Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Kazio Bitario skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamojo A. Ž. laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-282/2021 A. Ž. kaltinamas:

1.1. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) B. K. ir (duomenys neskelbtini) S. R., tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo direktoriaus P. B., B. K. naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. A. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą bei būdamas atskaitingas administracijos direktoriui, veikdamas pagal susitarimą su (duomenys neskelbtini) B. K., kuris, pagal (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) darbo organizavimą, (duomenys neskelbtini) ūkinę ir finansinę veiklą bei turto administravimą ir (duomenys neskelbtini) vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 15.30 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), už savo ir (duomenys neskelbtini) B. K. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už susitarimų 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant darbus pagal įgyvendinamą projektą „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 24 508,34 Eur su PVM (20 254,83 Eur be PVM), iš P. B. priėmė 2 000 Eur kyšį, kurį, pagal susitarimą, jis tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 15.32 val., S. R. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje perdavė S. R., po ko, S. R., 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 18.30 val. B. K. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), šį 2 000 Eur kyšį perdavė B. K..

1.2. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: A. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą, pagal (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1501 patvirtintą (duomenys neskelbtini) pirkimų iniciatorių ir jiems atstovaujančių asmenų sąrašą būdamas (duomenys neskelbtini) pirkimų iniciatoriumi, taip pat, pagal (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2018 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje apie 12.40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais, už neteisėtą palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „(duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „(duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „(duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat (duomenys neskelbtini) patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Kazio Bitario skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį, kuria buvo pratęstas kaltinamojo A. Ž. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminas trims mėnesiams ir priimti naują sprendimą: prokuroro prašymą pratęsti A. Ž. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminą trims mėnesiams atmesti.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir todėl naikintina. Gynėjo teigimu, žemesnės instancijos teismas formaliai nurodė laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindą, nepakankamai motyvavo jo taikymo būtinybę. Poreikis nušalinti A. Ž. nuo pareigų, anot gynėjo, yra pasibaigęs.

4.2. Gynėjo teigimu kaltinamajam A. Ž. nušalinimas nuo pareigų tęsiamas jau daugiau nei pusantrų metų. Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimuose esančiais išaiškinimais, teigia, jog nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytas teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

4.3. Gynėjas skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismas nesprendė procesinės prievartos priemonės pratęsimo tikslingumo klausimo. Apygardos teismas, nurodęs, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas trukdyti tyrimui, neįvertino, kad ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, byla nagrinėjama teisme ir yra apklausti visi A. Ž. pavaldūs asmenys, daugiau asmenų apklausiama nebus, todėl, gynėjo teigimu, nėra suprantama, kaip A. Ž. laikino nušalinimo nuo pareigų panaikinimas gali sukelti grėsmę sklandžiam bylos nagrinėjimui. Teismas tokią grėsmę pagrindžiančių duomenų nepateikė, o apsiribojo tik A. Ž. pateiktų kaltinimų analize.

4.4. Skundžiama nutartis, gynėjo teigimu, nepagrįsta ir todėl, kad nurodant pagrindą, jog A. Ž. darys naujas nusikalstamas veikas, nenurodyti tai pagrindžiantys duomenys, o apsiribojama tik A. Ž. nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiu kaltinimų nurodymu, taip konstatuodamas, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir ateityje darys naujas.

4.5. Gynėjas nurodo, kad praėjus tokiam ilgam laikui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, vien galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, taip pat veikų padarymo aplinkybės nėra pakankamas pagrindas daryti išadą, jog nenušalinus A. Ž. nuo užimamų pareigų, jis ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. anksčiau neteistas. Nors jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas eidamas valstybės tarnautojo pareigas, tačiau šiuo metu ši aplinkybė savaime negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad grąžintas į darbą jis darys naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo teigimu, tokiu atveju, kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pasinaudojęs savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigomis, ir yra sulaikomas teisėsaugos pareigūnų, dėl jo veiksmų atliekamas tyrimas, byla nagrinėjama teisme, tikimybė, kad asmuo antrą kartą darys nusikaltimą mažėja. Be to, dėl visoje šalyje jau visus metus besitęsiančio karantino darbas (duomenys neskelbtini) vyksta nuotoliniu būdu. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad per pakankamai ilgai trukusį ikiteisminį tyrimą A. Ž. būtų pažeidęs jam taikytas procesines prievartos priemones ar netinkamai vykdęs savo procesines pareigas.

