- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- e3K-3-35-695/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45565-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Algis Norkūnas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio, reglamentuojančio palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, aiškinimo ir taikymo.Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė visą palikimą, atsiradusį po jo motinos R. G. mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina mirė 2003 m. gruodžio 22 d., kad kartu su ja gyveno (duomenys neskelbtini), ir po jos mirties jis vienintelis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Motina nekilnojamojo turto neturėjo, visas jos turtas, t. y. asmeniniai daiktai, drabužiai, papuošalai, atiteko jam kaip atsiminimas. Motinos mirties dieną pareiškėjui buvo septyniolika metų. Tuo metu pareiškėjas neišmanė teisinių dalykų, jam niekas nepaaiškino, kad jis, kaip vienintelis iš įpėdinių, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą motinos turtą, turi kreiptis į notarą per tris mėnesius. 2006 m. mirė pareiškėjo brolis V. G.. Po brolio mirties jis su tėvu gyveno toliau, buvo laikinai išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę. 2008 m. grįžo į Lietuvą. 2012 m. mirė pareiškėjo tėvas V. G.. Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. 2015 m. lapkričio mėnesį pareiškėjui išaiškėjo aplinkybės apie motinos turėtas turtines teises į žemių nuosavybės atkūrimą, todėl jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl esamos tvarkos, dokumentų pateikimo. Tačiau, nesant paveldėjimo teisės liudijimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra vienintelis R. G. įpėdinis, informacija jam nebuvo suteikta. Jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo į jo motinos turtą išdavimo, tačiau notaras nurodė, kad prašymas negali būti patenkintas, nes yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Nustatyti minėtą juridinę reikšmę turintį faktą yra būtina, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, ir tam, kad pareiškėjas galėtų atitinkamoms institucijoms pateikti nustatytos formos prašymus, reikalaujamus dokumentus, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į po motinos mirties išlikusias teises.