- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-7-318/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-7-00001-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Kazys Bitaris
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Kazio Bitario skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Ž. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėja baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, o būtent:
1.1. jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjas, veikdamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriumi B. K. ir (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėja S. R., tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo direktoriaus P. B., B. K. naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. A. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjas ir pagal (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą bei būdamas atskaitingas administracijos direktoriui, veikdamas pagal susitarimą su (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriumi B. K., kuris, pagal (duomenys neskelbtini) tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakingas už savivaldybės administracijos darbo organizavimą, savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą bei turto administravimą ir savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 15.30 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), už savo ir (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus B. K. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už susitarimų 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant darbus pagal įgyvendinamą projektą „(duomenys neskelbtini) kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas“, kurių bendra vertė 24 508,34 Eur su PVM (20 254,83 Eur be PVM), iš P. B. priėmė 2 000 Eur kyšį, kurį, pagal susitarimą, jis tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 15.32 val., S. R. darbo kabinete Nr. 110, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje perdavė S. R., po ko, S. R., 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 18.30 val. B. K. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), šį 2 000 Eur kyšį perdavė B. K.. Šiais veiksmais A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje;
1.2. jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėju, savo naudai tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: A. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėju ir pagal (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą, pagal (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) administracijos pirkimų iniciatorių ir jiems atstovaujančių asmenų sąrašą būdamas (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) pirkimų iniciatoriumi, taip pat, pagal (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2018 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje apie 12.40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais, už neteisėtą palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „(duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „(duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „(duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šiais veiksmais A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.
2. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi dviem mėnesiams buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. gruodžio 24 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. Ž. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius, kad A. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo užimamomis pareigomis, todėl tolesnis (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų ėjimas kaltinamajam sudarytų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir trukdyti procesui, siekiant paveikti byloje apklaustus jam pavaldžius savivaldybės administracijos darbuotojus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalis).
III. Skundo argumentai
4. Kaltinamojo A. Ž. gynėjas advokatas K. Bitaris skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: nepratęsti A. Ž. laikino nušalinimo nuo pareigų termino.
4.1. Nurodo, jog toks ilgas A. Ž. nušalinimas nuo pareigų, o tuo pačiu ir draudimas dirbti bei užsidirbti lėšų pragyvenimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. Taikoma procesine prievartos priemone siekiama ne BPK 157 straipsnyje numatytų tikslų, o iš anksto A. Ž. nubausti. Šiaulių apygardos nutartis nemotyvuota, formali, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.
4.2. Teismas neatsižvelgė į kaltinamojo gynėjo 2020 m. gruodžio 17 d. prašyme pateiktus argumentus, jų neanalizavo ir nenurodė, kodėl šiuo atveju jie yra atmetami. Teismas lakoniškai pasisakė tik apie A. Ž. pateiktus kaltinimus ir tai, kad jis vykdydamas savo pareigas, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas savo pareigomis gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei trukdyti procesui, pakreipdamas procesą sau palankia linkme. Tačiau nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų išvadą, kad A. Ž. savo veiksmais darys naujus nusikaltimus ir kliudys nagrinėti bylą teisme. Teismas rėmėsi vien prielaidomis. Ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu jau yra baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, todėl gynėjui neaišku, kokį poveikį ikiteisminiam tyrimui gali daryti A. Ž.. Pasikeitus byloje aplinkybėms, gavus duomenų apie tai, kad A. Ž., vykdydamas savo darbines funkcijas, daro neleistiną poveikį liudytojams arba naujas nusikalstamas veikas, teismas bet kurioje proceso stadijoje turi galimybę naujai taikyti procesines prievartos ar kardomąsias priemones. Šiuo metu ši procesinė prievartos priemonė A. Ž. yra nereikalinga, perteklinė.
4.3. A. Ž. ši procesinė prievartos priemonė takoma daugiau kaip vienerius metus. Toks ilgas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pažeidžia kaltinamojo interesus ir ateityje gali sudaryti pagrindą reikalauti žalos atlyginimo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko pusantrų metų. Gynėjo nuomone, bylos nagrinėjimas taip pat užsitęs dėl paskelbto šalyje karantino.
