- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-431-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24539-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- D. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos D. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini). Lenkijoje, 1920 m. Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
3. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyrius 2013 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (15/3-4)10K-32678 „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų“ pareiškėjos D. U. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą sustabdė ir nurodė, kad prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas po nurodytų papildomų dokumentų pateikimo.
4. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. (15/3-4)10K-32678 turinio teismas nustatė, kad Migracijos departamentas ne atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pilietybės atkūrimo, bet prašymo nagrinėjimą sustabdė ir nurodė, kad pareiškėjos prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakius kitos (Izraelio) valstybės pilietybės galės būti nagrinėjamas pateikus dokumentą, patvirtinantį pareiškėjos motinos anketinių duomenų nesutapimą (keitimą) ir patikslinus aplinkybes, kurios pilnai atskleistų pareiškėjos motinos pasitraukimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. motyvus.
5. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji turėtų pabaigti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūrą atsakingoje nacionalinėje institucijoje – Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos – ir, turėdama galutinį (ne tarpinį) sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kreiptis į teismą, jeigu toks sprendimas neatitiktų jos interesų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebaigta administracinė procedūra Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patvirtina, kad pareiškėja prašomą nustatyti juridinį faktą gali nusistatyti kita nei vien tik teismine tvarka, t. y. baigti pradėtą administracinę procedūrą Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. (15/3-4)10K-32678 „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų“ nėra laikytinas sprendimu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį.
6. Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reguliavimu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo keliamų sąlygų, t. y. pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą – teismui nepateiktas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, priimtas dėl pareiškėjos 2013 m. kovo 28 d. prašymo, kuriame būtų nurodyta, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje ((duomenys neskelbtini) gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja ėmėsi priemonių Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (15/3-4)10K-32678 nurodytiems dokumentams pateikti ir kad dėl objektyvių aplinkybių negalėjo jų gauti ir pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos D. U. pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Pareiškėja kreipimasis į teismą visiškai atitiko Migracijos departamento Rašte nurodytą informaciją, cituojama: „<...> Jūsų motinos iki 1940-06-15 turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti turėtumėte papildomai pateikti prie jau pateiktų dokumentų anketinių duomenų keitimą, nesutapimą patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingos institucijos. Jeigu šių dokumentų neturite, galite šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismine tvarka <...>“. Migracijos departamento raštas savo turiniu atitiko Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytą sąlygą kreipimuisi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
8.2. Iš Migracijos departamento rašto turinio matyti, kad, pareiškėjos turimų ir Migracijos departamentui pateiktų dokumentų nepakako nustatyti, jog pareiškėjos motina iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, bei priimti sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjai atkūrimo.
8.3. Nei Pilietybės įstatyme (t. y. nei 38 str. 6 d., nei kitose šio įstatymo normose), nei teismų praktikoje nėra nustatyto reikalavimo, jog duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka tik po to, kai yra priimtas galutinis kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti patenkinti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimo procedūrą. Nutartyje nurodomas reikalavimas užbaigti administracinę procedūrą Migracijos departamente negali būti laikomas teisėtu, kadangi pareiškėjai būtų suteikta daugiau perteklinių pareigų, negu ji turi pagal įstatymą atlikti.
8.4. Pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitiko CPK XXVII skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą nuostatas. Pareiškėja neturi jokių papildomų tiesioginių įrodymų, nurodytų Migracijos departamento Rašte bei įrodančių pareiškėjos motinos anketinių duomenų keitimą (nesutapimą), ir tokių savo motinos anketinių duomenų keitimą (nesutapimą) patvirtinančių dokumentų Izraelio valstybėje gauti negali, kadangi anketinių duomenų neatitikimo nėra Izraelio valstybės išduotuose dokumentuose. Iš dokumentų turinio yra akivaizdu, kad nesutapimai prasideda nuo pareiškėjos motinos registracijos nacių nelaisvėje (pradžioje – Vilniaus gete; vėliau – koncentracijos stovykloje ir jos atvykimo į Palestiną ir jau šie duomenys apie jos gimimo metus toliau atsispindi Izraelio valstybės išduotuose dokumentuose). Papildomas pareiškėjos informacijos teikimas Migracijos departamentui apie tai, kad jokių papildomų dokumentų ji neturi ir negali pateikti, būtų perteklinis bei formalus, ką patvirtina ir teismų praktika.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d., Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d., dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje, gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d., to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jei minėtų dokumentų nėra, tai asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
9.2. Minėtos Pilietybės įstatymo nuostatos numato galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nustato, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Minėta aplinkybė yra konstatuojama išimtinai Migracijos departamento direktoriaus sprendimu, kuriuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedūra yra sustabdoma.
