Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-200-898/2023 perduota prokurorui ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas tuo, kad:

1.2. Jis, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, autoserviso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš J. S. remonto darbų atlikimui gavo J. S. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C 63 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 19 787 Eur vertės, automobilio remonto darbų neatliko, automobilio savininkui negrąžino, o J. S. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C 63 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 18 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, kaip užstatą paliko M. D. už iš pastarojo paimtą 10 000 Eur paskolą ir tokiu būdu iššvaistė didelės vertės svetimą turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

1.7. Taip pat jis, 2021 m. birželio 26 d., apie 15.00 val. prie degalinės „Orlen“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas per apie daromą nusikalstamą veiką nežinantį asmenį – A. N., B. K. pateikė žinomai netikrą dokumentą ‒ automobilio „Mercedes Benz S 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad G. N. už 1 300 Eur parduoda automobilį „Mercedes Benz S 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurioje G. N. vardu pasirašė tyrimo metu nenustatytas asmuo (2022 m. sausio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2988 (21)), ir taip apgaulės būdu įtikinęs B. K. apie automobilio savininko ketinimą automobilį parduoti, per apie daromą nusikalstamą veiką nežinantį asmenį – A. N. iš B. K. už automobilį „Mercedes Benz S 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. N., gavo 1 300 Eur ir tokiu būdu, panaudojęs žinomai netikrą dokumentą, apgaule įgijo svetimą turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Teismo nuomone, kaltinamojo akto esminiai trūkumai, kurie jau nuo pat pradžių trukdo nagrinėti bylą, lemia tai, jog tikslingiausia bylą grąžinti tyrimo papildymui, kadangi šių pažeidimų pašalinimui reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus – aiškintis kaltinimuose nurodytų grynųjų lėšų išvaistymo aplinkybes bei jas nurodyti atitinkamai patikslintame pranešime apie įtarimą įtariamajam M. K., o paaiškėjus, kad minėtos lėšos visgi buvo galimai ne išvaistytos, o pasisavintos, iš naujo vertinti M. K. galimai padarytas nusikalstamas veikas ir jų kvalifikaciją, tikslinti pranešimą apie įtarimą atsižvelgiant į galimai iššvaistyto ir pasisavinto turto vertę, atlikti M. K. papildomą apklausą, aiškinantis kaltinimuose nurodytų lėšų išvaistymo ar pasisavinimo aplinkybes.

2.3. Įvertinęs nustatytus kaltinamojo akto trūkumus, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė išvadą, kad tokių kaltinimų, kokie yra šiuo metu nurodyti kaltinamajame akte, pateikimas kaltinamajam akivaizdžiai pažeistų jo teisę tiksliai žinoti kuo jis yra kaltinamas ir atitinkamai naudotis gynybinėmis priemonėmis. Be to, minėtų BPK pažeidimų teisinių padarinių šalinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje iš esmės trukdytų bylos nagrinėjimą ir reikštų svarbių asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą pažeidimus, todėl byla turi būti grąžinta prokurorui nustatytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimui. Tam teismas nustatė trijų mėnesių terminą.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundas atmetamas.

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. K. kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, ir nustatęs esminius kaltinamojo akto trūkumus, trukdančius bylą nagrinėti teisme, priėmė nutartį perduoti baudžiamąją bylą kaltinamąjį aktą surašiusiam prokurorui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimą, kadangi aprašant M. K. nusikalstamas veikas dėl turto iššvaistymo (kaltinamajame akte antra, trečia, ketvirta ir aštunta nusikalstama veika) nenurodoma grynųjų pinigų iššvaistymo vieta, laikas ir būdas. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, teismo nuomone, iš esmės apsunkintų ir trukdytų bylos nagrinėjimą, taip pat suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Prokuroras skunde su tokiu apygardos teismo sprendimu bei motyvais nesutinka ir teigia, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, o esant būtinumui, skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl jokių įstatyminių kliūčių bylą nagrinėti teisme nėra. Tokie prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

8. Baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo surašymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).

