- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-874-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- M. K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. K. (M. K. K.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo M. K. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos,.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. A. S. (F. A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1919 m. Laikinuoju įstatymu apie Lietuvos pilietybę ir 1939 m. Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamuoju įstatymu, iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo laikomas asmeniu turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodė, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas turėtų galimybę pagrįsti savo teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę palikuonis (anūkas). Pareiškėjas negali jokia kita ne teismo tvarka gauti jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, kadangi F. A. S. palikuonys jo dokumentų, patvirtinančių, aplinkybę, jog jis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę neišsaugojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino procesinį dokumentą jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis su prašymu dėl pilietybės atkūrimo kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau jo prašymas dėl pilietybės atkūrimo buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-03 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, kuriomis atlikdama procedūras privalo vadovautis Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, mano, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdydamas aprašą ne nagrinės pateiktą prašymą dėl pilietybės atkūrimo, o nepriėmęs jokio sprendimo iš karto nutrauks iš viso tokio dokumento nagrinėjimo procedūrą, kas eliminuos ne tik galimybę skųsti šį institucijos priimtą sprendimą, bet ir iš esmės apribos kliento teisės garantuotas įstatymo leidėjo kiek tai yra susiję su galimybe atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
5.2. Apelianto nuomone, šio pareiškimo padavimu prašoma ne išspręsti egzistuojantį ginčą, o patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi klientas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Tuo atveju, jei teismas išspręstų teiktame pareiškime nurodytą prašymą, teismo nutartis kartu su kitais privalomais dokumentais būtu pateikti Migracijos departamentui sprendimo priėmimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrįstumo. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmus nepalankų sprendimą pareiškėjas turėtų teisinį pagrindą kreiptis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tam, kad neigiamas sprendimas būtų panaikintas, t. y. būtent tokia tvarka kaip ir yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, o ne tada kai dar ginčo iš viso neegzistuoja, o tik prašoma patvirtinti teisiškai svarbų juridinį faktą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo laikomas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškimą priimti pareiškėjui nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK ) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
12. vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.
13. Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog šia privaloma tvarka pareiškėjas iki šiol nepasinaudojo. Be to, kaip žinia, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnį). Byloje nėra įrodymų, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės.
14. Nesutiktina su apeliantu, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priimtu neigiamu sprendimu užkirs kelią pareiškėjui siekti toliau įgyvendinti savo teises. Pasikartotina, kad tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuotų, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, šie duomenys galės būti nustatomi teismo tvarka.
15. Šiuo klausimu aptartas reglamentavimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018). Minėtoje byloje klausimas dėl pilietybės atkūrimo buvo sprendžiamas nustačius faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau suinteresuotas asmuo atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo senelė. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo laikoma Lietuvos piliete.
16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
17. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.