Vilniaus apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie LR VRM apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie LR VRM (toliau – Migracijos departamentas),

2. Nurodė, kad pareiškėjas yra P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) provaikaitis. Gautais duomenimis pareiškėjo prosenelė P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) gimė (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje., o (duomenys neskelbtini) m. kartu su motina R. Z. N./ N./N. išvyko į (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjo duomenimis P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) susituokė u W. G. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje.

3. Migracijos departamentas prieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka įrodyti faktui, jog pareiškėjo prosenelė P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

4. Pareiškėjo D. J. G. pareiškimą tenkinti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo D. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelė P. G. taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. gimė (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) proanūkis. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. birželio 20 d. rašto nustatyta, jog pareiškėjo prosenelė P. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Minėtu raštu patvirtinama, jog pareiškėjo prosenelė nėra (duomenys neskelbtini) pilietė, niekada dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės nesikreipė ir šios valstybės pilietybės neįgijo.

6. 2017 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) rašte, nurodyta, jog P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./ Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė – N. (N.), tėvo vardas - A. N. (A. N.), gimė (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje ir gyveno Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) metų. P. G. susituokė su W. G. (taip pat žinomo kaip H. V. G., gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). P. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) metais būdama Lietuvos Respublikos piliete. (duomenys neskelbtini) P. G. buvo laikoma Lietuvos subjektu, kadangi ji niekada nesikreipė ar neįgijo (duomenys neskelbtini) pilietybės. Iš (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. vasario 2 d. išduoto pranešimo apie P. G. mirtį nustatyta, jog pareiškėjo prosenelės mergautinė pavardė – N., gimimo data ir vieta - (duomenys neskelbtini) Lietuva.

7. Iš pateikto 2019 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) rašto nustatyta, jog R. Z. N./N./N. (taip pat žinomos kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) duktė bei, kad ši šeima gyveno (duomenys neskelbtini). P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.) ir jos motina R. Z. N./N./N. (taip pat žinoma kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) atvyko į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos būdamos Lietuvos Respublikos pilietėmis (duomenys neskelbtini) metais. P. G. motinai R. Z. N./N./N. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373.

8. A. P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.) tėvai yra palaidoti (duomenys neskelbtini). Pagal mirties įrašus, R. Z. N./N./N. (taip pat žinoma kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) mirė (duomenys neskelbtini) būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o A. (A.) N./N.mirė (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

9. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog P. G. motinai R.-Z. N. (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373 (1 t. b. l. 38-39). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos nustatyta, jog P. G. tėvai A. N., T. sūnus, (duomenys neskelbtini) metų ir Z. R. L., G. duktė, (duomenys neskelbtini) metų susituokė (duomenys neskelbtini).

10. Iš (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo pažymos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) miestiečio G. L. (pareiškėjo prosenelės senelio), šeimos sąrašo kopijoje G. L. šeimos narių sąraše yra įrašyta jo duktė Z., 11 metų (P. G. motina). Iš papildomai byloje pateikto laivo „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini). vykusių keleivių sąrašo nustatyta, jog iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) išvyko P. G. taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. ir jos motina R. -Z. N.. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. mirė (duomenys neskelbtini).

11. Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.

12. Archyvuose nėra dokumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti, kad pareiškėjo prosenelė gyveno Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) m. ir susituokė su W. G..

13. J. B.-D.(Žydų konfesinio teismo) 2017 ir 2019 metais išduoti dokumentai negali būti laikomi netiesioginiais įrodymais, kad P. G. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes nurodyta informacija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos archyvų išduotuose dokumentuose nurodytai informacijai bei oficialiame Lietuvos Respublikos išduotame dokumente - Lietuvos Respublikos užsienio pase, išduotam R.-Z. N.. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu J. B.-D. (Žydų konfesinis teismas) padarė atitinkamas išvadas dėl Pareiškėjo prosenelės P. G. pilietybės, jos tėvų duomenų, atvykimo į (duomenys neskelbtini) datos.