4.6. Gynėjas skunde nurodo, kad nors A. Ž. per visą jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį turi susiradęs laikiną darbą, tačiau jo gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui, o dėl valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų apribojimų jo įsidarbinimo privačiame sektoriuje ar kitame gerai apmokamame darbe galimybės yra stipriai apribotos. Įvertinus šias aplinkybes, anot gynėjo, galima daryti išvadą, jog laikinas A. Ž. nušalinimas nuo einamų pareigų yra neproporcingas, perteklinis ir pažeidžiantis Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas.

4.7. Gynėjas teigia ir tai, jog nušalinimas nuo pareigų yra itin griežta procesinė prievartos priemonė, kadangi ji riboja asmens konstitucinę teisę laisvai ir nevaržomai pasirinkti darbą, užsiėmimą, todėl tokia priemonė yra pateisinama tik tuo atveju, jei jos taikymas yra būtinas, neišvengiamas ir jeigu šį būtinumą patvirtina patikimi duomenys, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

5. Atsiliepimų į kaltinamojo A. Ž. gynėjo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą ir baudžiamosios bylos duomenis, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis, kuria kaltinamojo A. Ž. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta.

7. Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma siekiant: 1) greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas.

8. Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau yra nurodęs, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad A. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų apklausų protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme ir nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

9. A. Ž. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad šie galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, juos A. Ž. galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai vykdydamas tarnybines funkcijas. Be to, jis kaltinamas šias nusikalstamas veikas padaręs bendradarbiaujant su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudarytų jam galimybę ir ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas. Skunde nurodomos aplinkybės, kad A. Ž. anksčiau neteistas, o prieš jį pradėtas baudžiamasis procesas, gynėjo teigimu, sumažina tikimybę kaltinamajam pakartotinai nusikalsti, šios išvados nepaneigia.

10. Be to, atsižvelgiant į A. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, galimą veikimą kartu su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, taip pat į tai, kad didelė dalis baudžiamojoje byloje apklaustinų asmenų yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, yra pakankamas pagrindas manyti, jog užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog A. Ž. gali toje pačioje įstaigoje užimti tas pačias pareigas. Tai būtų nesuderinama su BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais. Kaip nurodoma skunde, A. Ž. pavaldūs asmenys jau yra apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau įrodymų tyrimas dar nėra baigtas, dar neapklausti visi liudytojai, todėl tai nepaneigia pagrįsto manymo, kad A. Ž. grąžintas į tas pačias pareigas gali trukdyti procesui. Ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje jau buvo pasisakyta, kad kaltinamojo užimamos gana aukštos pareigos (duomenys neskelbtini), grąžinus jį dirbti į šias pareigas, suteiktų jam galimybę bendrauti ne tik su jam tiesiogiai pavaldžiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, bet ir kituose skyriuose dirbančiais ir šioje baudžiamojoje byloje liudytojais pripažintais asmenimis, naudotis darbo priemonėmis, darbo vietoje prieinama informacija, taigi turėtų galimybę trukdyti procesui. Be to, vadovaujantis BPK 284 straipsniu bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrame, trečiame, ketvirtame bei penktame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, todėl siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes teismas gali nuspręsti kviesti liudytojais ir kitus (duomenys neskelbtini) dirbančius asmenis, pakartotinai apklausti tuos pačius liudytojus ar atlikti kitus procesinius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nėra būtina nurodyti konkrečių veiksmų, kuriais gali būti trukdoma procesui. Taikant šią procesinę prievartos priemonę svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui.

11. Nors kaltinamasis A. Ž. jau daugiau nei pusantrų metų yra nušalintas nuo pareigų, tačiau maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Be to, BPK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokios priemonės pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes.

12. Negalima sutikti su kaltinamo gynėjo skundo teiginiais dėl nepagrįstai suvaržytų A. Ž. teisių. Iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo A. Ž. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, baudžiamosios bylos sudėtingumą bei didelę apimtį dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad A. Ž. teisės ir laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Kaip jau minėta ir ankstesnėse nutartyse, kaltinamajam A. Ž. taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo apskritai, o tik nuo jo užimamų pareigų. Skunde nurodomi teiginiai, kad laikiname darbe gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui nėra pakankamas pagrindas panaikinti A. Ž. taikomąją procesinę prievartos.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo A. Ž. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Kazio Bitario skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.