- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1537-392/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. B. (A.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 135,96 Eur skolos, 244,73 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2015 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 10394, kuria atsakovei buvo išnuomotas namų kinas Philips HTB3580G dvylikos mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 33,99 Eur nuomos mokestį. 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Atsakovė vengė atsiskaityti už suteiktas daikto nuomos paslaugas ir negrąžino išnuomoto daikto, todėl ieškovė 2017 m. liepos 18 d. raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė liko skolinga ieškovei 135,96 Eur negrąžinto nuomos mokesčio. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 proc. delspinigius kaip atlyginimą už naudojimąsi nuomos mokesčio suma po nuomos mokesčio įmokų mokėjimo termino pasibaigimo, iš viso 244,73 Eur delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės V. B. (A.) 135,96 Eur skolą, 12,24 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 148,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2015 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 10394, kuria atsakovei buvo išnuomotas namų kinas Philips HTB3580G dvylikos mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 33,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, pradinis kreditorius siuntė atsakovei 2016 m. vasario 23 d. pretenziją su raginimu grąžinti išsinuomotą daiktą arba sumokėti skolą. 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė 2017 m. liepos 14 d. raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
4. Teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 135,96 Eur skolą.
5. Spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Todėl konstatavo, kad 1 procento dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga ir ieškovės prašomus priteisti delspinigius mažino iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną bei priteisė 12,24 Eur (135,96 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių.
6. Priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos už teismo sprendimu priteistą 148,20 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 38,93 proc. ieškinio reikalavimų).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 244,73 Eur delspinigių; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 2 dalies normą (redakciją, galiojusią iki 2011 m. balandžio 1 d.) ir ginčo teisinius santykius identifikavo kaip vartojimo kredito teisinius santykius, kuriems reguliuoti nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo specialus Vartojimo kredito įstatymas. Apeliantės nuomone, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
7.2. Apeliantė pažymi, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Apeliantės nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 244,73 Eur iki 12,24 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dvidešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
7.3. Apeliantė pažymi, kad geranoriškai sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento, taip užtikrindama, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš sutarties šalių interesų pusiausvyra. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė pagal sutartį atliko tik dalį mokėjimų, nors sutarties vertė buvo sąlyginai nedidelė (407,88 Eur) bei sudaryta 12 mėnesių terminui. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 5 d.), 2017 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2017 m. spalio 30 d., t. y. atsakovei suteikė papildomo laiko susisiekti bei geranoriškai pasidengti įsiskolinimą arba grąžinti nuomojamą daiktą.
7.4. Apeliantės nuomone, jos pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
7.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2015 m. gegužės 12 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 10394, kuria atsakovei buvo išnuomotas namų kinas Philips HTB3580G dvylikos mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 33,99 Eur nuomos mokestį. 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 UAB “Be kredito” perleido UAB “Legal Balance” reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė 2017 m. liepos 14 d. raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 135,96 Eur skolą, 244,73 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 135,96 Eur skolą, 12,24 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 148,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės prašomus priteisti delspinigius teismas sumažino nuo 244,73 Eur iki 12,24 Eur ir sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamų teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir nors ieškovė sumažino delspinigių normą iki 1 procento, tačiau laikė, jog ji neprotingai didelė, nesąžininga, todėl delspinigių normą sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną dieną, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 12,24 Eur delspinigių.
12. Sutartinių sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
13. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 244,73 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 12,24 Eur, taikydamas 0,05 proc. delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotoja.
15. Apeliantė sutinka, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
16. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių klausimu, įvertino, kad atsakovė yra vartotoja, o delspinigių dydis yra didelis ir nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 12,24 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė apskaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė jokių duomenų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Vien tai, kad pati apeliantė geranoriškai sutartines netesybas nuo 2 proc. sumažino iki 1 proc., nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad tokiu atveju buvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, nes ir sumažintos netesybos nelaikytinos pagrįstomis ir protingomis, o delspinigių suma viršija pačią skolą.
18. Apeliantė taip pat nesutinka su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Svarbu pažymėti, jog teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteistos 5,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 38,93 proc. ieškinio reikalavimų). Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti minėtų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.