Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-3495-450/2017 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų filialo, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo civilinę bylą Nr. e2-3495-450/2017 grąžinti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Iš paduoto procesinio dokumento turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Ieškovė teismui paduotu ieškiniu (skundu) reiškia skirtingos teisinės prigimties reikalavimus: pirma, pripažinti negaliojančia 2015 m. balandžio 15 d. pažymą, išduotą Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų ir paauglių psichiatrės J. T., ir, antra, priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas pirmąjį ieškinio reikalavimą (dėl pažymos pripažinimo negaliojančia) priėmė nagrinėti, o dėl antrojo ieškinio reikalavimo nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad pastaroji pasinaudojo ikiteismine privaloma ginčų dėl pacientų teisių pažeidimų nagrinėjimo tvarka, ir galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimą.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskiruoju skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, vertina skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo ir įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 100 000 000 neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽAĮ) 24 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. To paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į minėtos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽAĮ 24 straipsnio 8 dalis).Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog teisė kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą pažeidžiant nustatytas pacientų teises, asmeniui kyla tik tuo atveju, kai asmuo pasinaudoja ikiteismine ginčo sprendimo tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Šiame kontekste pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kyla ne nuo kreipimosi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dienos, o nuo šios komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. vien ginčo sprendimo ne teisme procedūros inicijavimas, tinkamai jos neužbaigus, nepatvirtina asmens teisės kreiptis į teismą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog tik pasinaudojus išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, galima suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikti teismui jas pagrindžiančius įrodymus.Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas, be kita ko, privalo įvertinti, ar ieškinys atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o nustatęs, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas privalo nustatyti pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, tačiau negali būti taikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog egzistuoja vienas iš 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Kitoks analizuojamų teisės normų aiškinimas ir taikymas pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Su minėtais vienais pagrindinių civilinio proceso principų nesuderinama pirmosios instancijos teismo pozicija nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, jog iki kreipimosi į teismą buvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Iš apeliantės paduoto procesinio dokumento turinio bei jo motyvų akivaizdu, jog ji (apeliantė) nurodyta tvarka iki ieškinio padavimo teismui dienos nėra pasinaudojusi, ieškinyje (skunde) nenurodytas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, nekvestionuojami jo motyvai. PTŽAĮ 24 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos, be to, šis terminas gali būti pratęstas dar 2 mėnesiams. Taigi, ginčo nagrinėjimas ikiteismine tvarka gali užsitęsti, o toks užsitęsimas nebūtų suderinimas su ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslais. Dar daugiau, komisijai priėmus ieškovą tenkinantį sprendimą, gali nebelikti teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėti ginčą iš esmės teisme. Būtent nurodytos aplinkybės lemia išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti ieškinio trūkumus, nors pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą turėjo spręsti dėl atsisakymo priimti ieškinį ir pareiškėjai (apeliantei) paaiškinti į kurią instituciją ji privalo kreiptis (CPK 115 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi tinkamai nustatė ginčo teisiniams santykiams taikytiną išankstinę nagrinėjimo ne teisme tvarką, tačiau įvertinęs, jog byloje nėra įrodymų, kad šia tvarka pasinaudota, nepagrįstai nustatė terminą tokio pobūdžio ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties dalis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, naikinama, o dalies ieškinio reikalavimų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti panaikinti, ir ieškinio reikalavimo, dėl 100 000 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.