas, aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tiek laikino nušalinimo nuo pareigų paskyrimo, tiek šios priemonės termino pratęsimo atveju, nėra privaloma nurodyti konkrečius veiksmus, kurių pagalba gali būti trukdoma tokios bylos procesui, juo labiau konkrečias galimas padaryti nusikalstamas veikas. Šiuo atveju, svarbu yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti jam sąlygas galimai pakartotiniems teisei priešingiems veiksmams. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu kaltinamosios darbas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnyje numatytais tikslais, kas iš esmės ir buvo konstatuota skundžiamoje apygardos teismo nutartyje.

12. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad S. R. kaltinama padariusi tris sunkius bei vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jai inkriminuotos veikos nėra vertinamos kaip pavienės, įvykdytos spontaniškai ar neapgalvojus atliekamų veikų galimų pasekmių. Kaltinamoji galimai įvykdė nusikalstamas veikas, veikdama tiek savivaldybės administracijos direktoriaus, tiek ir savo pačios naudai, eidama vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje. Atsižvelgiant į jos užimamų pareigų svarbą planuojant bei organizuojant Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus veiklą, taip pat jai pavestas funkcijas korupcijos požiūriu itin jautrioje bei pažeidžiamoje viešųjų pirkimų, projektų finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų srityje, laikinas nušalinimas nuo pareigų yra pateisinamas atsižvelgiant į šiai procesinei prievartos priemonei keliamus tikslus, todėl kaltinamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų bei proporcingumo principo. Juolab kad su skundu nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamoji, jai apribojus teisę eiti konkrečias kaltinime nurodytas pareigas, neturi galimybės darbinę veiklą vykdyti, tokiu būdu užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, einant kitas pareigas, kurios nebūtų susijusios su veiklos sritimis, nurodomomis kaltinime.

13. Priešingo vertinimo nesuponuoja ir tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, dalis liudytojų jau yra apklausti. Atmetant skundo argumentus, kad dėl šios priežasties tęsti S. R. taikomos procesinės prievartos priemonės terminą nėra tikslinga, pažymėtina, kad įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje nėra baigtas. Nors didžioji dalis valstybinio kaltintojo nurodytų liudytojų jau yra apklausta, tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys, be kita ko, dalis kurių galimai veikė bendrininkų grupėje dirbdami toje pačioje įstaigoje ir užimdami joje vadovaujančias pareigas, paaiškinimų teisiamajame posėdyje dar nėra davę, taip pat vis dar neapklausti liudytojai L. R. bei J. B., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja bei jos pavaduotoja, taip pat Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas A. P., Teisės ir personalo skyriaus vedėjas M. N. bei R. K., dirbusi pavaduotoja skyriuje, kuriam vadovavo S. R., ir buvusi atsakinga už projektų vykdymą, investicijų įsisavinimą, projektų įgyvendinimą, tai yra paraiškų rengimą, priskirtų projektų pirkimus ir pan. Taigi nepratęsiant S. R. taikomos procesinės prievartos priemonės, ji, turėdama galimybes bendrauti su dar neapklaustais asmenimis, naudotis darbo priemonėmis, duomenų bazėmis bei vykdydama administracinius įgalinimus turinčio bei vadovaujančias funkcijas atliekančio asmens funkcijas institucijoje, kurioje dirbdama galimai įvykdė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę trukdyti greičiau ir nešališkiau išnagrinėti baudžiamąją bylą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog kaltinamosios užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę jai trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamajai procesinė prievartos priemonė taikoma nuo 2019 m. spalio 24 d., tačiau, susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga matyti, jog baudžiamosios bylos, kurią sudaro 27 tomai bei kurioje baudžiamojon atsakomybėn traukiami 7 asmenys, kaltinami, be kita ko, ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų įvykdymu, nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyksta pakankamai intensyviai, teisiamuosiuose posėdžiuose yra apklausiami baudžiamajai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių galimai žinantys asmenys, tolimesniam baudžiamosios bylos nagrinėjimui yra sudarytas teisiamųjų posėdžių grafikas.

15. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato maksimalios galimos laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų taikymo trukmės. Nors neabejotina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims taikomi procesinio pobūdžio suvaržymai, ribojantys jiems tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises bei laisves, turi būti ypatingai paisoma BPK 242¹ straipsnyje teismui įtvirtintos pareigos išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką, tuo pačiu nepažeidžiant proceso išsamumo bei nešališkumo principų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į S. R. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, trukmę, asmenų, galimai veikusių bendrai, tarpusavio ryšius užimamų tarnybinių pareigų pagrindu, nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamajai taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga. Tuo tarpu skundo argumentai, jog dėl neproporcingo nušalinimo būtų sudarytas pagrindas kaltinamosios patirtai turtinei ar neturtinei žalai atlyginti, sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, nevertinami, kadangi nėra šios baudžiamosios bylos dalykas. Asmuo, nesutinkantis su jo atžvilgiu valstybės institucijų atliktais veiksmais baudžiamojoje byloje ir manydamas, kad dėl neteisėtų procesinių priemonių jam kilo turtinės ir (ar) neturtinės žalos, savo galimai pažeistas teises turi galimybę ginti civilinio proceso tvarka.

16. Skunde kaltinamoji, grįsdama jai taikomos procesinės prievartos priemonės nepagrįstumą, nurodo Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1N-150-307/2015, taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-671-557/2015, Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimtas baudžiamosiose bylose Nr. 1S-399-350/2015, 1S-707-350/2014. Nors teismai, priimdami procesinius sprendimus, yra saistomi tiek savo pačių, tiek ir aukštesnės instancijos teismų ankstesnėse bylose priimtų sprendimų, tačiau šiuo argumentu grindžiant skundžiamos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, būtina nustatyti, jog ankstesnis procesinis sprendimas priimtas esant tapatiems klausimui spręsti reikšmingiems juridiniams faktams. Šiuo atveju, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1N-150-307/2015 asmeniui BPK 157 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė buvo taikoma apie ketverius metus, o kaltinamojo darbovietėje neliko su nagrinėjama baudžiamąja byla susijusių darbuotojų. Baudžiamojoje byloje Nr. 1S-671-557/2015 procesinė prievartos priemonė asmeniui buvo panaikinta iš esmės dėl to, kad byloje nebuvo duomenų, jog jis būtų naudojęsis savo tarnyba, tarnybiniu statusu ar jos suteikiamomis galimybėmis tam, kad atliktų jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, tiek ši apygardos teismo nutartis, tiek ir procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1S-399-350/2015 priimti baudžiamajai bylai vis dar esant ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 1S-707-350/2014 nei asmens užimamos pareigos (advokato padėjėjas, esantis valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu), nei veikų kvalifikavimas, pobūdis ir kiekis negali būti vertinami kaip analogiški nagrinėjamai situacijai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vadovautis skunde nurodyta teismų praktika vertinant S. R. taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumą, teisėtumą bei pagrįstumą, nes aplinkybės netapačios, ir net nepanašios. Juolab kad procesinių prievartos priemonių taikymo klausimas kiekvienu atveju yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į asmenį, kuriam jos taikomos, charakterizuojančius duomenis, jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį, pavojingumą bei kitas jau aptartas aplinkybes, todėl vien tai, kad kitose baudžiamosiose bylose asmenims, kaltinamiems ar įtariamiems korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, buvo panaikinti taikomi suvaržymai, nesąlygoja vertinimo, jog būtent S. R. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas neteisėtai ir nepagrįstai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.