Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.2.19.1.2. 1; 1.2.19.3.2.1; 2.1.7.3; 2.1.7.5; 2.1.14.2; 2.4.6.5.2

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

išteisintajam D. G., jo gynėjui, taip pat ir išteisintosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „I. P.“ (buvęs pavadinimas – UAB „L.“) gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

išteisintosios UAB „B.“ atstovei O. Š. ir juridinio asmens gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalis proceso dalyvių dalyvavo vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Jurgelio, nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario, nuteistojo B. K. ir jo gynėjo advokato Manto Šriupšos, nuteistosios S. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (2 paros), ir pripažinta, kad B. K. yra atlikęs 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu B. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš B. K. konfiskuota 2 000 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

B. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl su UAB „I. P.“ (buvęs pavadinimas UAB „L.“ susijusių veikų) išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. R. pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (2 paros), ir pripažinta, kad ji yra atlikusi 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos.

S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl su UAB „I. P.“ (buvęs pavadinimas UAB „L.“) susijusių veikų) išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. gruodžio 20 d. veikos, susijusios su UAB „B.“) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (2 paros), ir pripažinta, kad jis yra atlikęs 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos.

A. Ž. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. veikos, susijusios su UAB „B.“), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. G. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „I. P.“ (buvęs pavadinimas UAB „L.“) išteisinta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. B. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. veikos), 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. gruodžio 20 d. veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „B.“ išteisinta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. veikos), 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. gruodžio 20 d. veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu A. G. taip pat išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamu nuosprendžiu B. K., A. Ž. ir S. R. pripažinti kaltais pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl to, kad B. K., būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas A. Ž. ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja S. R., būdami valstybės tarnautojais, veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, B. K. savo naudai netiesiogiai, per kartu jo naudai veikusius S. R. ir A. Ž., A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. savo darbo kabinete, esančiame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „P. l.“ vykdomojo direktoriaus P. B. B. K. naudai priėmus 2 000 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už susitarimų 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-328 ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-288 tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „P. l.“ sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą UAB „P. l.“ atliekant darbus pagal įgyvendinamą projektą „(duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas“, kurių bendra vertė 24 508,34 Eur su PVM (20 254,83 Eur be PVM), tą pačią dieną šį kyšį perdavus S. R., S. R. 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 18.30 val., B. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), B. K. perdavė UAB „P. l.“ vykdančiojo direktoriaus perduotą 2 000 Eur kyšį.

2. Be to, B. K. buvo kaltinimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (skundžiamu nuosprendžiu išteisintas) dėl to, kad, būdamas valstybės tarnautoju – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, savo naudai netiesiogiai, per tarpininkę – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, susitarė priimti ir pats tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: B. K., būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-154 patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas privalantis išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, savo veiklą grindžiantis nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais, būdamas atsakingas už savivaldybės administracijos darbo organizavimą, savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą bei turto administravimą, savivaldybės strateginio planavimo proceso organizavimą ir savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, turėdamas įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priimti ir atleisti iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, per jo naudai veikusią S. R., kuri, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A1-1738 patvirtinto Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakinga už vadovaujamo skyriaus veiklos organizavimą bei buvo tiesiogiai pavaldi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. A1-1197 buvo viešųjų pirkimų komisijos nare, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., su UAB „L.“ direktoriumi D. G. susitarė priimti ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos“, o būtent, S. R., veikianti iš anksto susitarus su B. K. ir pastarojo naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., telefonu, asmeniniu el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su D. G. metu derino viešojo pirkimo „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimas“ sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešojo pirkimo paskelbimo (iki 2018 m. gegužės 30 d.), bendravo su tiekėjo UAB „L.“ direktoriumi D. G. ir aptarė būsimą pirkimą bei gavo iš jo parengtus dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatant perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 3.9.2.4 ir 3.9.4 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją bei 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje, S. R., veikdama B. K. naudai, su UAB „L.“ direktoriumi D. G. susitarė jog „iki kitų metų vasario mėnesio“ (iki 2019 m. vasario) B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo 2018 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „L.“ pasirašytos „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ sutarties, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), t. y., ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti minėtą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą.

3. Po to, B. K., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir veikdamas pagal aukščiau nurodytą S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. A. G. vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tiesiogiai iš UAB „L.“ akcininko ir valdybos pirmininko A. G. priėmė anksčiau S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ viešąjį pirkimą ir 2018 m. liepos 12 d. sutarties tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM) pasirašymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

4. Be to, B. K. buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (skundžiamu nuosprendžiu išteisintas) dėl to, kad, būdamas valstybės tarnautoju – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, savo naudai netiesiogiai, per tarpininkę – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai priėmė dalį sutarto kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: B. K., būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-154 patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas privalantis išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, savo veiklą grindžiantis nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais, būdamas atsakingas už savivaldybės administracijos darbo organizavimą, savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą bei turto administravimą, savivaldybės strateginio planavimo proceso organizavimą ir savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, turėdamas įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priimti ir atleisti iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, per jo naudai veikusią S. R., kuri, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-1738 patvirtinto Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakinga už vadovaujamo skyriaus veiklos organizavimą bei buvo tiesiogiai pavaldi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. A1-2496 buvo viešųjų pirkimų komisijos nare, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 13 d., su UAB „L.“ direktoriumi D. G. susitarė priimti ne mažesnį nei 33 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir kitoms D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, susijusius su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomu Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, o būtent, S. R., veikianti iš anksto susitarus su B. K. ir pastarojo naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d., telefonu, asmeniniu el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su D. G. metu derino iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ kylančių viešųjų pirkimų sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešųjų pirkimų paskelbimo (iki 2018 m. lapkričio 14 d.) bendravo su tiekėjo UAB „L.“ direktoriumi D. G. ir aptarė būsimus pirkimus, kilsiančius iš minėto projekto, bei gavo iš jo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų su projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ administravimu susijusių mažos vertės pirkimų specifikacijas bei įmonių, kurias reikia kviesti į minėtus mažos vertės pirkimus, sąrašą, taip pat gavo iš jo parengtus projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatant perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 2.1.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją, taip pat pasirenkant pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarką, neužtikrinančią objektyvaus bei skaidraus pasiūlymo vertinimo, skaidraus balų skyrimo vertinimo metu, suteikiančius perkančiajai organizacijai plačias galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir taip neužtikrinančią veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžiančią skaidrumo principą, bei 2018 m. gruodžio 12 d., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje, S. R., veikdama B. K. naudai, su UAB „L.“ direktoriumi D. G., atvertusi savo darbo knygos 2018 m. lapkričio 27 d. lapą ir rodydama jame surašytus skaičius bei paminėdama, jog „didysis projektas 10 procentų be PVM“, susitarė, kad B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ (Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-81-0005), kurio vertė 405 904,19 Eur (335 458 Eur be PVM), t. y. ne mažiau nei 33 000 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“.

5. Po ko, B. K., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir veikdamas pagal aukščiau nurodytą S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. A. G. vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tiesiogiai iš UAB „L.“ akcininko ir valdybos pirmininko A. G. priėmė anksčiau S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. sutarto kyšio dalį, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, t. y. mažos vertės pirkimų, susijusių su projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ administravimu, laimėjimą: 2018 m. lapkričio 5 d. Konsultavimo paslaugų pirkimo sutarties, kurios vertė 11 858 Eur su PVM (9 800 Eur be PVM), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymą, 2018 m. lapkričio 22 d. Sistemos priežiūros paslaugų pirkimo sutarties, kurios vertė 11 966,90 Eur su PVM (9 890 Eur be PVM), su UAB „Lo.“ pasirašymą ir būsimą 2019 m. sausio 16 d. Teisinio konsultavimo paslaugų teikimo sutarties, kurios maksimali vertė 11 011 Eur su PVM (9 100 Eur be PVM) pasirašymą bei būsimą 2019 m. vasario 28 d. sutarties dėl projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios vertė 215 045 Eur su PVM (177 888,43 Eur be PVM), pasirašymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

6. S. R. buvo kaltinama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (skundžiamu nuosprendžiu išteisinta) dėl to, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, valstybės tarnautojo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai, tiesiogiai susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: S. R., būdama valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A1-1738 patvirtinto Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas būdama atsakinga už vadovaujamo skyriaus veiklos organizavimą bei būdama tiesiogiai pavaldi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. A1-1197 būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, veikdama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai, kuris, pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-154 patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakingas už savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, turėjo įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priimti ir atleisti iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., su UAB „L.“ direktoriumi D. G. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai susitarė priimti ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos“, o būtent, S. R., veikdama iš anksto susitarusi su B. K. ir pastarojo naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., telefonu, asmeniniu el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su D. G. metu derino viešojo pirkimo „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimas“ sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešojo pirkimo paskelbimo (iki 2018 m. gegužės 30 d.) bendravo su tiekėjo UAB „L.“ direktoriumi D. G. ir aptarė būsimą pirkimą bei gavo iš jo parengtus dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatė perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 3.9.2.4. ir 3.9.4. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją bei 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje, S. R., veikdama B. K. naudai, su UAB „L.“ direktoriumi D. G. susitarė, kad „iki kitų metų vasario mėnesio“ (iki 2019 m. vasario) B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo 2018 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „L.“ pasirašytos „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ sutarties, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), t. y. ne mažesnis nei 9 864 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti minėtą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Po ko, B. K., veikdamas pagal ankstesnį S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. tiesiogiai iš UAB „L.“ akcininko ir valdybos pirmininko A. G. priėmė anksčiau S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ viešąjį pirkimą ir 2018 m. liepos 12 d. sutarties tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), pasirašymą.

7. Be to, S. R. buvo kaltinama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (skundžiamu nuosprendžiu išteisinta) dėl to, kad ji būdama valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, valstybės tarnautojo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai tiesiogiai susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: S. R., būdama valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-1738 patvirtinto Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas būdama atsakinga už vadovaujamo skyriaus veiklos organizavimą bei būdama tiesiogiai pavaldi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. A1-2496, būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, veikdama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai, kuris, pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-154 patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas buvo atsakingas už savivaldybės vardu sudaromų sutarčių ir susitarimų su juridiniais asmenimis ruošimą, turėjo įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priimti ir atleisti iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d., su UAB „L.“ direktoriumi D. G. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. K. naudai susitarė priimti ne mažesnį nei 33 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir kitoms D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, susijusius su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomu Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, o būtent, S. R., veikdama iš anksto susitarusi su B. K. ir pastarojo naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d., telefonu, asmeniniu el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su D. G. metu derino iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ kylančių viešųjų pirkimų sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešųjų pirkimų paskelbimo (iki 2018 m. lapkričio 14 d.) bendravo su tiekėjo UAB „L.“ direktoriumi D. G. ir aptarė būsimus pirkimus, kilsiančius iš minėto projekto, bei gavo iš jo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų su projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ administravimu susijusių mažos vertės pirkimų specifikacijas bei įmonių, kurias reikia kviesti į minėtus mažos vertės pirkimus, sąrašą, taip pat gavo iš jo parengtus projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatė perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 2.1.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją, taip pat pasirinko pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarką, neužtikrinančią objektyvaus bei skaidraus pasiūlymo vertinimo, skaidraus balų skyrimo vertinimo metu, suteikiančią perkančiajai organizacijai plačias galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir taip neužtikrinančią veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžiančią skaidrumo principą ir 2018 m. gruodžio 12 d. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje, S. R., veikdama B. K. naudai, su UAB „L.“ direktoriumi D. G., atvertusi savo darbo knygos 2018 m. lapkričio 27 d. lapą ir rodydama jame surašytus skaičius bei paminėdama, jog „didysis projektas 10 procentų be PVM“, susitarė, kad B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ (Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-81-0005), kurio vertė 405 904,19 Eur (335 458 Eur be PVM), t. y. ne mažiau nei 33 000 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Po ko, B. K., veikdamas pagal ankstesnį S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. tiesiogiai iš UAB „L.“ akcininko ir valdybos pirmininko A. G. priėmė anksčiau S. R., veikusios B. K. naudai, ir D. G. sutarto kyšio dalį, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį.

8. D. G. buvo kaltinimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (skundžiamu nuosprendžiu išteisintas), dėl to, kad jis, būdamas UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per tarpininką – valstybės tarnautoją – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., tiesiogiai susitarė duoti kyšį valstybės tarnautojui – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: D. G., būdamas UAB „L.“ direktoriumi ir pagal 2012 m. sausio 10 d. patvirtintą UAB „L.“ direktoriaus pareigybinę instrukciją privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, norminiais aktais bei būdamas tiesiogiai pavaldus įmonės valdybai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., per Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, susitarė duoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos“, o būtent, D. G., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., telefonu, el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su S. R., kuri veikė iš anksto susitarusi su B. K. ir pastarojo naudai, metu derino viešojo pirkimo „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimas“ sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešojo pirkimo paskelbimo (iki 2018 m. gegužės 30 d.), bendravo su S. R. ir aptarė būsimą pirkimą bei pateikė jai iš anksto parengtus dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatant perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 3.9.2.4. ir 3.9.4. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją, bei 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. S. R. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje, D. G. su S. R., veikusia B. K. naudai, susitarė, kad „iki kitų metų vasario mėnesio“ (iki 2019 m. vasario) B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo 2018 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „L.“ pasirašytos „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ sutarties, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), t. y., ne mažesnis nei 9 864 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti minėtą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei neužtikrinančius veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Po ko, D. G., veikdamas pagal ankstesnį susitarimą su S. R., veikusia B. K. naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefonu bendraudamas su G. R. apie jo 2018 m. gruodžio 12 d. apsilankymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje ir būtinybę A. G. važiuoti susitikti su B. K. bei laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių, susitikimų pas A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), su A. G. metu susitarė, jog reikia kuo skubiau važiuoti susitikti su B. K.. Po ko A. G., pagal ankstesnį D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. jo vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tiesiogiai davė anksčiau UAB „L.“ direktoriaus D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K..

9. Be to, D. G. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas) dėl to, kad jis, būdamas UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per tarpininką – valstybės tarnautoją – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., tiesiogiai susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: D. G., būdamas UAB „L.“ direktoriumi ir pagal 2012 m. sausio 10 d. patvirtintą UAB „L.“ direktoriaus pareigybinę instrukciją privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, norminiais aktais bei būdamas tiesiogiai pavaldus įmonės valdybai, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d., per Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, susitarė duoti B. K. ne mažesnį nei 33 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir kitoms D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, susijusius su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomu Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, o būtent, D. G., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d., telefonu, el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su S. R. metu derino iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ kylančių viešųjų pirkimų sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešųjų pirkimų paskelbimo (iki 2018 m. lapkričio 14 d.) bendravo su S. R., veikusia B. K. naudai, ir aptarė būsimus pirkimus, kilsiančius iš minėto projekto, bei perdavė jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų su projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ administravimu susijusių mažos vertės pirkimų specifikacijas bei įmonių, kurias reikia kviesti į minėtus mažos vertės pirkimus, sąrašą, taip pat perdavė jai parengtus projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatant perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 2.1.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją, taip pat pasirenkant pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarką, neužtikrinančią objektyvaus bei skaidraus pasiūlymo vertinimo, skaidraus balų skyrimo vertinimo metu, suteikiančius perkančiajai organizacijai plačias galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžiant skaidrumo principą, bei 2018 m. gruodžio 12 d., S. R. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje, D. G., S. R., veikusiai B. K. naudai, atvertus savo darbo knygos 2018 m. lapkričio 27 d. lapą ir rodant jame surašytus skaičius bei paminint, kad „didysis projektas 10 procentų be PVM“, su pastarąja susitarė, kad B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ (Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-81-0005), kurio vertė 405 904,19 Eur (335 458 Eur be PVM), t. y., ne mažesnis nei 33 000 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“. Po ko, D. G., veikdamas pagal ankstesnį susitarimą su S. R., veikusia B. K. naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefonu bendraudamas su G. R. apie jo 2018 m. gruodžio 12 d. apsilankymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje ir būtinybę A. G. važiuoti susitikti su B. K. bei, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių, susitikimų pas A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo metu „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), su A. G. susitarė, jog reikia kuo skubiau važiuoti susitikti su B. K.. Po ko A. G., pagal ankstesnį D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. jo vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tiesiogiai davė anksčiau UAB „L.“ direktoriaus D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, sutarto kyšio dalį, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K..

10. A. G. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcininku ir valdybos pirmininku tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui – B. K. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: A. G., būdamas UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku, veikdamas pagal laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. įvykusį UAB „L.“ direktoriaus D. G. ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos S. R. susitarimą, tiesiogiai davė pastarųjų asmenų sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ viešąjį pirkimą ir 2018 m. liepos 12 d. sutarties tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), pasirašymą, o būtent, A. G., veikdamas pagal ankstesnį D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių, susitikimų savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), su D. G. metu susitarė, jog reikia kuo skubiau važiuoti susitikti su B. K.. Po ko, A. G., pagal ankstesnį D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. jo vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios Laisvės g. 8, Mažeikiuose, važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tiesiogiai davė anksčiau D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ viešąjį pirkimą ir 2018 m. liepos 12 d. sutarties tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), pasirašymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

11. Be to, A. G. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo išteisintas) dėl to, kad būdamas UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcininku ir valdybos pirmininku tiesiogiai davė dalį sutarto kyšio valstybės tarnautojui – B. K. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: A. G., būdamas UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku, veikdamas pagal laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d. įvykusį UAB „L.“ direktoriaus D. G. ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos S. R. susitarimą, tiesiogiai davė dalį pastarųjų asmenų anksčiau sutarto kyšio, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, o būtent, A. G., veikdamas pagal ankstesnį D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių, susitikimų savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), su D. G. metu susitarė, jog reikia kuo skubiau važiuoti susitikti su B. K.. Po ko A. G., pagal ankstesnį D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. jo vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tiesiogiai davė anksčiau D. G. ir S. R., veikusios B. K. naudai, sutarto kyšio dalį, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, t. y. mažos vertės pirkimų, susijusių su projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ administravimu, laimėjimą: 2018 m. lapkričio 5 d. Konsultavimo paslaugų pirkimo sutarties, kurios vertė 11 858 Eur su PVM (9 800 Eur be PVM), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymą, 2018 m. lapkričio 22 d. Sistemos priežiūros paslaugų pirkimo sutarties, kurios vertė 11 966,90 Eur su PVM (9 890 Eur be PVM), su UAB „Lo.“ pasirašymą ir būsimą 2019 m. sausio 16 d. Teisinio konsultavimo paslaugų teikimo sutarties, kurios maksimali vertė 11 011 Eur su PVM (9 100 Eur be PVM) pasirašymą bei būsimą 2019 m. vasario 28 d. sutarties dėl projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios vertė 215 045 Eur su PVM (177 888,43 Eur be PVM), pasirašymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

12. Juridinis asmuo UAB „L.“ buvo kaltinama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (skundžiamu nuosprendžiu išteisinta) dėl to, kad, atstovaujama direktoriaus D. G., netiesiogiai, per tarpininkus D. G., veikusį kartu su UAB „L.“ akcininkais ir valdybos nariais A. G. ir G. R., ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, susitarė duoti ir netiesiogiai per tarpininką – A. G., davė kyšį valstybės tarnautojui – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K., už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: juridinis asmuo – UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus D. G., kuris pagal 2012 m. sausio 10 d. patvirtintą UAB „L.“ direktoriaus pareigybinę instrukciją ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę be įgaliojimo veikti įmonės vardu bei jai atstovauti, taip pat buvo atsakingas už įmonės finansinės ir ūkinės veiklos rezultatus, be to privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, norminiais aktais bei buvo tiesiogiai pavaldus įmonės valdybai, per tarpininkus D. G., juridinio asmens naudai ir interesais veikusį kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G., kuriam priklauso 59 proc. įmonės akcijų, ir akcininke bei valdybos nare G. R., kuriai priklauso 27 proc. įmonės akcijų, ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. susitarė duoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos“, o būtent, juridinis asmuo – UAB „L.“, D. G., kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G. ir akcininke bei valdybos nare G. R. veikusiam juridinio asmens naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., telefonu, el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su S. R., kuri veikė iš anksto susitarusi su B. K. ir pastarojo naudai, metu derinant viešojo pirkimo „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimas“ sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešojo pirkimo paskelbimo (iki 2018 m. gegužės 30 d.) bendraujant su S. R. ir aptariant būsimą pirkimą bei pateikiant jai iš anksto parengtus dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatant perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 3.9.2.4. ir 3.9.4. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją bei 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d., S. R. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje su S. R. kalbant apie būtinumą atsiskaityti iki kitų metų vasario mėnesio (iki 2019 m. vasario), su S. R., veikusia B. K. naudai, susitarė, kad „iki kitų metų vasario mėnesio“ (iki 2019 m. vasario) B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo 2018 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „L.“ pasirašytos „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ sutarties, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), t. y. ne mažesnis nei 9 864 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti minėtą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei neužtikrinančius veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Po ko, juridinis asmuo – UAB „L.“, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir veikdamas pagal aukščiau nurodytą D. G., juridinio asmens naudai ir interesais veikusio kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G. ir akcininke bei valdybos nare G. R., ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, per tarpininką – A. G., juridinio asmens naudai ir interesais veikusį kartu su D. G. ir G. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. davė sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ viešąjį pirkimą ir 2018 m. liepos 12 d. sutarties tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), pasirašymą, o būtent, juridinis asmuo – UAB „L.“, D. G. veikiant pagal ankstesnį susitarimą su S. R., veikusia B. K. naudai, ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių su G. R. metu bendraujant apie jo 2018 m. gruodžio 12 d. apsilankymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje ir būtinybę A. G. važiuoti susitikti su B. K. bei, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių, susitikimų pas A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), su A. G. metu susitariant, jog reikia kuo skubiau važiuoti susitikti su B. K., per tarpininką – A. G., pagal ankstesnį D. G. ir S. R. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. A. G. vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, netiesiogiai davė anksčiau UAB „L.“ direktoriaus D. G., veikusio kartu su UAB „L.“ akcininkais ir valdybos nariais A. G. ir G. R., ir S. R., veikusios B. K. naudai, sutartą ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ viešąjį pirkimą ir 2018 m. liepos 12 d. sutarties tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios maksimali lėšų suma yra 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM), pasirašymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

13. Be to, juridinis asmuo UAB „L.“ buvo kaltinama (skundžiamu nuosprendžiu išteisinta) pagal BK 227 straipsnio 3 dalį tuo, kad, atstovaujama direktoriaus D. G., netiesiogiai, per tarpininkus D. G., veikusį kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G. ir akcininke bei valdybos nare G. R., ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai per tarpininką – A. G., davė dalį sutarto kyšio valstybės tarnautojui – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: juridinis asmuo – UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus D. G., kuris pagal 2012 m. sausio 10 d. patvirtintą UAB „L.“ direktoriaus pareigybinę instrukciją ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę be įgaliojimo veikti įmonės vardu bei jai atstovauti, taip pat buvo atsakingas už įmonės finansinės ir ūkinės veiklos rezultatus, be to privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, norminiais aktais bei buvo tiesiogiai pavaldus įmonės valdybai, per tarpininkus D. G., juridinio asmens naudai ir interesais veikusį kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G., kuriam priklauso 59 proc. įmonės akcijų, ir akcininke bei valdybos nare G. R., kuriai priklauso 27 proc. įmonės akcijų, ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją S. R., veikusią B. K. naudai, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d. susitarė duoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. ne mažesnį nei 33 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir kitoms D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, susijusius su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomu Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, o būtent, juridinis asmuo – UAB „L.“, D. G., kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G. ir akcininke bei valdybos nare G. R. veikusiam juridinio asmens naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d., telefonu, el. paštu bei nevienkartinių susitikimų su S. R., kuri veikė iš anksto susitarusi su B. K. ir pastarojo naudai, metu derinant iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ kylančių viešųjų pirkimų sąlygas bei technines specifikacijas, t. y. dar iki viešųjų pirkimų paskelbimo (iki 2018 m. lapkričio 14 d.), bendraujant su S. R., veikusia B. K. naudai, ir aptariant būsimus pirkimus, kilsiančius iš minėto projekto, bei perduodant jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų su projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ administravimu susijusių mažos vertės pirkimų specifikacijas bei įmonių, kurias reikia kviesti į minėtus mažos vertės pirkimus, sąrašą, taip pat perduodant jai parengtus projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo dokumentus: pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją, sutarties sąlygas ir taip nustatant perteklinius ir neproporcingus pirkimo objektui pirkimo sąlygų 2.1.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius konkurenciją, taip pat pasirenkant pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarką, neužtikrinančią objektyvaus bei skaidraus pasiūlymo vertinimo, skaidraus balų skyrimo vertinimo metu, suteikiančius perkančiajai organizacijai plačias galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžiant skaidrumo principą, bei 2018 m. gruodžio 12 d., S. R. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio kambaryje, S. R. atvertus savo darbo knygos 2018 m. lapkričio 27 d. lapą ir D. G. rodant jame surašytus skaičius bei paminint, kad „didysis projektas 10 procentų be PVM“, susitarė, kad B. K. bus duotas 10 proc. dydžio kyšis nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ (Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-81-0005), kurio vertė 405 904,19 Eur (335 458 Eur be PVM), t. y. ne mažesnis nei 33 000 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“.