24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

26. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių, prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2006).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta Migracijos departamento pozicija, kad Pareiškėjo pateikti užsienio valstybės institucijų dokumentai negali būti laikomi prašomo nustatyti fakto įrodymu, nesant faktą tiesiogiai patvirtinančių Lietuvos archyvų dokumentų, prieštarauja nurodytai teismų praktikai dėl įrodinėjimo šios kategorijos bylose. Nors Pareiškėjas neturi Lietuvos archyvų išduotų dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių jo Prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tai neeliminuoja galimybės teismo tvarka šį faktą įrodyti kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau - PĮ) 38 straipsnio 4 ir 5 dalys).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ne Lietuvos Respublikos valstybės institucijų arba kitų valstybių įgaliotų asmenų išduoti dokumentai gali būti laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, kai jiems tokį statusą suteikia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisė arba Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392-915/2017). Akivaizdu, kad užsienio institucijų išduoti oficialūs dokumentai laikomi tinkamais įrodymais iki 1940-06-15 turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti (PĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys).

34. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visuma netiesioginių įrodymų turi vientisą nuoseklų ryšį ir logišką išvadą dėl didesnės tikimybės, kas pareiškėjo pareiškėjo prosenelė P. G. (P. / P. C./ Ch.(Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)), gim. (duomenys neskelbtini) , iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

35. Nors tiesioginių Lietuvos archyvų išduotų Pareiškėjo prosenelės turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės įrodymų nėra, tačiau į bylą pateikti Lietuvos archyvų išduoti dokumentai apie Pareiškėjo prosenelės P. G. šeimos (tėvų ir senelių) gyvenimą Lietuvoje, kurie laikytini netiesioginiais turėtos pilietybės įrodymais. Minėtuose J. B.-D. raštuose nurodyta informacija neprieštarauja Lietuvos archyvų išduotuose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos užsienio pase, išduotame R. Z. N. nurodytai informacijai, J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raštuose nurodyta informacija yra teisinga ir pagrįsta

36. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina šiuos pareiškėjo prosenelės mamos R. Z. N. duomenis: (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) miestiečio G. L. šeimos narių sąraše įrašyta jo duktė Z., kurios amžius yra (duomenys neskelbtini) m., pareiškėjo prosenelės mamos gimimo metai galėtų būti apytiksliai (duomenys neskelbtini) m.; (duomenys neskelbtini) susituokė A. N., T. sūnus, (duomenys neskelbtini) metų, ir Z. R. L., G. duktė, (duomenys neskelbtini) metų (pareiškimo priedas Nr. 15). Pagal nurodytus duomenis, Pareiškėjo prosenelės mamos gimimo metai galėtų būti apytiksliai (duomenys neskelbtini) m.; (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos užsienio pase Nr. 10373 nurodyta, kad R.-Z. N. gimusi 1(duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), jos amžius - (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

37. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąraše nurodyta, kad R. N. amžius kelionės dieną yra (duomenys neskelbtini) metai. Pagal nurodytus duomenis, Pareiškėjo Prosenelės mamos gimimo metai galėtų būti apie (duomenys neskelbtini) m.

38. R. S. N. antkapyje esanti informacija patvirtina, jog mirties metu (duomenys neskelbtini) jos amžius buvo (duomenys neskelbtini) metai; Pagal nurodytus duomenis, Pareiškėjo prosenelės mamos gimimo metai galėtų būti apytiksliai (duomenys neskelbtini) m.

39. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina šiuos Pareiškėjo prosenelės tėvo duomenis: A. N. (duomenys neskelbtini) išduotame pase nurodyta, kad jo amžius yra (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). A. N. antkapyje esanti informacija patvirtinta, jog mirties metu (duomenys neskelbtini) jo amžius buvo (duomenys neskelbtini) metai.

