- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-838-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10975-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- I. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. (I. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. – V. – V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra lietuvis, vienas ir tas pats asmuo bei pareiškėjo senelis, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Nurodė, kad Centrinis valstybės archyvas pažymą Lietuvos pilietybei atkurti atsisakė išduoti, nurodydamas į skirtingus pareiškėjo senelio vardus, todėl pareiškėjas siekia savo teises įgyvendinti greičiausiu būdu – teismine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
2.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas I. B. prašė 2020 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą, bet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsniu, nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
3.2. Kadangi įstatymas nereikalauja būtinai teigiamo ar neigiamo būtino ikiteisminio organo konstatavimo arba sprendimo, kad dokumentų pakanka ar nepakanka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl apylinkės teismai bylas nagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės ar ne.
3.3. Pirmosios instancijos teismas pradėjo teisminį nagrinėjimą pažeisdamas proceso stadijas, per jas „šokinėjant“, prieštaraujant teisingumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo principams, ignoruodamas, kad pats turi imtis priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
5. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. – V. – V. B. yra lietuvis, vienas ir tas pats asmuo bei pareiškėjo senelis, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nustatymo.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju - Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Be to, kaip žinia, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos būtų atsisakęs tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės dėl to, kad jam nėra pateikta pakankamai dokumentų, patvirtinančių reikšmingus faktus. Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog šia privaloma tvarka pareiškėjas iki šiol nepasinaudojo.
10. Pažymėtina, kad ypatingosios teisėnos proceso normas reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, tačiau procesiniai klausimai, kurių Civilinio proceso kodeksas nenumato, gali būti reguliojami kitais teisės aktais. Šiuo atveju privaloma ikiteisminė tvarka numatyta tiek CPK 445 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje. Pagal šias imperatyvias įstatymo nuostatas pareiškėjas iš pradžių turi kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į Migracijos departamentą dėl Lietuvos Respublikios pilietybės turėjimo konstatavimo ir tik pastarajam priėmus sprendimą, kad jo pateiktų dokumentų nepakanka dėl Lietuvos pilietybės nustatymo, kreiptis į teismą dėl tokių duomenų nustatymo. Konstatavus, kad nebuvo laikomasi įstatymo imperatyviai nustatytos privalomos ikiteisminės tvarkos, Civilinio proceso kodeksas leidžia atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad būtent tokia tvarka pareiškėjui jau buvo išaiškinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8249-1099/2020, kurios pareiškėjas neskundė.
11. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą išsprendus palankiai pareiškėjo naudai, t. y. konstatavus duomenų pilietybei nustatyti pakankamumą, būtų pasiektas pareiškėjo norimas tikslas – Lietuvos Respublikos pilietybės gavimas. Tačiau nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad pareiškėjo klausimas ikiteisminėje instancijoje, t. y. Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, būtų išspręstas iš esmės, darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio sprendimo tvarkos.
12. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą, bet nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas neprivalėjo nustyti terminą trūkumams pašalinti, kadangi egzistavo CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatytas atsisakymo priimti pareiškimą pagrindas – ikiteisminės tvarkos nesilaikymas, bet ne procesinio dokumento formos ir/ar turinio trūkumai.
13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
14. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.