- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e3K-3-272-1075/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01341-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimą ar nutartį panaikinti (visą) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
- Teisėjai
- Gediminas Sagatys (pirm.), Danguolė Bublienė (pran.), Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. L., R. T.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams V. L. ir R. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų V. L. ir R. T. po 20 924,51 Eur (iš viso 41 849,02 Eur) kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo R. G. ieškinį atsisakė priimti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ieškinyje nurodyta, jog O. G., veikdama G. S. vardu pagal įgaliojimą, 1998 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė G. S. priklausantį žemės sklypą ir sodo namą Z. Š. (savo motinai). Z. Š. dėl amžiaus ir sveikatos būklės sodo name negyveno, todėl į sodo namą persikėlė ieškovas su sutuoktine O. G. ir pradėjo jį remontuoti. Nuo 1999 m. rugsėjo pabaigos iki 2007 metų vidurio ieškovas ir O. G. atliko sodo namo remonto darbus, jų metu sodo namas nuo 109,16 kv. m ploto padidėjo mažiausiai iki 154,28 kv. m ploto. Remonto darbų vertė pagal lokalinę sąmatą Nr. 19/01528, sudarytą 2006 m. kainomis, yra 41 849,15 Eur. Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu pripažino 1998 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė vienašalę restituciją – grąžino G. S. nuosavybėn sodo namą ir žemės sklypą.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2440-232/2018 pagal ieškovo ieškinį atsakovams V. L. ir R. T. (pradinio atsakovo G. S. teisių perėmėjams), dalyvaujant trečiajam asmeniui O. G., dėl atliktų sodo namo pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje ieškovo ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovas buvo nesąžiningas sodo namo ir žemės sklypo valdytojas ir neįrodė, jog pagerino sodo namą, o ne pritaikė jį savo reikmėms, kad ieškovas neturėjo sodo namo savininko leidimo pagerinti šį turtą, taip pat ieškovas neįrodė, kad atliko 72 405 Eur vertės sodo namo pagerinimo darbus.