14. Po to juridinis asmuo UAB „L.“, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus ir veikdama pagal aukščiau nurodytą D. G., juridinio asmens naudai ir interesais veikusio kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G. ir akcininke bei valdybos nare G. R., ir S. R., veikusios B. K. naudai, susitarimą, per tarpininką – A. G., juridinio asmens naudai ir interesais veikusį kartu su D. G. ir G. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. davė dalį anksčiau sutarto kyšio, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, o būtent, juridinis asmuo – UAB „L.“, D. G. veikiant pagal ankstesnį susitarimą su S. R., veikusia B. K. naudai, ir, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių su G. R. metu bendraujant apie jo 2018 m. gruodžio 12 d. apsilankymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje ir būtinybę A. G. važiuoti susitikti su B. K. bei, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., telefoninių pokalbių, susitikimų pas A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), su A. G. metu susitariant, jog reikia kuo skubiau važiuoti susitikti su B. K., per tarpininką – A. G., pagal ankstesnį D. G. ir S. R. susitarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. A. G. vairuotame automobilyje „BMW X5 xDrive 30D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. ir B. K. 2018 m. gruodžio 18 d. iš aikštelės, esančios šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), arba automobilyje „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. G. iš minėto restorano parvežė B. K. į šalia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, netiesiogiai davė anksčiau UAB „L.“ direktoriaus D. G., veikusio kartu su UAB „L.“ akcininku ir valdybos pirmininku A. G. ir akcininke bei valdybos nare G. R., ir S. R., veikusios B. K. naudai, sutarto kyšio dalį, t. y. ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui B. K. už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, t. y. mažos vertės pirkimų, susijusių su projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ administravimu, laimėjimą: 2018 m. lapkričio 5 d. Konsultavimo paslaugų pirkimo sutarties, kurios vertė 11 858 Eur su PVM (9 800 Eur be PVM), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymą, 2018 m. lapkričio 22 d. Sistemos priežiūros paslaugų pirkimo sutarties, kurios vertė 11 966,90 Eur su PVM (9 890 Eur be PVM), su UAB „Lo.“ pasirašymą ir būsimą 2019 m. sausio 16 d. Teisinio konsultavimo paslaugų teikimo sutarties, kurios maksimali vertė 11 011 Eur su PVM (9 100 Eur be PVM) pasirašymą bei būsimą 2019 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo tarp UAB „L.“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kurios vertė 215 045 Eur su PVM (177 888,43 Eur be PVM), pasirašymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 47, 55 ir 17 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir taip neužtikrinant veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

15. S. R. buvo kaltinama (skundžiamu nuosprendžiu išteisinta) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, savo naudai, netiesiogiai, per tarpininką – savo motiną D. B., priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent, S. R., 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), iš UAB „B.“ direktoriaus D. B., per savo motiną D. B., priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais, už neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „(duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

16. A. Ž. buvo kaltinamas (skundžiamu nuosprendžiu išteisintas) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėju, savo naudai tiesiogiai iš UAB „B.“ direktoriaus D. B. priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: A. Ž., būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėju ir pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. A1-1674 patvirtintą Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1501 patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų iniciatorių ir jiems atstovaujančių asmenų sąrašą būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus pirkimų iniciatoriumi, taip pat, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. A1-1503 būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2018 m. rugsėjo 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, apie 12.40 val., iš UAB „B.“ direktoriaus D. B. priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais, už neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

17. D. B. buvo kaltinamas (skundžiamu nuosprendžiu išteisintas) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad, būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 12.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje A. Ž. davė ne mažesnį nei 2 600 Eur kyšį už A. Ž. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

18. Be to, D. B. buvo kaltinamas (skundžiamu nuosprendžiu išteisintas) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), S. R. per jos motiną D. B. davė ne mažesnį kaip 2 600 Eur kyšį už S. R. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

19. Juridinis asmuo UAB „B.“ buvo kaltinama (skundžiamu nuosprendžiu išteisinta) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad atstovaujama pagrindinio akcininko ir direktoriaus D. B., davė kyšį valstybės tarnautojui – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjui A. Ž. už pageidaujamą neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: juridinis asmuo – UAB „B.“, kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, būdamas pagrindinis akcininkas bei eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė D. B., būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 12.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje A. Ž. davė ne mažesnį nei 2 600 Eur kyšį, už A. Ž. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

20. Be to, juridinis asmuo UAB „B.“ buvo kaltinama (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad, atstovaujama pagrindinio akcininko ir direktoriaus D. B., davė kyšį valstybės tarnautojai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjai S. R., už pageidaujamą neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: juridinis asmuo – UAB „B.“, kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, būdamas pagrindinis akcininkas bei eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė D. B., būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), S. R. per jos motiną D. B. davė ne mažesnį kaip 2 600 Eur kyšį už S. R. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

21. Šiaulių apygardos teismas išteisindamas B. K., S. R., D. G., A. G., ir UAB „L.“ dėl kaltinimų, susijusių su UAB „L.“ (pakeistas pavadinimas į UAB „I. P.“) nurodė, kad byloje nėra užfiksuota jokių B. K. ir S. R. susitarimų, kad ši veiks kaip tarpininkė B. K. naudai, taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokį B. K. ir S. R. susitarimą. Neįrodyta, kad kaltinamasis B. K. per tarpininkę S. R. susitarė su D. G. dėl kyšių. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų S. R. ir D. G. susitarimą dėl kyšio davimo. Padaryta išvada, kad nenustatytas BK 225 ir BK 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų vienas iš alternatyvių būtinų objektyviųjų požymių – susitarimas dėl kyšio davimo-priėmimo. Nors ilgą laiką buvo vykdomos įvairios kriminalinės žvalgybos priemonės, vėliau ir baudžiamojo proceso priemonės buvo taikomos ne tik valstybės tarnautojų B. K. ir S. R., bet ir D. G., A. G. bei G. R. atžvilgiu, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų kyšių perdavimo faktą, nenustatyta. Kaltinimas grindžiamas iš esmės vien tik kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktais duomenimis, kuriuos aprašant protokole padaryti protokolą surašiusio pareigūno prierašai „galbūt“, „galimai“, o tai rodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę pareigūnai tik įtarė, darė prielaidą, kad buvo kalbama apie kyšio dydį, kad kyšis buvo perduotas. Nenustačius, kad kaltinamieji B. K. ir S. R. padarė jiems inkriminuotas BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas, ir kad D. G. ir A. G. padarė jiems inkriminuotas BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas, jie išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nenustačius, kad kaltinamieji D. G. ir A. G. padarė jiems inkriminuotas BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas, tuo pačiu pagrindu išteisinta ir UAB „L.“. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų S. R. ir D. G. susitarimą dėl kyšio davimo, nenustatytas BK 225 ir BK 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų vienas iš alternatyvių būtinų objektyviųjų požymių – susitarimas dėl kyšio davimo-priėmimo.

22. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. Ž., S. R., D. B. nurodė, kad neįrodyta, kad kaltinamieji A. Ž. ir S. R. priėmė, o D. B. jiems davė kaltinimuose nurodytus kyšius (A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. ne mažiau nei 2600 Eur, o 2018 m. gruodžio 20 d. S. R. per jos motiną D. B. ne mažiau nei 2600 Eur), t. y. nenustatyti kaltinamiesiems inkriminuotų BK 225 ir 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai (išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu). Nenustačius, kad kaltinamasis D. B. padarė dvi jam inkriminuotas BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, tuo pačiu pagrindu išteisinta ir UAB „B.“.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

23. Nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir dėl priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nustatyti, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

23.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, nes įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, remdamasis tik byloje iškeltomis kaltinimą pagrindžiančiomis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma. Teismas nepašalino byloje esančių abejonių, jas vertino nuteistojo nenaudai. Nuosprendis iš esmės paremtas buvusio įtariamojo (ikiteisminio tyrimo metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos) liudytojo P. B. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, taip pat kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais su tyrimu susijusiais pokalbiais bei veiksmais.

23.2. Skunde teigiama, jog nuosprendyje nebuvo skirtas dėmesys liudytojo P. B. parodymų patikimumo patikrinimui. Nurodoma, jog baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiama UAB „P. l.“, kurios naudai ir interesais veikė P. B.. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas netyrė ir nepatikrino, ar kyšis iš tiesų buvo perduotas iš asmeninių P. B. santaupų, ar tai buvo padaryta be juridinio asmens žinios (nebuvo apklausta nei P. B. sutuoktinė, nei UAB „P. l.“ vadovai, kurie būtų galėję patvirtinti ar paneigti šias reikšmingas aplinkybes). Manoma, jog P. B. pinigines lėšas gavo iš UAB „P. l.“ vadovaujančio asmens, turint tikslą, kad P. B. veiktų juridinio asmens naudai ir gautų didesnį finansavimą. Toks tikslas nebuvo pasiektas, nes kyšis nebuvo perduotas. Tikėtina, kad P. B. jokių pinigų A. Ž. neperdavė, o juos pasiliko sau ir parodymus apie kyšį davė tik norėdamas išsaugoti savo reputaciją prieš darbdavį.

23.3. Liudytojo P. B. parodymai yra nepatikimi dar ir dėl to, kad jis nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kaip buvo supakuoti pinigai, atsakydamas į klausimus buvo neužtikrintas savo pateikiamomis versijomis. Be to, yra pastebimas neatitikimas tarp jo parodymų ir byloje esančio vaizdo įrašo. Vaizdo įraše matyti, kad P. B. nestūmė aplanko link A. Ž. ir nebuvo jokio gesto ar užuominos, kad tas aplankas skirtas A. Ž.. Apeliantų neįtikina P. B. teiginiai, kad A. Ž. apie kyšį turėjo suprasti iš kūno kalbos ir žvilgsnio. A. Ž. nežinojo, kad aplanke yra pinigai, nes buvo įsitikinęs, kad jame yra skaitmeninės laikmenos su projektiniais statybos sprendiniais. Gauto aplanko A. Ž. netikrino, dokumentus po susitikimo su P. B. nunešė S. R.. Apie jokį kyšį nei kabinete, nei išėjus iš jo nebuvo kalbama. Nėra jokių įrodymų, kad A. Ž. reikalavo ar buvo susitaręs priimti kyšį, juolab, tai padaryti B. K. naudai.

23.4. Skunde išreiškiama abejonė dėl P. B. išsakytų argumentų, susijusių su poreikiu gauti papildomą finansavimą. Nesuprantama, kodėl P. B. reikėjo duoti kyšį, jei ir taip buvo pakankamai argumentų suteikti papildomą finansavimą, o negavus tokio finansavimo papildomi darbai tiesiog nebūtų buvę atlikti. Tuo pačiu skunde pabrėžiama, kad papildomi darbai, už kuriuos P. B. esą davė kyšį, sudarė ne 24 508,34 Eur su PVM (kaip nuosprendžio 30 ir 36 psl. nurodė teismas), o tik 5 148,34 Eur su PVM (tai esą pagrindžia P. B. 2020 m. sausio 28 d. apklausos protokolas). Pasak apeliantų, šioje situacijoje trūksta loginio paaiškinimo dėl kyšio davimo iš ekonominės naudos juridiniam asmeniui pusės. Be to, pagal pagrindinę rangos sutartį, prie kurios buvo pasirašyti papildomi susitarimai, darbus UAB „P. l.“ turėjo atlikti per 18 mėnesių, t. y. iki 2019 m. sausio 14 d., todėl nebuvo poreikio skubėti gauti finansavimą. Atkreipia dėmesį, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 225 straipsnį, svarbu identifikuoti, ko siekė kyšio davėjas ir kokio veikimo ar neveikimo buvo tikimasi iš kyšio priėmėjo. Šiuo atveju, A. Ž. neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl papildomo finansavimo, o ir pats P. B. nežinojo, ar A. Ž. tokius įgaliojimus turi.

23.5. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismo nurodomi užfiksuoti pokalbiai tarp A. Ž., S. R., B. K. nepatvirtina, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką. Teismas tik daro prielaidas, jog šie pokalbiai patvirtina P. B. parodymus dėl kyšio perdavimo. Toliau skunde cituojami byloje užfiksuoti S. R. ir A. Ž. pokalbiai ir apeliantai daro išvadą, kad juose nėra kalbama apie kyšio gavimą ir perdavimą. Tai, kad A. Ž. klausia S. R., ar direktorius yra patenkintas, yra normalu darbinėje aplinkoje, kadangi pavaldiniai siekia, jog direktorius būtų patenkintas jų darbu. S. R. vykimas pas direktorių ir atsakymas į B. K. klausimą „kiek čia turi“, kad „pilni du“, nereiškia, jog kalbama apie 2 000 Eur kyšio perdavimą. Juolab, kad S. R. paaiškino, dėl kokių priežasčių ji vyko pas B. K..

23.6. Apeliantai taipogi nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Apeliantai teismo šališkumą grindžia Šiaulių apygardos teismo interneto svetainėje 2021 m. balandžio 12 d. pateiktu pranešimu apie bylą. Apeliantų teigimu, šiame pranešime pateikta tendencinga informacija apie bylos nagrinėjimą, rodanti, jog visuomenei suteikiami pagrįsti lūkesčiai, kad teismas, atlikęs privalomas procedūras, tame tarpe ir remdamasis liudytojo, kurio parodymai pagarsinti (P. B.), paaiškinimais, nuteis (pripažins kaltais) asmenis pagal pateiktus kaltinimus.

23.7. Teismo šališkumą esą rodo ir teismo sprendimas netenkinti gynėjų advokatų K. Bitario ir J. Malinino prašymų grąžinti bylą prokurorui. Šie prašymai buvo motyvuoti tuo, jog nėra ištirta panaudotų lėšų kilmė, prokuroras neįvykdė konstitucinės pareigos patraukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį UAB „P. l.“, P. B. ir kitų kaltinamųjų veiksmai turi būti įvertinti vienu procesiniu sprendimu. Teismas pateiktą prašymą atsisakė tenkinti. Pasak apeliantų, teismui nusprendus negrąžinti bylos prokurorui, kad būtų atnaujintas tyrimas prieš P. B. ir, papildžius ikiteisminį tyrimą, jis, kartu su kitais kaltinamaisiais dalyvautų baudžiamosios bylos nagrinėjime, atsisakyta nustatyti tiesą byloje, procesas nebuvo sąžiningas. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje Nr. 2K-221-942/2020 pateiktais išaiškinimais, apeliantai nurodo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą P. B. atžvilgiu, nebuvo vertinamas jo parodymų tikrumas, nebuvo vertinama, ar P. B. nesiekia perkelti kaltę kitiems asmenims, kokias aplinkybes jis galėjo nutylėti savo parodymuose. Nors šis asmuo teisme buvo apklaustas, tačiau jis negalėjo būti įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (buvo apklausiamas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką), todėl jo parodymai nepatikimi. Jis teisme negalėjo savarankiškai paaiškinti tariamo kyšio reikalavimo, davimo ir kitų aplinkybių, prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pirmosios instancijos teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu P. B. duotus parodymus. Taip buvo sukurta procesinė situacija, kai spręsdamas dėl kitų asmenų kaltės, teismas turėjo remtis ne betarpiškai ištirtais duomenimis, o P. B. ikiteisminio tyrimo metu mainais už juridinio asmens – UAB „P. l.“ nepatraukimą baudžiamojon atsakomybėn duotais parodymais (nepatraukiant UAB „P. l.“ baudžiamojon atsakomybėn buvo atsilyginta už kaltinimui palankių parodymų davimą).

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. K. ir jo gynėjas advokatas M. Šriupša prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje B. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują nuosprendį – B. K. išteisinti, nes jokio kyšio jis nėra priėmęs.

24.1. Teismas B. K. kaltę grindė P. B. parodymais ir S. R. bei A. Ž. tarpusavio pokalbiais. Apeliantai akcentuoja, kad P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jo parodymai apie savo ir kitų bendrininkų vaidmenį turi būti vertinami atsargiau, pripažįstami įrodymais tik tada, kai juos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina kita bylos medžiaga. Šiuo atveju negalima remtis vien paties P. B. prisipažinimu, kad jis davė kyšį, kai nėra tiesioginių to įrodymų. Kita vertus, iš apeliaciniame skunde pacituotų P. B. parodymų matyti, kad pats P. B. „problemų sprendėju“ įvardino A. Ž.. Būtent su juo P. B. derino visus reikalus, laikė galutiniu sprendimų priėmėju ir net neužsiminė apie B. K..

24.2. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, jog kyšį žadantis ar susitariantis priimti, reikalaujantis ar provokuojantis jį duoti, kyšį priimantis asmuo supranta savo veikos pavojingą pobūdį, kad už kyšį įsipareigoja, ketina atlikti arba neatlikti) tam tikrus teisėtus (neteisėtus) veiksmus kyšio davėjo ar kito asmens naudai, ir nori taip veikti. Be to, turi būti nustatytas kyšio davėjo siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų (neveiktų). Šiuo atveju byloje nėra jokios informacijos, kokius veiksmus tariamai įsipareigojo ar turėjo atlikti (arba neatlikti) B. K. P. B. ar UAB „P. l.“ naudai. Be to, nenustatyta, kad P. B. siekė būtent B. K. asmeninio palankumo, t. y. kad būtent B. K. pagal P. B. pageidavimą veiktų UAB „P. l.“ naudai. Nei P. B. parodymai, nei kiti įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, kad B. K. buvo galutinis kyšio gavėjas. Apeliantų teigimu, to nepatvirtina ir byloje esantis 2018 m. rugsėjo 5 d. 15.31–15.38 val. vykęs pokalbis tarp S. R. ir A. Ž.. Šio pokalbio protokole nurodoma, kad S. R. paklausė „ar jis norėjo direktoriui duoti“, o A. Ž. galimai linktelėjo galvą. Teiginys „galimai linktelėjo“ tėra prielaida. To nepakanka padaryti išvadai, kad P. B. siekė duoti kyšį B. K., kai apie tokį siekį jis niekur kitur nė neužsiminė. Lygiai kaip ir nėra įrodyta, jog B. K. suvokė, kad kažkas ketina duoti jam kyšį, to nenumatė ir nenorėjo jokio kyšio gauti.

24.3. Pasak apeliantų, byloje nėra išnagrinėta, kodėl gavusi 2018 m. rugsėjo 5 d., S. R. pinigus B. K. nuvežė tik 2018 m. rugsėjo 12 d., taip pat dėl ko pinigai nebuvo perduoti greičiau, kodėl jų perdavimo vieta nebuvo pasirinkta savivaldybė. Nuosprendyje visiškai neanalizuota, kuo pasireiškė B. K. kaip bendrininko vaidmuo. B. K. kaltė byloje iš esmės buvo grindžiama tik lakonišku, aptakiu, suinteresuotų asmenų – S. R. ir A. Ž. 2018 m. rugsėjo 12 d. pokalbiu. Šio pokalbio metu A. Ž. paklausė S. R., ar direktorius patenkintas, o pastaroji atsakė, kad „ne, nuvažiuos į namus, paskambins, kai pabaigs (darbus)“. Iš tokio pokalbio turinio nėra aišku, kuo direktorius galimai yra nepatenkintas, iš kokio jų (B. K. ir S. R.) tarpusavio pokalbio S. R. pasidarė sau tokias išvadas, o, galų gale, net nėra aišku, apie kokį konkrečiai direktorių kalbama – savivaldybės administracijos, UAB „P. l.“ ar bet kurios kitos įmonės. S. R. tik perpasakojo tariamai buvusį jos ir B. K. pokalbį. Iš jo nėra aišku, apie ką „pilnus du“ buvo kalbama (segtuvus, dokumentų ryšulius ir pan.). Nėra jokio įrodymo, kad S. R. iš tiesų būtų nusivežusi į B. K. namus 2 000 Eur, o šis juos būtų priėmęs kaip kyšį.

