Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui ir Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis, D. G., priėmė visą palikimą (įskaitant turtines teises), atsiradusį po savo motinos R. G. mirties faktiškai jį užvaldęs. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra R. G. ir V. G. sūnus. R. G.mirė 2003-12-22. Dar esant gyvai motinai, jis su ja gyveno bute, adresu Juodšilių g. 16-4, Vilnius. Po motinos mirties jis vienintelis priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kadangi pareiškėjo motina jokio nekilnojamojo turto neturėjo, visas jos turtas, t. y. asmeniniai daiktai, drabužiai, papuošalai ir kiti daiktai atiteko jam, kaip atsiminimas apie motiną. Motinos mirties dieną pareiškėjui buvo 17 metų. Tuo metu neišmanė ir nesuvokė teisinių dalykų, niekas jam nepaaiškino ir nenurodė, kad jis kaip vienintelis iš įpėdinių, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą motinos turtą, turi kreiptis į notarą per 3 mėn. terminą, kaip tai nurodyta LR Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.50 str. 3 d. 2006-08-23 mirė pareiškėjo brolis V. G.. Po brolio mirties jis su tėvu gyveno toliau, buvo laikinai išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę. 2008 m. grįžo į Lietuvą. 2012-05-04, mirė pareiškėjo tėvas V. G.. Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jam buvo išduotas 2012-08-16. 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje pareiškėjui išaiškėjo aplinkybės apie motinos turėtas turtines teises į žemių nuosavybės atkūrimą, todėl kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM dėl esamos tvarkos, dokumentų pateikimo. Tačiau jam buvo nurodyta, kad nesant paveldėjimo teisės liudijimo, ar kitų įrodymų patvirtinančių, kad jis yra vienintelis R. G. įpėdinis, jokia informacija jam nebus teikiama. Atsižvelgiant į tai, pateikė Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui prašymą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo į jo motinos R. G. turtą išdavimo. Tačiau notaras 2015-12-22 raštu Nr. S-146 nurodė, kad prašymas negali būti patenkintas, nes yra praleistas trijų mėnesių terminas dėl palikimo priėmimo. Nustatyti minėtą juridinę reikšmę turintį faktą yra būtina, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tam, kad pareiškėjas galėtų atitinkamoms institucijoms pateikti nustatytos formos prašymus, reikalaujamus dokumentus tikslu atkurti nuosavybės teises į po motinos mirties išlikusias žemes, mišką, vandens telkinius. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VMI prie FM iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. G. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jos palikimo. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.