Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, gimimo akto įrašo atkūrimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškimo dalis dėl dėl juridinę reiškmę turinčių faktų nustatymo buvo palikta nenagrinėta, o pareiškimo dalis dėl gimimo akto įrašo atkūrimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo ir išvados panaikinimo atmesta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-514-1012/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytini klausimai: i) dėl įrodymų išreikalavimo teismo iniciatyva; ii) dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka tikslingumo ir iii) dėl Migracijos departamento, kaip suinteresuoto asmens, dalyvavimo nagrinėjamoje byloje tikslingumo ir pagrįstumo.

11. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo papildė reiškiamus reikalavimus ir prašė teismo panaikinti CMS 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 16 d. išvadą Nr. A136-2879/21(2.4.1.52-AD21); 2) atkurti pareiškėjo prosenelio F. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelis F. R. gimė dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaime (duomenys neskelbtini); 4) jei pateiktų duomenų nepakaktų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelis F. R. gimė dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaime (duomenys neskelbtini), – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelis F. R. gimė dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje; 5) pavesti CMS atkurti gimimo akto įrašą.

12. Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. liepos 18 d., 13.00 val. Teismas nurodė, kad, tokia teismo posėdžio data skiriama atsižvelgus į dalyvaujantiems byloje asmenims skiriamą laiką pateikti į bylą papildomus įrodymus, kurie nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje; byla skiriama nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės gali būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais ir raštu pateikiamais paaiškinimais. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nurodė turintis tikslą įgyvendinti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, teismas sprendė, kad šioje stadijoje nėra pagrindo konstatuoti esant pagrindą šalinti iš bylos suinteresuotą asmenį Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

15. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį pareiškimo palikti nenagrinėtu ir dalį jo atmesti (ne)pagrįstumo

- dėl pagrindo palikti dalį pareiškimo nenagrinėtu (ne)buvimo

17. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje (pareiškime) privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Būtent tinkamas ieškinio (pareiškimo) dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo (pareiškėjo) pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pareikštus reikalavimus, jų pobūdį (nutarties 31 punktas), daro išvadą, kad pareiškėjas šioje byloje siekė, jog, teismine tvarka nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo prosenelio F. R. gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o gimimo vieta – kaime (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, arba tik Lietuvos Respublikoje (nedetalizuojant konkrečios vietovės), būtų atkurtas jo prosenelio F. R. gimimo akto įrašas. Todėl, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, aktualus toliau šioje nutartyje nurodomas teisinis reglamentavimas.

20. Bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka taisyklės įtvirtintos CPK V dalyje. CPK 442 straipsnyje numatytas nebaigtinis ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinų bylų sąrašas. Šiame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (7 punktas).

21. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

22. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos (CPK 444-448 straipsniai). Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

23. Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus normos (514–516 straipsniai). CPK 514 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

24. Taigi CPK 514 straipsnio 2 dalis nustato privalomą nurodomų klausimų, tarp jų ir dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, išankstinio sprendimo ne teisme tvarką.

25. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 137 punkte numatyta, kad neišlikę civilinės būklės aktų įrašai yra atkuriami. Civilinės būklės aktų įrašų neišlikimo faktą patvirtina archyvų pažymos, kitų civilinės metrikacijos įstaigų atsakymai apie civilinės būklės akto įrašo nebuvimą (Taisyklių 138 punktas). Remiantis Taisyklių 140 punktu, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Taisyklių 141 punkte numatyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

26. Byloje nustatyta, kad CMS 2022 m. liepos 13 d. išvada Nr. A136-2879/21(2.4.1.52-AD21) (toliau – Išvada) atsisakė tenkinti pareiškėjo A. R. 2021 m. lapkričio 16 d. prašymą atkurti F. R. gimimo įrašą, konstatavęs, kad CMS surinktuose ir pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra jokio patvirtinančio dokumento, kad F. R. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini); Lietuvos valstybės istorijos archyvo pranešime nurodyta, kad F. R. gimimo įrašas nerastas.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į civilinės metrikacijos įstaigą, kaip tai numatyta CPK 514 straipsnio 2 dalyje, pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tik po to, reaguodamas į jam nepalankų CMS sprendimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas šį CMS sprendimą panaikinti ir atkurti jo prosenelio F. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad CMS pateiktame atsiliepime į pradinį pareiškėjo pareiškimą atkreipus dėmesį į tai, kad atkuriant gimimo įrašą, be kita ko, siūlytina nurodyti ir F. R. gimimo vietą, pareiškėjas, į tai atsižvelgdamas, šalindamas teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartyje nustatytus pareiškimo trūkumus, 2023 m. balandžio 11 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, papildomai prašydamas nustatyti ir juridinę reikšmę turinį faktą dėl jo prosenelio gimimo vietos dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visgi nei pareiškėjo pradiniu pareiškimu pareikšti reikalavimai, nei vėliau bylos nagrinėjimo eigoje patikslinti reikalavimai, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad pareiškėjas nesilaikė ginčo atveju aktualios išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 514 straipsnio 2 dalyje.

28. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju turėjo pasinaudoti kita išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o, būtent, numatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą teismas padarė netinkamai teisiškai kvalifikavęs ginčo santykius ir nepagrįstai sureikšminęs pareiškėjo ateityje siekiamą įgyvendinti galutinį tikslą – pilietybės atkūrimą Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, jų sąsajumą ir juos vertindamas atsietai (spręsdamas atskirai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir gimimo įrašo atkūrimo), padarė teisiškai nepagrįstas ir tarpusavyje nesuderinamas, prieštaringas išvadas dalį pareiškimo palikdamas nenagrinėtu, o kitą jo dalį atmesdamas. Tokiu būdu teismas, viena vertus, sprendė, kad dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko yra pagrindas dalį pareiškimo palikti nenagrinėtą, kita vertus, dalį pareiškimo dėl gimimo įrašo atkūrimo, susijusio su juridinę reikšmę turinčio fakto – gimimo data, nustatymu, visgi išnagrinėjo iš esmės, jį atmesdamas, nors abu reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (dėl gimimo datos ir gimimo vietos) yra betarpiškai susiję su gimimo akto įrašo atkūrimu – pareiškėjo šioje byloje siekiamu tikslu, kurį jis ir buvo nurodęs pareiškime. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nurodytus faktus atsietai aiškinti nuo bendro siekiamo tikslo (gimimo akto įrašo atkūrimo) ir jų atžvilgiu taikyti skirtingas procesines teisines pasekmes (dalį pareiškimo palikti nenagrinėtu, o dalį jo atmesti), negali būti laikomas pagrįstu.

30. Kaip jau minėta, šio ginčo dalyką, taigi ir bylos nagrinėjimo ribas, sudarė pareiškėjo reikalavimas atkurti gimimo įrašą, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl pareiškėjo prosenelio gimimo datos ir gimimo vietos, kadangi tokiam reikalavimui neteismine tvarka patenkinti CMS nebuvo pateikta įrodymų, numatytų Taisyklėse, kurie neabejotinai pagrįstų prašomus nustatyti faktus. Būtent dėl šios priežasties CMS ir atsisakė atkurti pareiškėjo prosenelio gimimo akto įrašą (nurodant jo gimimo datą – (duomenys neskelbtini), ir gimimo vietą – Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)). Pats CMS tiek 2022 m. liepos 13 d. išvadoje, tiek teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad gimimo akto įrašui atkurti reikalinga nustatyti ne tik pareiškėjo prosenelio gimimo datą, bet ir gimimo vietą. Tuo tarpu pareiškėjo teismui pareikšti reikalavimai panaikinti CMS išvadą, pavesti CMS atkurti gimimo įrašą, savo esme taip pat yra susiję su bendru pareiškėjo siekiu atkurti gimimo įrašą ir tiesiogiai nuo jų priklauso, koreliuoja su kitais jau minėtais pareiškėjo reikalavimais, jų išnagrinėjimo teisiniu rezultatu.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrįsta teigti, jog vien tik todėl, kad pareiškėjas ateityje, pasinaudodamas galimai atkurtu savo prosenelio gimimo akto įrašu, remdamasis Pilietybės įstatymo nuostatomis, sieks atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, negali kreiptis į teismą dėl šio gimimo akto įrašo atkūrimo, CMS netenkinus tokio jo prašymo, juolab, kai tokią pareiškėjo teisę aiškiai įtvirtina CPK nuostatos (CPK 444-448, 514-516 straipsniai). Tai, kad gimimo akto įrašas vėliau pareiškėjo gali būti panaudotas kaip vienas iš įrodymų, pareiškėjui siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (įgyvendinant Pilietybės įstatymo 38 straipsnio reikalavimus), nesudaro pagrindo pareiškėjo reikalavimą teisiškai kvalifikuoti pagal šį tikslą ir taikyti teisės normas, reglamentuojančias pilietybės atkūrimą, taigi ir Pilietybės įstatyme dėl to numatytą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje, kuria byla grąžinta naujam nagrinėjimui, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo prosenelio F. R. gimimo akto įrašo atkūrimo, o ne pilietybės nustatymo. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šio dokumento negali gauti kitu būdu, kadangi realiai jis nėra išlikęs, o CMS pareiškėjo prašymo netenkino, kas sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs išankstinio prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Visgi, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas šių apeliacinės instancijos teismo konstatuotų faktų ir pateiktų išaiškinimų, taikė šiam ginčui neaktualias Pilietybės įstatymo nuostatas, kaip ir jas aiškinančią vertikalią teismų praktiką (kuri ginčo atveju taip pat nėra aktuali), ir nepagrįstai sprendė, kad turėjo būti pasinaudota minėtame įstatyme numatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. teismas darė niekuo nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas visų pirma turėjo kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu dėl pilietybės atkūrimo ir, tik Migracijos departamentui konstatavus, kad pateiktų dokumentų nepakanka norimam rezultatui pasiekti, pareiškėjas būtų įgijęs teisę kreiptis į teismą ir teismine tvarka nustatyti norimus juridinę reikšmę turinčius faktus.

33. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus šioje byloje pareiškėjo pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo pasinaudoti Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje numatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kadangi jau anksčiau nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo šiam ginčui aktualia išankstinio prašymo dėl gimimo akto įrašo atkūrimo nagrinėjimo ne teisme tvarka – visų pirma kreipėsi į CMS, kuris tokio pareiškėjo prašymo netenkino, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pareiškimo dalį dėl gimimo akto įrašui atkurti reikšmingų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

- dėl teismo sprendimo atmesti dalį pareiškimo (ne)pagrįstumo

34. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, 32 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to neatskleidė bylos esmės.

36. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, sprendęs, jog pareiškėjas šioje byloje neįrodė, kad jo prosenelis gimė (duomenys neskelbtini), iš esmės rėmėsi vieninteliu pareiškėjo pateiktu įrodymu – Švenčionių Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje padarytu įrašu, jog (duomenys neskelbtini) susituokė P. R., būdamas 24 metų amžiaus (šis įrodymas pateiktas su Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. spalio 5 d. pažyma Nr. (P1-6401) P2-11602), ir tokiu būdu padarė išvadą, kad pareiškėjo prosenelis gimė ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini). Visgi teismas šio įrodymo nevertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o ir jokių kitų įrodymų teismas sprendime apskritai netyrė, neanalizavo ir nesprendė dėl jų tarpusavio sąsajumo su prašomu nustatyti juridinę reikšme turinčiu faktu dėl F. R. gimimo datos.

37. Nors pirmosios instancijos teismas ir užsiminė apie kitus į bylą pateiktus išvestinio pobūdžio įrodymus (tarp jų paminėtus ir CMS išvadoje), nurodydamas, kad juose yra ir kitokių duomenų apie užfiksuotus F. R. gimimo metus, jo amžių (pagal kuriuos jis gali būti laikomas gimęs (duomenys neskelbtini)), tačiau šių įrodymų skundžiamame sprendime nekonkretizavo, neatskleidė jų turinio ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės visų įrodymų kontekste, t. y. iš esmės neatliko šių įrodymų tyrimo ir, remdamasis įrodymų visuma, šalindamas tarpusavio prieštaravimus, nepadarė teisiškai motyvuotų ir pagrįstų išvadų, nurodydamas, kodėl, teismo vertinimu, kiti įrodymai nepagrindžia pareiškėjo prašomo nustatyti juridinio fakto.

38. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 28 punktas). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

39. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo pareiškėjo netinkamą įrodinėjimo pareigą, jam po bylos grąžinimo naujam nagrinėjimui nepateikus teismui jokių papildomų pirminių / tiesioginių įrodymų, kurie nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su tuo, kad pagrindinė įrodinėjimo našta tenka bylos šalimis ir jos turi įrodyti jų reikalavimą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), visgi, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą aktyvų teismo vaidmenį bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena, tai, kad nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis šiuos įrodymus pateikti teismui ir / ar juos pats išreikalauti iš subjekto, disponuojančio bylai tinkamai išspręsti reikšminga informacija, dokumentais (CPK 179, 199 straipsnis).

40. Pastebėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta dalis dokumentų, kurių vertinimą atliko tik CMS; CMS 2022 m. liepos 13 d. išvadoje nurodyta, jog CMS buvo pateikti: i) F. R. mirties įrašas Nr. 23, sudarytas (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad mirties dieną jam buvo suėję 50 metų; ii) pažyma apie giminių palaidojimo vietą, kurioje nurodyta, kad F. R. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini); iii) mirties pažyma Nr. 12/07-22, kurioje nurodyta, jog F. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas ne tik akcentavo teismo aktyvaus vaidmens svarbą tokio pobūdžio bylose, tačiau tuo pačiu ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl šių įrodymų išreikalavimo teismo iniciatyva.

