Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo T. G. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-18 Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63680-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 294 str. 2 d. Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo T. G. atžvilgiu.

2015-11-25 T. G. įteiktas pranešimas, jog jis įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam, tai yra eidamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo pareigas, 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, laisvu nuo darbo laiku dirbdamas statybinius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei padėjęs S. K. ir I. K. įsidarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems vadovaudamas darbo metu bei derindamas klausimus dėl užmokesčio už atliktą darbą – klinkerio plytelių klijavimą, dėl medžiagų tiekimo bei pan., 2015 m. rugsėjo 30 d. darbo metu atsakingiems asmenims patikrinus ir nustačius S. K. ir I. K. neblaivumą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrus baudą po 299 eurus ir galimai nesumokėjus paskirtos baudos, dėl ko galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė T. G. už atliktus darbus objekte, T. G., nesilaikydamas nustatytos tvarkos, 2015 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tikslu atgauti dalį prarastų pinigų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto atlyginimo už atliktus darbus, savavališkai pasisavino S. K. priklausantį a. m. „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. jo negrąžino. Keletą kartų S. K. kreipusis į T. G. dėl a. m. „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo, T. G. iš jo pareikalavo 1500 eurų pareikšdamas: „man po-ui ta tavo mašina, ne mano reikalai“, o S. K. paklausus, kam ir už ką turi sumokėti tokius pinigus, T. G. S. K. atžvilgiu pavartojo psichinę prievartą, t. y. pagrasino fiziniu susidorojimu pareikšdamas: „kai grįš S., kad nusipirktų elastinio binto galvai, nes jo galva bus sudaužyta“. Šiuose T. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d. sudėties požymių.

2015-11-30 T. G. įteiktas pranešimas, jog jis įtariamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir savavaldžiavo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam, tai yra eidamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo pareigas, 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, laisvu nuo darbo laiku kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėju S. Ž. nelegaliai dirbdamas statybinius darbus Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau-UAB) „(duomenys neskelbtini)“, vykdomus objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padėjęs S. K. ir I. K. (I. K.) įsidarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems ir S. Ž. vadovaudamas darbo metu: derindamas klausimus dėl užmokesčio už atliktą darbą - klinkerio plytelių klijavimą, dėl medžiagų tiekimo bei pan., 2015 m. spalio 1 d. darbo vietoje atsakingiems asmenims patikrinus ir nustačius S. K. ir I. K. neblaivumą bei dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrus baudą po 299 eurus kiekvienam ir galimai nesumokėjus paskirtos baudos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė T. G. už atliktus darbus objekte, T. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neturėdamas teisinio pagrindo, 2015 m. rudenį, po spalio 1 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, siekdamas atgauti prarastus pinigus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto atlyginimo už atliktus darbus, teigdamas: “aš jiems parodysiu“, S. Ž., parvežusiam S. K., I. K. ir T. G. iš virš nurodyto objekto į Klaipėdą S. K. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė automobilį pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. tokiu būdu savavališkai užvaldė S. K. naudojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. L. ir iki 2015 m. lapkričio 23 d. jo negrąžino. Keletą kartų S. K. bandant susisiekti su T. G., pastarasis neatsakinėjo į skambučius, o per I. K. susisiekus su T. G. dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo ir paklausus, kur yra automobilis, T. G. pareiškė, kad „mašinos nebėra“ ir iš jo pareikalavo 1500 eurų pareikšdamas: „man po-ui ta tavo mašina, ne mano reikalai“. S. K. paklausus, kam ir už ką turi sumokėti tokius pinigus, T. G. S. K. atžvilgiu pavartojo psichinę prievartą, t. y. pagrasino fiziniu susidorojimu pareikšdamas, kad kai grįš S., kad nusipirktų elastinio binto galvai, nes jo galva bus sudaužyta. Tokiais savo veiksmais T. G., veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybinės veiklos esmę, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižui bei savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą. Šiuose T. G. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., BK 294 str. 2 d., požymių.