9. BPK 219 straipsnyje, nustatančiame kaltinamojo akto turinį, pateiktas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas. Pagal šio straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2017, 2K-244-895/2020). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio, dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-10-719/2021).

10. Kaip jau minėta šioje nutartyje, apygardos teismas perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, nustatęs kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams. Teismas byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumus iš esmės siejo su tuo, jog aprašant M. K. veiksmus dėl turto iššvaistymų (kaltinamajame akte antra, trečia, ketvirta ir aštunta nusikalstamos veikos) nenurodoma pinigų iššvaistymo vieta, laikas ir būdas. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje (antra, trečia ir ketvirta veikos), 184 straipsnio 1 dalyje (aštunta veika), kurių padarymu kaltinamas M. K., aprašymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų kaltinamojo akto turinio reikalavimų.

11. Kaltinamojo akto turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, todėl jame turi būti aiškiai išdėstyti kaltinamojo veiksmai, sudarantys konkretaus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėtį. Šioje baudžiamojoje byloje M. K., be kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltinamas turto iššvaistymu. Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą numatyta BK 184 straipsnyje, pagal kurį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Taigi kaltinant asmenį turto iššvaistymu, turi būti atskleistas svetimo turto patikėjimo ar buvimo kaltininko žinioje juridinis pagrindas bei kaltininko reali galimybė šiuo turtu disponuoti, turi būti nurodyta, kas, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais veiksmais neteisėtai, neatlygintinai patikėtą ar kaltininko žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę perleido, kam šis turtas buvo perleistas, kam ir kokia žala padaryta.

11.1. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, M. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (antra veika) kaltinamas dėl to, kad iš J. S. remonto darbų atlikimui gavo J. S. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C 63 AMG“, 19 787 Eur vertės, automobilio remonto darbų neatliko, automobilio savininkui negrąžino, o jį kaip užstatą paliko M. D. už iš pastarojo paimtą 10 000 Eur paskolą ir tokiu būdu išvaistė didelės vertės turtą. Nors apygardos teismas nurodė, kad iš taip suformuluoto kaltinimo neaišku, kokio turto (automobilio ar pinigų) iššvaistymu M. K. yra kaltinamas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog iš kaltinimo turinio galima suprasti, kad M. K. kaltinamas iššvaistęs J. S. priklausantį automobilį. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, kad suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, nes nenurodyta kada ir kur svetimas turtas (automobilis) buvo perleistas tretiesiems asmenims (M. D.), taip pat nenurodyta kam ir kokia žala padaryta.

11.2. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (trečia veika) M. K. kaltinamas dėl to, kad jis 2020 m. vasario 20 d. remonto darbų atlikimui gavo K. M. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur vertės bei šio automobilio remonto darbų atlikimui iš K. M. gavo 2020 m. vasario 7 d. ‒ 500 Eur, 2020 m. vasario 18 d. ‒ 605 Eur, 2020 m. vasario 26 d. ‒ 200 Eur, 2020 m. kovo 3 d. ‒ 300 Eur, 2020 m. balandžio 10 d. ‒ 900 Eur, tačiau remonto darbų neatliko, automobilio savininkui negrąžino ir tokiu būdu iššvaistė bendrą didelės 13 505 Eur vertės svetimą turtą ‒ K. M. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur vertės ir 2 505 Eur K. M. perduotus automobilio remonto darbų atlikimui. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog kaltinime nenurodyta, kokiu būdu buvo iššvaistyta pinigų suma (2 505 Eur), kurią K. M. perdavė M. K.. Tačiau teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad iš taip suformuluoto kaltinimo nėra aišku, ne tik kokiu būdu buvo iššvaistyti 2 505 Eur, bet ir M. K. remonto darbų atlikimui perduotas automobilis. Iššvaistymas reiškia turto perleidimą tretiesiems asmenims, tačiau šiuo atveju automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likimas iš viso nėra įvardintas, kaltinant iššvaistymu nėra nurodyti jokie tretieji asmenys, kuriems M. K. automobilį perdavė. Taigi šiuo atveju kaltinime nenurodoma, kad automobilis ir pinigai neteisėtai, neatlygintinai buvo perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu jie nebuvo perleisti tretiesiems asmenims, tuomet kyla nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo teisingumo klausimas.