41. Visgi byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dalyvaujančių byloje asmenų buvo pateikti, o jiems to nepadarius – paties teismo iniciatyva išreikalauti iš CMS, kuri šiais įrodymais savo išvadoje ir rėmėsi. Teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų (ne)buvimo, neanalizavo visų anksčiau nurodytų įrodymų, be kita ko, ir K. R. (F. R. tėvo) šeimos sudėties įrašą (kuris, pasak pareiškėjo, datuojamas (duomenys neskelbtini), jame nurodoma, jog F. R. yra 7 metų amžiaus, todėl gimęs (duomenys neskelbtini)) bei nesistengė pašalinti tarp jų esančius prieštaravimus dėl pareiškėjo prosenelio F. R. gimimo datos, ir, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatyti labiausiai tikėtiną pareiškėjo prosenelio gimimo datą.

42. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad teismas, nelaikydamas kitų byloje esančių įrodymų tiesioginiais įrodymais, juose užfiksuotų faktų nelaikė teisiškai reikšmingais, todėl išimtinai vadovavosi tik vieninteliu į bylą pateiktu tiesioginiu įrodymu – Švenčionių Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje padarytu įrašu, kaip, teismo vertinimu, paneigiančiu pareiškėjo prosenelio gimimą (duomenys neskelbtini). Visgi tokių motyvų pagrindu teismo padaryta išvada dėl jau anksčiau nurodytų priežasčių, įvertinus ir tai, kad kiti įrodymai liudijo ir apie kitą galimą konkrečiai įvardintą pareiškėjo prosenelio gimimo datą – (duomenys neskelbtini) (neapsiribojant vien tik jo amžiaus nurodymu skaičių išraiška), negali būti laikoma pagrįsta.

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

45. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į kasacinio teismo praktiką ginčui aktualiais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitų byloje esančių įrodymų vien tik dėl jų pobūdžio, t. y. dėl to, kad jie negali būti laikomi tiesioginiais įrodymais. Kaip jau minėta, bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą būtent ir lemia tai, kad šiose bylose iš esmės yra naudojami netiesioginiai įrodymai bylai reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti. Priešingu atveju, jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, akivaizdu, kad jam apskritai net nereikėtų kreiptis į teismą.

46. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo, o išvadą dėl juridinio fakto (dėl pareiškėjo prosenelio gimimo (duomenys neskelbtini)) nebuvimo daręs išimtinai tik remdamasis vieninteliu įrodymu (Švenčionių Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje padarytu įrašu), neanalizuodamas kitų byloje esančių (ir išreikalautinų) netiesioginių įrodymų, juose užfiksuotų duomenų ir jų įrodomosios reikšmės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti (nors pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad yra užfiksuota ir kitokių duomenų apie tam tikruose dokumentuose užfiksuotus F. R. gimimo metus, jo amžių), neatskleidė bylos esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

47. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes; jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, jog būtų atkurtas jo prosenelio F. R. gimimo įrašas, teismine tvarka nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo prosenelio gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o gimimo vieta – kaime (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje arba tik Lietuvos Respublikoje (nekonkretizuojant vietovės).

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu juridinę reikšmę turintys faktai yra reikšmingi atkuriant pareiškėjo prosenelio gimimo akto įrašą, todėl su jais susiję reikalavimai turi būti nagrinėjami kompleksiškai. Visgi, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendęs, kad yra pagrindas dalį pareiškėjo pareiškimo palikti nenagrinėtą, o kitą dalį atmesti, iš esmės bylos pagal visus tarpusavyje neatsiejamai susijusius pareikštus reikalavimus neišnagrinėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškimo dalį palikdamas nenagrinėtą, reikalavimo dėl pareiškėjo prosenelio gimimo vietos nustatymo apskritai net nenagrinėjo, o bylos dalį dėl pareiškėjo prosenelio gimimo datos nustatymo išnagrinėjo formaliai, neišsiaiškinęs ir nenustatęs reikšmingų bylai aplinkybių, neįvertinęs visų byloje esančių (išreikalautinų) įrodymų, konstatuotina, kad dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, kas, be kita ko, paneigtų ir šalių teisę į apeliaciją.

51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką, teismo aktyvų vaidmenį, dėl ko nepagrįstai sprendė esant pagrindą dalį pareiškimo palikti nenagrinėtą, o kitą jo dalį atmesti. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti – skundžiamą sprendimą panaikinti (visą) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo teismo iniciatyva , taip pat dėl suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dalyvavimo procese tikslingumo, į ką, beje, jau buvo atkreiptas pirmosios instancijos teismo dėmesys apeliacinės instancijos teismui pirmą kartą grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.

53. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nusprendus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (įskaitant žyminio mokesčio grąžinimo, išlaidų valstybei atlyginimo) nespręstinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.