Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-21-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01341-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. G. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4174-565/2020 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams V. L. ir R. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui O. G., nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. L. ir R. T. lygiomis dalimis 41 849,02 Eur nepagrįsto praturėjimo (po 20 924,51 Eur), 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo R. G. ieškinį atsisakė priimti. 3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 4. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinyje nurodyta, jog O. G., veikdama G. S. vardu pagal įgaliojimą, 1998 m. gruodžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė G. S. priklausantį žemės sklypą ir sodo namą Z. Š. (O. G. motinai). Z. Š. dėl amžiaus ir sveikatos būklės sodo name negyveno, todėl į sodo namą persikėlė ieškovas su sutuoktine O. G. ir pradėjo sodo namą remontuoti. Laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo pabaigos iki 2007 m. vidurio ieškovas ir O. G. atliko sodo namo remonto darbus, kurių metu sodo namo plotas nuo 109,16 kv. m. padidėjo mažiausiai iki 154,28 kv. m. Remonto darbų vertė pagal lokalinę sąmatą Nr. 19/01528, sudarytą 2006 m. kainomis, yra 41 849,15 Eur (144 496,28 Lt). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu pripažino 1998 m. gruodžio 11 d. sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė vienašalę restituciją – grąžino G. S. nuosavybėn sodo namą ir žemės sklypą. 5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2440-232/2018 pagal ieškovo ieškinį atsakovams V. L. ir R. T. (pradinio atsakovo G. S. teisių perėmėjams), dalyvaujant trečiajam asmeniui O. G., dėl atliktų sodo namo pagerinimų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs kad ieškovas buvo nesąžiningas sodo namo ir žemės sklypo valdytojas ir neįrodė, jog atliko sodo namo pagerinimą, o ne pritaikė sodo namą savo reikmėms, kad ieškovas neturėjo sodo namo savininko leidimo atlikti šio turto pagerinimą, taip pat kad ieškovas neįrodė, kad atliko sodo namo pagerinimą 72 405 Eur sumai. 6. Teismas nustatė, kad šio ieškinio ir ieškinio išnagrinėtoje byloje šalys yra tos pačios. Konstatavo, kad šiame ieškinyje ir ieškinyje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas nurodė tą patį faktinį ieškinio pagrindą – kad ieškovas, Z. Š. sutikimu, atliko Z. Š. nuosavybės teise priklausančio sodo namo pagerinimą, kad sodo namą vėliau grąžinus G. S. nuosavybėn, G. S., o po jo mirties jo turtą paveldėję atsakovai V. L. ir R. T., gavo ieškovo pagerintą sodo namą ir turi atlyginti ieškovui šio pagerinimo išlaidas. 7. Teismas nurodė, kad nors šiuo ieškiniu ieškovas prašo priteisti 41 849,02 Eur sumą, o išnagrinėtoje byloje prašė priteisti 72 405 Eur sodo namo pagerinimo išlaidų, tačiau šių sumų skirtumas nesudaro pagrindo teigti, kad šio ieškinio ir ieškinio išnagrinėtoje byloje dalykas nėra tapatus. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje nustatė, kad sodo namo pagerinimo išlaidų dydį ieškovas grindė 2011 m. birželio 8 d. turto vertės nustatymo ataskaita (galimai kaip sodo namo vertės padidėjimą) ir statybinių medžiagų įsigijimo sąskaitomis, tuo tarpu šiame ieškinyje sodo namo pagerinimo išlaidų dydį ieškovas grindžia atliktų pagerinimo darbų lokaline sąmata. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiame ieškinyje ir ieškinyje išnagrinėtoje byloje ieškovas sodo namo pagerinimo išlaidų dydį grindė skirtingais įrodymais, tačiau skirtingi įrodymai nelemia skirtingo ieškinio pagrindo. 8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškinyje ieškovas prašo priteisti ne sodo namo pagerinimo išlaidas, o nepagrįstą praturtėjimą, kurio dydis lygus sodo namo pagerinimo išlaidoms, nesudaro pagrindo spręsti, kad šio ir išnagrinėto ieškinio dalykas nėra tapatus. III. Atskirojo skundo argumentai 9. Ieškovas R. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 9.1. Ieškinių dalykai skiriasi. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kadangi ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra pareikštas naudojantis kitu teisių gynybos būdu nei ieškovas naudojosi ieškinyje dėl turto pagerinimų, darytina išvada, kad šių ieškinių dalykai nėra tapatūs. 9.2. Ieškovas ieškinį dėl turto pagerinimų pareiškė CK 4.34 straipsnio 3 dalies ir 4.97 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. vadovaudamasis daiktiniu teisių gynybos būdu, nustatančiu, kad neteisėtas turto valdytojas turi teisę reikšti reikalavimus turto savininkui dėl atsiskaitymų. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo grindžia CK 6.242 straipsnio nuostatomis, t. y. prievoliniu teisių gynybos būdu, pagal kurį asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius lygius kito asmens praturtėjimui. Ieškovas naudojasi visiškai kitu teisių gynybos būdu. 9.3. Ieškovo ieškinio pagrindas nėra tapatus išnagrinėtoje byloje pareikšto ieškinio pagrindui. Sprendžiant ginčą pagal ieškinį dėl turto pagerinimų ieškovas savo reikalavimą grindė savo sąžiningumu bei aplinkybe, kad jis teisėtai pagerino turtą, tokiu būdu padidindamas jo vertę. Tuo tarpu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia visai kitomis sąlygomis. Ieškovas ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo įrodinėja teismų praktikoje suformuluotas CK 6.242 straipsnio taikymo sąlygas, o CK 4.97 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisių gynimo būdo taikymo sąlygų neįrodinėja. Ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas įrodinėja, kad atsakovai praturtėjo dėl ieškovo veiksmų ir atsakovų praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą. Ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas įrodinėja, kad tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovų praturtėjimo egzistuoja priežastinis ryšys, atsakovų praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja šio ieškinio pareiškimo metu, ieškovas neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais teisių gynybos būdais, o byloje dėl turto pagerinimų šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai, ieškinyje dėl turto pagerinimų buvo įrodinėjamas ieškovo sąžiningumas, kas nėra bylos dėl nepagrįsto praturtėjimo nagrinėjimo dalykas. Vien tai, kad tiek ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, tiek ieškiniu dėl turto pagerinimų priteisimo yra keliami tie patys klausimai dėl turtui pagerinti skirtų lėšų ir turto vertės padidėjimo, nereiškia, kad ieškinių pagrindas yra tapatus. Teismai nėra atmetę ieškovo teiginių, kad turtas buvo pagerintas ir kad turto rinkos vertė yra padidėjusi. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip tapatų išnagrinėtam Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). 13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. 14. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesutampant šalims arba bent vienam iš ieškinio elementų, ieškinys nelaikomas tapačiu. 15. Nustatyta, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo iš esmės yra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 išnagrinėtam ieškiniui, nes sutampa bylų šalys, faktinis pagrindas ir dalykas, todėl ieškinį atsisakė priimti. Ieškovas, nesutikdamas su tokia nutartimi, teigia, kad skiriasi šio ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 išnagrinėto ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl ieškiniai nelaikytini tapačiais. 16. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išspręsti kilusį ginčą, t. y. nustatyti ar šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 išnagrinėtam ieškiniui, toliau vertina pirmiau nurodytus ieškinio tapatumo nustatymo kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. 17. Nustatyta, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 ieškovas – R. G., atsakovai – V. L. ir R. T., trečiasis asmuo – O. G.. Taigi abejonių ir ginčo dėl šalių nekilo: tiek šioje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 šalys yra tapačios. 18. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo (ne)tapatumo. Apelianto teigimu, ieškinių dalykai skiriasi, nes pareikšti skirtingais teisių gynybos būdais, t. y. išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 ieškinys buvo pareikštas dėl turto pagerinimo priteisimo CK 4.34 straipsnio 3 dalies ir 4.97 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. vadovaudamasis daiktinių teisių gynybos būdu. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo grindžia CK 6.242 straipsnio nuostatomis, t. y. prievolinių teisių gynybos būdu. Nesutikdamas, kad ieškinių pagrindas tapatus, apeliantas teigia, kad ieškinį dėl turto pagerinimo grindė savo sąžiningumu, kad turtą pagerino teisėtai, padidindamas jo vertę. Tuo tarpu ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo įrodinėja CK 6.242 straipsnio taikymo sąlygas. 19. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). 20. Nustatyta, kad tiek šį, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 išnagrinėtą ieškinį ieškovas iš esmės grindė tuo, kad 1998 m. gruodžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Z. Š. (O. G. motina) įsigijo iš G. S., kurį pagal įgaliojimą atstovavo O. G., žemės sklypą ir sodo namą. Į sodo namą įsikėlė gyventi ieškovas R. G. su sutuoktine O. G. ir ėmė jį remontuoti, padidino namo plotą. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu pripažino 1998 m. gruodžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė vienašalę restituciją ir grąžino G. S. nuosavybėn sodo namą ir žemės sklypą. Kadangi atsakovai (G. S. turto paveldėtojai) gavo pagerintą sodo namą, jie, R. G. teigimu, turi atlyginti ieškovui patirtas išlaidas. 21. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir (ar) vertintos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/12018, savo reikalavimams pagrįsti nenurodė. Minėta, kad ieškinių tapatumas, kiek tai susiję su ieškinio pagrindo vertinimu, nustatomas pagal faktinį, o ne teisinį ieškinio pagrindą, todėl, priešingai nei teigia apeliantas (ieškovas), tai, kad išnagrinėtame ieškinyje dėl turto pagerinimo jis įrodinėjo CK 4.97 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas, o šiame ieškinyje – CK 6.242 straipsnio taikymo sąlygas, nepagrindžia ieškinių pagrindo netapatumo. 22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovo reikalavimai aptariamose bylose grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad šio ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 išnagrinėto ieškinio pagrindas sutampa. 23. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). 24. Šiuo atveju įvertinus nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus akivaizdu, kad ieškovas iš esmės siekia to paties materialinio rezultato – prisiteisti lėšas, kurias, R. G. teigimu, jis su sutuoktine investavo į sodo namo remontą, ploto padidinimą. Tai, kad šį ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas grindė CK 6.242 straipsnio nuostatomis (prievoliniu teisių gynybos būdu), o išnagrinėtą ieškinį dėl turto pagerinimo priteisimo grindė CK 4.34 straipsnio 3 dalies, 4.97 straipsnio 4 dalies nuostatomis (daiktiniu teisių gynybos būdu), t. y. skirtingu teisiniu reglamentavimu, nesudaro pagrindo ieškiniais reiškiamų materialinių reikalavimų nelaikyti tapačiais. 25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų tesės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020). 26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, kaip minėta, šiuo ieškiniu iš esmės siekia to paties materialinio rezultato – į sodo namo remontą investuotų lėšų priteisimo, sprendžia, jog vien ieškiniuose nurodytas skirtingas teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232-/2018 išnagrinėtam ieškiniui. 27. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo reiškiamą ieškinį tapačiu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 išnagrinėtam ieškiniui, todėl teisėtai atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Rasa Gudžiūnienė