40. 36-39 punktuose nurodyti duomenys patvirtina, kad skirtingu laikotarpiu (pagal 1874 m., 1888 m., 1903 m. ir 1920 m. įrašus) pareiškėjo proproseneliai gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šios gyvenamosios vietovės yra išsidėsčiusios toje pačioje Lietuvos geografinėje dalyje, kuri priklausė (duomenys neskelbtini) gubernijai. Atstumas tarp šių vietovių yra 52,7 km, todėl Migracijos departamento teiginiai, kad atstumas yra „nemenkas“, vertintini kritiškai.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka įrodymų konstatuoti, kad į (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prosenelės mama atvyko su jai (duomenys neskelbtini) išduotu Lietuvos Respublikos pasu, kuriame nurodyta, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos amžius paso išdavimo dieną - (duomenys neskelbtini) metai. Atkreiptinas dėmesys, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąraše to paties asmens - R. N. amžius kelionės dieną nurodytas (duomenys neskelbtini) metai (kas reikštų jog ji gimusi apie (duomenys neskelbtini) m.). Be to, pagal Pareiškėjo Prosenelės mamos R. Z. N. antkapyje (duomenys neskelbtini) esančią informaciją, Pareiškėjo proprosenelės gimimo metai yra apie (duomenys neskelbtini) m.

42. Pareiškėjo teigimu, kadangi R. Z. N. Lietuvos Respublikos užsienio pase nurodyta gimimo data ir amžius neatitinka tiek Lietuvos archyvų pateiktų duomenų, tiek (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) užfiksuotos informacijos (keleivių sąraše bei antkapyje nurodytų duomenų), yra labiau tikėtina, kad Lietuvos Respublikos užsienio pase R. Z. N. gimimo metai ir amžius yra nurodyti neteisingai.

43. Pareiškėjo teigimu, faktą, jog R. Z. N. išduotame Lietuvos Respublikos pase jos gimimo metai ir amžius nurodyti klaidingai, patvirtina ir aplinkybė, kad tarpukariu išduotuose Lietuvos Respublikos pasuose pasitaikydavo tokio pobūdžio klaidų nurodant asmens duomenis, kurias, turimomis žiniomis, nulemdavo netikslus laiko konvertavimas iš žydų tautos naudojamo hebrajų kalendoriaus į Grigaliaus kalendorių.

44. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad R. Z. N., kuriai buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373, yra pareiškėjo prosenelės motina.

45. Siekdamas surinkti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjas kreipėsi į kompetentingas institucijas, kaupiančias ir saugančias archyvinius dokumentus: Lietuvos valstybės centrinį archyvą, (duomenys neskelbtini) regioninį valstybės archyvą, Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Tačiau dokumentai, galintys tiesiogiai patvirtinti pareiškėjo prosenelės turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, archyvuose nėra išlikę. Nors Lietuvos archyvai neturi informacijos, tiesiogiai patvirtinančios pareiškėjo prosenelės turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjo prosenelė gimė, gyveno Lietuvoje bei, labiausiai tikėtina, buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kadangi Lietuvos archyvuose informacija apie Lietuvoje gyvenusius asmenis, išduotus pasus nėra išsami.

46. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad nėra jokių duomenų, kad R. Z. N. ir jos dukra P. G. (pareiškėjo prosenelė) išvyko iš Lietuvos kartu (duomenys neskelbtini) m. Kaip jau minėta, į bylą yra pateiktas laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąrašas (2019¬06-17 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 6) patvirtina, kad pareiškėjo prosenelė ir jos mama vyko į (duomenys neskelbtini) kartu. Šiame dokumente nurodyta, kad pareiškėjo prosenelės ir jos mamos pilietybė yra Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento teiginiai, kad pareiškėjo prosenelė ir jos mama išvyko kartu, kad pareiškėjo prosenelė galimai išvyko į (duomenys neskelbtini) su savo vyru dar netapusi Lietuvos Respublikos piliete, yra nepagrįsti ir prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams.

47. Nors Pareiškėjas neturi Lietuvos archyvų išduotų dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių jo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tai neeliminuoja galimybės teismo tvarka šį faktą įrodyti kitais netiesioginiais įrodymais, įskaitant ir Lietuvos archyvų išduotus dokumentus (PĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys).