Pažymi, jog iš nutarties akivaizdu, kad prokuroro prašyme buvo nurodyta, kad T. G. įtariamas veikomis, numatytomis BK 228 str.2 d. ir BK 294 str. 2 d., nors tuo metu buvo įtariamas tik dėl veikos, numatytos BK 294 str. 2 d. (kaip nurodyta, įtarimas įvykdžius šią veiką surašytas ir pareikštas 2015-11-25). Mano, jog iš esmės prokuroras pateikė teismui klaidinantį prašymą, nes tuo metu T. G. nebuvo įtariamas dėl veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. Tuo būdu, įteikiant 2015-11-25 pranešimą apie įtarimą tik dėl vienos veikos, o prokurorui prašyme informuojant teismą, kad yra įtariamas dviejų nusikalstamų veikų įvykdymu, kartu buvo pažeista T. G. teisė žinoti, kuo yra įtariamas. Akcentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nutartimi buvo laikinai nušalintas nuo pareigų nuo 2015-11-26, o pranešimas apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. (ir dėl veikos, numatytos BK 294 str. 2 d.), jam buvo surašytas ir įteiktas tik 2015-11-30. Taigi, klaidinantis nurodymas teismui, kad yra įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba pagal BK 228 str. 2 d., mano, turėjo esminę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų. Be to, galimai įtarimas piktnaudžiavimu tarnyba pagal BK 228 str.2 d. T. G. buvo pareikštas tik dėl to, kad pagrįsti, neva, būtinumą laikinai nušalinti nuo pareigų. Pabrėžia, jog nors 2015-11-25 pranešime apie įtarimą yra nurodoma, kad yra Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjas, bet kartu nurodoma, kad „laisvu nuo darbo metu dirbdamas statybinius darbus; nesilaikydamas nustatytos tvarkos savavališkai pasisavino S. K. priklausantį a/m VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 23 d., jo negrąžino. Keletą kartų S. K. kreipusis į T. G. dėl a/m VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo (nenurodoma, kada, arba kokiu laikotarpiu), T. G. pareikalavo 1500 eurų pareikšdamas: „man po-ui ta tavo mašina“ T. G. pavartojo psichinę prievartą, t. y. pagrasino fiziniu susidorojimu“. T. G. laiko akivaizdžiu, kad įtariama savavaldžiavimo veika niekaip nesusijusi su jo tarnyba. 2015-11-30 pranešime apie įtarimą jau nurodoma, kad „T. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neturėdamas teisinio pagrindo, 2015 m. rudenį, po spalio 1 d., siekdamas atgauti prarastus pinigus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto atlyginimo už atliktus darbus, teigdamas: „aš jiems parodysiu“ (neaišku, kam jiems), S. Ž., parvežusiam S. K., I. K. ir T. G. iš virš nurodyto objekto (turima omenyje objektą, kuriame laisvu nuo darbo metu buvo dirbama kartu su nurodytais asmenimis) į Klaipėdą, nurodė automobilį pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y tokiu būdu savavališkai užvaldė S. K. naudojamą a. m. VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini)“, tai yra, pranešime apie įtarimą nurodoma, kad piktnaudžiavimas pasireiškia nurodymu S. Ž. pastatyti minimą automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau vėl gi, nėra jokių duomenų, kad tai būtų atlikta tarnybos metu, ar kaip nors kitaip surišta su T. G. pareigų atlikimu. Atvirkščiai, įtarime paliekama nuoroda, kad „laisvu nuo darbo metu“. Be to, S. Ž. nėra pavaldus T. G. – jo pareigos lygiai tokios pačios, kaip ir T. G., ir dirbo jis kartu su T. G. ir kitais dviem nurodytais asmenimis, kurie, beje, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (taigi, T. G. nepavaldūs), taip pat laisvu nuo darbo metu. Daugiau jokių nuorodų į piktnaudžiavimą tarnyba nėra. Taip pat pažymėtina, kad pranešime apie įtarimą nėra konkrečios nuorodos, kuo pasireiškė didelė žala valstybei, yra tik bendro pobūdžio atskiroje pastraipoje, kad „Tokiais savo veiksmais T. G., veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybinės veiklos esmę, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižui bei savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą“. Taigi, čia apie didelę žalą valstybei nėra kalbama. Nors savavaldžiavimu (jei tai bus įrodyta), kaip ir įvykdžius bet kokią kitą nusikalstamą veiką, ir galima pažeisti pagrindinius valstybės tarnautojo principus ir t. t., tačiau pirmiausia turėjo būti įvertinta ir nurodyta, kuo pasireiškė didelė žala valstybei, kas