9.3. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiais, kad Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. (15/3-4) 10K-32678 leido pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo. Minėtas raštas nėra Migracijos departamento direktoriaus sprendimas, jame nenurodytos priežastys, kodėl pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo. Minėtame rašte nebuvo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuone. Migracijos departamentas negalėjo konstatuoti, kad nėra pakankamai dokumentų neįsitikinęs, kad pareiškėja papildomų dokumentų neturi, ar jų negali gauti. Minėtu raštu pareiškėjos buvo prašoma pateikti Migracijos departamentui papildomus dokumentus (jei ji juos turi ar gali gauti), taip pat pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdomas ir bus tęsiamas nuo papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Migracijos departamentas iki šiol iš pareiškėjos negavo informacijos, kad pareiškėja papildomai prašomų pateikti dokumentų neturi ar negali gauti, todėl negalėjo konstatuoti, kad dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuone, nėra pakankamai. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, nebuvo Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
9.4. Pareiškėja nei su savo pareiškimu dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (15/3-4) 10K-32678 prašomus pateikti dokumentus pareiškėja bandė gauti – nėra pateiktas tai patvirtinantis susirašinėjimas su Lietuvos ir užsienio institucijomis, todėl sutinkame su ginčijamos nutarties išvadomis, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo keliamų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
14. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Be to, kaip žinia, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo konstatavimo. Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
18. Pareiškėja 2013 metais kreipėsi į Migracijos departamentą dėl pilietybės atkūrimo. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (15/3-4) 10K-32678 nurodyta, kad: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2013, Nr. 38-1847) 21 punktu, Jūsų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas nuo papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos.“
19. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir kt. tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2017-12-14) (toliau ir Aprašas). Aprašo 8 punktas numato, kad Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos; Aprašo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo gavimo Migracijos departamente dienos; Aprašo 18 punktas numato, kad asmenys apie vidaus reikalų ministro ar Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės) informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ar paskelbimo Teisės aktų registre, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnį jie turi būti skelbiami Teisės aktų registre, išsiunčiant jiems elektroninio sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuorašą arba sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopiją, patvirtintą pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus; Aprašo 20 punktas numato atvejus, kada prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, tarp jų, kai asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų (20.4 punktas); kai Migracijos departamentas konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis (20.5 punktas).
20. Pažymėtina, kad nuo 2013-09-17, kai Migracijos departamentas iš pareiškėjos raštu pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, joks sprendimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nepriimtas, o prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nebuvo nutrauktas Aprašo 20.4 punkto pagrindu.
21. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Taigi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, ir netgi privalomų ikiteisminių ginčo sprendimo tvarkos procedūrų nustatymas nelaikomas asmens teisės kreiptis į teismą apribojimu ar paneigimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį (kitą procesinį dokumentą, kurio pagrindu inicijuojama byla) teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
22. CPK 445 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamento rašte nurodyta pareiškėjai pateikti dokumentą, patvirtinantį pareiškėjos motinos anketinių duomenų nesutapimą (keitimą) ir patikslinus aplinkybes, kurios pilnai atskleistų pareiškėjos motinos pasitraukimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. motyvus. Pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodyta, kad pareiškėja neturi kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, taip pat nėra pagrindo sutikti, kad toks ginčas nėra nagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Migracijos departamento 2013 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (15/3-4) 10K-32678 turinys patvirtina, kad institucijai reikalingi papildomi dokumentai, o pareiškėja, neturėdama prašomų pateikti papildomų dokumentų, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neteisingas pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ne iki galo išnaudojusi administracinę procedūrą Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Aplinkybė, kad nėra priimtas galutinis kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti patenkinti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimo procedūrą, neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl tam tikrų duomenų, siekiant tinkami realizuoti teisę į pilietybės atkūrimą (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis). Tuo labiau, kad Migracijos departamente sprendimas nėra priimtas nuo pareiškėjos kreipimosi ilgą laiką (apie 10 metų) ir kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo ji Migracijos departamento prašomų papildomų dokumentų neturi ir negali pateikti.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. U. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.