24.4. Byloje nenustatyta, kokių B. K. įgaliojimų vykdymo tariamai siekė P. B.. Nėra jokių įrodymų, kad B. K. po tariamo kyšio priėmimo būtų kaip nors palankiai veikęs P. B. naudai. Šiai bylai aktualų 2018 m. rugsėjo 19 d. susitarimą dėl papildomų darbų iš savivaldybės pusės pasirašė ne B. K., o jo pavaduotojas S. Š.. B. K. tuo metu atostogavo, šiam susitarimui ir jo pasirašymui neskyrė nė minimalaus dėmesio, nekėlė jokių klausimų, iš ko yra akivaizdu, kad B. K. jokio kyšio negavo ir nebuvo niekaip įsipareigojęs atsilyginti už gautą kyšį veikiant kyšio davėjo naudai.

24.5. Pasak apeliantų, neįrodyti B. K., S. R. ir A. Ž. bendrininkavimo požymiai, įskaitant bet kokio pobūdžio ir formos susitarimą. B. K. UAB „P. l.“ tebuvo žinoma kaip ir daugelis kitų atliekančių statybos rangos darbus viešosios paskirties savivaldybės prižiūrimuose objektuose. Byloje esantys A. Ž. 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. įrašai ir galimai užfiksuoti asmeninio pobūdžio pokalbiai su S. R. (apie tariamą UAB „P. l.“ chamiškumą, perpasakoti tikri ar tariami jų tarpusavio pokalbiai, jo galimas pasiskundimas, jog reikia pinigų sumokėti už dukros mokslą ir kt.) niekaip neįrodo, kad jo asmeniniuose santykiuose su UAB „P. l.“ kaip nors realiai susijęs galėtų būti ir B. K.. A. Ž. santykiai su B. K. buvo minimalūs, komunikavimas vyko iš esmės tik per S. R.. A. Ž. netgi buvo piktas, kad negali nueiti pas B. K., B. K. su juo nešneka ir jis negali paprašyti net priedų už darbus savivaldybės komisijos nariams. Byloje nėra net menkiausių įrodymų apie tai, kad B. K. ir A. Ž. detaliau aptarinėtų UAB „P. l.“ klausimą.

25. Apeliaciniame skunde nuteistosios S. R. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje S. R. pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 1 dalyje.

25.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadas apie S. R. veiksmų nusikalstamą pobūdį, faktinių aplinkybių įrodytumą padarė pažeisdamas įrodymams vertinti keliamus reikalavimus, ypač vertindamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka surinktus duomenis, jų turinį ir tai, kokie BPK nustatyta tvarka surinkti įrodymai patvirtina kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis.

25.2. Skunde nurodoma, kad dėl su UAB „P. l.“ susijusios nusikalstamos veikos, duomenys Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka buvo renkami nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje). Apeliantas skunde aptaria 2020 m. vasario 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-10-3 (t. 9, b. l. 117–196). Šiame protokole aprašant užfiksuotus B. K., S. R., A. Ž., P. B. veiksmus dėl kyšio perdavimo ir priėmimo, naudojama formuluotė „galimai“, rodanti, kad ir protokolą surašę pareigūnai nebuvo įsitikinę nustatytų faktinių duomenų teisingumu ir tikrumu. Be to, protokoluose vienareikšmiai vartojama žodžių konstrukcija „segtuvas su voku“ arba tiesiog žodis „vokas“, nors ikiteisminio tyrimo metu dar įtariamuoju apklaustas P. B. parodė ir kartu paneigė faktinę aplinkybę, kad jo atneštame ir A. Ž. perduotame segtuve buvo vokas su pinigais. Apklausiamas P. B. parodė, kad pinigai esą buvo susukti popieriaus lape (t. 15, b. l. 135–137, 138–140), o 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pinigai esą buvo įdėti į A4 formato perlenktą popieriaus lapą ir pan.

25.3. Išanalizavęs kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolus, apeliantas teigia nustatęs esant nepašalintų abejonių. Antai, teiginys, kad „2018 m. rugsėjo 5 d. 15.08-15.29 val. į kabinetą įėjo A. Ž. ir P. B.. P. B. atvertė segtuvą, jame kažką parodė (galimai vokelis) A. Ž. ir paliko segtuvą ant stalo [...]“ neatitinka tikrovės, nes įdėmiau įsižiūrėjus į vaizdo įrašą (konkretus laikas – 15.08.43–15.08.45 val.) jokie duomenys neleidžia teigti, kad P. B. atsiverčia atsineštą segtuvą ir parodo jo turinį A. Ž.. Be to, kriminalinės žvalgybos metu vaizdo ir garso įrašai buvo daromi su pertraukomis ir ne visose savivaldybės pastato vidaus patalpose. Lieka nepašalinta abejonė dėl to, kas įvyko laikotarpiu nuo 15.29 val., kai A. Ž. išėjo iš savo kabineto, iki 15.31 val., kai A. Ž. į poilsio kambarį atėjo kartu su S. R. (turint omenyje, kad A. Ž. kabinetas buvo Nr. (duomenys neskelbtini), o S. R. – Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat kriminalinės žvalgybos protokole nenurodoma, iš kokių duomenų galima daryti išvadą, kad segtuve, kurį A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. 15.31–15.38 val. savo rankoje laikė būdamas poilsio kambaryje, yra būtent tas „vokas“, kurį esą jam perdavė P. B. (kuris savo parodymuose niekuomet žodžio „vokas“ neminėjo). Iš vaizdo įrašo nematyti, kad tame „voke“ buvo kas nors įdėta, o jeigu voke ir buvo pinigai, tuomet kokiomis kupiūromis, nes pats P. B. apklausiamas teisme netgi negalėjo įvardinti, kokio nominalo kupiūromis esą buvo įdėta 2 000 Eur suma. Nė viename kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokole neužfiksuota, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų atidaręs minimą voką, patikrinęs jo turinį, jame esančių objektų kiekį ir t. t.

25.4. Skunde nurodomi ir kiti esminiai netikslumai bei dviprasmybės kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose. Antai, vienoje protokolo dalyje nurodoma, kad S. R. su A. Ž. iš poilsio kambario išeina tik 2018 m. rugsėjo 5 d., 15.38 val., tačiau kitoje protokolo vietoje jau rašoma, kad S. R. į savo darbo kabinetą sugrįžta dar 2018 m. rugsėjo 5 d. 15.36 val., t. y. dviem minutėmis anksčiau nei išeina iš poilsio kambario (t. 9, b. l. 123, 187). Toliau gynėjas pastebi, kad A. Ž. ir S. R. pokalbio (2018 m. rugsėjo 18 d. 16.01–16.54 val.) vaizdo ir garso įrašas yra prastos kokybės (prasta įrašo kokybe skundėsi ir proceso dalyviai pirmosios instancijos teisme). Dėl prastos kokybės negalima daryti išvados, kad S. R. pasakojimo A. Ž. faktinis turinys atitinka protokole užfiksuotą pokalbio turinį. Atitinkamai neįmanoma daryti ir konkrečias išvadas, kas turėta omeny sakant „pilni du“.

25.5. Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų nepatvirtina jokie BPK nustatyta tvarka surinkti duomenys. Pasak apelianto, S. R. kaltės nepatvirtina netgi P. B. parodymai. Apeliantas pirmiausia akcentuoja šio liudytojo statusą – iki nutraukant ikiteisminį tyrimą ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, P. B. šioje byloje turėjo įtariamojo statusą. Nors tai savaime nedaro jo parodymų nepatikimais, tačiau jo parodymus turi tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinti kiti BPK nustatyta tvarka surinkti duomenys, o tokių byloje nėra.

25.6. Gynėjas itin akcentuoja P. B. apklausos teisme atlikimo aplinkybes. 2021 m. kovo 2 d. posėdžio metu P. B. pirmiausia pasisakė apie savo procesinę padėtį: „Sutinku duoti parodymus. Mano situacija dar yra ribota, kol pasibaigs laidavimo periodas, tai norėčiau, kad teismas pagarsintų mano duotus parodymus tyrimo eigoje, kad nekiltų kažkokių interpretacijų“. Teismas po šio pareiškimo perskaitė P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tokiu būdu pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalį. Pirmiau perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o tik vėliau suteikus galimybę atsakyti į teismo ir proceso dalyvių klausimus, išnyko objektyvi galimybė patikrinti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikrumą ir patikimumą (ypač turint omenyje, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta P. B. atstovauta UAB „P. l.“, kurios naudai ar interesams ir buvo duotas kyšis). Laikoma, jog šio asmens parodymai teisme nebuvo tinkamai patikrinti, jis faktiškai teisme laisvai nepapasakojo jam žinomų aplinkybių, jam buvo leista tik atsakinėti į proceso dalyvių klausimus. Pasak apelianto, dėl šių priežasčių P. B. parodymais negalima grįsti kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų (dėl pačios kriminalinės žvalgybos faktinio pagrindo taip pat kyla pagrįstos abejonės, dėl to yra pasisakyta 2021 m. spalio 19 d. posėdžio metu).

25.7. Skunde akcentuojamas P. B. parodymų nenuoseklumas. Apeliantas cituoja tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b. l. 135–137,138–140), tiek teisme duotus P. B. parodymus ir nurodo, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b. l. 135–137,138–140) P. B. nurodė, kad A. Ž. darbo kabinete paliko aplanką su pinigais (pinigai – 2 000 Eur buvo įsukti į popieriaus lapą). Pirmosios instancijos teisme, atsakydamas į klausimus, P. B. teigė, kad „pinigai buvo įdėti į firminį įmonės aplanką, šalia buvo dokumentai, kažką aptarėme, pastūmiau aplanką“, „pinigai buvo įdėti į popieriaus lapą, įdėti į įmonės firminį aplanką“, „pinigai buvo aplanke, ne voke, o perlenktame A4 formato popieriaus lape“. Taigi, matyti, kad nors kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuota, kad pinigai buvo įdėti vokelyje, tačiau P. B. parodymuose (tyrimo metu ir teisme) toks žodis niekada nebuvo minimas.

25.8. Skunde teigiama, kad pagrindinė sutartis Nr. MS-225 tarp Mažeikių rajono savivaldybės ir UAB „P. l.“ buvo pasirašyta dar 2017 m. liepos 14 d. Pagal šią sutartį projektavimas ir rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. liepos 14 d. Kyšis, remiantis skundžiamu nuosprendžiu, buvo duotas už 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-328 ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-288 sutarčių sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą. P. B. 2020 m. sausio 28 d. (t. 15, b. l. 138–139) parodė, kad jis pinigus (kyšį) davė už paskutinį (2018 m. rugsėjo 19 d.) papildomą susitarimą, t. y. už tą, kuriuo UAB „P. l.“ papildomai gavo tik 4 254,83 Eur be PVM. Iš tokių parodymų spręstina, kad A. Ž. negalėjo reikalauti iš P. B. pinigų atgaline data, t. y. už prieš metus (2017 m. rugsėjo 19 d.) pasirašytą papildomą susitarimą Nr. MS-328 (dėl papildomo finansavimo 16 000 Eur sumai); be to, P. B. nereikėjo skubėti, nes jo atstovaujama bendrovė atlikti darbus už 4 254,83 Eur be PVM turėjo laiko dar 4 mėnesius (iki 2019 m. sausio 14 d.). Byloje esančiuose garso įrašuose girdėti, kad A. Ž. pokalbių su P. B. metu nei padeda, nei gali jam padėti.

25.9. Apelianto vertinimu, tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas savo išvadas grindė iš esmės abejotinos kilmės ir turinio duomenimis (kriminalinės žvalgybos duomenimis ir P. B. parodymais), patvirtina ir S. R., A. Ž., B. K. nuoseklūs ir tarpusavyje derantys parodymai.

25.10. Apibendrindamas, apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nepateikiami jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog: B. K., A. Ž. ir S. R. veikė iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, nes nėra jokių duomenų, kad šie asmenys tarpusavyje susitarė daryti nusikaltimą; A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. savo darbo kabinete iš UAB „P. l.“ vykdomojo direktoriaus P. B. priėmė 2 000 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kadangi nenustatyta, ar buvo ir jeigu taip – kur buvo įdėta nuosprendyje nurodyta kyšio suma; A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. šį kyšį perdavė S. R., kadangi nėra nuoseklių, nepertraukiamai fiksuotų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad P. B. segtuve įdėtas popieriaus lapas, kuriame esą buvo įdėti pinigai, buvo tas pats kompaktinio disko vokas, apie kurį S. R. yra davusi parodymus; S. R. 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 18.30 val., B. K. namuose B. K. perdavė UAB „P. l.“ vykdančiojo direktoriaus perduotą 2 000 Eur kyšį, nes šis faktinis duomuo niekaip nebuvo fiksuotas, jokie pinigai nebuvo rasti ir paimti. Netgi priešingai, kaip nurodė S. R. ir B. K., jis tą vakarą (2018 m. rugsėjo 12 d.) galimai pasirašinėjo „raštą į NMA“.

26. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria:

a) B. K. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, ir jo atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. B. K. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams; pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis subendrinus paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies jas sudedant bei pridedant pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams ir 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose;

b) D. G. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį ir jo atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. D. G. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą; pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir paskirti 700 MGL dydžio (35 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti 750 MGL dydžio (37 500 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d., vieną sulaikyme ir suėmime praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai;

c) S. R. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (dėl su UAB „I. P.“ (buvęs pavadinimas UAB „L.“ susijusių veikų), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. gruodžio 20 d. veikos) panaikinti ir jos atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. S. R. pripažinti kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl susitarimo su D. G. priimti kyšį) ir skirti laisvės atėmimą 3 metams; pripažinti kalta pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams; pripažinti kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš D. B.) ir skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis subendrinus paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies jas sudedant bei pridedant pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams ir 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš S. R. konfiskuoti 2 600 Eur, kurie buvo gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas;

d) D. B. išteisintas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. D. B. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (A. Ž. papirkimas) ir paskirti 350 MGL dydžio (17 000 Eur) baudą; pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (S. R. papirkimas) ir paskirti 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti 450 MGL dydžio (22 500 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d., vieną sulaikyme ir suėmime praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai;

e) A. Ž. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir paskirti 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 225 straipsnio 1 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti 550 MGL dydžio (27 500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš A, Ž. konfiskuoti 2 600 Eur, kurie buvo gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas;

f) juridinis asmuo UAB „I. P.“ (buvusi UAB „L.“) buvo išteisinta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. juridinį asmenį UAB „I. P.“ (buvusi „L.“) pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) baudą; pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 400 MGL dydžio (70 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę bausmę 1 600 MGL dydžio (80 000 Eur) baudą;

g) juridinis asmuo UAB „B.“ buvo išteisinta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. juridinį asmenį UAB „B.“ pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. papirkimo) ir paskirti 700 MGL dydžio (35 000 Eur) baudą; pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. papirkimo) ir paskirti 800 MGL dydžio (40 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę bausmę – 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) baudą.

26.1. Skunde prokuroras pažymi, kad apeliacine tvarka nėra skundžiamas A. G. išteisinimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai nuosprendis nėra skundžiamas ir dėl kaltinimų B. K. iš A. G. priėmus ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį bei ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį; UAB „I. P.“ (buvęs pavadinimas UAB „L.“) perdavus B. K. ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį bei ne mažesnį nei 10 000 Eur kyšį; taip pat dėl aplinkybės susijusios su nurodytų kyšių perdavimu, šalintinos ir iš kaltinimų D. G. bei S. R..

26.2. Dėl nuosprendžio dalies, susijusios su UAB „I. P.“ (buvusi UAB „L.“, B. K., S. R. ir D. G. nusikalstamomis veikomis. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Skunde prokuroras cituoja 2018 m. gegužės 17 d., 10.40–11.21 val., S. R. kabinete vykusį jos ir D. G. pokalbį, Mažeikių rajono savivaldybės poilsio kambaryje 2018 m. gruodžio 12 d., 13.20–14.15 val., vykusį S. R. ir D. G. pokalbį, 2018 m. gruodžio 12 d., 17.07–17.12 val., Mažeikių rajono savivaldybės patalpose vykusį S. R. ir B. K. pokalbį, UAB „L.“ akcininkų G. R. ir A. G. bendravimą (2018 m. lapkričio 19 d., 17.35 val., G. R. A. G. siųstą žinutę ir tą pačią dieną, 19.51 val., buvusį A. G. skambutį G. R.. Taip pat prokuroras remiasi 2018 m. gruodžio 20 d., 21.15–21.45 val., atlikta S. R. darbo kabineto apžiūra, 2020 m. balandžio 29 d. daiktų (paimtų per 2019 m. spalio 22 d. kratą) apžiūros protokolu, 2018 m. lapkričio 20 d. užfiksuotu A. G. ir B. K. susitikimu, duomenimis apie 2018 m. liepos 12 d. tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „L.“ pasirašytos Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo sutartimi bei apie Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“. Prokuroras skunde daro išvadą, kad D. G. ir S. R. bei S. R. ir B. K. pokalbių turinys įrodo, kad D. G. per S. R. susitarė duoti B. K., o pastarasis susitarė per S. R. priimti iš D. G. ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti viešąjį pirkimą dėl „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimo“ ir ne mažesnį nei 33 000 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimėti viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“. Šios kyšių sumos, remiantis užrašu S. R. darbo knygoje, sudaro 10 proc. nuo minėtų viešųjų pirkimų kainos be PVM, kyšiai turėjo būti perduoti B. K. iki 2019 m. vasario 28 d., nes artėjo rinkimai. Kaip matyti, kyšių sumas 2018 m. gruodžio 12 d. S. R. savivaldybės patalpose derino su B. K.. Kyšio sumą, įvardintą „durų kodu 9864” konspiruotai 2018 m. lapkričio 19 d. telefonu aptarinėjo ir UAB „L.“ akcininkai G. R. ir A. G., aptardami kada ir kam „tą kodą duoti“ prieš A. G. susitikimą su B. K. Vilniuje 2018 m. lapkričio 20 d. bei vėliau aptarinėjo, derino D. G. veiksmus bendraujant su S. R. ir B. K.. Nurodytų duomenų pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jie pagrindžia kaltinimus B. K., S. R. ir D. G.. Tuo pačiu prokuroras nurodo, jog UAB „I. P.“ (buvusios UAB „L.“) direktorius D. G., turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui, nusikalstamas veikas darė siekdamas naudos bendrovei ir veikė savo veiksmus aptardamas, derindamas su bendrovės akcininkais A. G., G. R., bendrai valdančiais 90 proc. bendrovės akcijų, todėl už D. G. padarytas nusikalstamas veikas juridinio asmens naudai turi atsakyti ir juridinis asmuo UAB „I. P.“ (buvusi UAB „L.“).

26.3. Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „B.“, S. R., A. Ž., D. B. . Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai suabejojo tuo, ar apskritai įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. A. Ž. ir D. B. susitikimas. Tokį susitikimą iš tiesų buvus patvirtino tiek A. Ž., tiek ir D. B.. Prokuroras nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 12.30 val., D. B. per keturis kartus iš UAB „B.“ priklausančios banko sąskaitos bankomate išgrynino 3 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d., 12.30 val., telefonu susitarė susitikti su A. Ž., o 2018 m. rugsėjo 5 d., 12.48 val., A. Ž. į savo banko sąskaitą bankomate įsinešė 2 600 Eur (t. 9, b. 1. 164, t. 10, b. 1. 154, t. 2, b. 1. 1–45, 55–56). Teismas, darydamas išvadą, kad yra nepaneigta A. Ž. versija, jog šis į banko sąskaitą įnešė savo asmeninius grynuosius pinigus, neatsižvelgė į kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotą 2018 m. rugsėjo 5 d., 8.31–8.56 val., vykusį A. Ž. ir S. R. pokalbį. Prokuroras cituoja šio pokalbio turinį ir teigia, jog šio pokalbio turinys paneigia A. Ž. parodymus, kad jis į banko sąskaitą įnešė ir vėliau mokymo įstaigai (už dukros mokslus) pervedė savo turėtus pinigus. Prokuroro teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. kaip kyšį iš D. B. gavo 2 600 Eur, būtent juos įnešė į savo sąskaitą.

26.4. Skundo dalyje dėl 2018 m. gruodžio 20 d. nusikalstamos veikos, prokuroras cituoja kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotą 2018 m. gruodžio 20 d., 8.23–8.26 val. Mažeikių rajono savivaldybės poilsio kambaryje vykusį S. R. ir D. B. pokalbį, S. R. ir D. B. parodymus, 2018 m. gruodžio 20 d., 8.26 val. ir 15.14 val., buvusius S. R. skambučius motinai D. B., aprašo 2018 m. gruodžio 20 d., 15.59–16.16 val., 16.23–17.02 val., 17.04–17.08 val., 17.07–17.30 val., 2018 m. gruodžio 21 d., 8.48–08.51 val., 08.50–8.51 val. užfiksuotus S. R. veiksmus Mažeikių rajono savivaldybės patalpose (poilsio kambaryje ir savo darbo kabinete). Prokuroro teigimu, duomenų visuma sudaro pagrindą teigti, kad D. B. 2018 m. gruodžio 20 d. S. R. per jos motiną D. B. perdavė būtent pinigus, ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį, po ko, S. R. tą pačią dieną, nuvažiavusi pas savo motiną ir pasiėmusi pinigus, kurių skaičiavimas užfiksuotas poilsio kambaryje, dalino dovanas savo skyriaus darbuotojoms ir ne mažiau kaip po 150 Eur perdavė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojai R. K., vyr. specialistėms E. U.-G., A. B., dar vienai tiksliai nenustatytai darbuotojai, taip pat A. Ž. perdavė ne mažiau kaip 1 000 Eur ir ne mažiau kaip 1 000 Eur S. R. pasiliko sau. Liudytojos E. U.-G., I. B. nurodė, kad gaudavo dovanų iš S. R., yra gavusios dovanų ir prieš Kalėdas po 20 Eur, žaisliukų, kitokių dovanų. Remiantis šiais duomenimis, taip pat atsižvelgiant į surinktus duomenis, patvirtinančius, kad D. B., siekdamas laimėti savivaldybės administracijos organizuojamus statybos, remonto darbų viešuosius pirkimus, dar prieš šių viešųjų pirkimų paskelbimą su S. R. ir jai pavaldžiomis skyriaus darbuotojomis derindavo viešųjų pirkimų sąlygas, D. B. turėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o S. R. turėjo būti pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

26.5. UAB „B.“ direktorius D. B., turintis teisę atstovauti juridinį asmenį, būdamas pagrindiniu juridinio asmens akcininku (nusikalstamų veikų padarymo metu valdė 55 proc. akcijų), papirkdamas A. Ž. ir S. R. veikė juridinio asmens naudai, todėl už D. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje (už 2018 m. rugsėjo 5 d. kyšio perdavimą A. Ž. ir už 2018 m. gruodžio 20 d. kyšio perdavimą S. R.) baudžiamojon atsakomybėn turi būti patrauktas ir juridinis asmuo.