nenurodyta, bet svarbiausia, didelė žala valstybei turi būti padaryta ne savavaldžiavimu, o piktnaudžiaujant tarnyba (kas taip pat nenurodyta). T. G. taip pat pažymi, jog teismas, vadovaudamasis pateiktu prokuroro pareiškimu, nors ir klaidingu (nes įtarimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba nebuvo pareikštas ir T. G. nebuvo įtariamas dėl šios veikos), turėjo įvertinti, kiek veikos, dėl kurių yra įtariamas, yra susijusios su jo tarnyba (o, kaip nurodyta aukščiau, iš esmės nėra niekaip susijusios), kas svarbu sprendžiant, ar būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, laikinai nušalinti T. G. nuo pareigų. Taigi, teismas turėjo įvertinti, pirma, ar yra būtinumas T. G. nušalinti nuo pareigų, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika. Akivaizdu, kad tokio būtinumo nebuvo, nes pateikus 2015-11-25 pranešimą apie įtarimą, net nebuvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba, tai yra, teismas akivaizdžiai nesusipažino su medžiaga, nes turėjo matyti, koks įtarimas T. G. pateiktas, ir turėjo matyti, kad prokuroro pareiškimas yra klaidinantis. Jei teismas matė, kad pagal 2015-11-25 pranešimą apie įtarimą parodymų nedavė, ir su tokia intencija manė, kad, T. G. nušalinus nuo pareigų, bus galima greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, tai turėjo matyti ir tai, kad parodymų nedavė dėl to, kad nebuvo užtikrinta T. G. teisė turėti advokatą. Neatsižvelgiant į tai, kad parodymus būtų davęs tik dėl veikos, dėl kurios buvo įtariamas, tai yra tik dėl savavaldžiavimo, manytina, kad teismas vadovavosi vien tik prokuroro prašymu, nors turėjo kartu vertinti ir T. G. parodymus, ir turėjo atsižvelgti, kodėl tokių parodymų nedavė (tokiu būdu turėjo matyti, kad buvo suvaržyta jo teisė duoti parodymus), o nesant T. G. parodymų, turėjo atidžiai susipažinti su visa bylos medžiaga, ko akivaizdžiai nepadarė. Bet kuriuo atveju, parodymus T. G. jau davė pagal 2015-11-30 pranešimą apie įtarimą. Be to, jau ne kartą paminėta, kad veikos, dėl kurių yra įtariamas, niekaip nėra susijusios su jo tarnyba. Taigi, jokio motyvo, kodėl nušalinus laikinai T. G. nuo tarnybos, būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veikla, nėra. Antra, teismas turėjo spręsti, ar laikinai nušalinus T. G. nuo pareigų, bus užkirsta jam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas turėjo įvertinti, ar veikos buvo atliktos einant tarnybines pareigas, ko nebuvo. Apie tai, kad savavaldžiavimas, kuriuo įtariamas, niekaip nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, o piktnaudžiavimas tarnyba įtarime išdėstomas neapimant visų kvalifikuojančių požymių, be to, piktnaudžiavimas tarnyba taip pat pagal nurodytas įtarime aplinkybes buvo ne tarnybos metu. Be to, teismas nušalino T. G. nuo pareigų maksimaliam šešių mėnesių terminui, kas vėlgi nepagrįsta, ši prievartos priemonė, suvaržanti vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę į darbą, yra neadekvati.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 157 str. 1 d. numato, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas siekiant, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika (t. y., kad įtariamasis nepaslėptų, nesunaikintų ar nesuklastotų dokumentų ir daiktų, nedarytų įtakos liudytojams ir pan.), arba siekiant užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis, dirbdamas ar užsiimdamas veikla, gali trukdyti tyrimui, ar gali turėti galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, kiekvienu atveju yra būtina įvertinti, ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas bei proporcingas, ar šia priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.

Skundžiama nutartimi įtariamajam T. G. procesinė prievartos priemonė paskirta siekiant abiejų įstatyme numatytų tikslų, t. y. siekiant užkirsti įtariamajam T. G. galimybę naudotis savo užimamomis pareigomis, kliudant procesui ir darant naujas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendžia, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape nėra pagrindų įtariamajam taikyti minimą procesinę prievartos priemonę. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į T. G. pateiktų įtarimų apimtį ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį.

