Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-611-673/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai sumažintų delspinigių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovo (nuomininko) M. B. 2016 m. rugsėjo 1 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartį Nr. 11258 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas LG H650E Zero Silver 12 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo mokėti 22,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Už Sutartyje nurodyto termino praleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Kadangi pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovą. Duomenų, kad atsakovas būtų įsiskolinimą ieškovei sumokėjęs, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jam kilo pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau laikė, jog ieškovės prašomų delspinigių norma, net ir geranoriškai pačiai ieškovei ją sumažinus iki 1 procento, akivaizdžiai per didelė, neprotinga ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, todėl delspinigių normą sumažino iki 0,05 procento per dieną, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 12,52 Eur delspinigių. Sutartinių sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 250,41 Eur delspinigius sumažino pagrįstai iki 12,52 Eur, taikydamas 0,05 proc. delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas. Apeliaciniame skunde ir pati apeliantė sutinka, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu telefonu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (red. gal. nuo 2016 m. vasario 1 d.) nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių klausimu, įvertino, kad atsakovas yra vartotojas, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis lyginant su pačios skolos dydžiu. Nagrinėjamu atveju teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 12,52 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė (apeliantė), apskaičiuodamas už 180 dienų, o apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Vien tai, kad pati apeliantė geranoriškai sutartines netesybas nuo 2 proc. sumažino iki 1 proc., nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad tokiu atveju buvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, nes ir sumažintos netesybos nelaikytinos pagrįstomis ir protingomis, o delspinigių suma gerokai viršija pačią skolą. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu. Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.