- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1756-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01437-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4047-1146/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. D. 79,96 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 71,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur ieškovės išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Be kredito“ 2019 m. lapkričio 27d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-019934 (toliau ir – sutartis), kuria atsakovei 13 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Huawei-Y7 2019, Dual-4FF6R19919003803 (toliau – telefonas). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei tinkamai ir laiku nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis 2020m. spalio 11 d. buvo nutraukta. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021 m. liepos 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. D. 79,96 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 96 centų) nesumokėtas nuomos įmokas, 7,20 Eur 0,05 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (87,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
5. Teismas nurodė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė išperkamosios nuomos įmokų pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, ieškovės reikalavimas priteisti 79,96 Eur nesumokėtas nuomos įmokas yra pagrįstas.
6. Ieškovė, remdamasi sutartyje nustatytu šalių susitarimu dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo, prašo priteisti iš atsakovės 71,96 Eur delspinigių.
7. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, orientaciniu dydžiu laikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-729-273/2018, 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-480/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1537-392/2018, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1715-577/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-856/2018).
8. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas nurodė, kad delspinigiai nagrinėjamoje byloje mažintini iki 7,20 Eur (79,96 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.).Anot teismo, toks delspinigių sumažinimas nelaikytinas senaties taikymu teismo ex officio, o laikomas delspinigių sumažinimu iki protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, išreikšto sumine išraiška (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-351-601/2017).
9. Teismas pažymėjo, kad analogiškos praktikos dėl delspinigių mažinimo byloje su ieškove, kur pradinė kreditorė buvo UAB „Be kredito“, laikosi ir kiti teismai, pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1126-565/2019, 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-442-640/2019, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje e2A-344-803/2019, 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje e2A-339-258/2019, 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje e2A-117-619/2019.
10. Ieškovė, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 136 Eur. Ieškovės reikalavimus patenkinus 57,37 procentais (87,16 x 100 / 151,92), teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 78,02 Eur (136 x 57,37 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalį.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovės D. D. 71,96 Eur delspinigius, atitinkamai perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
11.2. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu turtu (telefonu) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).
11.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius už 180 dienų. Pažymi, kad atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – ir Nuomotojas) ir atsakovė D. D. (toliau – ir Nuomininkė) 2019 m. lapkričio 27 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-019934, pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą – telefoną Huawei-Y7 2019, Dual-4FF6R19919003803, kurio vertė – 175 Eur, o atsakovė įsipareigojo Nuomotojui mokėti nuomos mokestį, kuris kiekvieną mėnesį sudaro 19,99 Eur, mokėjimų skaičius – 12, mokėjimus atsakovė įsipareigojo atlikti nuo 2019 m. gruodžio 27 d., mokant kiekvieną mėnesį iki 27 d.
15. Iš pradinės kreditorės 2020 m. spalio 1 d. pretenzijos matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdė, mokėjo įmokas, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio įmokų nebemokėjo (liko keturios įmokos (19,99 Eur × 4 = 79,96 Eur), todėl pradinė kreditorė įspėjo atsakovę, kad per dešimt dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bus nutraukta. Atsakovei nesumokėjus pretenzijoje nurodytos sumos, pradinis kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2020 m. spalio 11 d.
16. Pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 savo reikalavimą į atsakovę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.
17. Naujasis kreditorius UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perėmimą iš pradinio kreditoriaus ir nurodė, kad atsakovė turi sumokėti 79,96 Eur išperkamosios nuomos mokestį bei delspinigius.
18. Atsakovei į pranešimus nereaguojant, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 79,96 Eur išperkamosios nuomos mokesčio įsiskolinimą, 71,96 Eur delspinigius, paskaičiuotus po 0,5 proc. už 180 dienų, t. y. taip, kaip buvo nurodyta sutartyje (vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos).
19. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 79,96 Eur išperkamosios nuomos mokesčio įsiskolinimą, 7,20 Eur delspinigius, paskaičiuotus po 0,05 proc. už 180 dienų, ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais; delspinigių orientaciniu dydžiu laikė VKĮ nustatytus netesybų dydžius. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims.
21. Su šiais apeliantės argumentais teismas nesutinka.
22. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
23. Pažymėtina, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pradinės kreditorės ir atsakovės 2019 m. lapkričio 27 d. sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (telefoną) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga.
24. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aktualioje išperkamosios nuomos teisiniams santykiams, kur išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo periodiškai mokėti įmokas, tokiu būdu ji siekė per 12 mėnesių įsigyti mobilųjį telefoną, todėl VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, priešingai nei nurodo apeliantė, nedraudžia taikyti VKĮ nuostatų. Aptartos aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad sandoriui, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai, negali būti taikomos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.
26. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis, skaičiuojant juos už kiekvieną uždelstą dieną, atitinka netesybų skaičiavimo kriterijų. Be to, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant delspinigių dydžio pagrįstumo klausimą, VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
28. Pažymėtina, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5–73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 ir kitas).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėtina, kad nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodomu 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau be pagrindo nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 28–30 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 0,5 procentų netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) ir todėl pagrįstai jas sumažino iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas, tokiu būdu apgindamas vartotojos, kaip silpnesnės šalies interesus, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikdamas nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė iš dvylikos įmokų buvo atlikusi aštuonias ir pradiniam kreditoriui buvo sumokėjusi 159,92 Eur (19,99 Eur ×8), t. y. didžiąją dalį savo įsipareigojimų apeliantė buvo įvykdžiusi.
32. Analogiškos praktikos laikosi ir kiti tos pačios pakopos teismai, kuriose pradinė kreditorė buvo būtent UAB „Be kredito“, pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1550-921/2021; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-570-280/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2189-864/2021.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl šis teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.