27. Atsiliepime į prokuroro skundą nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas K. Bitaris prašo prokuroro skundą atmesti.

27.1. Atsiliepime nurodoma, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog A. Ž. būtų priėmęs kyšį, o D. B. būtų jį davęs. Nors A. Ž. ir D. B. neneigė susitikę 2018 m. rugsėjo 5 d. (po to, kai D. B. nusiėmė pinigų iš bankomato), tačiau susitikimo metu jokie pinigai perduoti nebuvo (toks faktas nėra niekur užfiksuotas). Kas dėl A. Ž. ir S. R. pokalbio turinio, nurodoma, jog A. Ž. (kaip ir daugelis žmonių) mėgo pasiskųsti pinigų trūkumu, tačiau tai nereiškia, kad jis pinigų apskritai neturėjo (čia atsižvelgtina į kasmetines pajamų mokesčio deklaracijas). A. Ž. šeima turi prekybos vietą turguje, kurioje su pirkėjais ir su prekių tiekėjais yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, todėl šiuo atveju A. Ž. grynųjų pinigų įnešimas į bankomatą ir jų pervedimas dukrai nepatvirtina, kad tai buvo būtent D. B. tariamai perduoti grynieji pinigai. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog D. B. išgrynino 3 000 Eur, o A. Ž. įnešė tik 2 600 Eur, taigi sumos neatitinka. Be to, UAB „B.“ bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, jog po kelių dienų iš bankomato išimti pinigai buvo grąžinti į įmonės sąskaitą, todėl akivaizdu, jog piniginės lėšos A. Ž. perduotos nebuvo.

27.2. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad byloje nenustatyta, jog A. Ž., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, būtų atlikęs kokius nors veiksmus. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. Al-1503 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ A. Ž. paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. Komisija sudaryta vienerių metų laikotarpiui. Tuo pačiu įsakymu patvirtintas Viešųjų pirkimo komisijos darbo reglamentas, kurio 15 punkte nurodyta, kad balsavimo metu komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo, o turi aiškiai išreikšti savo poziciją svarstomu klausimu. Jei komisijos narys negali priimti sprendimo dėl informacijos ar laiko stokos, jis turi prašyti nukelti komisijos posėdžio datą ir kreiptis dėl papildomos informacijos suteikimo į kitus komisijos narius ar ekspertus. Tai neleidžia daryti prielaidų, kad komisijos pirmininkas gali įtakoti komisijos narius priimti jiems keliančius abejonių sprendimus. To paties reglamento 16 punkte nurodyta, kad Komisija sprendimus priima posėdžiuose paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas (t. 18, b. l. 161, 162–165). A. Ž. nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos mėnesio buvo paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. Grįžęs po atostogų 2018 m. liepos mėnesį sužinojo, jog komisijos pirmininku nuo 2018 m. liepos 23 d. buvo paskirtas kitas asmuo. A. Ž. komisijoje vėliau dalyvaudavo tik tada, kai reikėdavo pavaduoti kokį nors atostogų išėjusį skyriaus specialistą ir tik tada, kai pirkimą inicijuodavo Vietinio ūkio skyrius. Nė viename iš kaltinime nurodytų projektų, kuriuose statybos rangovu buvo UAB „B.“, Vietinio ūkio skyrius iniciatoriumi nebuvo. Nei kriminalinės žvalgybos metu, nei ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad bent viename iš kaltinime įvardintų pirkimų A. Ž. būtų pasinaudojęs lemiančio balso teise komisijos sprendimams ar padaręs įtaką komisijos nariams priimti UAB „B.“ palankius sprendimus. Netgi kaltintojo iškviesti liudyti viešųjų pirkimų komisijos nariai 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu paliudijo, kad A. Ž. jokio palankumo UAB „B.“ nerodydavo.

28. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo B. K. gynėjas M. Šriupša prašo prokuroro skundą dalį dėl B. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalis atmesti.

28.1. Gynėjas atsiliepime nurodo, jog prokuroras neskundžia nuosprendžio dalies, kuria B. K. buvo išteisintas dėl kyšio priėmimo iš A. G.. Prokuroras siekia įrodyti tik tas aplinkybes, kurios susijusios su tariamu B. K. susitarimu per tarpininkę S. R. priimti tiksliai taip ir nenustatyto, nesukonkretinto dydžio kyšį.

28.2. Gynėjas nurodo, jog byloje nėra įrodymų nei dėl kyšio priėmimo – perdavimo, nei dėl B. K. susitarimo, derinimo, kyšio aptarinėjimo ar pan. su S. R.. Skunde cituojamos padrikos pokalbių ištraukos, kurios jau yra detaliai įvertintos, mėginant pritempti, kad yra kalbama apie kyšius. Nė viena frazė ar sakinys nesuteikia pagrindo vertinti, jog B. K. veikė neteisėtai, tarėsi dėl kyšio sumos, jo priėmimo. Į prokurorui įtarimų dėl galimo kyšininkavimo epizode dėl UAB „L.“ sukėlusias aplinkybes yra detaliai atsakyta pirmosios instancijos teisme baigiamojoje kalboje, joje išdėstytais argumentais gynėjas prašo vadovautis bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

28.3. Byloje nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji kyšininkavimo požymiai. Prokuroras pats atsisakė kaltinimų dalies dėl tariamų kyšių perdavimo – priėmimo, skunde nepagrindžia, kokio konkrečiai veikimo iš B. K. tariamai tikėjosi kyšių davėjai, kai akivaizdu, jog visus sprendimus dėl viešųjų pirkimų (jų laimėtojų) savivaldybėje priimdavo kolegialus organas – viešųjų pirkimų komisija. Skunde nėra įrodinėjamas numanomas B. K. poveikis, įtaka, spaudimo darymas ar panašiai savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos nariams. Byloje nėra nė vieno liudijimo ar kokios nors nuorodos į tai, jog bent vienas komisijos narys būtų buvęs paveiktas B. K. ar būtų nurodyta priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl tariamai proteguoto UAB „L.“ ar kitų neva D. G. nurodytų įmonių, turėjusių laimėti konkursuose.

28.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad B. K. būtų daręs kokią nors neteisėtą ar neigiamą įtaką viešųjų pirkimų vykdymo procesams, jų eigai, pasirašytų sutarčių vykdymui ar pan. Juo labiau, kad visus viešuosius pirkimus prižiūrėjo įvairios atsakingos institucijos (Viešųjų pirkimų tarnyba, Centrinė projektų valdymo agentūra), o jų finansavimo klausimai yra sprendžiami ir derinami daugelio savivaldybės kompetentingų skyrių specialistų, įskaitant Teisės skyrių ir kitus. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina B. K. principingumą dėl viešųjų pirkimų vykdymo skaidrumo, jų dalyvių ir vėliau laimėtojų veiklos vykdymo kontrolę, priežiūrą, stebėseną ir sutarčių tinkamo vykdymo/įvykdymo galimybes. B. K. aktyviai siekė, jog būtų išspręstos problemos dėl prastos UAB „L.“ įdiegtos ir prižiūrimos sistemos, susijusios su VMI reformos klausimais (Finansų sistemos priežiūros pirkimas), kad visi sistemos netobulumai būtų pašalinti ir savivaldybės darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos sklandžiai dirbti su privaloma sistema ir esant poreikiui visuomet būtų galima gauti reikiamas konsultacijas iš sistemą įdiegusios įmonės specialistų. Buvo sprendžiamos įsilaužimų į serverius bei duomenų praradimo grėsmės, vertinama būtinybė pirkti serverių aptarnavimo paslaugas ir kt.

28.5. Atsiliepime cituojami 2018 m. lapkričio 28 d., 11.06–11.11 val., 2018 m. gruodžio 12 d., 17.00–17.12 val., tarp S. R. ir B. K. vykę pokalbiai, taip pat 2018 m. gruodžio 13 d., 15.15 val., tarp S. R. ir D. G. vykęs telefoninis pokalbis. Šie pokalbiai, B. K. kelti klausimai paneigia bet kokias B. K. protekcijas ar palankumą UAB „L.“. B. K. neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo ginti galimus UAB „L.“ finansinius interesus savivaldybėje. UAB „L.“ atstovų siekį susitikti bei kažką neaiškaus aptarti B. K. įvertino ypač kritiškai ir nepatikliai, nurodė S. R. pasidomėti jų finansine padėtimi ir galimybėmis tęsti veiklą bei tokių paslaugų ekonominiu pagrįstumu, t. y. realia paslaugų rinkos kaina kitose savivaldybėse ir pan.

28.6. B. K. nefigūruoja jokiuose neteisėtuose, neskaidriuose ar neetiškuose pokalbiuose dėl byloje aptariamų viešųjų pirkimų ir per daugiau nei pusantrų metu laikotarpį nebuvo gautas nė vienas tariamai neteisėtą jo elgesį tiesiogiai patvirtinantis įrodymas. B. K. kaltė grindžiama prielaidomis, spėliojimais, jog neva yra kalbama apie B. K., o ne kitą trečiąjį asmenį. Visi B. K. ir UAB „L.“ atstovų susitikimai buvo nulemti poreikio išsiaiškinti galimą kriptovaliutų kasimą pasinaudojant savivaldybės serveriais.

28.7. Atsiliepime gynėjas cituoja Viešųjų pirkimų įstatymo (ši redakcija buvo aktuali tiek nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tiek ir dabar) 89 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikų (suvestinė redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) 13, 16.2, 23.5.2 punktus, 2019 m. vasario 28 d. projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų tiekimo sutarties Nr. MS-59 10.7 punktą. Gynėjas nurodo, jog 10 proc. yra įprasta netiesioginių išlaidų, galimų finansuoti iš Savivaldybės biudžeto lėšų suma. Jis taip pat teigia, jog bylos procesiniuose dokumentuose neretai nurodyti skaitmenys „+10 proc.“ arba „+15 proc.“ (šalia pasiūlymo sumos ar maksimalios pirkimo vertės) yra teisės aktuose įtvirtinti leistini papildomų prekių, paslaugu ar darbų, galimų įsigyti pagal tuo pačiu pirkimu pasirašytą sutartį, nustatyti dydžiai – maksimalios papildomų prekių, paslaugų, darbų ribos/vertės. Tuo aktyviai naudojamasi daugelio pasirašytų sutarčių atveju, kai iškyla neatidėliotinas poreikis papildomiems darbams ar paslaugoms, išvengiant naujo pirkimo rengimo, tai yra leistina ir teisėta praktika (įtvirtinta įstatymų leidėjo). O tai, kad šalia kiekvieno pirkimo pažymima, jog egzistuoja tokio pobūdžio supaprastinta galimybė/procedūra (pasirašant susitarimą dėl sutarties pakeitimo) nerengiant naujo pirkimo papildomai nusipirkti iki 10 proc. ar 15 proc. pirkimo vertės dydžio paslaugų/darbų yra visur naudojama praktika, todėl iš šių skaitmenų prierašo prie pasiūlymo vertės daryti prielaidą apie tai, neva šis skaitmuo nurodo galimą kyšio dydį yra nepagrįsta.

28.8. Gynėjas nurodo, jog B. K. kaltė grindžiama išimtinai tyrėjų prielaidomis, spėlionėmis ir interpretacijomis bei trečiųjų asmenų pokalbių iškraipymais (įterpiant vardus, pavardes, kurias, pasak tyrėjų, kalbantysis, galėjo turėti omenyje arba pinigų sumas, procentinius dydžius, kurie atitiktų tyrėjų įsivaizdavimus). Visi šie „įterpiniai“, be kita ko, nuolat palydimi žodžiais „galimai“ arba „tikėtina“, dažnais atvejais nurodoma „kažką parašė, parodė“ ir pan. B. K. kaltė grindžiama selektyviais tyrėjų pasvarstymais, bet ne objektyviais ir nešališkais bei leistinais ir įrodymais. Prokuroras taip ir nemėgina paaiškinti, kokie yra nustatyti tariamo susitarimo tarp S. R. ir B. K. dėl kyšių paėmimo įrodymai, iš ko jis kildina teiginius ir kuo įrodinėja, jog kyšiai turėjo būti imami būtent B. K. naudai ir pan.

29. Teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. J. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. Ž., jo gynėjo advokato K. Bitario, nuteistojo B. K. ir jo gynėjo advokato M. Šriubšos bei nuteistosios S. R. gynėjo advokato R. Jurkos apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį ir A. Ž. išteisinti. B. K. ir jo gynėjai advokatai J. Malininas ir M. Šriubša prašė B. K. apeliacinį skundą tenkinti, B. K. išteisinti visiškai, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis D. B. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė atmesti prokuratūros apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Juridinio asmens UAB „B.“ atstovas advokatas V. Firsovas bei UAB „B.“ atstovė O. Š. prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Išteisintasis D. G. jo gynėjas advokatas taip pat ir juridinio asmens UAB „I. P.“ atstovas, gynėjas R. Merkevičius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį, kuriuo D. G. ir UAB „I. P.“ (buvusi UAB „L.“) išteisinti. Nuteistoji S. R. ir jos gynėjas advokatas R. Jurka prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir S. R. išteisinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, byloje atlikusi įrodymų tyrimą (išklausiusi liudytojus P. B., P. S., E. J., specialistus D. L., V. G., M. K., paskyrusi byloje objektų tyrimą ir pavedusi Viešųjų pirkimų tarnybos specialistams atsakyti į proceso dalyvių keliamus klausimus), sprendžia, kad nuteistųjų A. Ž., S. R., B. K. padaryti nusikalstami veiksmai, susiję su UAB „P. l.“, teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, jiems paskirtos bausmės nėra pernelyg griežtos.

31. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas išteisino UAB „L.“ (UAB „I. P.“), B. K., S. R., D. G. dėl jiems pareikštų kaltinimų, taip pat ir prokurorui patikslinus kaltinimus dėl veiksmų, susijusių su UAB „L.“. Visiškai kitaip vertintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl juridinio asmens UAB „B.“, D. B., S. R., A. Ž. išteisinimo dėl jiems inkriminuotų kaltinimų, susijusių su UAB „B.“, nes šiuos byloje pareikštus kaltinimus patvirtina teisėtai surinkti ir jokių abejonių nekeliantys šių asmenų tarpusavio pakalbiai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai įvertintų įrodymų (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl A. Ž., S. R. ir B. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje pasitvirtino kaltinimas B. K., S. R. ir A. Ž. dėl to, kad jie, būdami valstybės tarnautojais, veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis paėmė iš UAB „P. l.“ vykdomojo direktoriaus P. B. 2 000 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už susitarimų tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „P. l.“ sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą UAB „P. l.“.

Dėl esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu ir teismo šališkumo

33. Nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo šališkumą apeliantai sieja su gynėjų advokatų K. Bitario ir J. Malinino prašymų grąžinti bylą prokurorui, baudžiamojon atsakomybėn patraukti juridinį asmenį UAB „P. l.“, atnaujinti tyrimą prieš P. B. netenkinimu.

34. Iš A. Ž. gynėjo advokato K. Bitario prašymo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ir įpareigoti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus (t. 25, b. l. 177–179) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo buvo prašoma užtikrinti teisę į teisingą teismą, grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ir pareikšti įtarimus juridiniam asmeniui UAB „P. l.“. Pirmosios instancijos teismo posėdyje advokatai N. Landzbergienė, J. Malininas, R. Mištautas ir kiti proceso dalyviai pastarąjį prašymą palaikė (t. 25, b. l. 197–201). Šiaulių apygardos teismas pateikto prašymo netenkino, protokolinėje nutartyje išdėstė argumentus (t. 25, b. l. 203). Teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos teismo nurodytam argumentui, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

35. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenys, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad įrodinėjant nuteistųjų A. Ž., S. R. ir B. K. kaltę padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta. Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo vertinti, jog Šiaulių apygardos teismas, atsisakydamas perduoti bylą prokurorui, buvo šališkas, kad tai, jog nebuvo spręstas juridinio asmens UAB „P. l.“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, rodo nuteistų asmenų teisių pažeidimą.

36. Pagal BPK nuostatas ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką teismo teisė perduoti bylą prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, trukdančias ir apsunkinančias bylos nagrinėjimą. Daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę. Tais atvejais, kai nustatytus pažeidimus galima ištaisyti ar tam tikras proceso kliūtis pašalinti teisme ir nustatytų pažeidimų taisymas ar procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020; 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-133-579/2021; 2023 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-94-449/2023).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra pažymėjęs, kad ,,juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) lemia ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BK nustatytas teisinis reglamentavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, nors juridinio asmens kaltė glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltei nustatyti. Tai pabrėžta ir kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-269/2010, Nr. 2K 582/2010, Nr. 2K-P-95/2012).

38. Susipažinus su baudžiamąja byla matyti, kad apeliantai kai kuriuos klausimus dėl teismo šališkumo (dėl bylos grąžinimo prokurorui, kad papildytų ikiteisminį tyrimą ir pareikštų įtarimus UAB „P. l.“, taip pat dėl Šiaulių apygardos teismo interneto svetainėje 2021 m. balandžio 12 d. paskelbtos informacijos apie bylą, dėl kitų prašymų (apklausti teisme specialistes) netenkinimo), kurie keliami apeliaciniuose skunduose, kėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikdami pareiškimus dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo (t. 26, b. l. 160–165; t. 30, b. l. 73–78, 84–86, 87–88). Teisėja, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, argumentuotai į juos atsakė (t. 26, b. l. 195; t. 30, b. l. 96, 151–153). Teisėja pažymėjo, kad proceso dalyvių prašymų tenkinimas yra teismo teisė, o proceso dalyviai gali siūlyti vienus ar kitus įrodymus rinkti, tirti. Dėl S. R. nušalinimo nuo pareigų, teisėja nurodė, kad dėl S. R. nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo ne kartą pasisakė aukštesnysis teismas, todėl prašymo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją netenkino, išdėstytus teiginius vertino kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pritaria išdėstytiems argumentams, jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

39. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų kaltinimo ir gynybos pateiktų prašymų (pavyzdžiui, D. G. ir A. G. gynėjai pateikė prašymus pakeisti jų ginamiems asmenims kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti kitomis kardomosiomis priemonėmis, teismas tokius prašymus sprendė ir tenkino (t. 27, b. l. 35–36); A. Ž. gynėjo advokato K. Bitario prašymą pakeisti A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti nustatytus įpareigojimus, panaikinant nesilankymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patalpose, tenkino (t. 27, b. l. 183–185)). Kiekvienu atveju teismas turi diskreciją įvertinęs, ar prašymų tenkinimas padėtų išspręsti bylą, pateikiant pagrįstus argumentus, nuspręsti, kuriuos prašymus tenkinti, o kuriuos ne. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą motyvuoti savo sprendimus dėl pareikštų prašymų įgyvendino tinkamai. Nagrinėjamoje byloje teismas buvo aktyvus tiek, kiek jam priklauso būti aktyviam. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atmesdamas kai kuriuos nuteistųjų ir/ar jų gynėjų pareikštus prašymus, pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, apskritai nenustatė jokių nuteistųjų teisių suvaržymų bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme, todėl apeliantų argumentai aptariamu aspektu atmestini.

40. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-101-303/2020 ir kt.). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214-976/2017, Nr. 2K-179-303/2020 ir kt.). Pagal teismų praktiką nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, Nr. 2K-211-895/2018, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-101-303/2020). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus demonstruoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, Nr. 2K-181-648/2019).

41. Kaip galimą pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymą apeliantai mini ir, jų nuomone, netinkamai skundžiamame nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai, jog įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei apeliantų manymu turėjo būti padarytos, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, savaime nereiškia teismo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie teisėjos asmeninį išankstinį nusistatymą ir tendencingumą ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Argumentai, susiję su galimu įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, gali būti įvertinti revizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.

42. A. Ž., jo gynėjas, B. K., jo gynėjas bei S. R. gynėjas apeliaciniuose skunduose nepagrįstai kelia abejones dėl P. B. parodymų patikimumo, jų nenuoseklumo. Apeliantai akcentuoja šio liudytojo statusą bei aplinkybę, kad jo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. S. R. gynėjas R. Jurka akcentuoja netinkamą P. B. apklausą pirmosios instancijos teisme, nes pirmiau perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir tik vėliau suteikta galimybė atsakyti į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

43. Susipažinus su P. B. apklausos protokolu pirmosios instancijos teisme (t. 26, 66–69), sutiktina su advokato R. Jurkos pastebėjimu, kad apklausos pradžioje buvo balsu perskaityti P. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b. l. 135–137, 138–140), visgi pagrindo išvadai apie padarytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą šiuo atveju nėra. BPK 183 straipsnio 2 dalis numato, kad apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ir tik po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Šiuo atveju teismui pasiūlius liudytojui pateikti savo laisvą pasakojimą, šis paprašė perskaityti jo parodymus, kad „nekiltų kažkokių interpretacijų“, ką teismas ir padarė. Proceso dalyviai nepateikė prašymo leisti užduoti liudytojui klausimus iki parodymų perskaitymo. P. B., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, davė išsamius parodymus, o gynybai buvo sudaryta galimybė šiam liudytojui užduoti klausimus.