11.3. Taip pat M. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (ketvirta veika) kaltinamas dėl to, kad iš T. G. gavo 800 Eur grynais T. G. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz ML 500“ remontui, 2021 m. birželio 6 d. iš T. G. per T. P. į žmonos A. K. sąskaitą gavo 250 Eur T. G. to paties automobilio remontui, 2021 m. birželio 6 d. iš T. G. remonto darbų atlikimui gavo T. G. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz ML 500“, 12 000 Eur vertės, tačiau remonto darbų neatliko, automobilio savininkui negrąžino, šį automobilį 2021 m. birželio 9 d., apie 21.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės IKI, (duomenys neskelbtini), paliko kaip užstatą M. L. už iš pastarojo paimtus 3 000 Eur ir tokiu būdu M. K. iššvaistė didelės 13 050 Eur vertės svetimą turtą ‒ T. G. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz ML 500“, 12 000 Eur vertės ir 1 050 Eur gautus iš T. G. automobilio remonto darbų atlikimui. Šiame kaltinime vėlgi aplinkybės, kad 1 050 Eur pinigų suma buvo neteisėtai, neatlygintinai perleista tretiesiems asmenims, kaltinime iš viso nėra. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad šiame kaltinime neatskleistas M. K. patikėto turto (1 050 Eur) iššvaistymo būdo aplinkybės.

11.4. M. K. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (aštunta veika) kaltinamas dėl to, kad iš M. T. remonto darbų atlikimui gavo M. T. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur vertės ir 2 900 Eur automobilio remonto darbų atlikimui, taip pat papildomai automobilio remonto darbų atlikimui iš M. T. gavo 2021 m. rugsėjo 15 d. ‒ 1 430 Eur, 2021 m. spalio 25 d. ‒ 400 Eur, tačiau remonto darbų neatliko, automobilio savininkui negrąžino, ir tokiu būdu iššvaistė 10 130 Eur vertės svetimą turtą – M. T. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur vertės ir 4 730 Eur M. T. perduotus automobilio remonto darbų atlikimui. Šis kaltinimas panašiai kaip ir kaltinimas dėl K. M. turto iššvaistymo (trečia veika) suformuluotas taip pat neaiškiai. Pagal šį kaltinimą M. K. iššvaistė automobilį ir pinigus, tačiau vėlgi, iššvaistymas reiškia turto perleidimą tretiesiems asmenims, tačiau kaltinime aplinkybė, kad M. T. priklausantis automobilis ir pinigai, kurie buvo perduoti M. K. automobilio remonto darbų atlikimui, buvo neteisėtai, neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims, nėra nurodyta. Taigi šiame kaltinime taip pat nėra atskleistos svetimo turto iššvaistymo būdo aplinkybės.

11.5. Nors prokuroras skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, kaip kaltinamasis panaudojo jam nukentėjusiųjų perduotus pinigus, vis dėlto, šios aplinkybės turėtų būti aiškiai suprantamos iš kaltinamajame akte pateikto nusikalstamų veikų aprašymo, o ne spėliojamos, analizuojant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-195-453/2017, 1S-318-654/2019, 1S-156-1020/2020).