4.4. Sprendžiant nušalinimo nuo pareigų klausimą, kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar yra duomenų, patvirtinančių, jog asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o jeigu tokių preliminarių duomenų yra – ar nušalinimas būtinas, t. y. ar be jo yra akivaizdi grėsmė, kad bus pažeisti įstatymo saugomi interesai ir vertybės, ar kyla grėsmė dėl naujų nusikatimų padarymo ar trukdymo teisigumui. Vien tik tas faktas, kad asmuo, kuris kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra pareigūnas, dirbantis valstybės tarnyboje, negali būti laikomas pakankamu pagrindu daryti išvadą apie tai, kad jis ir toliau darys nusikaltimus, pasinaudadamas savo tarnyba, ar jo pareigų ėjimas trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką.
4.5. Asmens polinkį nusikalsti rodo ankstesni teistumai, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kt., tačiau byloje nėra duomenų, kad A. Ž. gyveno iš nusikalstamu būdų įgytų lėšų. A. Ž. praeityje neteistas, jo atžvilgiu nepradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, iki nušalinimo A. Ž. dirbo visuomenei naudingą darbą, jo biografija nepriekaištinga. Vien tai, kad jam pareikšti kaltinimai dėl daugiau kaip prieš dvejus metus galimai padrytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nėra pripažintas kaltu ir nuteistas, neleidžia manyti, jog A. Ž. neturi teisės dirbti darbą, kurį gali ir sugeba dirbti, gauti iš šio darbo pajamas, kurios iš jo nušalinimo buvo pagrindinis jo pagyvenimo šaltinis. Prielaidos apie galimas grėsmes dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo viisškai niekuo nepagrįstos. Byloje nenustatyta ir tai, kad A. Ž. kaip nors bandė daryti įtaką ikiteisminiam tyrimui ir turi tokių ketinimų daryti ateityje.
4.6. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas A. Ž., susiję su viešaisiais pirkimais. Gynėjas pažymi, kad A. Ž. dar gerokai ikiteisminio tyrimo pradžios nebeturėjo jokių galimybių kaip nors įtakoti viešuosius pirkimus, jų eigą ir sąlygas. Iki 2018 m. liepos mėn. A. Ž. buvo viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, tačiau pranešime apie įtarimą nurodo nusikalstamo laikotarpio pradžia yra 2018 m. rugsėjo 5 d. Nuo 2018 m. liepos mėn. A. Ž. nedalyvavo viešųjų pirkimų komisijos darbe, nebuvo jos vadovas, jo veikla šioje komisijoje tapo epizodiška ir atsitiktinė, A. Ž. neturėjo jokių galimybių įtakoti komisijos ir / ar jos narių elgesį, konkurso sąlygas ir kt. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. buvo sekamas, stebimas ne vieną mėnesį po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jokių nusikalstamų veikų požymių kaltinamojo veiksmuose nebuvo nustatyta.
4.7. A. Ž. nušalintas nuo pareigų, jam draudžiama bendrauti su tam tikrais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Ž. šiuos draudimus buvo pažeidęs. (duomenys neskelbtini) mero 2020 m. balandžio 9 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė turi galimybes sudaryti sąlygas A. Ž. dirbti darbą, nesusijusį su viešųjų pirkimų komisijos darbu. Taigi bus pašalinta net mažiausia grėsmė, kad A. Ž., eidamas jam pavestas pareigas, galėtų daryti įtaką organizuojamiems viešiesiems pirkimams ar jų sąlygoms. Gynėjo teigimu, to visiškai pakanka siekiant BPK 157 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl A. Ž. taikoma procesinė prievartos priemonė objektyviai nėra būtina, ji neproporcinga, todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato K. Bitario skundas atmetamas.
6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas, pratęsti kaltinamajam A. Ž. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo pareigų terminą, yra teisėtas ir pagrįstas.
7. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų yra taikomas, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią procesinę privartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
8. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė abu minėtus procesinės prievartos skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindus – siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką bei siekiant užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstas veikas. Kaltinamojo gynėjo skunde nesutinkama su abiejų šių pagrindų buvimu nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenka į minėtos procesinės priemonės taikymo pagrindo – siekio greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką – apibrėžimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla teisme dar nepradėta nagrinėti iš esmės, daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje procesinės prievartos priemone – laikinu nušalinimu nuo pareigų taip pat yra ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą. Kitas BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – siekis užkirsti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodytas pagrįstai. Jokių procesinių pažeidimų, nulėmusių neteisėtą ar nepagrįstą procesinės prievartos priemonės paskyrimą kaltinamajam A. Ž., nenustatyta.
9. Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – liudytojų apklausų protokolai, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kratų, apžiūrų protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog A. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet iš esmės nesprendžia kaltės klausimo. Šis klausimas bus išspręstas, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą.
10. Remiantis kaltinamajam A. Ž. pareikštais kaltinimais, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė tiesioginių savo darbo funkcijų vykdymo metu. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, kad A. Ž. yra kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojais kito asmens naudai priėmė 2 000 Eur kyšį už teisėtą veikimą. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad savo naudai už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra korupcinio pobūdžio, susijusios su jos užimamomis pareigomis. Kaltinamajame akte nurodytos kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad jo galimai padaryti nusikaltimai yra didesnio pavojingumo – viena veika galimai buvo padaryta veikiant bendrai su kitais kaltinamaisiais, nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ir galimai padarė didelės žalos valstybei bei jos institucijoms. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad netaikant kaltinamajam laikino nušalinimo nuo pareigų ir suteikiant jam galimybę grįžti į ankstesnes pareigas, kurias eidamas A. Ž. galimai kyšininkavo, būtų sudaryta galimybė trukdyti baudžiamajam procesui, darant įtaką ten dirbantiems asmenims. Juolab, kad didelė dalis baudžiamojoje byloje apklaustinų asmenų yra savivaldybės administracijos darbuotojai. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudarytų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti teigiamai A. Ž. charakterizuojantys duomenys (ankščiau nebuvo teistas bei laikosi jam paskirtų įpareigojimų nebendrauti su tam tikrais asmenimis).
11. Atkreipiamas gynėjo dėmesys ir į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų nereikalauja tiksliai nurodyti, kokiais veiksmais bus trukdoma procesui ar kokios naujos nusikalstamos veikos bus daromos ateityje. Sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo, visiškai pakanka pagrįsto manymo, kad įtariamojo (kaltinamojo) užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Tai šiuo atveju ir buvo nustatyta.
12. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. Ž. pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes bei kitas nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas pagrįstai. Nors gynėjas skunde teigia, kad teismas nevertino šios procesinės priemonės taikymo būtinumo ir tik formaliai įformino tokį kaltinamojo teisių suvaržymą, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.
13. Kaip nurodoma gynėjo skunde, A. Ž. taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo jos teises ir interesus, turi neigiamų pasekmių. Tačiau, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama, atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo bei BPK reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog asmens darbas tose ar panašiose pareigose toje įstaigoje, kurioje naudodamasis šiomis pareigomis, asmuo galimai darė nusikalstamą veiką, yra nesuderinamas, kol nebus išsiaiškintos bylos aplinkybės. Gynėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su A. Ž. praradimais nedirbant šio darbo, šeimos interesų pažeidimu ir galimos žalos atlyginimo reikalavimu, nesudaro pagrindo panaikinti jam taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų.
14. Skunde akcentuojama, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų A. Ž. taikoma jau ilgą laiką. Iš tiesų, kaltinamasis jau gana ilgą laiką yra nušalintas nuo darbo (duomenys neskelbtini) administracijoje, tačiau kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. A. Ž. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo jo teises ir interesus, tačiau, kaip minėta, tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo bei BPK reikalavimų. Šiuo atveju taikomas nušalinimas ne nuo darbo apskritai, o tik nuo jo buvusių pareigų – (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjo, todėl šis apribojimas kaltinamojo darbinei veiklai nėra absoliutus. Be to, A. Ž. turi galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą, kuris nebūtinai turi atitikti kaltinamojo turimą kvalifikaciją.
15. Taigi, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. Ž., pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes bei kitas nutartyje išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pagrįstai pratęstas dar trims mėnesiams.
16. Remiantis, tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Kazio Bitario skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.