44. Teisėjų kolegija, vertindama P. B. parodymų patikimumą, atkreipia dėmesį į tai, kad P. B. buvo apklaustas ne vieną kartą. Pirmoje apklausoje, įteikus jam pranešimą apie įtarimą, P. B. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, plačiau situacijos nekomentavo (t. 15, b. l. 133–134). 2019 m. gruodžio 10 d. P. B. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kažkurio pokalbio metu A. Ž. jam nurodė, kad „pora tūkstančių turėtų būti“. 2018 m. rugsėjo 5 d. paskambino A. Ž. ir susitarė susitikti, į aplanką įdėjo 2000 Eur, pinigus padavė A. Ž. darbo kabinete, paliko aplanką su pinigais pas jį ant stalo (t. 15, 135–137). 2020 m. sausio 28 d. P. B. nurodė, kad jo pozicija nesikeičia. A. Ž. save pateikdavo kaip sprendimų priėmėją. Iš A. Ž. buvo pastovus spaudimas, jo tiesioginis įkyrumas, nuolat jis pabrėždavo, kad sukūrė kažkokią pridėtinę vertę prie papildomo finansavimo ir jam už tai reikia atsiskaityti (t. 15, b. l. 138–140). Esmines aplinkybes liudytojas pakartojo ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu, be kita ko, ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. P. B. iš esmės analogiškai paaiškino duotų pinigų (kyšio) A. Ž. aplinkybes (t. 26, b. l. 66–69). 2 000 Eur įdėjo į popieriaus lapą, įdėjo į firminį aplanką ir paliko, jo įsitikinimu, A. Ž. iš kūno kalbos, žvilgsnio suprato, kad tą dieną atnešė kyšį. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą apklausė P. B.. Šios apklausos metu teisėjų kolegijai neliko abejonių P. B. parodymų teisingumu. Kiek jam teko bendrauti su A. Ž., tai nuolatos buvo primenama ir pasakoma, kad čia viskas eitų greičiau, kažkaip reikėtų pasižiūrėti ir panašiai ir vieno susitikimo metu buvo įvardinta pinigų suma, kurią jis ir perdavė. Mano, kad suprato A. Ž., kad pinigų atnešė, nes buvo įvardinta pinigų suma, jis tą sumą atnešė, aplanką padėjo ant stalo ir išeidamas pasakė, kad viską paliko įmautėje, šitame aplanke.

45. Apeliantai ginčija P. B. parodymų teisingumą dar ir todėl, kad neva jis skirtingai nurodo į ką buvo įdėti pinigai (aplankale, „papkėje“, įsukti į popierių ir įdėti į įmonės aplanką). Iš P. B. 2019 m. gruodžio 10 d. apklausos (t. 15, b. l. 137) gali susidaryti įspūdis, jog pinigai buvo „įsukti į popieriaus lapą“. Toks buvo jo atsakymas į pareigūno užduotą klausimą „Kas buvo Jūsų A. Ž. kabinete paliktame aplanke?“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. B. visada teigė, jog 2 000 Eur A. Ž. atnešė įmonės „P. l.“ aplanke. P. B. paaiškino, kad įmonės firminis aplankas yra nepermatomas, jis yra kiek didesnis negu A4 formato, su įmonės logotipu, mėlynos spalvos, nepermatomas. Ar pinigai buvo įdėti tiesiog į aplanką, ar dar į kažką (į popierių, A4 formato perlenktą popieriaus lapą), apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nepamena. Sutiktina su nuteistosios S. R. gynėjo advokato R. Jurkos pastebėjimu, kad P. B. savo parodymuose niekuomet žodžio „vokas“ neminėjo. Vis tik ši nereikšminga detalė (ar pinigai buvo paduoti A. Ž. įmonės aplanke, ar jie buvo papildomai įdėti į popierių, kuris atrodė kaip vokas) pati savaime neturi lemiamos reikšmės vertinant P. B. parodymų patikimumą. P. B. parodymai negali būti vertinami atsietai, koncentruojantis tik į nuteistiesiems palankius jo parodymų aspektus, nevertinant surinktų įrodymų visumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sekimo metu užfiksuota, jog po pokalbio su A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. S. R. grįžo į kabinetą, parsinešė UAB „P. l.“ segtuvą, iš segtuvo išsiėmė voką, jį pasidėjo ant stalo, vėliau kartu su asmeniniais daiktais voką įsidėjo į rankinę ir išėjo iš kabineto. Taigi, šis objektyvus duomuo neprieštarauja P. B. parodymams, kad pinigai buvo įdėti į UAB „P. l.“ segtuvą.

46. A. Ž. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris teigia, kad nebuvo skirtas dėmesys liudytojo P. B. parodymų patikimumo patikrinimui. Apeliantų vertinimu, P. B. pinigines lėšas gavo iš UAB „P. l.“ vadovaujančio asmens, turėdamas tikslą, kad P. B. veiktų juridinio asmens naudai ir gautų didesnį finansavimą, pastebi, kad neapklausti UAB „P. l.“ vadovai, kurie būtų galėję patvirtinti ar paneigti šias reikšmingas aplinkybes. Tikėtina, kad P. B. jokių pinigų A. Ž. neperdavė, o juos pasiliko sau ir parodymus apie kyšį davė tik norėdamas išsaugoti savo reputaciją prieš darbdavį.

47. Tokie apeliacinio skundo teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis. 2 000 Eur priklausomybė buvo tiriama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. P. B. nurodė, kad šie pinigai priklauso jam „tie pinigai buvo iš mano asmeninių santaupų“ (t. 15, b. l. 136). Pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai pasinaudojo teise užduoti klausimus ir aiškinosi aplinkybes dėl pinigų priklausomybės (t. 26, b. l. 68). Analogiškai P. B. nurodė ir apeliacinės instancijos teisme „tie pinigai buvo mano asmeninės santaupos“ (t. 34, b. l. 29–31). Taigi pagrindo apklausti UAB „P. l.“ vadovus ar kitus suinteresuotus asmenis nebuvo. Nekyla abejonių ir teisėjų kolegijai, kad tokią pinigų sumą P. B. galėjo turėti (susitaupyti), nes suma nėra labai didelė.

48. Teismų praktikoje pažymima, kad BPK nėra nustatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-257-788/2017 ir kt.). Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Tačiau teismas turi atsargiau vertinti tokių asmenų parodymus apie jų pačių ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-693/2017).

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi šių reikalavimų, nes P. B. parodymus šioje byloje patvirtina 2018 m. rugsėjo 3 d. S. R. ir A. Ž. slapta užfiksuotas pokalbis. A. Ž. sako S. R.: „Sunervuoja tas Lagūna“. „Plungės lagūną rišt reikės“. S. R. atsako: „Sakai? Nešnek žmogiškai ir nereik“. A. Ž.: „Privažiavom, paklausėm, kiek ir ko, sakau-skoloj, a du tūkstančius? Nui“. S. R. pasiteirauja: „A jie vienam objekte dirba?“, A. Ž. atsako: „Taip čia A. K. dalis bus...ot svoločiai. Anąkart irgi pirmą dalį davė, paskiau skambin-nu privažiuok į Rietavą. Kas čia vyks? Pats, nu, vienu žodžiu. Yr tokių klausimėlių <...>“ (t. 9, b. l. 174). Taip pat pokalbis telefonu tarp P. B. ir A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d.. P. B. klausia: „Alfonsai, aš norėjau pasiklaust, kažin a rytoj...a rytojus tiktų, jeigu pri...privažiuočiau?“ (t. 9, b. l. 179) A. Ž. atsako: „geriau šiandei“. Kaip ir susitarė telefonu sekimo metu užfiksuota, kad tą pačią dieną po pietų susitiko A. Ž. su P. B. Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje 310 kabinete (t. 9, b. l. 180–185). Iš esmės iš karto (po 10 min.) po P. B. apsilankymo pas A. Ž. S. R. poilsio kambaryje įvyko susitikimas su A. Ž., kurio metu S. R. klausia: „Direktoriui duot?“, A. Ž. atsako: „Mhm“ (t. 9, b. l. 186). Sekimo metu užfiksuota, kad po pokalbio S. R. grįžo į kabinetą, parsinešė UAB „P. l.“ segtuvą, iš segtuvo išsiėmė voką, jį pasidėjo ant stalo, vėliau kartu su asmeniniais daiktais voką įsidėjo į rankinę ir išėjo iš kabineto (t. 9, b. l. 187).

50. 2018 m. rugsėjo 12 d. užfiksuotas pokalbis telefonu tarp S. R. ir B. K., kuris tuo metu miške grybavo. S. R. sako: „Labai reikėtų vieno Jūsų parašėlio. Ar galėčiau kur nors Jumis pagaut?“ (t. 9, b. l. 190). B. K. neužilgo perskambino ir pasakė, kad bus už kokių 15 min. namuose, nes pradėjo lynoti. Susitarė susitikti apie pusę septynių (t. 9, b. l. 191). 2018 m. rugsėjo 18 d. užfiksuotas pokalbis Mažeikių rajono savivaldybėje tarp S. R. ir A. Ž., kurio metu S. R. nerimauja, jai nepatinka, kad į namus reikia važiuoti atiduoti pinigus direktoriui: „Žinai, kas man nepatink. Kad reikia važiuot atiduoti direktoriui į namus. Ir jo tą mašiną pamatyti, važiuojančią į kiemą. Ir kai reik derint. Paskutinį kartą kai važiavau, aš jam prieš tai paskambinau.... Žinai kaip tie vartai atrodo? Aš atvažiuoju pusę septynių. Direktoriau, jum. Išlipu su papke. Išlipu su papke, nu ir išeje. Ateje pasiimt parašą? Bet jeigu ko nors norėtum...nu kiek čia turi?..Pilni du...“. Šio pokalbio metu A. Ž. S. R. ramina sakydamas: „Nieks tavęs nesek“. S. R. klausia: „Jo kiemą?“. A. Ž.: „Jo kiemo irgi nieks neseks“. S. R.: „Nu duok dieve“. A. Ž. pataria: „Palieki telefoną kabinete ir važiuoji, tą patį kiti daro. Lygiai tą patį kažkas kitur paliek telefoną ir važiuoj be telefono.“ (t. 9, b. l. 195).

51. Nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris apeliaciniame skunde teigia, kad A. Ž. nežinojo, jog aplanke yra pinigai, nes buvo įsitikinęs, kad jame yra skaitmeninės laikmenos su projektiniais statybos sprendiniais. Gauto aplanko A. Ž. netikrino, dokumentus po susitikimo su P. B. nunešė S. R.. Pastaruosius argumentus paneigia ne tik P. B. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad A. Ž. išlydėjo jį į koridorių, tai jis koridoriuje A. Ž. pasakė, kad viską paliko aplanke, bet ir slapta fiksuoti pirmiau minėti pokalbiai (2018 m. rugsėjo 3 d. A. Ž. su S. R., 2018 m. rugsėjo 5 d. pokalbiai tarp A. Ž. ir P. B., A. Ž. ir S. R.). Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. A. Ž. net skundėsi S. R., kad, pasak jo, „P. l.“ jį nervina: „“P. l.“ rišt reikės“, <...> „Ne, nesielg žmogiškai. Yr chamai“, <...> „Privažiavom, paklausėm, kiek ir ko, sakau – skoloj, a du tūkstančius? Nui“ (t. 9, b. l. 174–175). O 2018 m. rugsėjo 5 d., kuomet P. B. sakė, kad rytoj privažiuotų, A. Ž. nurodė, jog geriau šiandien. Akivaizdu, kad A. Ž. buvo iniciatorius ir nekyla jokių abejonių, kad net neatvertęs atnešto aplankalo su UAB „P. l.“ inicialais labai aiškiai suprato, kad jame yra pinigai.

52. Nuteistasis B. K. ir jo gynėjas advokatas M. Šriupša teigia, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizuota, kuo pasireiškė B. K. kaip bendrininko vaidmuo. S. R. gynėjas R. Jurka apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog B. K., A. Ž. ir S. R. veikė iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, nes nėra jokių duomenų, kad šie asmenys tarpusavyje susitarė daryti nusikaltimą.

53. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, Nr. 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

54. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. Ž., S. R., B. K. veikė išvien, t. y. inkriminuojamu laiku, skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, kad juos siejo išankstinis susitarimas iš P. B. priimti 2000 Eur už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Susitarimo nustatymas nesant užfiksuotų pokalbių, filmuotos medžiagos ar kitų tiesioginių įrodymų daugeliu atveju gali būti apsunkintas, tačiau šioje byloje susitarimo buvimą akivaizdžiai patvirtina nustatyta įvykių seka: A. Ž. paima iš P. B. pinigus, perduoda juos S. R., o pastaroji veža B. K. į namus. Šios aplinkybės nustatytos remiantis jau aptartais kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, kuriuos patvirtina P. B. parodymai. Tai, kad nenustatytas konkretus tyčios susiformavimo momentas, baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmės neturi.

55. S. R. gynėjas advokatas R. Jurka skunde aptaria 2020 m. vasario 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-10-3 (t. 9, b. l. 117–196). Pasak jo, šiame protokole aprašant užfiksuotus B. K., S. R., A. Ž., P. B. veiksmus dėl kyšio perdavimo ir priėmimo naudojama formuluotė „galimai“ rodo, kad ir protokolą surašę pareigūnai nebuvo įsitikinę nustatytų faktinių duomenų teisingumu ir tikrumu.

56. BPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. BPK 179 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus, taip pat nurodomi protokole fiksuojami duomenys. Iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad jie šiuos reikalavimus iš esmės atitinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo veiksmo ar procesinės prievartos priemonės, kurią taikant gaunami reikšmingi duomenys, rezultatus fiksuojančiame protokole turėtų būti tik tyrimo veiksmų aprašymas ir jų rezultatai. Tačiau nustačius, kad juose yra ir tyrimo veiksmą atlikusių (ar fiksavusių) pareigūnų komentarai, svarbu nustatyti, kokiais protokole fiksuotais duomenimis rėmėsi bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, vertinant analogišką situaciją, buvo nurodyta, kad vien tokių pareigūnų paaiškinimų įrašymas į BPK 179 straipsnio reikalavimus atitinkantį protokolą nesudaro pagrindo pripažinti, jog visi jame užfiksuoti duomenys turi būti pripažinti neleistinais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-458/2020, Nr. 2K-185-976/2021). Nagrinėjamu atveju elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose yra pateiktas Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto P. S. padarytas telefoninių pokalbių vertinimas (t. 7, b. l. 122–176). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pareigūnas paaiškino, kad jie (pareigūnai) neteikia jokių savo matymų ar analitinės medžiagos. Jeigu yra ilgas pokalbis, pateikia suvestinės santrauką ir tai nėra jo asmeninė interpretacija. Jeigu paklausyti vieno pokalbio, tai nėra aišku (apie ką kalbama), bet jeigu yra tam tikri veiksmai ir dar yra kitos informacijos iš kitų šaltinių, tai viską suvedus į visumą gaunamas rezultatas, toks, koks yra šiuo atveju gautas (t. 34, b. l. 58–61). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose padarytų pareigūno komentarų, pažymi, kad būtent teismas, o ne kiti procese dalyvaujantys asmenys vertina byloje esančius duomenis ir pripažįsta juos įrodymais bei atlieka objektyvią ir nešališką jų analizę.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir teisėtai (šis klausimas apeliaciniuose skunduose nekeliamas); kad jų rezultatai, t. y. konkretūs asmenų pokalbiai ir jų turinys, kaip to reikalaujama pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį, buvo tinkamai išdėstyti protokoluose; kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nesiremia protokoluose nurodytais juos surašiusio pareigūno paaiškinimais, o remiasi išimtinai protokoluose išdėstytu asmenų pokalbių turiniu ir atlikus savarankišką bei išsamią pokalbių analizę, daro išvadą, jog duomenys, užfiksuoti procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, yra leistini ir jais apeliacinės instancijos teismas grindžia išvadas dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

58. Papirkimo nusikalstamos veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to, kad kyšiu siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas P. B. (t. 54, b. l. 29–31) nurodė, kad sumokėjo už vieną objektą, tai yra už (duomenys neskelbtini) kaime papildomus darbus. Jis neprisimena, pagal kokį susitarimą davė pinigus, negali pasakyti, kuris susitarimas buvo pirmas, kuris antras, bet objektas buvo (duomenys neskelbtini) kaime. A. Ž. vieno susitikimo metu įvardijo sumą, kurią jis (P. B.) ir perdavė, A. Ž. ragino atsiskaityti, kai buvo baigiama su tuo papildomu susitarimu. Byloje esantys dokumentai patvirtina 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-328 ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-288 sudarytus susitarimus tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „P. l.“ atliekant darbus pagal įgyvendinamą projektą „(duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas“ (t. 16, b. l. 63–89, 93–119).

59. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodinėjant A. Ž., S. R., B. K. kaltę padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, surinktų duomenų pakanka jų kaltei pagrįsti, jų patikimumas nekelia abejonių. Nuteistiesiems paskirtos bausmės teisingos.

Dėl kaltinimų, susijusių su UAB „L.“ (B. K., S. R., D. G., UAB „L.“ (dabar UAB „I. P.“)

60. Teisėjų kolegija nekartoja kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo kaltinti ir skundžiamu nuosprendžiu išteisinti B. K., S. R., D. G., UAB „L.“. Tai veikos, kuriomis kaltinami asmenys organizuojant, vykdant ir dalyvaujant UAB „L.“ du Mažeikių rajono savivaldybės organizuotus viešuosius pirkimus. Pirmasis – „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimas“, antrasis – „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas B. K., S. R., D. G., UAB „L.“ bei A. G., nurodė, kad neįrodyta, jog B. K. per tarpininkę S. R. susitarė su D. G. dėl kyšių. Užfiksuotų S. R. ir D. G. pokalbių turinys, kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys patvirtina, kad S. R. ir D. G. aptarinėjo būsimus viešuosius pirkimus, tačiau nepatvirtina, kad jie susitarė dėl kyšių davimo B. K.. Jie pokalbių metu neminėjo nei kyšių, nei kaltinimuose nurodytų kyšių sumų. Nenustatytas BK 225 ir BK 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų vienas iš alternatyvių būtinų objektyviųjų požymių – susitarimas dėl kyšio davimo-priėmimo. Nors ilgą laiką (nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. vasario 22 d.) buvo taikomos įvairios kriminalinės žvalgybos priemonės (techninių priemonių panaudojimas bendra ir specialia tvarka, sekimas, slaptas patekimas į asmens tarnybines patalpas), vėliau ir baudžiamojo proceso priemonės (kratos, veiksmų atlikimas neatskleidžiant savo tapatybės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, slaptas sekimas) ne tik valstybės tarnautojų B. K. ir S. R. atžvilgiu, bet ir D. G., A. G. bei G. R. atžvilgiu, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų kyšių perdavimo faktą, nenustatyta. Nenustačius, kad D. G. ir A. G. padarė jiems inkriminuotas BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas ir dėl to juos išteisinant BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tuo pačiu pagrindu išteisinama ir UAB „L.“.

61. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras G. Jasaitis pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes dėl veikos, susijusios su UAB „L.“ (pavadinimas pakeistas į UAB „I. t.“) išteisintiesiems B. K., S. R., D. G. ir UAB „L.“. Prašymas grindžiamas tuo, kad B. K. buvo kaltinamas ir kyšių priėmimu iš A. G., tačiau ši Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis nėra skundžiama. Analogiškai aplinkybes, susijusias su nurodytų kyšių perdavimu, prokuroras prašė šalinti ir iš kaltinimų D. G. ir S. R. (t. 34, b. l. 16–23). Proceso dalyviai išsakė savo nuomonę dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą priėmimo (t. 34, b. l. 42–43, 66–67), išteisintiesiems buvo suteikta galimybė dėl prokuroro pateikto prašymo pasisakyti.

62. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-66-648/2018 ir kt.). Lyginant pateiktų kaltinimų tekstus, matyti, kad padaryti pakeitimai nėra dideli ar esminiai – padarytais pakeitimais iš esmės tikslinama kaltinimo formuluotė, išteisinus A. G. ir neteikiant dėl to apeliacinio skundo, pašalintos aplinkybės, susijusios su tolimesniais išteisintųjų veiksmais juos siejant su A. G., o taip pat ir G. R., kuriai ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (t. 15, b. l. 86–90). Pakeistu kaltinimu išteisintiesiems nėra inkriminuojamos naujos faktinės aplinkybės, sunkinančios jų teisinę padėtį, jiems nusikalstamos veikos nėra perkvalifikuojamos į sunkesnes, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks pakeitimas suvaržė išteisintųjų gynybą, t. y. dėl pakeisto kaltinimo kilo poreikis iš esmės keisti gynybos taktiką, buvo nurodytos aplinkybės, nuo kurių iki tol procese nuteistieji nesigynė ar pan. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme pasunkino B. K., S. R., D. G., UAB „L.“ padėtį.

63. Prokuroro pakeistame kaltinime B. K., S. R. inkriminuojamas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis susitarimas su D. G. priimti iš jo, pirmu atveju, ne mažesnį nei 9 864 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ laimėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos“. Antru atveju, pakeistame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, S. R. susitarė priimti iš D. G. B. K. naudai 10 proc. dydžio kyšio nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomo Europos sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ (Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-81-0005), kurio vertė 405 904,19 Eur (335 458 Eur be PVM), t. y. ne mažiau nei 33 000 Eur kyšis už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus, kilsiančius iš projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“. D. G., būdamas UAB „L.“ direktoriumi, susitarė B. K. per S. R. kaltinime nurodytas sumas duoti už išskirtinių sąlygų sudarymą.