48. Pareiškėjo prosenelės turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą patvirtina oficialus įrodymas (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. birželio 20 d. raštas, kuriame nurodoma, jog Pareiškėjo prosenelė P. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Minėtu raštu patvirtinama, jog Pareiškėjo prosenelė nėra (duomenys neskelbtini) pilietė, niekada dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės nesikreipė ir šios valstybės pilietybės neįgijo. (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. vasario 2 d. išduoto pranešimo apie P. G. mirtį kopija patvirtina, jog pareiškėjo prosenelės mergautinė pavardė – N., gimimo data ir vieta - (duomenys neskelbtini) Lietuva.

49. C. K. ((duomenys neskelbtini) Laidojimo paslaugų biuro) raštas patvirtina, kad P. (P. C.) Go. hebrajiškas vardas yra P. C., A. duktė.

50. Jau minėtas 2019-02-25 (duomenys neskelbtini) J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raštas patvirtina šias aplinkybes:

(1) P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.), gimusi (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) buvo A. (A.) N./N. (T. sūnaus) ir R. Z. N./N./N. (taip pat žinomos kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) duktė bei kad ši šeima gyveno (duomenys neskelbtini) e, Lietuvoje;

(2) P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.) ir jos motina R. Z. N./N./N. (taip pat žinoma kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) atvyko į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos būdamos Lietuvos Respublikos pilietėmis (duomenys neskelbtini) metais. 6. P. G. motinai R.-Z. N. (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373.

55. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąrašas patvirtina, kad Pareiškėjo Prosenelė ir jos mama vyko į (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas patvirtina, kad Pareiškėjo Prosenelės ir jos mamos pilietybė yra Lietuvos.

56. Byloje taip pat yra oficialūs įrodymai: (1) 2018-12-10 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką Nr. (P1-7678)P2-12401, patvirtina, jog P. G. tėvai A. N., T. sūnus, (duomenys neskelbtini) metų ir Z. R. L., G. duktė, (duomenys neskelbtini) metų susituokė (duomenys neskelbtini); (2) (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo kartu su 2018-12-21 pažyma Nr. V10-3363 gauta 1874 metų (duomenys neskelbtini) miestiečio G. L. (Pareiškėjo Prosenelės senelio), šeimos sąrašo kopija. G. L. šeimos narių sąraše yra įrašyta jo duktė Z., (duomenys neskelbtini) metų (Pareiškėjo Prosenelės motina).

57. 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais.

58. Atsižvelgiant į visumą surinktų įrodymų yra itin tikėtina, kad pareiškėjo prosenelė gimė, su šeima - tėvais, seneliais iš seno gyveno Lietuvoje, į (duomenys neskelbtini) atvyko iš Lietuvos būdama Lietuvos Respublikos piliete 1921 metais, o dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės niekada nesikreipė ir šios šalies pilietybės neįgijo. Be to, p areiškėjo prosenelės motina pagal Kaune išduotą Lietuvos Respublikos užsienio pasą buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad Pareiškėjo prosenelė P. G. (taip pat žinoma P./P. C./Ch. (Ch.) vardu, kurios mergautinė pavardė yra N. (N.)) atitiko 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio kriterijus ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

59. Pateiktas 2017-10-23 J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raštas bei minėtą raštą papildantis 2019-02-25 J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raštas apie Pareiškėjo šeimą - prosenelę P. G., jos tėvus A. (A.) N./N. (T. sūnų) ir R. Z. N./N./N. (taip pat žinomą kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. dukterį).

60. Aplinkybę, kad pareiškėjo Prosenelės tėvas A. (A.) N./N. yra T. sūnus, be minėto J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) rašto, patvirtina į bylą pateikta Pareiškėjo turimo autentiško prosenelės tėvui A. N. (duomenys neskelbtini) išduoto paso, kuriame yra nurodytas A. N. tėvavardis – T., kopija bei (duomenys neskelbtini) žydų atstovų tarybos 2019-05-30 išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad A. N., T.(T.) sūnus mirė (duomenys neskelbtini).