11.6. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie jau paminėtus BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimus aprašant konkrečias svetimo turto iššvaistymo nusikalstamas veikas. Be to, šioje nutartyje kolegija netgi papildė pirmosios instancijos teismo motyvus, papildomai nurodžius, kad nebuvo atskleistos ne tik pinigų, bet ir pačių transporto priemonių neteisėto perleidimo tretiesiems asmenims aplinkybės. Atsakant į prokuroro argumentus apie tai, kad kaltinamasis atsisako duoti parodymus ir kad nurodytų aplinkybių nustatyti nepavyko, teisėjų kolegija pažymi, kad tai vis tiek neatleidžia prokuroro nuo pareigos taip aprašyti nusikalstamas veikas, kad dėl jų kvalifikavimo ir dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų nekiltų jokių abejonių. Skundžiamoje teismo nutartyje netgi spėliojama, kokiais atvejais M. K. veikos atitiktų BK 184 straipsnio, o kokiais – BK 183 straipsnio sudėtį. Tačiau tokių spėliojimų negali būti, o apie nusikalstamų veikų kvalifikavimą turi būti galima spręsti iš nusikalstamų veikų aprašymuose atskleistų tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų veikų sudėčių požymių. Tai, kad įtariamasis asmuo atsisako duoti parodymus arba nurodo neteisingas svetimo turto perleidimo tretiesiems asmenims arba to turto pavertimo savo turtu aplinkybes, nėra kažkuo išskirtinė aplinkybė. Taip pat tų aplinkybių nenustatymas, išnaudojus tam visas galimybes, nėra besąlyginė kliūtis bylos perdavimui teismui ir asmens baudžiamajai atsakomybei. Išimtinais atvejais kaltinimuose ir kaltinamajame akte gali būti naudojamos ir tokios sąvokos kaip ,,nenustatytomis aplinkybėmis“ ir pan. Tačiau netgi toks veikų aprašymas iš tikrųjų leistų suprasti kaltinimų esmę. Aprašant M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas pagal BK 184 straipsnį, tačiau tuose aprašymuose net nepaminėjus apie svetimo turto neteisėtą perleidimą tretiesiems ir nenustatytiems asmenims, tie nusikalstamų veikų aprašymai labiau atitinka netgi ne turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis), o turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) nusikalstamos veikos sudėties požymius. Jau buvo nurodyta, kad jokių abejonių dėl to negali kilti, o tiksliai aprašyti nusikalstamas veikas kaltinamajame akte yra prokuroro pareiga.

12. Apibendrinant 11.1–11.6 išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, t. y. jis yra neaiškus, prieštaringas ir verčiantis spėlioti, kuo kaltinamas M. K.. Toks kaltinimas ne tik apsunkina kaltinamojo teisę į gynybą, bet ir neaiškiai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

13. Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, trukdančių nutartyje nurodytus pažeidimus ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, juo labiau, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas pažymi, kad daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020). Šiuo atveju apygardos teismas sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui priėmė įvertinęs šiuos proceso aspektus ir nurodė veiksmus, kuriuos turėtų atlikti prokuroras. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai perduodant bylą prokurorui gali būti pašalinti per gana trumpą laiką ir greičiau, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu. Tai netrukdytų proceso dalyvių ir užtikrintų kaltinamojo teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas, be to, teismui nereikėtų perimti kaltintojo funkcijos ir teismo posėdyje atlikti tyrimo veiksmus, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą, todėl byla perduotina prokurorui, kuris pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį privalo pašalinti teismo konstatuotus pažeidimus, trukdančius bylos nagrinėjimą.

14. Toks procesinis sprendimas ir prokuroro įpareigojimas visiškai atitinka Konstitucijoje apibrėžtą aktyvaus teismo modelį ir valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro įgaliojimus. Konstitucinio Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad „Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad <...> teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams“. Taigi toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į jo priėmimo stadiją, šiuo atveju atitinka iš Konstitucijos ir BPK paskirties išplaukiančius teisingumo interesus.

15. Teisėjų kolegija, apibendrindama šiame sprendime išsakytus argumentus ir ankstesnę teismo praktiką sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus pabrėžia, kad teismo teisė perduoti bylą prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Kaip jau minėta, šiuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradėtas ir sprendimas perduoti bylą prokurorui buvo priimtas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, todėl toks sprendimas pateisina teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios aiškiai trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui neprieštarauja proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnis), todėl prokuroro skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista. Apygardos teismas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatė trijų mėnesių terminą, kuris, aukštesniojo teismo nuomone, yra pakankamas ištaisyti padarytus pažeidimus bei surašyti aiškiai bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiantį kaltinamąjį aktą. Suprantama, kad kaltinamajame akte keičiant nusikalstamų veikų aprašymą, tokie patys pakeitimai turi būti padaryti ir pranešime apie įtarimą M. K. ir jis turi būti dar kartą apklaustas įtariamuoju.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.