64. Išanalizavus byloje esančius duomenis, gautus slapta fiksuojant pokalbius (pokalbių stenogramas), slapta patekus į Mažeikių rajono savivaldybės patalpas, vykdžius S. R., D. G., G. R., A. G., B. K. sekimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. vasario 5 d. (t. 7, b. l. 175–194, t. 8, b. l. 1–186), galima daryti prielaidą, kad abu šie viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, vykusių slapta fiksuotų pokalbių turinys leidžia spręsti apie korupcinį pobūdį, savanaudiškus tikslus. D. G. pats sau, jo vadovaujamai įmonei UAB „L.“, S. R. prašymu, nuolatinių konsultacijų metu, dar iki viešojo pirkimo paskelbimo, padėjo parengti dokumentus, kurių pagrindu dalyvavo jis pats viešajame pirkime, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, iškraipytas viešųjų pirkimų tikslas – laikantis įstatymų reikalavimų sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

65. S. R. 2018 m. kovo 30 d. bendravo su savo skyriaus darbuotoja R. K., skaitė jai susirašinėjimą su UAB „L.“ atstovu D. G., kuriam pastaroji parašė, kad negali apmokėti už priežiūros paslaugas už metus į priekį, nesutaria dėl trijų su puse tūkstančio ir nurodo, kad tą portalą pirko, kad jiems (UAB „L.“) būtų lengvesnės sąlygos ateiti į tą konkursą. „D. peržiūrėk, jei gali. Merginų susirašinėjimą. Pagal mūsų galiojančias tvarkas mes negalim apmokėti už priežiūros paslaugas metus į priekį. Ar tikrai jums tokie esminiai tie trys su puse tūkstančio, kad niekaip negalim susiderint paslaugų priėmimo – perdavimo aktus“. <...> „Nu, nu, nu žinok, taip yr. Jau tep (necenzūrinis žodis) nagla, jau nupirkom, supranti, tų portalą. Nupirkom tam, kad aniem būtų daug lengvesnės sąlygos ateit sakykem į konkursą. Da, da („necenzūrinis žodis“) čia pradėjo rautis dėl trijų su puse tūkstančio, nu čia žinok, yr (necenzūrinis žodis)“ (t. 7, b. l. 192). 2018 m. gegužės 17 d. S. R. poilsio kambaryje užfiksuota kaip S. R. su D. G. bendrauja, ji paaiškina, kad kalbėjo su direktoriumi (B. K.), viskas normaliai, tik prašo pagalbos dėl serverių: „Reikia tiesiog prisėst, aptart iki galo, viską sudėliot. Klausyk, nu taip, su direktorium šnekėjau, viskas ten su tom reikalais normaliai Jisai prašo jūsų pagalbos dėl tų serverių“. <...>. (t. 8, b. l. 17). Toliau vyko pokalbis apie „mažą lapelį“, „vidurinį skaičių“. S. R. paaiškino: „Bet tas vidurinis skaičius iki kitų metų vasario mėnesio, nes kovo mėnesį...“. D. G. teiraujasi: „Išeis?“, S. R. atsako: „Taigi rinkimai“ <...>. D. G.: „Jeigu vasarį jisais tenai išeina, tada reikia ir tą tada kuo greičiau suskelbt, viską sudėliot, tą devyni dvidešimt“ (t. 8, b. l. 19). 2018 m. gegužės 24 d. vyko pokalbis tarp D. G. ir S. R. dėl M1 paleistos programos, neva Mažeikių rajono savivaldybei trūksta kompetencijos, o „Labbio“ modulis neteisingai suskaičiuoja turto nusidėvėjimą (t. 8, b. l. 24), S. R. D. G. paaiškina: „Aš, D., sakiau specifikacija yra vienas variantas ir dabartinis pirkimas. Anos ten senosios sutartys yra visiškai skirtingi dalykai ir nemaišykim čia ko nereikia maišyti“ (t. 8, b. l. 25). <...> „Klausyk, D., o gal mes tikrai klaidą padarėm, gal reikėjo mums į tą VPT kreiptis, gal būtų leidę iš jūsų pirkt?“, D. G. į tai atsako: „Tai leiskit atvirą, nu tai kas Dieve kitas ateis“. „Nutrauksit, jeigu kitas ateis“ (t. 8, b. l. 27). 2018 m. liepos 18 d. slapto patekimo metu atlikta S. R. darbo kabineto apžiūra. Ant stalo buvo rasta 2018 m. liepos 12 d. sutartis tarp Mažeikių rajono savivaldybės ir UAB „L.“, kurios vertė 119 354,4 Eur (98 640 Eur be PVM) (t. 8, b. l. 52).

66. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas G. R. (D. G. uošvės) atžvilgiu nutrauktas (t. 15, b. l. 86–90). Teisėjų kolegija šiame sprendime nevertina nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio, jo pagrįstumo, plačiau nepasisako ir dėl G. R. veiksmų. Apeliantai nurodo, kad jiems neaišku, iš kur atsirado kaltinime minima 4 skaičių kombinacija ir ką ji reiškia. Byloje užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad D. G. 2018 m. lapkričio 16 d. informuoja G. R., kad 20 d. iš tolimo krašto į Vilnių atvažiuoja (žmogus), bendram draugui apie tai reikia pasakyti, nes jis pats neprisiskambina: „Sakau bandžiau paskambint A., man jisai nekelia ragelio“ (t. 8, b. l. 76). G. R. 2018 m. lapkričio 19 d. A. G. nusiuntė žinutę su tekstu „Labas, durų kodas 9864“ (t. 8, b. l. 77, t. 15, b. l. 81). Tą pačią dieną 19 val. 51 min. G. R. skambino A. G. klausdama: „Aš tau atsiunčiau durų kodą matei?“ A. G. klausia: „Durų“? G. R. paaiškina: „Į žinutę. Žinutę parašiau durų kodas ten ir keturi skaičiukai“. „Čia rytojaus susitikimui“. A. G. klausia: „O kas tai yra tas durų kodas?“ G. R. atsako: „Pagalvok apie rytojaus susitikimą ir suprasi ką reiškia tie keturi skaičiukai“. „Tu rytoj ten tuo durų kodu nesinaudok, ta prasme, ten neik pro tas duris. Nes reikėtų tik aptarti, ten susitikime, ta prasme tik mechanizmą visą“. „Nu pagavai mintį?“. „Supranti, sako, kad taip buvo ir sutarta“. „Atsimeni, ten dėl tos ponios?“. „Nu. Gal jinai ten būtų tų durų atidarinėtoja, ten tų“ (t. 8, b. l. 79–80). Atliekant slaptą B. K. sekimą yra užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 20 d. B. K. susitiko su A. G. Vilniuje (t. 8, b. l. 81). Apie „durų kodą“ buvo apklausti tiek G. R., tiek A. G.. Jų parodymai išsiskyrė. G. R. nurodė, kad tai įėjimo signalizacijos kodas, ji su A. G. pašeria vienas kito šunis (t. 15, b. l. 78–80). A. G. paaiškino, kad tai tik skaičių rinkinys, reiškiantis failo pavadinimą. Durų kodu G. R. vadina USB diską, laikmeną (t. 29, b. l. 136–142). Tai tik nedidelė dalis byloje užfiksuotų pokalbių, kurie liudija, kad galimai Mažeikų rajono savivaldybėje organizuojant viešuosius pirkimus su UAB „L.“ buvo kalbama apie pinigų sumas. Nors asmenys kalba užšifruotai, detales derina asmeniniuose susitikimuose, tačiau akivaizdu, kad jų minimi keturi skaičiai reiškia ne „durų kodą“, o pinigų sumą. Juolab, kad suma „98640“ įrašyta ir S. R. 2018 m. darbo knygoje (lapkričio 27 d. puslapyje), kuri pridėta prie bylos kartu su kompaktiniais diskais.

67. Teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad nėra byloje įrodymų, kurie patvirtintų B. K. ir S. R. susitarimą, kad pastaroji susitardama dėl kyšių veiks kaip tarpininkė B. K. naudai.

68. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daug dėmesio skyrė nustatyti (išsiaiškinti) aplinkybei, ar organizuojant viešuosius pirkimus buvo pažeisti išteisintiesiems (B. K., S. R., D. G., UAB „L.“) inkriminuoti pažeidimai, Mažeikių rajono savivaldybei organizuojant viešuosius pirkimus, o UAB „L.“ juose dalyvaujant.

69. Ikiteisminio tyrimo metu Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė V. G. pateikė specialisto išvadą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdytų viešųjų pirkimų – „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei sistemos priežiūros ir palaikymo paslaugos“ pirkimo bei projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo – atitikties teisės aktų reikalavimams. Išvadoje konstatuota, kad tiek pirmojo, tiek antrojo pirkimo atveju konkurso sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai buvo dirbtinai ribojantys konkurenciją, pritaikyti vienam konkrečiam tiekėjui (UAB „L.“), nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai (t. 18, b. l. 177–179). Nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme advokatas R. Merkevičius pateikė konsultacinę advokatės D. Lileikienės specialisto išvadą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdytų viešųjų pirkimų sąlygų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams (t. 29, b. l. 52–80). Šioje išvadoje nurodyta, kad vykdant tiek pirmąjį „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei sistemos priežiūros ir palaikymo paslaugos“, tiek antrąjį, kuriuo siekta įsigyti UAB „L.“ sukurtos ir įdiegtos DVS modernizavimą, pritaikant ją švietimo įstaigų poreikiams, viešąjį pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija apklausė abi išvadas byloje pateikusias specialistes. Specialistė V. G. patvirtino savo išvadoje išdėstytus argumentus, tačiau proceso dalyviams paklausus, ar kokia nors kita įmonė, išskyrus UAB „L.“ (kuriai priklausė nuosavybės teisė į programinę įrangą, o Mažeikių rajono savivaldybė ja naudojosi licencijų pagrindu), galėjo daryti kokius nors modifikacinius pakeitimus sistemoje, atsakė, kad ši aplinkybė jai nebuvo žinoma, šios aplinkybės ji nevertino, nežino ir nekreipė dėmesio į tai, kam nuosavybės teise priklausė programinė įranga, programinis kodas (t. 34, b. l. 25–28). Tuo pačiu ji nepateikė šios naujos aplinkybės vertinimo ir reikšmės pirmiau padarytoms išvadoms. Specialistė D. L. apeliacinės instancijos teisme išsamiai paaiškino savo pateiktą išvadą (t. 29, b. l. 52–80), išdėstė argumentus, kodėl jos pateikta išvada prieštarauja V. G. pateiktai išvadai. Specialistė V. G. nevertino, ar, atsižvelgiant į tai, kad UAB „L.“ buvo intelektinės nuosavybės turėtojas ir vienintelis galimas tiekėjas, rinkoje apskritai egzistavo konkurencija, tad ir ar viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai galėjo iškreipti konkurenciją. Taip pat nevertino, kad kvalifikacijos reikalavimus apsprendžia pirkimo objektas. Specialistė D. L. paaiškino, jog įvertinus tai, kad sistema, programinė įranga priklausė UAB „L.“ nuosavybės teise, todėl tik ši įmonė galėjo teikti savivaldybei reikalingas paslaugas ir jokia konkurencija neegzistavo, nes techniniu požiūriu buvo tik vienintelis tiekėjas, šiuo atveju UAB „L.“ (t. 33, b. l. 225–228). Tame pačiame teismo posėdyje dalyvavęs Viešųjų pirkimų tarnybos specialistas M. K., atsakydamas į advokato R. Merkevičiaus klausimą apie viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo UAB „L.“, specialistės D. L. išvadų nepaneigė (t. 33, b. l. 231).

70. Teisėjų kolegija, nustačiusi akivaizdžius prieštaravimus dėl Mažeikių rajono savivaldybės paskelbtų ir vykdytų viešųjų pirkimų (konkrečiai – dėl „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos valdymo sistemos priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo“, CVP IS skelbtas 2018 m. birželio 1 d., pirkimo Nr. 383856 ir projekto „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo, CVP IS skelbtas 2018 m. lapkričio 16 d., pirkimo Nr. 402161), kuriuose dalyvavo ir juos laimėjo UAB „I. P.“ (buvusi UAB „L.“) teisėtumo, vertindama, kad šių prieštaravimų pašalinimui reikalingos specialios žinios, paskyrė byloje objektų tyrimą (kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl specialisto išvados gavimo (t. 34, b. l. 89–97)).Viešųjų pirkimų tarnybos Priežiūros skyriaus patarėjas M. K. išsamiai atsakė į 53 klausimus, padarė tris išvadas: 1) situacija, kai sutarties nuostatos suteikia ilgalaikę perkančiosios organizacijos (Mažeikių rajono savivaldybės) priklausomybę nuo tam tikro tiekėjo (UAB „L.“), net ir pasibaigus pirminės sutarties galiojimui, laikytina ydinga, iš esmės iškreipiančia konkurenciją ir paneigia viešųjų pirkimų prasmę; 2) tarp S. R. ir UAB „L.“ atstovo D. G. pasirengimo pirkimams metu vyko artimas bendradarbiavimas, susitikimai buvo labai dažni, bendravimo pobūdis familiarus; 3) remiantis kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, perkančioji organizacija, Mažeikių rajono savivaldybė, jos atstovė S. R. ir UAB „L.“ neteisėtai bendradarbiavo rengiantis tiek pirkimui Nr. 1 „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos valdymo sistemos priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo“, tiek Nr. 2 „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ programavimo darbų ir diegimo bei mokymų paslaugų pirkimo, turėdami tikslą, kad abu šiuos pirkimus laimėtų UAB „L.“ (t. 34, b. l. 111–140).

71. Teismo posėdyje specialistas M. K. palaikė Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvadą (t. 34, b. l. 111–140), tačiau atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, atsisakė dalies savo teiginių, taip pat paneigė visa tai, ką savo išvadoje tvirtino V. G., jog visos viešojo pirkimo sąlygos yra perteklinės, neproporcingos, ribojančios konkurenciją. Jis nurodė, kad buvo tik teorinė galimybė, kad dalyvautų kiti asmenys vykdant viešąjį pirkimą, t. y. jeigu UAB „L.“ jiems suteiktų (būtų suteikusi) teises į savo sukurtą įrangą. Tai labiau teorinis pažeidimas, o ne faktinis, kadangi tik teoriškai UAB „L.“ galėjo konkuruoti, faktiškai konkurencijos nebuvo (t. 34, b. l. 172–175). Specialistas M. K. organizuojant viešąjį pirkimą „Finansų valdymo, apskaitos ir strateginio planavimo bei veiklos sistemos priežiūros paslaugos pirkimas“ kaip perteklinį, neproporcingą pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantį konkurenciją, įžvelgė pirkimo sąlygų 3.9.4 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą atitikti standartą ISO/IEC 27001:2013, esą pastarasis standartas neapima informacinės sistemos „priežiūros“ ir „palaikymo“ paslaugų, kurios ir buvo pirktos. Vis tik ne tik specialistas M. K. apeliacinės instancijos teisme atsisakė šį kvalifikacijos reikalavimą vertinti kaip perteklinį, neproporcingą. Aplinkybę, kad standartas ISO/IEC 27001:2013 buvo aktualus organizuoto viešojo pirkimo sąlygų reikalavimas, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti UAB „TUV Uolektis“ raštai (t. 34, b. l. 177–179).

72. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į perkamo objekto charakteristikas, intelektinės nuosavybės teises į programinę įrangą, antrasis pirkimas „Švietimo paslaugų kokybės gerinimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ taip pat galėjo būti organizuojamas iš vienintelio tiekėjo UAB „L.“ neskelbiamų derybų būdu, kurio nuosavybei priklausė programinė įranga (t. 30, b. l. 28–29), konkurencija buvo objektyviai negalima dėl techninių priežasčių ir todėl konkurencijos objektyviai nebuvo įmanoma nei užtikrinti, nei ją dirbtinai riboti ar pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad antrasis pirkimas buvo atliekamas pagal Europos Sąjungos projektą, tad formuojant šio pirkimo sąlygas, buvo reikšmingos ir Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) pastabos (t. 23, b. l. 125–127). Antrojo pirkimo sąlygoms iš esmės ESFA pritarė.

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra ir kaltinime nurodyto tikslo, kurio siekdami D. G. ir S. R. neva susitarė dėl tariamo kyšio (vienu atveju ne mažesnio kaip 9 864 Eur, kitu atveju ne mažiau kaip 33 000 Eur), t. y. nėra kaltinime nurodyto požymio, esą buvo susitarta duoti kyšį „už išskirtinių sąlygų sudarymą“, nes visos abiejų pirkimų sąlygos nebuvo nei perteklinės, nei neproporcingos pirkimo objektui, nei dirbtinai ribojo konkurenciją, t. y. nebuvo jokių išskirtinių sąlygų.

74. Byloje yra slaptai fiksuoti asmenų pokalbiai, leidžiantys spręsti apie atskirus, inkriminuojamus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus (kadangi nuosavybės teisė yra UAB L.“, tai reikėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir gauti pritarimą neskelbiamoms deryboms). Akivaizdu, kad viešasis pirkimas tiek pirmojo pirkimo, tiek antrojo pirkimo atveju, buvo skelbiamas „dėl akių“, o asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pokalbiai apie „durų kodą“ reiškia pinigus, tačiau įvertinus tai, kad pats prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą G. R. bei neskundė A. G. išteisinimo (skaičių „9864“, kaip tariamo kyšio sumą G. R. išsiuntė A. G.), o ikiteisminio tyrimo metu iš viso nesiaiškino (netyrė) aplinkybių, ar kas nors kitas, išskyrus UAB „L.“, būtų turėjęs teisę dalyvauti organizuojamuose viešuose pirkimuose ir galimybę juose laimėti, duomenų pripažinti, kad S. R. B. K. naudai susitarė su D. G., kad priims kyšius, o D. G. duos kyšius už išskirtinių sąlygų sudarymą, nėra. D. G. veiksmuose nėra nei motyvo, nei tikslo – „pageidaujamo valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus“, ar „valstybės tarnautojo neteisėtumo“, kurie yra būtini požymiai BK 227 straipsnio 3 dalies sudėčiai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme (patvirtina 2024 m. sausio 26 d. specialisto išvada Nr. 4S-111, Viešųjų pirkimų tarnybos patarėjas specialistas M. K., specialistė D. L.) išsiaiškinus, kad reali žala organizuojant viešuosius pirkimus niekam nebuvo padaryta, nes niekas kitas, išskyrus UAB „L.“ nebūtų galėjęs dalyvauti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose pirkimuose, kalbėti apie išskirtines sąlygas nėra galimybės, nes nebuvo pažeisti išteisintiesiems inkriminuoti teisės aktų reikalavimai. Prokuroro skunde nėra pateikta argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nebuvimo neginčytinų įrodymų, patvirtinančių konkretų susitarimą dėl kyšio priėmimo.

75. Nesiplečiant ir nekartojant argumentų, analogiškai pasisakytina ir apie UAB „L.“ reiškiamus kaltinimus. Esamoje situacijoje niekas kitas, apart UAB „L.“, negalėjo suteikti paslaugų, kurios buvo reikalingos Mažeikų rajono savivaldybei, todėl nėra pagrindo kalbėti apie išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“.

76. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus. S. R., B. K. galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, neatsakingai (nesavalaikiai) organizavo viešuosius pirkimus, nesikreipė į Viešųjų pirkimą tarnybą, tačiau tai nereiškia, kad jie turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

77. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas.

78. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad B. K., S. R. nepadarė veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 225 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB „L.“ susijusių veikų). D. G. bei UAB „L.“ nepadarė veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „B.“ (S. R., A. Ž., D. B., UAB „B.“)

79. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išteisindamas asmenis, susijusius su UAB „B.“ dalyvavimu Mažeikių rajono savivaldybės organizuojamuose viešuose pirkimuose, nurodė, kad nors ilgą laiką, nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. vasario 22 d., buvo taikomos įvairios kriminalinės žvalgybos priemonės, vėliau ir baudžiamojo proceso priemonės, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų kyšių perdavimo faktą, nenustatyta, todėl padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamieji A. Ž., S. R. priėmė, o D. B. jiems davė kaltinimuose nurodytus kyšius, t. y. nenustatyti kaltinamiesiems S. R., ir A. Ž. inkriminuotų nusikaltimų numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, o D. B. BK 227 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai. Kadangi yra išteisintas D. B., o juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas, tai tuo pačiu pagrindu išteisinama ir UAB „B.“. Išanalizavusi byloje esančius slapta fiksuotus pokalbius tarp A. Ž., R. R., D. B., susipažinusi su šių asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisme, išklausiusi jų paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, apklaususi liudytoją, pareigūną P. S. (t. 34, b. l. 58–60), įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvados Nr. 4S-273 turinį (t. 18, b. l. 151–156), Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto M. K. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos pripažįsta, kad byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių asmenų (S. R., A. Ž., D. B., UAB „B.“) kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas. Tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl A. Ž., S. R., D. B. bei jo vadovaujamos įmonės UAB „B.“ kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo, iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remdamasis jų visuma, padaryti kitokias išvadas.

80. S. R., A. Ž., D. B. bei jo vadovaujamos įmonės UAB „B.“ kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas betarpiškai patvirtina kriminalinės žvalgybos metu slapta fiksuoti vaizdo ir garso įrašai, pokalbiai, pokalbius patvirtinantys veiksmai – susitikimai, po susitikimų sekę veiksmai, UAB „B.“, A. Ž. bankų išrašai, Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojų (A. B., E. G. – U., R. K. paaiškinimai), 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. 4S-273, specialisto M. K. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, kratos metu iš UAB „B.“ paimtas segtuvas su jame esančiais dokumentais ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti, tačiau pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinti įrodymai.

81. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą teismų praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; 4) ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018). Teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) prašymus dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, sekimo sankcionavimo, pratęsimo, Šiaulių apygardos prokuratūros teikimus dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, sekimo ir slapto patekimo į asmenų negyvenamąsias darbo patalpas sankcionavimo, pratęsimo, Šiaulių apygardos teismo nutarčių dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, sekimo ir slapto patekimo į asmenų negyvenamąsias darbo patalpas sankcionavimo, pratęsimo turinį (t. 7, b. l. 3–121) pažeidimų nenustatė, todėl pagrindo jais nesiremti nėra. Šioje byloje faktinių duomenų, surinktų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, teisėtumas, leistinumas ar kiti aspektai nėra ginčijami ir apeliaciniuose skunduose.

82. Sprendžiant S. R.. A. Ž., D. B. kaltės klausimą ir nustatant jų veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių objektyviosios pusės požymius, ypatingą reikšmę turi ne šių asmenų parodymai, o jų tarpusavio pokalbiai (šiuo atveju slapta fiksuoti pokalbiai), siejant jų turinį su kitais byloje nustatytais duomenimis. Tokio pobūdžio bylose asmenų pokalbiai neretai yra objektyviausias ir vienintelis duomuo, nes asmenys, kurie ima ar duoda kyšius, puikiai supranta, kad tai nusikalstama, be to tokio pobūdžio nusikaltimai itin kruopščiai slepiami, asmenys kalba užšifruotai. Nusikalstamos veikos darymo detales jie stengėsi suderinti asmeniniuose susitikimuose. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad būtent tokių veiksmų ir ėmėsi ir šioje byloje dėl jiems inkriminuotų veikų išteisinti asmenys.

83. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą užfiksuotų pokalbių (jų stenogramų) nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. D. B. lankėsi Mažeikų rajono savivaldybėje ir skambino A. Ž.: „Labas rytas. Esu savivaldybėj. Gal galėtume susitikti? Ar užsiėmęs labai?“ (t. 10, b. l. 151). Įvyko pokalbis tarp A. Ž. ir D. B. M. rajono savivaldybės administracijos patalpose, 310 kabinete, kurio metu D. B. teisinosi: „A girdi blemba, turiu tokią bėdą. Aš neturiu pinigų, nieks nepraveda, S....už tą sumą jau turiu gauti savaitės pradžioj, ir aš nuimu ir iškart atnešu, sąskaita tuščia, tur pareit piniga. S. iš tų pravedė iš Ž. tie pinigai yr, čia iš R....“ (t. 10, b. l. 152). 2018 m. rugsėjo 5 d. ryte 8. val. 30 min užfiksuotas pokalbis tarp S. R. ir A. Ž. apie pinigus, kurio metu A. Ž. sako: „Viskas gerai. Paskaičiuota ant to laika, žinai. Mokslams visa kita, visa kita pusantro mėnesio (neaišku) praeitą savaitę – pirmadienį-antradienį, pirmadienį-antradienį...Ner gal šiandien dar, žinai“ (t. 10, b. l. 152). Šio pokalbio metu S. R. siūlė paskolinti pinigų, bet A. Ž. atsisakė. „Viskas bus gerai. Palauksim iki vakaro“. S. R. atsakė: „Palauksim iki vakaro. Bet...Bet reik ir pasakyk. Tu patikėk...man tai keli tūkstančiai...Jiem visiškai“. <...> „Aš žinau, kad tu vaidini, ane prieš kitus. Nesimaivyk.. (neaišku) Vaidini“. A. Ž. nesutiko, kad S. R. paskolintų ir sakė, kad: „Nevaidinu. Iš trijų viens tur pareit šią savaitę, vieną tikrai nepaves, vieno to nepaves, bet vieną tikrai garantuoju, nu čia tik reikia sulaukt, žinai“ (t. 10, b. l. 153). Iš karto tą pačią dieną, t. y. rugsėjo 5 d. 12.30 val., D. B. iš UAB „B.“ sąskaitos bankomate per keturis kartus išgrynino 3000 Eur (tai patvirtina UAB „B.“ sąskaitos išrašas, t. 2, b. l. 56) ir tuo pačiu laiku susisiekė su A. Ž.: „Labą diena dar kartą. A. norėjau paklaust, ar įmanoma mums būtų susitikt ten pusvalandžio bėgyje eee... Aš norėčiau atiduot tus dokumentus“, A. Ž. atsako: „A, nu, gerai gerai“ (t. 10, b. l. 154). A. Ž. iš karto po susitikimo 12 val. 48 min. į savo banko sąskaitą įnešė 2600 Eur ir 13 val. 16 min. šiuos pinigus pervedė savo dukrai G. Ž.. Tai patvirtina A. Ž. banko sąskaitos išrašas (t. 2, b. l. 57). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į byloje fiksuotą 2018 m. rugsėjo 6 d. vaizdo ir garso įrašą A. Ž. darbo kabinete. Prie bylos oranžiniame kompaktiniame diske Nr. CD-5-039-19 esančiame vaizdo įraše (failo aplanke 310v viduriniame iš trijų vaizdo įrašų) matyti kaip A. Ž. atriša ant savo darbo stalo esantį baltą, minkštais viršeliais dokumentų segtuvą, o D. B. nieko nekalbėdamas apie pinigus, ištraukia iš savo atsinešto tamsaus segtuvo nenustatytą sumą pinigų (pluoštelį banknotų) ir įdeda į A. Ž. atidarytą baltą segtuvą. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kokie tarpusavio santykiai buvo susiklostę tarp D. B. ir A. Ž., jie vienas kitą suprato be žodžių.

84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. B., A. Ž. viso ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. A. Ž. įteikus pranešimą apie įtarimą jis pasinaudojo savo teise neduoti parodymų ir atsisakė komentuoti (t. 14, b. l. 12–13). Praėjus dviem savaitėms, 2019 m. spalio 24 d. taip pat nurodė, kad kaltės klausimo nekomentuos, nes po prieš dvi savaites atliktos tulžies pašalinimo operacijos ir po nakties praleistos areštinėje blogai jaučiasi, be miego (t. 14, b. l. 16–17). 2020 m. sausio 31 d. bei 2020 m. gegužės 15 d. taip pat atsisakė komentuoti (t. 14, b. l. 18–19, 20–21). 2020 m. birželio 30 d. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų (t. 22, b. l. 22–23). D. B. įteikus pranešimą apie įtarimą 2019 m. spalio 23 d. taip pat atsisakė paaiškinti aplinkybes, atsakyti į klausimus (t. 15, b. l. 5–6, 7–8, 9–10).

85. Nekyla abejonių, kad įtariamasis/kaltinamasis turi teisę neduoti parodymų prieš save, taip pat turi teisę duoti parodymus po visų įrodymų ištyrimo ir tokia jų pozicija niekaip nepagrindžia kaltės, tačiau, tai nereiškia, kad teismas spręsdamas dėl asmens parodymų patikimumo bei juos vertindamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, negali vertinti to kada, kaip ir kokius asmuo parodymus duoda, kiek jie yra nuoseklūs ir pan. Šiuo atveju teigti, kad A. Ž., D. B. buvo nuoširdūs ir/ar nuoseklūs viso proceso metu, nėra galimybės. Priešingai, teisėjų kolegija vertina, kad jie parodymus davė ir gynybinę versiją pateikė, ją pritaikydami prie byloje nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių. Pirmiau nurodytų byloje surinktų įrodymų visumą, kurie vienas su kitu jungiasi nuoseklia įvykiu grandine, vienas kitą papildo ir patvirtina, akivaizdu, 2018 m. rugsėjo 5 d. D. Ž. už neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kaltinime nurodytomis aplinkybėmis paėmė iš UAB „B.“ vadovo D. B. ne mažiau kaip 2600 Eur.

86. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas S. R., jog pastaroji per tarpininką – savo motiną D. B. 2018 m. gruodžio 20 d. iš UAB „B.“ direktoriaus D. B. priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus UAB „B.“ dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, o D. B. išteisindamas dėl to, kad pastarasis būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. gruodžio 20 d. S. R. per jos motiną D. B. davė ne mažesnį kaip 2 600 Eur kyšį už S. R. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, nurodė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad D. B. perdavė kyšį D. B.. Kyšio perdavimo fakto taip pat nepatvirtina ir užfiksuotas S. R. ir D. B. 2018 m. gruodžio 20 d. 8 val. 23 min. – 8 val. 26 min. pokalbis, kurio metu S. R. prašo D. B. užvažiuoti pas jos mamą ir kažką, ko jie nė vienas neįvardija net užmaskuotu būdu, nuvežti, o pokalbio pabaigoje D. B. nurodė, kad „čia tūkstančio trūksta“. Šiaulių apygardos teismas vertino, kad iš tokio pokalbio galima būtų daryti tik prielaidą, kad buvo kalbama apie kyšį, o jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šią prielaidą, byloje nėra.

87. Su tokiu Šiaulių apygardos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Byloje esančių pokalbių negalima vertinti atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų. Tai, kad pokalbis tarp S. R. ir D. B. 2018 m. gruodžio 20 d. vyksta apie pinigus, nekyla abejonių. Pokalbio metu S. R. prašydama, kad „užlėktų“ pas jos mamą, sako: „Jo jo atiduodi anai ir viskas“, po šių žodžių D. B. teisinasi: „Ir...ir kaip sakyt, čia ...čia tūkstanti trūkst. Bet aš gal ant tų švenčių“ (t. 10, b. l. 175–176). Iš karto po šio pokalbio S. R. skambina mamai (D. B.) ir klausia: „A tu mama apie dešimt-vienuoliktą būsi namuose?“. „Nu, atveš kurjeris siuntą“. „Aš paskiau po peitų jau kap parvažiuosu užlėksu pasiimti“ (prie bylos oranžiniame kompaktiniame diske Nr. CD-5-039-19 esantis garso įrašas, failo aplankas 181122, atidarius jį Nr. 1173). Iš byloje fiksuotų pokalbių nustatyta, kad 15.14 val. susitiko S. R. su savo motina D. B. (t. 10, b. l. 176). Dar tą pačią dieną 16 val. 16 min. grįžo S. R. į Mažeikių rajono savivaldybę, pasikvietė savo koleges: A. B., E. G. – Urbonienę, R. K.. S. R. sako: „Čia yra kalėdinės dovanėlės“, kažkuri iš darbuotojų atsako: „Ne, baikit vedėja“. „Ne baikit vedėja“. S. R. atsako: „Pasakiau – ša! Čia vietoj kalėdinės įtampos“ „Ššš... Tyliai. Ne savo asmeninius dalinu“. „Čia yra nuo D.. Va taip“. (t. 10, b. l. 177–178). Po susitikimo su kolegėmis, pastarąsias apdalinusi „dovanėlėmis“, 17 val. 2 min. S. R. susitiko su A. Ž. ir paaiškino: „Dalinau vienam, kitam, trečiam. Čia turėtų būti tūkstantis šimtas“. „Juos reiktų pasidalinti“. A. Ž. pasiteiravo: „Papasakok ką mes čia taip gero padarėme?“, S. R. pastarajam paaiškino, kad „Tu buvai komisijos pirmininkas“ (t. 10, b. l. 178). Dar kartą po to, t. y. po poros minučių S. R. susitiko su R. K., kuriai pasakė, kad „Direktoriui dar reikia atiduot dovaną“. R. K. pasiteiravo: „A po daug tin gavom?“, S. R. atsakė, kad „Anom po šimtą penkiasdešimt eurų“, R. K. pasidžiaugė „Man rimčiau“ (t. 10, b. l. 178–179). Rytojaus dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 21 d. 8 val. 51 min., S. R. susitiko su kita skyriaus darbuotoja (ne su E. U. – G., nes su ja susitiko iš vakaro) ir padavė vokelį sakydama: „Žiūrėk...taip gražiai...Gražiai duodu“. Darbuotoja atsako: „Aš...ne...ne...vedėja ne...nesąmonė“. S. R. sako: „Dabar į rankinuką“ (t. 10, b. l. 180). 2018 m. gruodžio 21 d. 12 val. 38 min. vyksta pokalbis Mažeikų rajono savivaldybėje tarp S. R. ir A. Ž.. S. R. klausia: „A nenuknisau šimtą eurų?“. „Tikrai nenuknisau?“. „Nu bl...(neaišku). Bet gerai bus. Galvojau, kad tavi apgavau. Paskaičiavau tą tūkstantį (neaišku) kad čia bus ant tos „Metaxos“. Paskaičiuoju, kad ir pas mane tiek pat, kaip ir neturėjo tiek būti“. (t. 10, b. l. 180–181). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp asmenų užfiksuoti pokalbiai – objektyvus įrodymas, kad D. B. važiavo pas S. R. mamą (D. B.) ir vežė jai (S. R.) kyšį, o būtent S. R. savo naudai, netiesiogiai, per tarpininkę – savo motiną D. B., priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur (A. Ž. – 1 000 Eur, S. R. pasiliko sau – 1 000 Eur, taip pat pastaroji padalino savo skyriaus darbuotojoms: A. Balsienei – 150 Eur, E. U. – Gulbinienei – 150 Eur, tiksliai nenustatytai darbuotojai – 150 Eur ir R. K. (pastaroji sakė: „man rimčiau“, kas reiškia daugiau negu 150 Eur)), kyšį grynaisiais pinigais, už neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Pinigų suma nustatyta remiantis S. R. slapta fiksuotais pokalbiais.

88. S. R., duodama parodymus Šiaulių apygardos teisme, komentuodama šiai veikai aktualius garso ir vaizdo įrašus, paaiškino, kad kaip ji supranta D. B. padarė darbą už 1 000 Eur ir jie (Mažeikių rajono savivaldybė) liko skolingi jam. Pas jos mamą vežė dokumentus – projektinį pasiūlymą. Neneigė, kad bendravo su savo skyriaus darbuotojomis ir svarstė, kad gal voke galėjo būti įdėta po keletą eurų šampano buteliui, butelis kainuoja 5 Eur. Gali būti, kad R. K. sakė, kad reikia dovaną direktoriui nupirkti (t. 29, b. l. 88). Dėl D. B. kelionės pas jos mamą 2018 m. gruodžio 20 d. jos prašymu, pastaroji pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad gali būti, kad D. B. užvežė mamai dokumentus, nes jos vyras buvo prašęs D. B. užvežti preliminarų projektėlį, vizualizaciją kaip tai galėtų atrodyti sena sodyba netoli namų, kurioje jie planavo įsirengti svečių namus (t. 29, b. l. 38). Tuo tarpu pats D. B. nurodė, kad pas motiną nebuvo, nepažįsta, nežino kur gyvena (t. 28, b. l. 179).

89. Liudytoja R. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme (t. 28, b. l. 13–17), peržiūrėjusi vaizdo įrašą, parodė, kad čia greičiausiai vedėja (S. R.) Kalėdų proga davė dovanas, neprisiminė, jog būtų gavusi iš vedėjos pinigų, bendromis frazėmis paaiškino, kad dažnai gaudavo dovanų – pakvietimus į koncertus, masažus, jos buvo ne tik bendradarbės, bet ir artimiau bendravo. Liudytoja E. U. – G. paaiškino, kad tai buvo kalėdinės dovanos. Voke galėjo būti 20 Eur. Su A. (A. B.) kalbėjo, pasižiūrėjo, kad gavo po 20 Eur (t. 28, b. l. 17–18). Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. R. pasikvietė ją ir kolegę į kabinetą, sakydama, kad kalėdinė dovana ir vokelį, kuriame buvo 20 Eur, suprato, kad dovana nuo jos asmeniškai (t. 18, b. l. 73–74). Teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad parodymai teisingi, gal ir buvo vokelis su 20 Eur (t. 27, b. l. 19–20). D. B. pirmosios instancijos teisme neigė, kad važiavo 2018 m. gruodžio 20 d. pas S. R. motiną, teigė jos nepažįsta, nežino kur gyvena (t. 28, b. l. 179). Jis tikrai nepamena, kad būtų važiavęs. O dėl pokalbio su S. R. poilsio kambaryje, tai gal jis pasakė, kad tūkstančio trūksta, bet tai mėnesio nustatyto biudžeto aktavimas (t. 28, b. l. 182).

90. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu, komentuodama 2018 m. kovo 21 d. garso įrašą, paklausus ką reiškia S. R. pasakymas „kitaip niekaip nepavyks D. prastumti“?, atsakė, kad „mano, kad norėjo, kad D. B. įmonė UAB „B.“ laimėtų pokalbyje minimą pirkimą (dėl Židikų) ir kad neateitų tokios įmonės, kurios nepabaigia darbų“ (t. 18, b. l. 16).

91. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užfiksuotų S. R., A. Ž. ir D. B. pokalbių turinys, kiti kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys patvirtina tik aplinkybę kad asmenys aptarinėjo būsimus viešuosius pirkimus, tarėsi, kokių priemonių reikia imtis, kad pirkimus laimėtų UAB „B.“, tačiau nepatvirtina, kad D. B. jiems davė kaltinime nurodytus kyšius ir kad S. R. bei A. Ž. kyšius priėmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmenų pokalbiai yra užmaskuoti, pokalbiuose daug nutylėjimų, stengiamasis perduoti minimalų informacijos kiekį, laikomasi konspiracijos. Ši aplinkybė parodo, kad asmenys suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir dėjo pastangas, kad pokalbių turinys būtų suprantamas tik pokalbio dalyviams. Vis tik šiuos pokalbius (išteisintųjų pokalbių stenogramas) sudėjus chronologine tvarka į visumą, sugretinus juos su kitais baudžiamosios bylos duomenimis (liudytojų parodymais, dokumentais, 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. 4S-273, specialisto M. K. paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme) atsiskleidžia visas nusikalstamas sumanymas ir jo mechanizmas.

92. Nėra ginčo byloje dėl to, kad vien per 2018 m. UAB „B.“ su Mažeikių rajono savivaldybe pasirašė keletą statybos ir remonto darbų sutarčių. Tai patvirtina kratos metu iš UAB „B.“ paimtas segtuvas su jame esančiais dokumentais. Tarp tų dokumentų 2018 m. gegužės 24 d. Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbų pirkimo sutartis Nr. MS-139 241 571,66 Eur su PVM sumai (t. 6, b. l 1–2, 3–7). 2020 m. birželio 15 d. apžiūros protokolas su priedais kuriame nurodyta, kad apžiūrėtos kratos metu iš UAB „B.“ paimtas segtuvas su jame esančiomis sutartimis bei papildomais susitarimais tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos bei UAB „B.“: 2018 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų sutartis Nr. MS-177 47989,50 Eur su PVM (39660,74 Eur be PVM) sumai; 2018 m. birželio 28 d. Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų paprastojo remonto ir stadiono statybos darbų sutartis Nr. MS-181 su 2018 m. rugsėjo 5 d. papildomu susitarimu 62327,60 Eur su PVM (51510,41 Eur be PVM) sumai; 2018 m. liepos 2 d. Statybos rangos sutartis Nr. MS-191 su 2018 m. spalio 25 d. papildomu susitarimu dėl Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų 301 998,47 Eur su PVM (249 585,51 Eur be PVM) sumai; 2018 m. liepos 12 d. Statybos darbų rangos sutartis Nr. MS-203 dėl Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remonto 12 907,52 Eur su PVM (10 667,37 Eur be PVM) sumai; 2018 m. liepos 24 d. Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų paprastojo remonto darbų sutartis Nr. MS-216 117 700,40 Eur su PVM (97 273,06 Eur be PVM) sumai; 2018 m. rugpjūčio 24 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. MS-259 dėl Viekšnių Senųjų kapinių vandentiekio vamzdyno sistemos montavimo darbų 9 530,87 Eur su PVM (7 876,75 Eur be PVM) sumai; 2018 m. spalio 4 d. Gruntinio vandens iškeltų pusiau požeminių konteinerių įgilinimo sutartis Nr. MS-307 2 500,00 Eur su PVM (2 066,12 Eur be PVM) sumai. Sutartys tarp Užsakovo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos administracijos direktoriaus B. K., bei rangovo (vykdytojo) – UAB „B.“ direktoriaus D. B. (t. 5, b. l. 131–132, 133–204). Tai patvirtina ir viešųjų pirkimų, kuriuos 2018 m. laimėjo UAB „B.“ (įskaitant ir mažos vertės pirkimus), suvestinė (t. 16, b. l. 63).

93. Byloje esanti specialisto išvada dėl pirmiau nurodytų organizuotų viešųjų pirkimų: 1) „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų“, 2) „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų“, 3) „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, 4) „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto“, 5) „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų“ ir 5) „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų“ patvirtina, kad buvo padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios nuostatos) pažeidimai (t. 18, b. l. 151–156). Perkančioji organizacija (Mažeikių rajono savivaldybės Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja S. R.) pirkimų planavimo etape bendravo su tiekėjo UAB „B.“ vadovu D. B. ir prašė, kad pastarasis aktyviais veiksmais padėtų rengti techninę specifikaciją. S. R. veiksmai vertintini kaip neteisėti, šališki, pažeidžiantys skaidrumo principą, neužtikrinantys sąžiningo ūkio subjektų varžymosi, kadangi pirkimo „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną“ dokumentus rengė pats paslaugų tiekėjas. Nurodyti pažeidimai vykdant pirkimą padaryti ne dėl patyrimo stokos ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nežinojimo, tačiau atlikti sąmoningai, siekiant, kad pirkimą laimėtų konkretus paslaugų teikėjas – UAB „B.“.

94. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas Viešųjų pirkimų tarnybos specialistas M. K. pateiktą išvadą palaikė, atsakė į proceso dalyvių klausimus (t. 33, b. l. 228–231). Jis nurodė, kad išvadą pateikė susipažinęs su visa pirkimo procedūra, peržiūrėjo dokumentus, susipažino su STT pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. D. B. lankėsi perkančiojoje organizacijoje, bendravo su S. R., aptarinėjo planuojamus pirkimus, jų vertes, tarėsi kaip galėtų padaryti, kad juos laimėtų būtent UAB „B.“.

95. Be jau pirmiau analizuotų pokalbių, aplinkybes, apie tai kad S. R. buvo suinteresuota, jog viešuosius pirkimus laimėtų „B.“ patvirtina ir jos pokalbiai su A. Ž., skyriaus darbuotojomis ir kitais žmonėmis. Antai 2018 m. kovo 29 d. 16 val. 14 min. vyko pokalbis tarp S. R. ir R. K. ir S. B. apie „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų rengimą. S. R. klausė S., ar ji pati rengė dokumentus: „Žinok, reik deliotes ekonominį naudingumą“ <...>. „Nu blemba, niekap...niekap kitap...to D. nein „prastumt“ (t. 10, b. l. 21–22). 2018 m. balandžio 3 d. S. R. kalbėdama su R. K., sako: „Nu apie Židikus, nėr anam kaip. Palyginus yr per silpnas dalyvis. Prieš visus...“ (t. 10, b. l. 34). 2018 m. balandžio 10 d. A. Ž. paaiškina S. R.: „<...>“Šiandien padarėm per komisiją neakyvaizdžiai, nes mes proteguojam Darių“ (t. 10, b. l. 41). 2018 m. birželio 7 d. S. R. Mažeikių rajono patalpose kalbėjosi su A. Ž.. A. Ž. sako: „Tu įsivaizduoji „B.“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mokykla) laimi“. S. R. atsako: „Ką laimi, ką laimi. Blemba sakau R., nepradėkim čia. Praeitą dieną užėjo...užėjo „(duomenys neskelbtini)“ Nu kur aš esu, maždaug kelintoj vietoj, ar čia verta vargt <...>“. Ž. klausia: „ir uns dinga, nepateiki?“. S. R. atsako: „ir uns dinga, nepateiki. Ar Tu įsivaizduoji, A.i, kada iš keturių paimsim tris, atmetam i paliekam vėl „B.“, „(duomenys neskelbtini)“ toliau trukdys dirbt, nežinau kaip <...> sakau, čia tą pirmą vietą, čia reik vienoj vietoj.. vienoj vietoj pralaimėt, kad paskui užsigarantuot sau šventą ramybę penkiose vietose“ (t. 10, b. l. 121–122). 2018 m. rugpjūčio 24 d. S. R. kalbasi su R. J. (Mažeikių moksleivių namų direktore apie jai aktualius remontus: „Žiūrėk idealiausia būtų, kad koks D. ateitų“, R. J. teiraujasi: „o kas tas D. yra?“. S. R. paaiškina: „B.“, „B.“ (t. 10, b. l. 148–151).

96. 2019 m. lapkričio 15 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija raštu Nr. R8-2.17-4060 pateikė S. R., kaip Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos, pareigybės aprašymą, patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. A1-1738 (galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir pareigybės aprašymą, patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2018-12-28 sprendimu Nr. A1-3032 (pasirašyta, kad S. R. susipažino 2019 m. sausio 2 d.) (t. 16, b. l. 10–11, 18–20, 21–23, 47–48, 55–57, 58–60). Iš pareigybės aprašymų nustatyta, kad šios valstybės tarnautojos funkcijos yra planuoti ir organizuoti skyriaus veiklą, dalyvauti rajono tarptautinių susitarimų, sutarčių ir bendrų projektų rengime ir įgyvendinime ir kt. Iš A. Ž., kaip Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. A1-1674 (galiojo iki 2018 gruodžio 31 d.) be kitų funkcijų ir pareigų nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas „Planuoja ir organizuoja Skyriaus veiklą; Skyriaus vedėjas yra atskaitingas administracijos direktoriui“. (t. 16, b. l. 10–11, 24–25, 47–48, 61–62). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1501 patvirtintas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų iniciatorių ir jiems atstovaujančių asmenų sąrašas, kuriame įrašytas A. Ž. kaip Vietinio ūkio skyriaus vedėjas (t. 18, b. l. 157, 158). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1503 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ A. Ž. paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. Komisija sudaroma vienerių metų laikotarpiui. Tuo pačiu įsakymu patvirtintas Viešųjų pirkimo komisijos darbo reglamentas, kurio 3 punkte nurodyta, kad „Komisija savo sprendimus priima laikydamasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Priimdama sprendimus Komisija yra savarankiška“; 9.2 punkte nurodyta, kad „Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas privalo laikytis Viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų“ (t. 18, b. l. 161, 162–165).