61. Aplinkybę, kad Pareiškėjo Prosenelės mama yra R.-Z. N., G. (H. duktė), be J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) rašto, patvirtina, (duomenys neskelbtini) žydų atstovų tarybos 2019¬05-30 išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad R. S. N., H. duktė mirė (duomenys neskelbtini) dieną bei kad šie asmenys yra palaidoti (duomenys neskelbtini).

62. J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raštuose nurodyta informacija apie Pareiškėjo Prosenelę bei jos šeimą neprieštarauja kituose į bylą pateiktuose įrodymuose nurodytai informacijai. J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raštuose nurodytą informaciją apie Pareiškėjo Prosenelę bei jos šeimą patvirtina eilė į bylą pateiktų įrodymų (apie Prosenelės ir jos mamos turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, atvykimą į (duomenys neskelbtini) m., apie tai, jog (duomenys neskelbtini) pilietybės Pareiškėjo prosenelė niekada neįgijo, prosenelės tėvų palaidojimo vietą ir kt.), todėl J. B.-D.(Žydų konfesinio teismo) raštuose nurodyta informacija yra teisinga ir pagrįsta.

63. Migracijos departamento teiginys apie tai, jog Lietuvoje gyvenantys asmenys po Lietuvos valstybės atkūrimo galėjo būti traktuojami kaip Carinės Rusijos piliečiai, yra klaidingas, nes neatitinka istorinių faktų. Visuotinai žinoma, jog Lietuva Carinės Rusijos imperijos sudėtyje buvo 1795-1915 metų laikotarpiu, o nuo 1915 iki 1918 metų Lietuva buvo okupuota Vokietijos. Lietuvos valstybė buvo atkurta 1918 m. vasario 16 d. Pareiškėjo prosenelių gimimo metu Lietuva buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Tai paaiškina aplinkybę, kodėl Pareiškėjo senelio S. G. gimimo liudijime jo tėvų gimimo vieta įvardinta kaip (duomenys neskelbtini).

64. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Pareiškėjo prosenelė iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atvyko 1921 metais būdama ne (duomenys neskelbtini), o Lietuvos piliete (žr. laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iš Londono sąrašą

65. Migracijos departamentas aiškina 1922 m. birželio 22 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę papildymo nuostatas apie reikalavimus įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje. Pareiškėjas nurodė, kad nurodyto įstatymo reikalavimas įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje buvo taikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo § 1 ar Taikos sutartį su Rusija buvo laikomi Lietuvos piliečiais, tačiau gyveno trečiosios valstybės teritorijoje ir nebuvo oficialiai įgiję Lietuvos pilietybės (gavę pasų). Tokie asmenys Lietuvos pilietybę įgydavo registracijos tvarka.

66. Kaip jau minėta, šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo prosenelė buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki išvykimo į užsienį, išvyko iš Lietuvos jau būdama Lietuvos piliete. Esamoje situacijoje Pareiškėjo prosenelei, kaip aiškiai buvusiai Lietuvos Respublikos piliete ir išvykusiai (duomenys neskelbtini) m., aptariama teisės norma dėl registracijos netaikoma.

67. Migracijos departamento teiginiai apie tai, jog jeigu Pareiškėjo prosenelė būtų įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias Pilietybės įstatymo nuostatas, ji galėtų būti prilyginta asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini tik prielaidomis, kurios visumos byloje esančių įrodymų kontekste nevertintinos kaip tikėtinos.

68. Remiantis visais išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo prosenelė P. G. taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, yra teisėtas ir pagrįstas. Nors Lietuvos archyvuose nėra išlikusi informacija, kuri galėtų tiesiogiai patvirtinti pareiškėjo prosenelę buvus Lietuvos Respublikos piliete, tačiau egzistuoja šį faktą patvirtinantys kiti rašytiniai įrodymai, kuriuos pateikė pareiškėjas ir kurių teismui pakako daryti labiau tikėtinai išvadai, kad pareiškėjo prosenelė turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentui nenurodžius tiesiogiai pareiškėjo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų ir aplinkybių, nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktų įrodymų patikimumu bei pakankamumu vien dėl to, kad Lietuvos archyvai nėra išsaugoję dalies dokumentų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.