Aukštesniojo teismo vertinimu, asmens polinkį nusikalsti rodo to asmens ankstesni teistumai, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. G. anksčiau nėra teistas, šiame ikiteisminiame tyrime yra įtariamas vieno apysunkio (BK 294 str. 2 d.) bei vieno sunkaus (BK 228 str. 2 d.) nusikaltimų, kurie pagal įtarimų konstrukciją sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymu, pragyvenimui užsidirba oficialiai dirbdamas, todėl apylinkės teismo išvada, kad T. G. nušalinimas padės užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvi ir nepagrįsta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad nusikalstama veika, kurios padarymu (2015-11-25 įtarimas pagal BK 294 str. 2 d.) įtariamas T. G. pasireiškė tuo, kad jis, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, 2015 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tikslu atgauti dalį prarastų pinigų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto atlyginimo už atliktus darbus, savavališkai pasisavino S. K. priklausantį a. m. „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. jo negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad T. G. būtų naudojęsis savo tarnyba, tarnybiniu statusu ar jos suteikiamomis galimybėmis tam, kad atliktų jam 2015-11-25 įtarimu inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors T. G. jau po skundžiamos apylinkės teismo 2015-11-26 nutarties priėmimo buvo pareikšti nauji įtarimai (2015-11-30 įtarimas pagal BK 228 str. 2 d. ir BK 294 str. 2 d.) ir papildomai inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba, tačiau matyti, kad įtarimo esmė ir aplinkybės iš esmės nepasikeitė, nenustatyta, jog inkriminuojamus veiksmus T. G. atliko tarnybos metu ar pasinaudodamas savo, kaip valstybės tarnautojo statusu: UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė T. G. už atliktus darbus objekte, o jis, siekdamas atgauti prarastus pinigus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto atlyginimo už atliktus darbus, S. Ž. nurodė automobilį pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, ir taip savavališkai užvaldė S. K. naudojamą automobilį. S. K. su juo susisiekus T. G. pareiškė, kad „mašinos nebėra“ ir pareikalavo 1500 eurų, o paklausus, kam ir už ką turi sumokėti tokius pinigus, T. G. S. K. atžvilgiu pavartojo psichinę prievartą, t. y. pagrasino fiziniu susidorojimu. T. G. inkriminuotų veikų pobūdis ir šiame ikiteisminio tyrimo etape nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo manymui, kad nusikalstamos veikos buvo atliekamos naudojantis užimamomis pareigomis: automobilis buvo užvaldytas siekiant atsiimti skolą, susidariusią dėl veiklos, nesusijusios su T. G. darbu, o automobilio savininkui išsakytas grasinimas buvo smurtinio pobūdžio (nebuvo grasinama susidoroti tarnybos suteikiamomis galimybėmis ir priemonėmis), todėl negalima daryti išvados, jog siekiant užkirsti kelią tolimesniam veikų darymui, reikalinga T. G. nušalinti nuo pareigų, ar kad įtariamojo nušalinimas nuo pareigų būtų tikslingas, proporcingas ir nedarantis neproporcingai didelės žalos įtariamojo interesams. Akivaizdu, jog toks neproporcingas nušalinimas galėtų sudaryti pagrindą ir įtariamojo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Tiek prokuroras prašyme priimti nutartį dėl laikino nušalinimo nuo pareigų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, tenkindama prokuroro prašymą, turi pagrįsti įtariamojo nušalinimo nuo pareigų tikslingumą ir reikalingumą. Šiuo atveju tiek prokuroras prašyme, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje pateikė vienintelį deklaratyvų ir abstraktų motyvą nurodydami, kad įtariamasis, toliau eidamas pareigas, gali kliudyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau nedetalizavo ir nenurodė, kodėl ir kaip toks trukdymas gali pasireikšti – atlikta nusikalstama veika nesusijusi su T. G. tarnybinėmis funkcijomis, byloje esantys liudytojai nėra jo tarnybiniame pavaldume, ir jis neturi tarnybinių galimybių įtakoti juos ar patį tyrimą Akivaizdu, jog manyti, kad T. G. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su jo užimamomis pareigomis, ar jomis naudodamasis gali kliudyti greitam ar nešališkam tyrimui, nėra jokio pamatuoto pagrindo. Vien tik tas faktas, kad asmuo, įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, yra pareigūnas, dirbantis valstybės tarnyboje, ar kad tokia savo veika galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižui, negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, jog pasinaudodamas tarnyba jis darys naujas nusikalstamas veikas, ar jo pareigų ėjimas trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina. Teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimą organizuojantis prokuroras, gavęs duomenų, kad įtariamasis, naudodamasis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo pareigomis trukdo tyrimui ar atlieka nusikalstamas veikas, gali bendra tvarka iš naujo kreiptis į teismą dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 157 str. 3 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą: prokuroro prašymą įtariamąjį T. G. laikinai nušalinti nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo pareigų atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.