97. Taigi, teisingai atsiliepime į prokuroro skundą A. Ž. gynėjas advokatas K. Bitaris nurodo, A. Ž. nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos mėnesio buvo paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. Advokatas teigia ir tai, kad A. Ž. grįžęs po atostogų 2018 m. liepos mėnesį sužinojo, jog komisijos pirmininku nuo 2018 m. liepos 23 d. buvo paskirtas kitas asmuo. A. Ž. komisijoje vėliau dalyvaudavo tik tada, kai reikėdavo pavaduoti kokį nors atostogų išėjusį skyriaus specialistą ir tik tada, kai pirkimą inicijuodavo Vietinio ūkio skyrius. Nė viename iš kaltinime nurodytų projektų, kuriuose statybos rangovu buvo UAB „B.“, Vietinio ūkio skyrius iniciatoriumi nebuvo. Vis tik teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nelemia ir nepašalina A. Ž. atsakomybės jam priimant ne mažesnį negu 2600 Eur kyšį iš D. B.. D. B. nesidomėjo kada ir kokius sprendimus priima A. Ž., be to jis kyšį davė ne už konkretų organizuojamą viešąjį pirkimą, o už neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant kaltinime nurodymus kelis viešuosius pirkimus. Pagrindo sutikti su advokato argumentais, kad nei kriminalinės žvalgybos metu, nei ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad bent viename iš kaltinime įvardintų pirkimų A. Ž. būtų pasinaudojęs lemiančio balso teise komisijos sprendimams ar padaręs įtaką komisijos nariams priimti UAB „B.“ palankius sprendimus, nėra. A. Ž. palankumą UAB „B.“ patvirtina kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti A. Ž. pokalbiai tiek su pačiu D. B., tiek su S. R.. Akivaizdu, kad jie trise dar iki konkurso aptardavo strategiją kaip elgsis jei kažkas kitas iš tiekėjų pateiks geresnį pasiūlymą. Po A. Ž. ir D. B. susitikimo 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. kovo 16 d. poilsio patalpose A. Ž. ir S. R. kalbėjo apie 302 000 Eur paraišką ir papildomus 15 proc. S. R. klausė, kaip rašyti paraišką. A. Ž. siūlė įkainių konkursą „Duodi įkainių daugmaž planuojant kiekį...darbų kiekį tuos pateiks įkainius, ir po to tais įkainiais gali varyt toli, su tais įkainiais daryt papildomus darbus“ (t. 10, b. l. 9–10). Iš 2018 m. kovo 21 d. vykusio pokalbio tarp R. K. ir S. B. nustatyta, kad toliau vyksta viešojo konkurso organizavimas, R. K. telefonu praneša, kad jau gauta Finansavimo sutartis tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir Administracijos, teiraujasi teisininko (M. N., t. 18, b. l. 111–112): „ar ant kožno lapo turi rašytis?“. Informuoja, kad suma „Trys šimta du ar keturi“. S. B. sako, kad čia projektas, kurį reikia derinti su A. Ž.: „Čia jau tas, čia tas yra, kur viską reik derint – Ž.“ (t. 10, b. l. 11–12). 2018 m. kovo 29 d. R. K. bendrauja su S. R., pastaroji sako: „suskaičiout sporto salę“. „(duomenys neskelbtini)“. „Rek D. prašyt“ (t. 10, b. l. 15). Tai, kad buvo kalbama apie viešųjų pirkimų organizavimą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K.. Pastaroji išklausiusi 2018 m. kovo 29 d. garso įrašus ir uždavus klausimus apie organizuotus viešuosius pirkimus, paaiškino, kad S. R., D. B. ir ji kalbėjosi apie (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos remonto specifikacijos parengimą, po to su vedėja kalbėjosi apie (duomenys neskelbtini) ir apie (duomenys neskelbtini) šiek tiek. Savivaldybės statybos skyrius buvo labai užsiėmęs, todėl D. B. prašė padėti parengti specifikacijas (t. 18, b. l. 16). Tai tik nedidelė dalis paminėtų pokalbių, tačiau turinys patvirtina, kad viešieji pirkimai buvo organizuojami neskaidriai, sudarant sąlygas laimėti D. B. vadovaujamai įmonei „B.“.

98. Iš byloje esančių UAB „B.“ direktoriaus D. B. pareiginių nuostatų Nr. 30, kurių skyriaus „Pareigos“ 16 punkte nurodyta „įmonės vardu atstovauti įmonę santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis“, 27 punkte „Be įgaliojimo veikti įmonės vardu, atstovauti įmonę palaikant santykius su kitomis įmonėmis, organizacijomis ir valdžios institucijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis“, 34 punkte „Kontroliuoti tinkamą uždavinių ir paslaugų teikimo įsipareigojimų vykdymą bei jų atitikimą sutartims, analizuoti įmonės paslaugų rinkos konjunktūrą“ (t. 16, b. l. 28, 29–33). Direktorius D. B. susipažino su jais 2018 m. kovo 1 d. UAB „B.“ juridinio asmens registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, UAB „B.“ įstatai, duomenys apie UAB „B.“ akcininkus patvirtina, kad akcininkas D. B. nuo įmonės įsteigimo datos (2007 m. kovo 1 d.) turi 55 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, o likusius 45 vnt. akcijų turi A. K. (t. 17, b. l. 52–61).

99. S. R., A. Ž., UAB „B.“ direktorius D. B. kaltės nepripažino, UAB „B. atstovė, advokatė O. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nesutinka su kaltinimais (t. 28, b. l. 183–184), apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jokios naudos įmonė iš laimėtų pirkimų negavo, netgi atskirais atvejais laimėti pirkimai buvo nuostolingi, net prielaidų nėra, kad įmonei būtų naudinga duoti kyšį (t. 35, b. l. 28).

100. Viešųjų pirkimų tikslas – laikantis įstatymų reikalavimų sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant šio tikslo, įgyvendinamas ir kitas svarbus uždavinys – sąžininga rinkos dalyvių konkurencija, be to, ribojamos atskirų asmenų galimybės nepagrįstai pelnytis, korupcija, nepagrįstas viešųjų paslaugų branginimas. Pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, aktualu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai.

101. Kyšininkavimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – BK 225 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-7-128-699/2017). Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288-696/2016, Nr. 2K-148-788/2017.

102. Atsakomybė pagal BK 225 straipsnį priklauso ir nuo kyšio dydžio. Jeigu pažadama ar susitariama priimti, reikalaujama ar provokuojama duoti arba kaip šiuo atveju priimamas kyšis, kurio vertė didesnė negu 1 MGL, bet ne didesnė negu 250 MGL, tokiu atveju asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (tiek S. R., tiek A. Ž. iš D. B. priėmė ne mažiau nei po 2600 Eur, t. y. pagrįstai jų veikos kvalifikuotinos pagal BK 225 straipsnio 2 dal Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnį kyla už siekimą tiek valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) konkretaus veikimo (neveikimo) vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) (BK 227 straipsnio 5 dalis). Pagrįstai D. B. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje (viena veika davus A. Ž. kyšį, kita veika – davus S. R. kyšį.

103. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išteisinti, tačiau prokuroro prašomi patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys yra tinkami subjektai. Nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią inkriminuotų nusikalstamų veikų metu, valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokiame privačiame ar viešajame juridiniame asmenyje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių ar teisės veikti juridinio asmens vardu, arba teikti viešąsias paslaugas. S. R., A. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo valstybės tarnautojai (t. 16, b. l. 18–23; t. 18, b. l. 157, 158, 161, 162–165). Atitinkamai D. B. yra tinkamas BK 227 straipsnyje numatytos baudžiamosios atsakomybės subjektas, juolab kad papirkimui kaip veikai be bendrųjų požymių, tokių kaip pakaltinamumas ir amžius, jokių specialių požymių ją darančiam asmeniui, įstatymo leidėjas nenumato. Pagal byloje neginčytinai nustatytas aplinkybes, D. B. buvo vienas iš akcininkų (t. 16, b. l. 28, 29–33; t. 17, b. l. 52–61).

104. BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nurodyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-225-303/2019).

105. Vertinant, ar juridinis asmuo UAB „B.“ kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens A. B. bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi, juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

106. Bylos duomenimis nustatyta, kad inkriminuojamu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu UAB ,,B.“ vienu iš akcininkų ir direktoriumi buvo D. B., t. y. jis, būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir vienu iš akcininkų, turėjo teisę pats įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą bei formuoti jo valią. Todėl vien ta aplinkybė, kad kitam juridinio asmens UAB ,,B.“ akcininkui A. K. (t. 17, b. l. 61) nebuvo žinomos tam tikros aplinkybės, susijusios su D. B. atliekamais veiksmais, tiesiogiai siejamais su juridiniu asmeniu (D. B. davė kyšius vienu atveju A. Ž. ne mažiau kaip 2600 Eur kyšį, kitu atveju S. R. ne mažiau kaip 2600 Eur kyšį, siekiant neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus) savaime nereiškia, kad fizinis asmuo A. B. veikė savarankiškai ir savavališkai ir kad nėra ryšio tarp kaltininko, t. y. fizinio asmens A. B. ir juridinio asmens UAB ,,B.“, ir dėl to, juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

107. Tai patvirtina ir viešųjų pirkimų, kuriuos 2018 m. laimėjo UAB „B.“ (įskaitant ir mažos vertės pirkimus), suvestinė (t. 16, b. l. 63). Pats D. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad „koks skirtumas, kas nusiėmė (pinigus), ar aš kaip fizinis asmuo, ar aš kaip įmonė. Aš esu viskas viename asmenyje“. A. K. įmonės veikloje nedalyvauja. Jis yra pensininkas. Jis siūlė išsipirkti akcijas, bet jis (A. B.) dar neapsisprendė. Jis visus sprendimus priima vienasmeniškai (t. 28, b. l. 177–183). UAB „B. atstovė taip pat paaiškino, kad A. K. nedalyvauja įmonės valdyme (t. 28, b. l. 184). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks bendrovės kito akcininko nesidomėjimas bendrovei vadovaujančio direktoriaus veikla ar abejingumas sudaro sąlygas nepateisinamai toleruoti tokius vadovaujančių asmenų veiksmus ir kartu nešalina juridinio asmens kaltės.

108. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-620-677/2015). Taigi, intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali apimti pastarąją.

109. Nekyla abejonių, kad D. B. nusikalstami veiksmai buvo realiai naudingi įmonės „B.“ konkurencingumui, suteikė įmonei neteisėtą pranašumą prieš kitas įmones konkuruojant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Taigi, faktinių bylos aplinkybių visuma pagrindžia esant teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens – UAB ,,B.“ direktoriaus D. B. bei jo padarytų dviejų nusikalstamų veikų ir juridinio asmens – UAB „B.“ bei leidžia daryti išvadą, jog šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ir interesais kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

110. Taigi, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. Ž., todėl nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir A. Ž. pripažįstamas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nustatoma, kad: jis, būdamas valstybės tarnautoju – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėju, savo naudai tiesiogiai iš UAB „B.“ direktoriaus D. B. priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: A. Ž., būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėju ir pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. A1-1674 patvirtintą Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1501 patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų iniciatorių ir jiems atstovaujančių asmenų sąrašą būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus pirkimų iniciatoriumi, taip pat, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. A1-1503 būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2018 m. rugsėjo 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, apie 12.40 val., iš UAB „B.“ direktoriaus D. B. priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais, už neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini)gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini)s gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

111. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad visi pirmiau aptarti duomenys jungiasi į nuoseklią, neprieštaringą bei logišką grandinę, kuri leidžia patikimai spręsti, kad S. R. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas, ir S. R. pripažįstama kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, savo naudai, netiesiogiai, per tarpininką – savo motiną D. B., priėmė kyšį už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent, S. R., 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), iš UAB „B.“ direktoriaus D. B., per savo motiną D. B., priėmė ne mažiau kaip 2 600 Eur kyšį grynaisiais pinigais, už neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono Židikų M. P. gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

112. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. B. ir jo vadovaujamos įmonės UAB „B.“ kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas, todėl šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir D. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį todėl, kad: jis, būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 12.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje A. Ž. davė ne mažesnį nei 2 600 Eur kyšį už A. Ž. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

113. Be to, D. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį todėl, kad: jis, būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), S. R. per jos motiną D. B. davė ne mažesnį kaip 2 600 Eur kyšį už S. R. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono Židikų M. P. gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

114. Juridinis asmuo UAB „B.“ pripažįstama kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl to, kad atstovaujama pagrindinio akcininko ir direktoriaus D. B., davė kyšį valstybės tarnautojui – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjui A. Ž. už pageidaujamą neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: juridinis asmuo – UAB „B.“, kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, būdamas pagrindinis akcininkas bei eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė D. B., būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 12.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje A. Ž. davė ne mažesnį nei 2 600 Eur kyšį, už A. Ž. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono Židikų M. P. gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

115. Be to, juridinis asmuo UAB „B.“ pripažįstama kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį todėl, kad: UAB „B., atstovaujama pagrindinio akcininko ir direktoriaus D. B., davė kyšį valstybės tarnautojai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjai S. R., už pageidaujamą neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: juridinis asmuo – UAB „B.“, kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, būdamas pagrindinis akcininkas bei eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė D. B., būdamas UAB „B.“ vadovu bei veikdamas nurodytos bendrovės interesais, 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), S. R. per jos motiną D. B. davė ne mažesnį kaip 2 600 Eur kyšį už S. R. neteisėtą palankumą UAB „B.“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „(duomenys neskelbtini) gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono Židikų M. P. gimnazijos pastatų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažintas UAB „B.“, pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, taip pat 21 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kuriame įtvirtinta interesų konflikto situacija, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto nuostatas, įpareigojančias pirkimus vykdyti laikantis viešųjų pirkimų principų ir sprendimus priimti savarankiškai, taip pat 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias komisijos funkcijas vykdyti laikantis.

Dėl skirtinų bausmių

116. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus kaltu A. Ž., S. R. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o D. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), UAB „B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), turi būti išspręstas ir bausmių paskyrimo nuteistiesiems klausimas.

117. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

118. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę paskirti baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo A. Ž. skirti 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą (t. 33, b. l. 2–20). Pirmosios instancijos teisme prašė skirti 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudą (t. 30, b. l. 139). Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią A. Ž. charakterizuojančią medžiagą (nenustatyta jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, A. Ž. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, t. 33, b. l. 197), teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro apeliaciniame skunde prašoma bausmės rūšis – bauda yra tinkama ir teisinga bausmė. Baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė ar areštas šiuo atveju akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, be to, skirti šios rūšies bausmių neprašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde. Nustatant A. Ž. skirtinos piniginės baudos dydį, visų pirma pažymėtina, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas už sunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio. Teisėjų kolegija, neperžengdama prokuroro apeliacinio skundo ribų už nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalį A. Ž. skiria 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaitomas A. Ž. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Šią baudą, dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) bendrina su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda) ir skiria galutinę, prokuroro prašomą bausmę – 550 MGL dydžio (27 500 Eur) baudą.

119. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. A. Ž. paėmė iš D. B. ne mažiau kaip 2 600 Eur dydžio kyšį, ši suma konfiskuojama iš A. Ž.. Taip pat A. Ž. turėtų būti skiriam baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas valstybės tarnautoju. Prokuroras apeliaciniame skunde neprašo skirti baudžiamojo poveikio priemonės, todėl teisėjų kolegija nesunkina A. Ž. padėties, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. Ž. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė teisingą bausmę, palieka galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams, nepakeistą.

120. Prokuroras apeliaciniame skunde S. R. prašo skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės prokuroras prašė tikėdamasis, jog S. R. bus pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (susitarė priimti ne mažesnį nei 33 000 Eur kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „L.“ ir kitoms D. G. nurodytoms įmonėms laimint viešuosius pirkimus). Kadangi už pastarosios veikos padarymą įstatymas numato tik vienintelę bausmę laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Vis tik šiuo nuosprendžiu nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino S. R., šioje dalyje nuosprendis paliekamas galioti, nėra pagrindo S. R. skirti laisvės atėmimo bausmę, kai įstatymas numato alternatyvias bausmes. S. R. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta dėl to, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros (du kartus), naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodama automobilį (t. 33, b. l. 198–199), nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje situacijoje prokuroro apeliaciniame skunde prašoma bausmės rūšis – laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į paimto kyšio sumą (tokio paties dydžio kyšio sumą paėmė ir A. Ž.), šiuo atveju, analogiškai kaip ir A. Ž., bauda yra tinkama ir teisinga bausmė. Baudos dydis taip pat parenkamas toks pat, kokio prašė prokuroras A. Ž.. Už nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje padarymą S. R. skiria 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaitomas S. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Šią baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrina su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda) ir skiria galutinę bausmę – 550 MGL dydžio (27 500 Eur) baudą. S. R. paėmė iš D. B. ne mažiau kaip 2 600 Eur dydžio kyšį, ši suma konfiskuojama iš S. R.. Taip pat S. R. turėtų būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas, nes nusikalstamą veiką padarė būdama valstybės tarnautoja. Prokuroras apeliaciniame skunde neprašo skirti baudžiamojo poveikio priemonės, todėl teisėjų kolegija nesunkina S. R. padėties, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė S. R. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė teisingą bausmę, teisėjų kolegija, bendrindamas bausmes, palieka pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams, nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje S. R. nusikalstamais veiksmais įgijo 2600 Eur, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, šios lėšos iš nuteistosios konfiskuojamos kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

121. Sprendžiant dėl bausmės D. B. pažymėtina, kad jis iki šių veikų padarymo (2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d.) nebuvo teistas. 2020 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. balandžio 1 d. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2022 m. kovo 11 d. (t. 33, b. l. 200–202). Jis padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą dabar ir veikos padarymo metu baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, nesunkindama D. B. padėties, pirmą kartą teisiamam asmeniui skiria prokuroro apeliaciniame skunde prašomas bausmes- baudas, t. y. už A. Ž. papirkimą jam skiriama 350 MGL dydžio (17 000 Eur) bauda, už S. R. papirkimą skiriama jam 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skiriama galutinė bausmė – 450 MGL dydžio (22 000 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaitomas D. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

122. Juridiniam asmeniui UAB „B.“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (A. Ž. papirkimas) skirtina prokuroro prašoma paskirti 700 MGL dydžio (35 000 Eur) bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (S. R. papirkimas) skirtina prokuroro prašoma paskirti 800 MGL dydžio (400 00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skiriama galutinė bausmė – 1000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

123. Apeliacinė instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau - ir VPGT) prašymas atlyginti tarnybos patirtas išlaidas 1872, 92 Eur, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Advokatas Viktoras Firsovas procese dalyvavo kaip juridinio asmens „B.“ gynėjas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties pagrindu (t. 33, b. l. 55–56).

124. Pagal BK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

125. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokuroras. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl UAB „B.“ buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko ilgiau, nes buvo atliekamas įrodymų tyrimas, prašoma Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dėl organizuotų viešųjų pirkimų, išsiaiškinti kito nusikaltimo ir kitiems asmenims reiškiamus kaltinimus (dėl kaltinimų, susijusių su UAB „L.“ (B. K., S. R., D. G., UAB „L.“ (dabar UAB „I. P.“). Atsižvelgusi į tai, kad tokio dydžio suma susidarė dėl to, kad užtruko bylos nagrinėjimas ne dėl UAB „B.“ reiškiamų kaltinimų, advokatas V. Firsovas baigiamųjų kalbų metu prašė VPGT prašymo netenkinti (t. 35, b. l. 27), teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, VPGT prašymo netenkina.

126. Baigiamųjų kalbų metu B. K. gynėjas J. Malininas prašė išteisinus B. K., patirtas išlaidas priteisti BPK 106 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (t. 34, b. l. 4, t. 35, b. l. 27). Byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas (t. 34, b. l. 11, 12) patvirtina, kad nuteistasis B. K. sumokėjo advokatui J. Malininui už suteiktas paslaugas 4200 Eur.

127. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Šias nuostatas atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 2 punktas, šiame punkte įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.

128. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. K. pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu nekeičiama. Šioje dalyje B. K. ir jo gynėjo advokato M. Šriupšos apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu prokuroro skundas tenkintas iš dalies, t. y. paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl B. K. išteisinimo pagal du BK straipsnius (BK 225 straipsnio 2 ir BK 225 straipsnio 3 dalis dėl veikų, susijusių su UAB „L.“), jis lieka nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti nuteistojo B. K. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2, 3 dalimis, 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž., S. R. išteisinti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, D. B. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir juridinis asmuo UAB „B.“ išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir dėl to priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą, dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis) subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 550 MGL dydžio (27 500 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti A. Ž. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. Ž. konfiskuoti 2 600 Eur, kurie buvo gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

S. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą, dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis) subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 550 MGL dydžio (27 500 Eur) ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti S. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš S. R. konfiskuoti 2 600 Eur, kurie buvo gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (A. Ž. papirkimas) ir paskirti jam 350 MGL dydžio (17 000 Eur) baudą.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (S. R. papirkimas) ir paskirti jam 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. B. galutinę subendrintą bausmę – 450 MGL dydžio (22 000 Eur) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti D. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Juridinį asmenį UAB „B.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (D. Ž. papirkimas) ir paskirti jam 700 MGL dydžio (35 000 Eur) baudą.

Juridinį asmenį UAB „B.“ pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (S. R. papirkimas) ir paskirti jam 800 MGL dydžio (40 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, UAB „B.“ paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti UAB „B.“ galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL dydžio (50 000 Eur) baudą.

Nuteistųjų A. Ž. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario, nuteistojo B. K. ir jo gynėjo advokato Manto Šriupšos, nuteistosios S. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš UAB „B.“ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

B. K. gynėjo Jurijaus Malinino prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas atmesti.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.